Tarptautinė ekonomika (užrašai) - Dokumentas PDF

Tarptautinė ekonomika (užrašai) - I PASKAITA. Globalizacija ir nelygybė, vystymasis ir institucijų svarba. - Nelygybė - Nelygybė (inequality) vs absoliutus skurdas (poverty) - Skirtingos sąvokos -- kas svarbiau? (Vertybinis, politinės filosofijos klaus...

Tarptautinė ekonomika (užrašai) - I PASKAITA. Globalizacija ir nelygybė, vystymasis ir institucijų svarba. - Nelygybė - Nelygybė (inequality) vs absoliutus skurdas (poverty) - Skirtingos sąvokos -- kas svarbiau? (Vertybinis, politinės filosofijos klausimas) - Skurdas, nelygybė ir ekonomikos augimas - Nelygybės matavimas - Paprastai matuojama GINI koeficientu - 1 didžiausia įmanoma nelygybė - 0 didžiausia įmanome lygybė - legacy-wordpress-upload - Globalizacijos laimėtojai -  - Figure 1 - I SEMINARAS. Globalizacija ir nelygybė, vystymasis ir institucijų svarba. - Milanovic, „Global Income Inequality in Numbers: In History and Now", kn. Frieden, Lake ir Broz, 6-as leidimas. - Trys požiūriai į globalią nelygybę: - Nelygybė tarp skirtingų valstybių (lyginamos valstybių medianinės pajamos, BVP žmogui) - Nelygybė tarp skirtingų valstybių, atkreipiant dėmesį į valstybių populiaciją - Nelygybė tarp visų pasaulio gyventojų -  - Nuo to, kuris požiūris naudojamas, priklausys, kaip bus suvokiamas nelygybės kitimas. Pagal pirmąjį požiūrį, nelygybė ilgą laiką buvo stabili iki gobalizacijos pradžios devintajame dešimtmetyje, po kurios nelygybė pradėjo didėti- turtingosios šalys augo greičiau už neturtingąsias. Pagal antrąjį požiūrį, nelygybė iki globalizacijos buvo stabiliai aukštesnė negu pagal pirmąjį požiūrį, tačiau po globalizacijos pradėjo mažėti ir taip nutiko dėl augimo dideles populiacijas turinčiose šalyse: Kinijoje ir Indijoje. Pagal trečią požiūrį nelygybė stabiliai yra aukščiausia iš visų požiūrių, visgi duomenys, reikalingi nelygybę matuoti šiuo būdu, tapo prieinami tik po globalizacijos pražios. - - Dar viena problema su visais globalios nelygybės matavimais yra tai, jog jie neatkreipia dėmesio į skirtingą kainų lygį tarp valstybių. Jei šis aspektas būtų įtrauktas, nelygybė taptų dar aukštesnė. - Didžiausia globalizacijos laimėtojai yra išsivysčiusių valstybių turtingieji ir besivystančio pasaulio vidurinioji klasė. Besivystančio pasaulio žemesniosios klasės pajamos irgi pastebimai padidėjo. Iš globalizacijos mažiausiai gavo besivystančio pasaulio neturtingiausi 5% gyventojų ir išsivysčiusio pasaulio aukštesnioji vidurinioji klasė. - Industrinės revoliucijos metu klasė buvo geriausias nelygę demonstruojantis mechanizmas: darbininkai visame pasaulyje buvo neturtingi, o turto turėtojai- pasiturintys. Visgi, bėgant laikui „vietos" nelygybė tapo daug svarbesnė: pasiturinčių šalių darbininkai tapo turtingesni už neturtingųjų šalių vidurinę klasę. - Lotynų Amerikoje ir Afrikoje globalizacijos pradžioje į globalizaciją buvo žiūrima skeptiškai, buvo bandoma auginti savo industrijas, tačiau ši strategija neišdegė ir po maždaug dešimtmečio buvo prisijungta prie globalizacijos procesų. - 2016 metai laikomi masinio globalizacijos augimo pabaiga- Trumpas įveda akcizus Kinijai, įvyksta BREXIT. - Acemoglu, „Root Causes: A Historical Approach to Assessing the Role of Institutions in Economic Development", kn. Frieden, Lake ir Broz, 6-as leidimas. - Tekste kalbama *Institucijų hipotezę*, anot kurios, tai, kaip kokybiškai veikia valstybės institucijos, nulemia valstybių turtingumą. Laikoma, jog institucijos veikai gerai, jeigu privati nuosavybė yra sėkmingai apsaugoma, gyventojai yra suinteresuoti investuoti ir dalyvauti ekonominiame gyvenime, gyventojai turi daugmaž lygias galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime, o politikai, elitai ir kitos įtakingos grupės negali savivaliauti. - Egzistuoja ir geografinis valstybių turtingumo aiškinimas, teigiantis, jog valstybių turtingumą nulemia geografiniai faktoriai. Visgi, šis aiškinimas nėra įtikinantis, mat geografiniai faktoriai bėgant laikui faktiškai nesikeičia, kas implikuoja, jog valstybės, kurios buvo turtingos praeityje, bus turtingos ir dabar, kai tuo tarpu duomenys rodo, kad valstybių urbanizacijos lygis XVI a. pradžioje neigiamai koreliuoja su jų dabartiniu BVP vienam gyventojui. Taip nutiko todėl, kad turtingose šalyse Europiečiai kolonistai, kūrė institucijas, reikalingas teritorijų išnaudojimui, kai tuo tarpu vietose, kuriose gyvavo mažai išsivysčiusios visuomenės, jie masiškai kūrė savo gyvenvietes ir formavo institucijas, skirtas veiksmingam kolonistų bendruomenių funkcionavimui, kurios galimai buvo pranašesnės net už kolonistų kilmės šalių institucijas. - Valstybės ekonomikos augimą nulemia valstybės ūkio produktyvumo augimas, jį nulemia valstybės žmogiškas, technologinis ir fizinis kapitalas, jo turėjimą nulemia (daugybės tyrėjų nuomone) institucijų kokybė (čia institucijos suprantamos kaip formalios ir neformalios taisyklės žmonių bendrijoje). - Institucijoms nėra lemta palaipsniui gerėti, istorija parodė, jog institucijos gali nesivystyti arba regresuoti, jeigu institucijų tobulėjimas yra nepalankus pakankamai galingoms interesų grupėms. - Resource curse- paradoksinė tendencija, jog valstybės su daugiau vertingų natūralių resursų neretai ekonomiškai yra silpnesnės už jų turinčias mažiau. Tai aiškinama kolonializmu bei polinkiu per daug investuoti į resursų išgavimą pamirštant kitas sritis. - II PASKAITA. Eksportas ir importas, absoliutus ir lyginamasis pranašumas, prekybos nauda, prekybos ribojimai ir jų nuostoliai. - Ilguoju laikotarpiu įvairios inovacijos yra naudingos, tačiau trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu gali tekti susidurti su tranzicijos kaštais. - Kodėl ekonomistai palaiko laisvą prekybą? - Abipusiškai naudingi mainai - Specializacija, darbo pasidalijimas - Masto ekonomijos išnaudojimas - Didesnė įvairovė - Didesnė konkurencija - Didesnis produktyvumas - Idėjų ir technologijų sklaida - Egzistuoja statistinis ryšys, implikuojantis, jog kuo valstybių ekonomika yra didesnė ir kuo jos yra arčiau viena kitos, tuo daugiau mainų jos atliks tarpusavyje. -  - Empiriniai tyrimai apie ekonominę prekybos naudą - Atskirų šalių atvejai (Japonija 1859 m., JAV 1807 m.) - Ekonometriniai tyrimai pagrindžia priežastinį ryšį tarp prekybos atvirumo ir augimo - Apskritai tarptautinė prekyba nėra panacėja, bet svarbus ekonomikos augimo dėmuo, ypač mažose šalyse - Papildoma laisvos prekybos nauda - Prekyba → taika - Prekyba → demokratija - Prekyba → mažesnė korupcija - Nors šie ryšiai nėra deterministiniai, o priežastingumą įvertinti sunku, vis dėlto tyrimai iš esmės patvirtina aukščiau esančius ryšius - Lyginamasis pranašumas - Tarkime, Portugalija 1 toną konjako gali pagaminti per 2 dienas, Anglija 1 toną konjako gali pagaminti per 10 dienų. Portugalija toną vilnos gali suverpti per 10 dienų, Anglija -- per 20 dienų. - Ar joms apsimoka prekiauti? Kas ką gamina ir kodėl? - - Portugalija konjako ir vilnos gamyboje turi absoliutinį pranašumą. -  - Alternatyvūs kaštai parodo, jog Anglija turi lyginamąjį pranašumą vilnos gamyboje. - Palengvina skaičiavimą -- proporcijos - Portugalija pagamina 1 toną vilnos per 10 dienų (duota sąlygoje) - Tai kiek pagamintų per 2 dienas? - 1 tona -- 10 dienų - X tonų -- 2 dienos - x \* 10 = 1 \* 2 - x = 1 \* 2 / 10 = 2 / 10 = 0,2 - Be prekybos - Tarkime, Portugalijoje yra 100 darbo valandų, Anglijoje -- 400. Kiek per jas pagamins, jei pusę laiko gamins vilną, pusę konjaką? - - Su specializacija -  - Ir Konjako ir Vilnos pagaminama daugiau - Lyginamojo pranašumo svarba - Pagrindinė teorija, kuri aiškina prekybą (ir jos naudą), yra lyginamojo pranašumo teorija - Lyginamojo pranašumo teorija labai praplečia tarptautinės prekybos galimybes - Viena ekonomikos teorijų, kuri yra teisinga ir nėra savaime suprantama - Intuicija: ar geriausia smegenų chirurgė pasaulyje turėtų rašyti laiškus, net jei ji laiškus rašo greičiau nei bet kas kitas? - Prekybą ribojantys instrumentai (protekcionizmas) - Prekybos suvaržymai naudojami siekiant apsaugoti (ar „apsaugoti") tuos, kurie dėl tarptautinės prekybos patiria nuostolių - Labiausiai paplitęs prekybos barjeras -- **muito tarifas**. Tai mokestis, taikomas importuojamoms užsienio prekėms - Tarifo įvedimas pakelia prekės kainą ir pabrangina jos vartojimą - **Kvota** -- kiekybinis apribojimas importuojamos produkcijos kiekiui - Kvotos įvedimas taip pat pakelia prekės kainą ir pabrangina jos vartojimą - Netarifiniai barjerai - Prekybos politikos paradoksas - Teigiama, kad laisva prekyba yra gera ekonominė politika - Tačiau iš esmės nėra šalių, taikančių visiškai laisvos prekybos politiką - Trys pagrindiniai aiškinimai: - Kitokia motyvacija (nebūtinai ekonominio efektyvumo ar augimo) - Idėjos - Interesai - Racionalus pralaimėjusių atsakas - Prekyba naudinga bendrai šalies ekonomikai, bet nebūtinai visiems šalyje - Tam tikros grupės šalyje laimi iš protekcionizmo, pralaimi dėl laisvos prekybos - Jeigu šios grupės yra pakankamai politiškai įtakingos, jos gali pasiekti sau palankią politiką -- riboti prekybą - Olsono modelis - Paradoksas: ūkininkų daug mažiau nei vartotojų, tačiau daugelyje turtingų valstybių yra itin stiprus protekcionizmas, naudingas ūkininkams - Olsono modelis pabrėžia *mažumos* įtaką prieš daugumą - Kodėl? - Vienas ūkininkas potencialiai iš protekcionizmo gali labai daug išlošti, o vidutinis vartotojas (kurių labai daug) palyginus pralaimi nedaug taigi motyvacija ūkininkams « prastumti » protekcionizmą gerokai didesnė nei vartotojams kovoti už laisvą prekybą - Mažiau ūkininkų lengvesnė tarpusavio koordinacija (lengviau spręsti kolektyvinio veiksmo problemą) - Paklausa, pasiūla, vartotojų ir gamintojų perviršis - - Eksportuojanti šalis -  - Importuojanti šalis - - Muitų poveikis -  - Apibendrinimas - Dauguma ekonomistų pritaria, kad laisva prekyba yra geriausia politika - Tai patvirtina empiriniai tyrimai - Viena pagrindinių teorijų, aiškinančių prekybą (ir jos naudą) yra Ricardo lyginamojo pranašumo teorija - Norint suprasti prekybos ribojimą, mums reikia atsigręžti į *politinius* aspektus - Viena iš aiškinimų krypčių remiasi interesais -- iš prekybos laimi ne visi - Olsono modelis -- viena iš tokių prieigų - Detaliau prekybos poveikį gerovei leidžia analizuoti paklausos ir pasiūlos modelis, atskleidžiantis perviršio pokyčius ir pasiskirstymą - Atsivėrimas prekybai parodo, kad bendras perviršis didėja (nors ne visi laimi); prekybos ribojimas (pvz., per muitus) mažina bendrą perviršį, sukuria gerovės nuostolius (nors kai kas laimi) - II SEMINARAS. Eksportas ir importas, absoliutus ir lyginamasis pranašumas, prekybos nauda, prekybos ribojimai ir jų nuostoliai. - Coughlin, „The Controversy Over Free Frade: The Gap Between Economists and the General Public". - Naratyvai, nukreipti prieš laisvus mainus: - Laisvi mainai mažina žemos kvalifikacijos darbininkų atlyginimus, padidina tikimybę jiems prarasti darbus. - Laisvi mainai subsidijuoja humanitarinių standartų neatitinkančiais gamybos procesais užsiimančių įmonių veiklą. - Laisvi mainai subsidijuoja ekologiškai netvariai veikiančių įmonių veiklą. - Paul Krugman, \"Ricardo\'s difficult idea\" - Negalima tikėtis vieno sektoriaus darbuotojų algų padidėjimo, padidėjus jų sektoriaus produktyvumui, mat darbuotojai turi galimybę keisti darbus. Algų padidėjimo augant produktyvumui reikia tikėtis tik valstybės, o ne sektoriaus lygmeniu. - Užduotis: - Paveikslas žemiau vaizduoja istorinius muitų tarifų pokyčius Prancūzijoje, JK ir JAV. Kokiais politinės ekonomijos veiksniais galima būtų aiškinti pokyčius per laiką ir skirtumus tarp šalių? - Protectionism - Wikiwand - JAV tarifai išaugo po pilietinio karo, kurį laimėjo tarifų norinti Šiaurė, ji norėjo tarifų, mat joje vystėsi pramonė. - Tarifai pakilo didžiosios depresijos metu. - Prekybos politikos analizė. -  - Turime aukščiau pavaizduotą situaciją: pasaulinė alyvų aliejaus kaina yra mažesnė nei būtų pusiausvyros kaina vietinėje rinkoje. Valdžia taiko importo muitus (Tariff). Jeigu muitų nebūtų, importuojamas būtų kiekis „Imports without tariff". Įvedus muitus, importo kiekis sumažėja atitinkamai iki „Imports with tariff". Kas atsitiktų kiekvienu iš šių scenarijų? - Vietiniai gamintojai toliau spaudžia valdžią ir pasiekia, kad importo muitai būtų padidinti, bet ne tiek, kad nebeapsimokėtų importuoti. Grafiškai pavaizduokite ir atsakykite, kaip pasikeis gamintojų perviršis (producer surplus), vartotojų perviršis (Consumer surplus), importo kiekis, bendras perviršis (total surplus) ir valdžios pajamos. - *PS- padidės; CS- sumažės; Importo kiekis- sumažės; TS- sumažės; Valdžios pajamos- negalima pasakyti be tikslių skaičių, nes išaugs muito dydis, bet sumažės importas.* - - Grįžtame prie pradinės situacijos, pavaizduotos viršuje. Vietiniai gamintojai toliau spaudžia valdžią ir pasiekia, kad importo muitai būtų padidinti tiek, kad importuotos prekės kaina po muito būti lygi tai, kuri susiklostytų uždaroje vidaus rinkoje be prekybos. Grafiškai pavaizduokite ir atsakykite, kaip pasikeis gamintojų perviršis (producer surplus), vartotojų perviršis (producer surplus), importo kiekis, bendras perviršis (total surplus) ir valdžios pajamos. - *PS- padidės; CS- sumažės; Importo kiekis- nebebus importuojama; TS- sumažės; Valdžios pajamos- nebebus.* - Grįžtame prie pradinės situacijos, pavaizduotos viršuje. Vietiniai gamintojai toliau spaudžia valdžią ir pasiekia, kad importo muitai būtų padidinti tiek, kad importuotos prekės kaina po muito būti didesnė nei ta, kuri susiklostytų uždaroje vidaus rinkoje be prekybos. Grafiškai pavaizduokite ir atsakykite, kaip pasikeis gamintojų perviršis (producer surplus), vartotojų perviršis (producer surplus), importo kiekis, bendras perviršis (total surplus) ir valdžios pajamos. - *Situacija nepasikeis nuo prieš tai buvusios situacijos.* -  - Grįžtame prie pradinės situacijos, pavaizduotos viršuje. Dabar vietiniai gamintojai įdiegia technologines naujoves, kurios padidina gamybos našumą. Vietinė pasiūla padidėja tiek, kad vietinėje rinkoje pusiausvyros kaina tampa lygi pasaulinei kainai (World price). Grafiškai pavaizduokite ir atsakykite, kaip pasikeis gamintojų perviršis (producer surplus), vartotojų perviršis (producer surplus), valdžios pajamos, importo kiekis ir bendras perviršis (total surplus). - *PS- Nepakis; PS- is; Valdžios pajamos- išnyks; Importo kiekis- išnyks; TS- Padidės.* - III PASKAITA. Tarptautinė prekyba -- Heckscher-Ohlin teorija; Stolper-Samuelson ir Ricardo-Viner modeliai; prekybos politinė ekonomija. - Prekybos teorijų evoliucija - Klasikinė (lyginamasis pranašumas, Ricardo) - Neoklasikinė (HO modelis) - Naujoji prekybos teorija (Krugmanas) - Naujoji naujoji prekybos teorija (Melitz) - **Hecksherio-Ohlino modelis** - Pagrindinė (neoklasikinės teorijos) alternatyva Ricardo (klasikiniam) lyginamojo pranašumo modeliui - Intuicija -- kur protingiau (logiškiau, efektyviau) auginti kviečius: Ukrainoje ar Japonijoje? - Veikiausiai Ukrainoje, kadangi joje yra daug derlingos žemės (taigi ji pigesnė nei Japonijoje, kur žemės trūksta) - 2 esminiai dalykai: gamybos veiksnio (žemės) gausa ir produkto gamybos ypatumai(kviečiai yra imlūs žemei) - Gausa (*abundance*) ar trūkumas (*scarcity*) - Imlumas (*intensity*) -- gamyba imli ar ne imli tam tikram gamybos veiksniui - H-O modelis pravartus, nagrinėjant politinius prekybos aspektus: pralaimėtojų ir laimėtojų identifikavimą bei jų politinę kovą, taip pat nelygybės klausimus - Dažniausiai kalbame apie du gamybos veiksnius: darbą (darbo jėgą) ir (fizinį) kapitalą (nors taip pat galima šnekėti apie žemę ar kitus veiksnius) - Kapitalas -- tai visi produktai, kurie skirti gaminti kitiems produktams ar paslaugoms: fabrikai, mašinos, įrengimai, įrankiai ir t.t. - Skirtingos šalys turi santykinai daugiau ar mažiau vieno gamybos veiksnio (santykinai turtingos ar skurdžios tam tikro gamybos veiksnio) - Skirtingiems produktams ar paslaugoms reikia santykinai daugiau ar mažiau kažkurio gamybos veiksnio - Dažniausiai kalbame apie du gamybos veiksnius: darbą (darbo jėgą) ir (fizinį) kapitalą (nors taip pat galima šnekėti apie žemę ar kitus veiksnius) - Kapitalas -- tai visi produktai, kurie skirti gaminti kitiems produktams ar paslaugoms: fabrikai, mašinos, įrengimai, įrankiai ir t.t. - Skirtingos šalys turi santykinai daugiau ar mažiau vieno gamybos veiksnio (santykinai turtingos ar skurdžios tam tikro gamybos veiksnio) - Skirtingiems produktams ar paslaugoms reikia santykinai daugiau ar mažiau kažkurio gamybos veiksnio - Pvz., lėktuvai ir sportbačiai. Kam gaminti reikia palyginti daugiau kapitalo? Darbo jėgos? - Lėktuvams reikia palyginti daug kapitalo, sportbačiams -- darbo jėgos. - Šalyse, kuriose gausu darbo jėgos, apsimoka gaminti sportbačius; šalyse, kuriose gausu kapitalo, -- lėktuvus. - Klasikinis pavyzdys -- JAV ir Kinija - JAV santykinai turtinga kapitalo (turtinga šalis), Kinija -- darbo jėgos - Vadinasi, pagal HO kapitalas JAV yra palyginti pigus, Kinijoje brangus. Darbo jėga Kinijoje palyginti pigi, JAV -- brangi. Ką reiškia pigi ar brangi darbo jėga, kapitalas? - Darbo jėgos kaina -- atlyginimai. - Kapitalo -- palūkanų norma, pelnas. - Remiantis HO modeliu, neprekiaujant Kinijoje darbo jėga (algos) turėtų būti mažesnės nei JAV, pelnas turėtų būti didesnis. - Kas atsitiks, jeigu šalys pradės prekiauti? - Lėktuvai JAV bus pigesni nei Kinijoje, sportbačiai -- atvirkščiai. - Todėl prasidėjus prekybai, JAV eksportuos lėktuvus į Kiniją, Kinija eksportuos sportbačius į JAV. - Taigi JAV specializuosis gamyboje tokių prekių (lėktuvų), kurios yra imlios gamybos veiksniui, kurio JAV gausu (kapitalui). - Bendresnė formuluotė: pagal HO modelį, šalys specializuosis ir eksportuos tokias prekes, kurios yra imlios gamybos veiksniams, kurių tose šalyse santykinai gausu. - Empiriniai tyrimai - Vasilijus Leontiefas -- imigrantas iš Rusijos -- JAV atliko tyrimus, kurie leido suabejoti HO teorija. Tai vadinama „Leontiefo paradoksu" - Nors JAV turtinga kapitalu, pasirodė, kad ji eksportuoja prekes, kurios imlios darbo jėgai! - Kai kas traktavo (ir traktuoja) tai kaip rimtą įrodymą prieš HO modelį ir kritikuoja jo prielaidas, tokias kaip vienoda technologija visose šalyse - Tačiau yra alternatyvių aiškinimų, kurie lengviau suderinami su HO teorija. Pvz., kad JAV turtinga kvalifikuota darbo jėga, bet neturtinga nekvalifikuota. Ir eksportuoja JAV produktus, kurie imlūs kvalifikuotai darbo jėgai. - - Politinės implikacijos: **Stolperio-Samuelsono modelis** - Prieš tai minėjome, kad prekyba padidina bendrą šalies gerovę, bet sukuria tiek laimėtojus, tiek pralaimėtojus - HO teorija prognozuoja, kas bus tie laimėtojai ir pralaimėtojai ir kartu tai, kas turėtų kovoti už ir prieš laisvą prekybą - Grįžkime prie JAV ir Kinijos pavyzdžio. Kai šalys neprekiauja ir viską gamina pačios, kuris gamybos veiksnys pigus ir brangus JAV? Kuris gamybos veiksnys pigus ir brangus Kinijoje? - JAV skurdi darbo jėgos, jos trūksta didelės algos. JAV gausi kapitalo mažas pelnas. Kinijoje -- atvirkščiai. - Kas įvyksta, atsivėrus prekybai? - JAV specializuojasi lėktuvų gamyboje ir juos eksportuoja į Kiniją, Kinija sportbačių gamyboje ir juos eksportuoja į JAV. Taigi JAV užsidaro sportbačių gamyklos ir atsidaro lėktuvų gamyklos, Kinijoje užsidaro lėktuvų gamyklos ir atsidaro sportbačių gamyklos. - Taigi JAV didėja kapitalo paklausa (kapitalo daug reikia naujose lėktuvų gamyklose) ir didėja darbo jėgos pasiūla (atleista daug darbuotojų iš sportbačių gamyklų) - Kinijoje didėja darbo jėgos paklausa (darbo jėgos daug reikia naujose sportbačių gamyklose) ir didėja kapitalo pasiūla (užsidarė lėktuvų gamyklos) - Taigi JAV didėja grąža kapitalui, mažėja darbo jėgai. Kitaip tariant, didėja pelnas, mažėja atlyginimai. - Kinijoje mažėja grąža kapitalui, didėja darbo jėgai. Kitaip tariant, mažėja pelnas, didėja atlyginimai - Taigi iš laisvos prekybos laimi savininkai gamybos veiksnio, kurio gausu šalyje. Pralaimi savininkai veiksnio, kurio skurdu. - Gamybos veiksnių kainos suvienodėjimas - Prieš prekybą JAV buvo didesni atlyginimai nei Kinijoje. Kinijoje buvo didesnis pelnas nei JAV. - Vykstant prekybai, JAV mažėja atlyginimai ir didėja pelnas, Kinijoje mažėja pelnas ir didėja atlyginimai. - Kitaip tariant, mažėja pelno ir atlyginimų skirtumai. - Dar kitaip tariant, vyksta gamybos veiksnių kainos suvienodėjimas (*factor price equalization*) - Implikacija -- globalizacija tūrėtų vesti prie mažesnių gamybos veiksnių kainos, grąžos (pelno, atlyginimų) skirtumų pasaulyje. - Politinės implikacijos: Stolperio-Samuelsono modelis - Taigi kas turėtų kovoti už laisvą prekybą, o kas už protekcionizmą? Ar kapitalistai turėtų būti už laisvą prekybą? Darbininkai? - Priklauso! Ten, kur gausu kapitalo ir skurdu darbo jėgos (išsivysčiusiose šalyse) kapitalistai turėtų būti už laisvą prekybą, darbininkai prieš. - Tačiau ten, kur gausu darbo jėgos ir skurdu kapitalo (besivystančiose šalyse) kapitalistai turėtų būti prieš laisvą prekybą, darbininkai už. - Apskritai už laisvą prekybą turėtų būti savininkai gamybos veiksnio, kurio šalis turtinga, už protekcionizmą turėtų būti savininkai gamybos veiksnio, kurio šalis skurdi. - Implikacijos nelygybei - Ką prognozuotų Stolperio-Samuelsono modelis apie globalizacijos poveikį pajamų nelygybei? - Priklauso! Išsivysčiusiose šalyse nelygybė turėtų didėti, kadangi darbininkai pralaimi, kapitalo savininkai laimi (o pastarieji apskritai yra turtingesni). - Tačiau besivystančiose šalyse nelygybė turėtų mažėti, kadangi jose laimi darbininkai, pralaimi kapitalo savininkai. - Tos pačios implikacijos, jeigu žvelgtume per kvalifikuotos/nekvalifikuotos darbo jėgos prizmę. Išsivysčiusiose šalyse laimi kvalifikuoti darbuotojai, pralaimi nekvalifikuoti nelygybė didėja. Besivystančiose atvirkščiai. - Stolperio-Samuelsono modelis: empiriniai pastebėjimai - Tam tikros prognozės pasitvirtina - Darbininkai ir juos atstovaujančios partijos išsivysčiusiose šalyse dažnai yra prieš laisvą prekybą. - Globalizacijos laikotarpiu atlyginimai turtingose šalyse augo menkai. - Globalizacijos laikotarpiu nelygybė turtingose šalyse didėjo. - Tiesa, nelygybė daugelyje besivystančių šalių taip pat didėjo. Be to, nelygybės augimą ir menką algų augimą turtingose šalyse daugelio analitikų nuomone stipriai paveikė technologinė pažanga. - Ricardo-Vinerio modelis - Stolperio-Samuelsono modelis prognozuoja, kad kapitalistai, darbininkai, žemvaldžiai turėtų turėti vieningus, „klasinius" interesus\... - \... bet kartais mes pastebime, kad darbininkų, kapitalistų tarpe yra susiskaldymas -- vieni yra už prekybą, kiti prieš. - Tai gali paaiškinti alternatyvus politinės ekonomijos modelis -- Ricardo-Vinerio modelis. - Intuicija dar paprastesnė nei Stolperio-Samuelsono. - Esmė ta, kad interesai ir politinės stovyklos formuosis pagal sektorines, o ne klasines skirtis. - Eksportuojančių, užsienio rinkose konkuruojančių sektorių atstovai (tiek darbininkai, tiek kapitalistai) bus už laisvą prekybą, o nekonkurencingų, su importu konkuruojančių (*import-competers*) -- prieš. - Mobilumo svarba (pagal Hiscox (2001)) - Kada turėtų veikti Ricardo-Viner, o kada Stolper-Samuelson modelis? - Priklauso nuo gamybos veiksnių mobilumo. - Mobilumas apibūdina, kaip lengvai, greitai galima gamybos veiksnį pritaikyti kitoje verslo šakoje. - Jeigu mobilumas didelis, tuomet turėtų veikti Stolper-Samuelson modelis ir klasinės skirtys. - Jeigu mažas, tuomet Ricardo-Viner modelis. - Kadangi mobilumas ilgesniu laikotarpiu didesnis, Stolper-Samuelson galima laikyti labiau ilgojo laikotarpio modeliu. - Apibendrinimas: klasikinė ir neoklasikinė prekybos teorija - H-O -- pagrindinė (neo)klasikinė alternatyva Ricardo modeliui - Jis parankus analizuoti ne tik prekybos srautams, bet ir prekybos politinei ekonomijai: pagal iš H-O išvestą S-S modelį, galima prognozuoti prekybos laimėtojus ir pralaimėtojus, nelygybės pokyčius - Empirinės išvados dėl H-O nevienareikšmiškos, geriau paaiškina prekybą tarp turtingų valstybių ir besivystančių, kurios labai skiriasi gamybos veiksnių santykiniu turtingumu - R-V modelis yra politinės ekonomijos alternatyva S-S modeliui; S-S prognozuoja klasinį susipriešinimą, R-V -- sektorinį - III SEMINARAS. Tarptautinė prekyba -- Heckscher-Ohlin teorija; Stolper-Samuelson ir Ricardo-Viner modeliai; prekybos politinė ekonomija. - Sungmin Rho ir Michael Tomz, „Why Don't Trade Preferences Reflect Economic Self-Interest?", International Organization, 71 (S1), pp. S85-S108, 2017. - *Opec-economy politics* (OEP) paradigma taip aiškina mainų politikos formavimosi procesą: - Interesai \> Institucijos \> Tarptautiniai susitarimai - Interesai yra suvokiami pagal Stolperio-Samuelsono modelį. - Piliečiai, net turintys aukštąjį išsilavinimą, įprastai gana mažai žino apie laisvų mainų poveikius. - Respondentai buvo padalinti į keturias grupes: vienai nieko nebuvo sakoma, kitai buvo paaiškinama atitinkamų mainų ribojimų laimėtojai ir pralaimėtojai (skirstant žmones ir prekes į daug žmogiškojo kapitalo turinčius/reikalaujančius-neturinčius/nereikalaujančius), dar kitai tik laimėtojai, o paskutiniajai- tik pralaimėtojai. -  - - Ir aukštąjį išsilavinimą turintieji ir neturintieji respondentai buvo labiau linkę palaikyti mainų ribojimus žemo išsilavinimo importams, negu aukšto išsilavinimo importams, tačiau aukštojo išsilavinimo neturintieji buvo labiau linkę palaikyti ribojimus abiejų tipų importams. - Teorija, jog žmonės bus aiškiai labiau linkę palaikyti tokius mainų ribojimus, kurie jiems yra naudingesni (atsižvelgus į jų kvalifikaciją), nepasitvirtina net jei respondentai ir yra informuojami apie skirtingų mainų ribojimų efektus. Reakcijose į pateiktą informaciją apie mainus visgi ryškesnės yra egoistinės tendencijos, nors buvo aptikta ir altruistinių. - Dani Rodrik, „Populism and the Economics of Globalization", NBER Working Paper 23559, 2017. - Pirmas tarptautinės prekybos pakilimas vyko iki Pirmojo pasaulinio karo - Hiperglobalizacija- laikotarpis, prasidėjęs aštunto dešimtmečio pabaigoje, kai ypač suintensyvėjo globalizacija, prie globalizacijos prisijungė ne vakarų šalys, atlaisvėjo tarptautinio *portfolio investment* (perkamos tik akcijos bet ne visa įmonė) reguliacijos. Trumpo tarifų įvedimas Kiniškoms prekėms ir Brexit yra neretai laikomi galima šio laikotarpio pabaiga. - Yra tyrimų, kuriuose yra atrandama koreliacija tarp valstybių tarptautinių mainų intensyvumo ir socialinių transferių. - Tarptautinių mainų intensyvėjimas laikui bėgant atneša vis mažiau efektyvumo ir vis daugiau pralaimėtojų. - Tyrimai rodo, jog atviresnė mainų politika JAV sulėtino žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų augimą, sumažino jų dalyvavimą darbo rinkoje. Priimdama atviresnę mainų politiką JAV valdžia visada numatydavo kompensacines priemones mainų pralaimėtojams, tačiau jų realiai neįgyvendino. Europos valstybės tuo tarpu turi stipresnius gerovės valstybės aparatus, kurie leido užsiimti atviresne mainų politika, nesukuriant papildomų kompensacinių priemonių. Tai paaiškina, kodėl Europos valstybės buvo atviresnės tarptautinei prekybai. - Globalizacija didina nelygybę: - *Race to the bottom* - *Offshoreing* - Migracija - Stolperio-Samuelsono modelio veikimas - Sunkumas perskirstyti pinigus gautus iš laisvos prekybos - Darbuotojams atlyginimus mažina ir darbus iš jų atima netik tarptautinė prekyba, bet ir, pavyzdžiui, technologijų vystymasis (dauguma ekonomistų teigia, jog technologijų įtaka yra didesnė), tačiau prieš šį faktorių populistai nėra sukilę. Keli antagonizmo tarptautinei prekybai aiškinimai būtų tokie: toks antagonizmas gali būti nukreiptas į kitas tautines grupes (JAV atveju kinus, meksikiečius, vokiečius), taip pat žmonės yra linkę nepritarti ekonominių veiksnių rezultatams jeigu jie bus pasiekti „nesąžiningai" (skirtingoms pusėms galios skirtingos sąlygos)- mainų su besivystančiomis šalimis atvejais nesąžiningumas gali būti įžvelgtas tame, jog tose šalyse darbo teisės reikalavimai yra žemesnio lygio. - IV PASKAITA. Prekyba verslo šakos viduje, pasaulinės vertės grandinės, naujoji prekybos teorija, laisvos prekybos kritika. - Priminimas: pagrindiniai prekybos klausimai. - Pozityvistiniai ekonominiai: - Kaip ir kodėl šalys prekiauja? Kokios prekybos ir prekybos politikos ekonominės pasekmės? - Normatyviniai ekonominiai - Ar ir kodėl tarptautinė prekyba yra naudinga (šalies ekonomikai)? - Kokia turėtų būti prekybos politika, siekiant maksimizuoti ekonominę naudą? - Pozityvistiniai politiniai (politinės ekonomijos): - Kodėl šalys taiko tam tikrą prekybos politiką? Kas laimi ir pralaimi iš tarptautinės prekybos? - Kokios tarptautinės prekybos politinės pasekmės? - Tradiciniai aiškinimai - Absoliutinis pranašumas: šalys gamina ir eksportuoja tai, ką daro geriausiai (iš esmės neteisinga teorija) - Lyginamasis pranašumas: šalys gamina ir eksportuoja pagal tai, kur turi lyginamąjį pranašumą (mažesni alternatyvūs kaštai, taigi ir mažesnė kaina); Ricardo modelis -- paaiškina technologijos (produktyvumo) skirtumus. - Heckscherio-Ohlino modelis: lyginamąjį pranašumą paaiškina gamybos veiksnių gausumas ir skurdumas - Dvi problemos - Kodėl turėtų prekiauti panašios valstybės? - Kaip paaiškinti prekybą verslo šakos viduje („intra-industry trade")(eksportavimą prekių, kurių, kurias valstybė tuo pačiu ir importuoja)? Nuo septinto dešimtmečio vakarų valstybėse tokios prekybos sudaroma prekybos dalis pradėjo didėti. - **Naujoji prekybos teorija** (New trade theory) - Masto ekonomija -- reiškinys, kai vidutiniai produkto gamybos kaštai mažėja, didėjant gamybos apimčiai - Heterogeniškos prekės (prekės, kurios yra skirtingos: automobiliai- taip, grūdai- ne) - **Išorinė masto ekonomija** (external economies of scale)- atsiranda, kai gamybos kaštai mažėja, didėjant verslo šakos dydžiui, gamintojų skaičiui. - Jeigu norėtumėte filmuoti filmą, kur pasaulyje tai darytumėte? Jeigu norėtumėte kurti bio-tech įmonę, kur tai darytumėte? Jeigu norėtumėte kurti fintech, kur tai darytumėte? - Holivudas/bolivudas - Bostonas, Silicon Valley, \... - Londonas, Vilnius? - Kodėl? - Todėl, kad tose vietose įsikūrę daug jau veikiančių tos srities įmonių - Tai reiškia, kad yra daug specializuotų tiekėjų, kurių reikia gamybai - Didelė specializuota darbo jėga - Informacijos persiliejimo (spillover) poveikis - Yra daug investuotojų („venture capital" ir pan.) - Įmonės gali išsireikalauti geresnių sąlygų iš valdžios - Susiformuoja klasteriai - Technologinės revoliucijos paradoksas - Buvo manančių, kad vykstant technologinei revoliucijai, vieta praras reikšmę - Tačiau daugeliu atveju atsitiko priešingai -- tam tikros vietos pasidarė dar patrauklesnės (pvz., Silicon Valley, Bay Area) - Iki galo nėra aišku, kodėl - Apskritai išorinė masto ekonomija paaiškina, kodėl egzistuoja miestai - Išorinė masto ekonomija ir prekyba - Net jeigu šalys labai panašios, dėl išorinės masto ekonomijos poveikio pirmoji pradėjusi vystyti veiklą šalis gali pradėti specializuotis gamindama tam tikrą prekę ar produktą - **Vidinė masto ekonomija** (internal economies of scale) - Vidinė masto ekonomija (toje pačioje įmonėje); atsiranda dėl didelių fiksuotų kaštų, „learning by doing", galimybių išsiderėti geresnes žaliavų kainas - Monopolistinės konkurencijos modelis sujungia vidinę masto ekonomiją ir produktų heterogeniškumą ir taip papildomai aiškina tarptautinę prekybą - Jeigu egzistuoja vidinė masto ekonomija, tai lems įmonių stambėjimą (monopolijos arba oligopolijos) - **Heterogeniški produktai** - Klasikiniai modeliai remiasi prielaida, kad produktai yra homogeniški (vienodi, tokie patys) - Kartais tokia prielaida labiau tinkama (pvz., javai) - Tačiau realybėje dažnai yra išsiskiriantys, skirtingi heterogeniški produktai - Pvz., automobiliai (Honda vs Volvo vs VW) - Intra-industry trade aiškinimas per produktų heterogeniškumą - Aiškinimas labai paprastas: jeigu Prancūzija ir Vokietija abi eksportuoja vienos verslo šakos produktus viena kitai, tai nėra *visiškai tokie patys* produktai (Citroen nėra tas pats kas VW) - Be to, vartotojams patinka ne tik didesnis kiekis gėrybių, produktų, bet ir jų įvairovė, pasirinkimo galimybė - Naujų prekybos modelių intuicija - Dvi šalys, viena verslo šaka (pvz., automobiliai) - Prieš prekybą pirmoje šalyje gaminami automobiliai A, B ir C. Antroje -- automobiliai D, E ir F - Egzistuoja masto ekonomija, produktai nėra homogeniški, vartotojai vertina įvairovę - Kas atsitiks atsivėrus prekybai? - Plečiasi kai kurių produktų gamyba, išnaudojama masto ekonomija - Vadinasi, vidutiniai kaštai mažėja, kainos mažėja - Tačiau kai kurios įmonės neatlaikys didesnės konkurencijos ir užsidarys - Tikėtina situacija, kad pirmoje šalyje lieka tik A ir B automobilių gamintojai (C bankrutuoja), o antroje šalyje -- tik D ir E (F bankrutuoja) - Galutinė situacija: įmonės stambėja, kiekvienoje šalyje jų lieka mažiau; didesnis efektyvumas ir mažesnės kainos (vartotojai laimi); didesnė prekių įvairovė šalies viduje - Naujosios prekybos teorijos (New Trade Theory) modeliai nekeičia pagrindinės išvados dėl prekybos naudos -- prekyba padidina bendrą gerovę! - Įvairovė šalyje vs pasaulinė įvairovė - Nors įvairovė šalies viduje padidėjo (pvz., pirmoje šalyje prieš prekybą vartotojai galėjo pirkti A, B ir C; dabar -- A, B, D ir E), pasaulinė įvairovė sumažėjo (pasaulyje buvo A, B, C, D, E, F; dabar -- tik A, B, D, E) - Šį reiškinį dažnai galime pastebėti vykstant globalizacija - Pvz., kultūra (kai kurie vietinės kultūros produktai išnyksta, bet kiekvienoje šalyje galimas didesnis pasirinkimas produktų iš viso pasaulio) - Naujosios prekybos teorijos implikacijos - Teoriškai pagrindžia, praplečia prekybos naudą (masto ekonomija, prekių įvairovė) - Kaip manote, ar „intra-industry" prekybos plėtra politiškai yra lengvesnė nei „inter-industry" prekybos plėtra? Kodėl? - Tikėtina, kad lengvesnė - Grįžkime prie buvusio pavyzdžio su automobiliais: pirmoje šalyje užsidarė gamintojas C, bet išsiplėtė A ir B gamyba - Darbuotojai, kurie prarado darbo vietas C, galėjo surasti darbo vietas A ir B - Ir jiems buvo gana lengva pereiti (ta pati verslo šaka!) - Perėjimas tarp skirtingų verslo šakų būtų gerokai sunkesnis (skirtingi įgūdžiai) - Taigi tikėtina, kad „intra-industry trade" yra politiškai mažiau jautri - Vienas iš aiškinimų, kodėl taip toli pažengė ES ekonominė integracija (vyko tarp palyginti panašaus išsivystymo šalių, didelė dalis prekybos buvo būtent „intra-industry trade" pagrindu) - Naujosios prekybos teorijos implikacijos: mažiau determinizmo - Kadangi egzistuoja masto ekonomija, gali būti, jog tai, ką šalis gamina ir eksportuoja, nėra determinuota - Pvz., kažkuri šalis pradeda pirma gaminti produktą - Didėjanti gamyba jai leidžia sumažinti kainas - Mažesnės kainos reiškia didelį konkurencingumą ir galimybę eksportuoti - Kiti galimi konkurentai, kurių gamyba mažesnė, sunkiau gali įeiti į rinką - Priklausomybė nuo kelio (path dependency) - Tačiau tokiu atveju egzistuoja didesnė erdvė valdžios intervencijai - Tai, ką šalis gamina ir eksportuoja, kur specializuojasi, nebūtinai yra duotybė - Teoriškai tai galima pakeisti, formuoti - Pvz., daug šnekų apie klasterius, bandymai kurti alternatyvius Sillicon Valley ir pan. - Heterodoksinis požiūris į prekybą - Ekonomikos „mainstreamo" požiūris -- prekyba vienareikšmiškai naudinga šalies ekonomikai - Tačiau yra besiginčijančių - Yra nelabai protingų argumentų\... - bet yra ir sofistikuotų (pvz., Ha-Joon Chang ir ypač Dani Rodrik) - Ha-Joon Chang - Analogija su vaiko išsilavinimu - Jeigu šalys specializuojasi pagal *dabartinį* lyginamąjį pranašumą, tuomet jos gali „užstrigti" blogoje srityje - Remiasi prielaida, kad tam tikros verslo šakos ar produktai yra „blogesni" nei kiti - „Blogesni" ta prasme, kad ten didesnė konkurencija, mažesnė galima pridėtinė vertė, mažesnės inovacijų ir „spillovers" galimybės ir pan. - Tarkime, dažnai „blogais" sektoriais laikomos žaliavos, žemės ūkis, o „gerais": high-tech, (pažangi) apdirbamoji pramonė ir pan. - Kitaip tariant, lyg. pranašumas yra dinamiškas dalykas ir jį reikėtų aktyviai formuoti. - **Pramonės politika** (industrial policy) - Šie argumentai susiję su dar platesne diskusija dėl pramonės politikos - Pramonės politika -- ja "siekiama skatinti konkrečią ekonominę veiklą ir struktūrinius pokyčius" (Rodrik, „Normalizing Industrial Policy", World Bank Working Paper, 2008.) - Pramonės politika (kuri gali apimti protekcionizmą, subsidijas, valdžios aktyvumą dalyvavimą versle, išlaidas, reguliavimą, mokesčius ir t.t.) - Pramonės politika reiškia daugiau ir kokybiškai kitokią valdžios intervenciją nei klasikinis viešųjų gėrybių teikimas, rinkos ydų taisymas, „horizontalios" priemonės, lygių taisyklių visiems kūrimas - yra labiau nukreipta į konkrečių ekonomikos veiklų skatinimą, aiškiau nurodo tikslą X, yra pirmiausiai orientuota į nacionalinius reikalus. (Pethokoukis ir Lincicome, „"The case against industrial policy", AEI blogpost, 2021.) - Daugelis šalių istoriškai praktikuodavo pramoninę politiką, 20 amžiaus antroje pusėje ji „išėjo iš mados", tačiau pastaruoju metu vėl tampa populiari (Mazzucato, Kattel, Ryan-Collins, „Industrial Policy's Comeback", Boston Review, 2021) - Masto ekonomija - Protekcionizmo argumentą teoriškai galima paremti, remiantis masto ekonomija - Šalis gali būti nekonkurencinga, nes tik pradėjo (ar pradeda) gaminti produktą - Bet laikui bėgant, dėl masto ekonomijos efektyvumas didės, kaštai mažės -- bus geresnė kaina (ir kokybė), įgaus konkurencingumą - Kol tai neįvyko, gali būti naudinga apsauga, parama, protekcionzimas - „Infant industry" argumentas - Empirinis argumentas - Daugelis dabartinių turtingų šalių anksčiau taikydavo protekcionistines priemones (pvz., Vokietija ar JAV 19 a.) - Kai išsivystė, tuomet pradėjo remti laisvą prekybą - Todėl, pasak kai kurių autorių, nesąžininga reikalauti laisvos prekybos iš besivystančių šalių, kurios dar nepasiekė tam tikro konkurencinio pranašumo - Galiausiai didelės sėkmės pavyzdžiai (Azijos tigrai), tokie kaip Pietų Korėja ar Taivanas (ar prieš tai Japonija) pasižymėjo tuo, kad valdžia buvo aktyvi, skatindama tam tikras verslo šakas, performuodama ekonominę struktūrą - Teoriniai kontrargumentai - *Public choice* („politika be romantikos"): kodėl valdžia turėtų norėti skatinti „gerus" verslus? - Informacijos problemos: iš kur žinoti, kurie verslai yra ar bus „geri"? - „Vaikai nebūtinai nori užaugti": daugelis proteguojamų įmonių gali išlikti nekonkurencingos - Bent jau trumpuoju laikotarpiu bus ekonominiai nuostoliai (nes nėra specializuojamasi ten, kur yra dabartinis lyg pranašumas) - Taigi dar galimas argumentas, kad vystymą skatinančios protekcionistinės politikos (ir apskritai pramonės politikas) sėkmė priklausys nuo valdžios kompetencijos ir autonomiškumo (sąveikos kintamasis) - Empiriniai kontrargumentai - Empiriniai argumentai: - Lotynų Amerikos importo pakeitimo politikos nesėkmės - Dėl Azijos tigrų ir kitų šalių valdžios intervencijos: ginčijamasi, kiek vystėsi dėl, o kiek *nepaisant* valdžios intervencijos - Galiausiai: jeigu egzistuoja tam tikros rinkos ydos (market failures), ar tikrai geriausia jas taisyti per prekybos politiką ir protekcionizmą? Kodėl nepasirinkus, pvz., investicijų į švietimą ar inovacijų politiką? - Apibendrinimas - Tradicinės teorijos sunkiai paaiškina du aspektus: prekybą dar panašių valstybių ir prekybą verslo šakos viduje - Juos aiškina „naujoji prekybos teorija", kuri remiasi masto ekonomija ir produktų įvairove - Naujoji prekybos teorija praplečia prekybos naudą; taip pat pagrindžia, kodėl politiškai tokia prekyba gali būti lengvesnė - Kartu atveria teorinę erdvę valdžios intervencijai - Vis dėlto dėl įvairių teorinių ir empirinių argumentų dauguma ekonomistų skeptiškai vertina valdžios galimybes skatinti išsivystymą taikant prekybos protekcionizmą - IV SEMINARAS. Argumentai už ir prieš laisvą prekybą. - Šalis turėtų siekti kiek įmanoma padidinti eksportą ir kiek įmanoma sumažinti importą? - Iš esmės neteisingas - Eksportas nėra "geras", o importas "blogas" - Eksportu susimokame už importą - Prekybos deficitas nebūtinai blogai (tiek dvišalis, tiek bendras) - Prekybos deficitas kažkas finansuoja mūsų išlaidas - Eksportas labai stipriai koreliuoja su importu, bandymas mažinti importą paprastai mažina ir eksportą - Tarptautinė prekyba didina nelygybę? - Priklauso - Reikėtų žiūrėti į tai, kas yra prekybos pralaimėtojai - Pagal H-O modelį, išsivysčiusiose šalyse nelygybė gali padidėti (negausu darbo jėgos, ypač menkai kvalifikuotos), o besivystančiose sumažėti (gausu darbo jėgos) - Tačiau empiriniai tyrimai verčia abejoti, ar šios prognozės teisingos (it's complicated) - Jeigu žiūrėsime į tarpvalstybinę nelygybę, globalizacija nelygybę mažina. Viena priežasčių yra tai, jog *marginal returns* investuojant neišsivysčiusiose šalyse yra didesnis. - Tarptautinė prekyba naikina darbo vietas? - Iš esmės neteisingas - Viena vertus, kai kurias darbo vietas tikrai gali panaikinti (kur nėra lyg pranašumo, kur pralaimima importui) - Tačiau kuria darbo vietas kitur (eksporto sektoriuje, importuojančiame sektoriuje ir pan.) - Bendrai paėmus, menkai paveikia nedarbą ar darbo vietų skaičių - Prekybos deficitas paprastai koreliuoja su mažesniu nedarbu - Tarptautinė prekyba mažina atlyginimus? - Tokia galimybė egzistuoja, bet paprastai ne - Viena vertus, kai kam atlyginimus tikrai gali sumažinti (kur nėra lyg pranašumo, kur pralaimima importui) - Jeigu remiamės H-O modeliu, gali sumažinti net ir vidutinį atlyginimą - Kita vertus, iš esmės prekyba turėtų didinti atlyginimus, ypač ilguoju laikotarpiu - Leidžia mažinti importo kainas didesnės *realios* algos - Leidžia didinti efektyvumą, produktyvumą, sparčiau augti ekonomikai didesnės algos - Prekyba labai panaši į technologinę pažangą - Tarptautinės prekybos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama apsaugoti besikuriančią naują perspektyvią verslo šaką, kuri kol kas nėra pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje? - Dalis ekonomistų su tuo sutiktų, argumentuodami *infant industry* argumentu. - Tarptautinės prekybos ribojimas yra pateisinamas saugumo, strateginiais tikslais? - Nėra vienareikšmiško atsakymo. - Reikėtų pasirašyti prekybos susitarimus tik su šalimis, kurios užtikrina minimalius aplinkos apsaugos ir darbo saugos reikalavimus? - Nėra vienareikšmiško atsakymo - Tačiau ekonomistai paprastai skeptiškiau žiūri į tokius reikalavimus - Paslėptas protekcionizmas - Alternatyvos -- kokios darbo sąlygos būtų, jeigu prekybos nebūtų? - Slippery slope -- pvz. JAV darbo sąlygos prastesnės nei ES - Galima remtis statistika, kuri teigia, kad ekonomikų stiprėjimas koreliuoja su darbo standartų gerėjimų. - Kita vertus, Rodriko argumentas apie sąžiningumą (fair trade) - Tarptautinės prekybos ribojimas -- neracionalus veiksmas? - Nebūtinai - Pralaimėjusieji racionaliai gali bandyti priešintis - Be to, gali būti siekiama racionaliai kitų tikslų (strateginių), aukojant efektyvumą - Tarptautinė prekyba yra geras dalykas ekonomine prasme, bet blogas aplinkos apsaugos, ekologijos požiūriu? - Atsakymas nevienareikšmiškas - Viena vertus, prekyba skatina ekonominį aktyvumą, o tai susiję su tarša - Kita vertus, turtingesnės šalys turi didesnes galimybes rūpintis ekologija - Dar priklauso nuo to, kur yra šalies lyginamasis pranašumas (ar tose srityse, kurios generuoja didelę taršą, ar atvirkščiai) - Atsivėrimas tarptautinei prekybai -- t.y. prekybos barjerų panaikinimas arba sumažinimas -- yra Pareto pagerinimas (Pareto improvement)? - Pareto pagerinimas yra situacija, kai kažkas laimi, o niekas nepralaimi - Pareto optimali situacija yra tokia, kurioje neįmanoma pagerinti niekieno situacijos, nepabloginant kieno nors kito situacijos - Tarptautinė prekyba paprastai nėra Pareto pagerinimas, kadangi kai kas nuo jos (bent jau trumpuoju/vidutiniu laikotarpiu) nukenčia - Teoriškai įmanoma kompensuoti, bet tai ne visada daroma - Sritis, kurioje šalis specializuosis ir eksportuos, yra determinuota istorijos, geografijos ir kitų nekintamų arba viešosios politikos sunkiai paveikiamų veiksnių? - Yra veiksnių, kurie iš tikrųjų yra nulemti istorijos ar geografijos (pvz., būtų keista javus auginti Suomijos šiaurėje) - Tačiau yra erdvės ir atsitiktinimui, viešosios politikos įtakai -- ypač tai iliustruoja naujoji prekybos teorija, kuri atsižvelgia į masto ekonomijos ir priklausomybės nuo kelio poveikį - Prekybos verslo šakos viduje (intra-industry trade) negali paaiškinti esami prekybos modeliai? - Ją sunkiai paaiškina klasikinis Ricardo ir neoklasikinis H-O modelis - Tačiau naujieji prekybos modeliai kaip tik ir analizuoja intra-industry trade -- tam jie ir buvo sukurti - Vienašališkas (unilateral) prekybos barjerų mažinimas nėra ekonomiškai protinga politika -- atsiverti laisvai prekybai su kita šalimi apsimoka tik tuomet, kai kita šalis taip pat mūsų šaliai mažina barjerus? - *Ekonomine* prasme naudinga panaikinti prekybos barjerus, net jeigu kita šalis laikosi protekcionizmo - Tačiau tai gali būti sunku padaryti *politiškai* -- todėl dažnai prekyba yra atlaisvinama pasirašant daugiašalius arba vienašalius susitarimus - Dani Rodrik, \"Why do More Open Economies Have Bigger Governments?\" - Duomenys rodo, jog valstybių ekonomikų atvirumas mainams koreliuoja su valstybių kišimosi į ekonomiką mastu (Labiausiai šis kišimasis pasižymi kompensacija nuo mainų nukentėjusioms grupėms). Tai yra paaiškinama tuo, jog ekonomikos atidarymas mainams sukelia papildomas rizikas ekonomikai, kas verčia valstybes kurti priemones, reikalingas mažinti tas rizikas. - Viena iš šio tyrimo implikacijų yra tai, jog įsitikinimas, kad teigiamai prie ekonomikos valstybė prisidėti gali tik užtikrindama turto apsaugą, krašto apsaugą ir tesimus ir bet koks kitas kišimasis trukdys ekonomikai, toli gražu nėra teisingas, mat gebėjimui gerai dalyvauti tarptautinėje prekyboje yra būtinas valstybės įsikišimas. - Lietuva yra deviant variable šios teorijos atžvilgiu. - V PASKAITA. Tarptautinė gamyba, tarptautinės užsienio investicijos. - V SEMINARAS. Tarptautinių užsienio investicijų politinė ekonomija. - Investuok Lietuvoje 2023 metų veiklos ataskaita. - „Investuok Lietuvoje" yra viešoji įstaiga skatinanti investicijas Lietuvoje, megzdama ryšius su užsienio investuotojais, analizuoja investicijų Lietuvoje padėtį, konsultuoja sprendimų priėmėjus. - Daugiausia bandoma pritraukti aukštos pridėtinės vertės sektorių investicijų: finansų, IT. - Horizontalios investicijos- pritaikomi tie patys gamybos procesai ir bandoma prekiauti vietinėje rinkoje. - Vertikalios investicijos- investuojama siekiant gaminti produktyviau ir po to prekiauti visame pasaulyje. - VI PASKAITA. Valiutos kursų režimai, nominalus ir realus valiutų kursai. - **Nominalus valiutos kursas** - Vienos valiutos kaina, išreikšta kita valiuta - Tai, kas užrašyta bankų puslapyje, keityklose ir pan. - Paprastai rašoma, kiek reikia sumokėti vietos valiutos, norint nusipirkti 1 vienetą užsienio valiutos - E = 1,1 (doleriai už eurą, arba usd/eur ) - Vadinasi, iš euro zonos perspektyvos bus 1 / 1,1 (eurai už doleri˛) \[proporcija\] - Nominalaus kurso pokyčiai - Nuo metų pradžios E pakito nuo 1,06 (usd/eur ) iki 1,10 (usd/eur ) (žvelgiant iš JAV perspektyvos) - Ar doleris susilpnėjo, ar sustiprėjo? - Ar euras sustiprėjo, ar susilpnėjo? - Kaip pakito eur/usd kursas? - E didėja užsienio valiuta kainuoja brangiau vietos valiuta pinga (= nuvertėja = silpnėja = depreciates/depreciation) - E mažėja užsienio valiuta kainuoja pigiau vietos valiuta brangsta (= stiprėja = appreciates/appreciation) - Nominalaus kurso pokyčių pasekmės - FIAT kainuoja 40 000 eurų, FORD kainuoja 50 000 dolerių - E = 1,25 (usd/eur) - Ar europiečiams apsimoka pirkti FORD? (tarkime, kad FORD ir FIAT yra identiški) - Europiečiams FIAT kainuoja 40 000 eurų - Amerikiečiams FORD kainuoja 50 000 dolerių - Europiečiams FORD kainuoja 50 000 (usd) / 1,25 (usd/eur) = 40 000 eurų - Amerikiečiams FIAT kainuoja 40 000 eurų \* 1,25 = 50 000 dolerių - Kaina tokia pati! - E pokyčio pasekmės - E didėja (valiuta silpnėja) užsienio prekės tampa brangesnės (mažiau paklausios) mūsų ir užsienio rinkoje; namų prekės tampa pigesnės (paklausesnės) mūsų ir užsienio rinkoje eksportas didėja, importas mažėja - E mažėja (valiuta stiprėja) atvirkščiai - Priežastis, kodėl šalys kartais stengiasi susilpninti savo valiutos kursą - Kita pasekmė -- infliacija - Didesnis E brangsta importas didesnė infliacija - Vienas būdas kovoti su infliacija -- stiprinti valiutos kursą (mažesnis E) - Valiutos kurso režimai - 2 pagrindiniai pasirinkimai - Fiksuotas (pririštas, pegged/fixed) - Lankstus („plaukiojantis", laisvas, flexible/floating ) -  - Valiutos kursų spektras (nuo lanksčiausio iki labiausiai fiksuoto) - visiškai lankstus - „purvinas" lankstus (dirty float) arba „valdomas" lankstus (managed float) - fiksuotas bet keičiamas (fixed but adjustable) - fiksuotas - valiutų valdyba (currency board) - dolerizacija - vieninga valiuta - **Realus valiutos kursas** - Vaikystės klausimai: kodėl latviai tokie turtingi?\... - Svarbu ne tik valiutos kursas, bet ir kainos - Realus valiutos kursas atsižvelgia į kainų skirtumus - - Prekių krepšelis Lenkijoje kainuoja 100 zlotų, Lietuvoje kainuoja 20 eurų - E = 0,24 (eur/pln) (eurai už zlotą) - Koks bus realus valiutos kursas? - Prekių krepšelis Lenkijoje kainuoja 100 zlotų, Lietuvoje kainuoja 20 eurų - E = 0,24 (eur/pln) (eurai už zlotą) - Koks bus realus valiutos kursas? - R \> 1 namų valiuta (šiuo atveju euras) santykinai pigi (t.y. neįvertinta, angl. undervalued) - R \> 1 užsienyje pirkti brangiau - Patikrinkime: - Lietuviams Lietuvoje pirkti kainuoja 20 eurų, Lenkijoje lietuviams kainuoja 100 zlotų \*  0,24 = 24 eurai (pigiau pirkti namuose) - Atitinkamai lenkams namie kainuoja 100 zlotų, Lietuvoje 20  / 0,24 = 83 zlotai (pigiau pirkti Lietuvoje, užsienyje) - Kas lemia valiutos kursus? - Grįžkime prie buvusio pavyzdžio - R \> 1 (žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos) - Lietuvos prekės paklausios, Lenkijos ne - kyla paklausa eurų, mažėja paklausa zlotų - eurų kaina didėja, zlotų mažėja - E mažėja (t.y. euras tampa brangesnis) - Vadinasi, kai R \> 1, yra spaudimas valiutos kursui stiprėti - Kai R \< 1, yra spaudimas valiutos kursui silpnėti - **Kada bus pusiausvyra? (E\*)** - Kai prekių krepšelis Lietuvoje kainuos tiek pat, kiek ir Lenkijoje (išreiškus ta pačia valiuta) - Lietuvoje kainuoja 20 eurų, Lenkijoje 100 zlotų - Lietuviams Lenkijos prekių kaina, išreikšta eurais, apskaičiuojama taip: -  - Sakome, kad turi kainuoti tiek pat, vadinasi - - Vadinasi,  - Kai E = 0,2 - Koks tuomet bus R? - -  - Pusiausvyra bus tuomet, kai R = 1! - Priešingu atveju yra galimybė arbitražui (jeigu nėra sandorių kaštų) - **Perkamosios galios paritetas (PPP)** - Nominalus valiutos kursas toks, kad R = 1 - Kitaip tariant, - Dar kitaip tariant, E bus lygus kainų santykiui - Tarkime, kad Big mac JAV kainuoja 3,54 USD. Argentinoje Big mac kainuoja 11,5 pesų. Tarkime, peso ir dolerio kursas yra 3,49 (pesai už dolerį). - Remiantis PPP teorija, koks turėtų būti kursas (pesai už JAV dolerius)? - Ar Argentinos pesas yra pervertintas, nuvertintas JAV dolerio atžvilgiu? Kiek? - Ką prognozuotumėte ateityje? Ar pesas turėtų stiprėti, ar silpnėti JAV dolerio atžvilgiu? - Jeigu galioja PPP, mes turėtume tikėtis, kad Big mac kainuoja tiek pat JAV ir Argetinoje. - Taigi E = kainų santykiui. - E = 11,5 / 3,54 = 3,25 - E prognozuojamas = 3,25 \< 3,49 (dabartinis kursas) - E turėtų mažėti pesas turėtų stiprėti dolerio atžvilgiu - Pesas dabar yra nuvertintas 7 procentais ((3,49/3,25 -- 1)\*100) = 7,4% - **Santykinis PPP (relative PPP)** -  - = namų infliacija (%) -- užsienio infliacija (%) - Santykinė PPP ne tokia griežta kaip absoliutinė - R nebūtinai = 1, bet R nesikeičia - Nukrypimo nuo PPP priežastys - Valiutos kurso paklausa ir pasiūla ne tik prekėms ir paslaugoms įsigyti - Nehomogeniškos prekės - Sandorių kaštai - Prekybai uždaras sektorius (non-tradables) - Kodėl kainos didesnės turtingesnės šalyse? - Tradables vs non-tradables (prekybai atviras vs prekybai uždaras sektorius) - Skirtingas šių sektorių pasiūlos elastingumas - Balassa-Samuelsono efektas; produktyvumo skirtumai tarp sektorių - Sparčiau augančiose valstybėse infliacija turėtų būti aukštesnė - Skirtingi valiutos kursų sandoriai - Spot contract (neatidėliotino vykdymo sandoris) - Išvestiniai finansiniai instrumentai (derivatives) - Forward (išankstinis sandoris) - Options (pasirinkimo pirkti arba parduoti teisė) - Poreikis ir būdas apsidrausti nuo valiutos rizikos (hedging) - Kitas tikslas -- spekuliacija - Apibendrinimas - Nominalus kursas: valiutos kaina išreikšta kita valiuta - Veikia paklausą užsienio ir vietos prekėms - Realus kursas atsižvelgia į kainų skirtumus - PPP teorija aiškina, kas lemia nominalų valiutos kursą (ypač ilguoju laikotarpiu) - Nominalus valiutos kursas reaguoja į kainų skirtumus (taip, kad R = 1 (abs. PPP) arba R pokytis = 0 (sant. PPP)) - VI SEMINARAS. Valiutos kursų režimai, nominalus ir realus valiutų kursai. - Valiutos kursai - Zlotas stipriausias buvo 2008 m. liepą, euro ir zloto kursas buvo 3,2 (zlotai už eurą). - Zlotas silpniausias buvo 2022 m. kovą - apie 4,89 zlotai už eurą; panašus kursas ir 2009 m. - Dabar -- apie 4,31 zlotai už eurą. - Taigi nuo 2008 iki dabar zlotas susilpnėjo (E padidėjo, žvelgiant iš Lenkijos perspektyvos) -...Jeigu darytume prielaidą, kad kainos euro zonoje ir Lenkijoje nesikeitė, kaip maždaug pasikeitė realusis valiutos kursas nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. vasario? Kokią įtaką tai galėjo turėti prekybai? - RE = E \* P (užsienio) / P (namų) - Iš Lenkijos perspektyvos: - Jeigu P nesikeitė, o E padidėjo, tuomet RE padidėjo susilpnėjo realusis kursas - Vadinasi, Lenkijos prekės tapo labiau patrauklios, konkurencingos, o euro zonos prekės -- atvirkščiai - Ceteris paribus, tai turėjo mažinti Lenkijos importą iš euro zonos ir didinti Lenkijos eksportą į euro zoną - Įsivaizduokite, kad New Yorko biržoje valiutos kursas yra 0,50 (svarai už dolerį), o Londone valiutos kursas yra 0,6 (svarai už dolerį). Jeigu nėra sandorių kaštų, ar tokia situacija yra stabili? - Jeigu bus tokie E skirtumai, tuomet bus perkami svarai Londone ir parduodami svarai Niujorke svarų kaina Londone didės, Niujorke mažės - Kas yra nominalusis efektyvusis valiutos kursas (NEER) ir realusis efektyvusis valiutos kursas (REER)? - Valstybė prekiauja ne su viena, bet daugybe partnerių - Vadinasi, reikia atsižvelgti į įvairius valiutų kursus - Dažniausia pasveriama pagal tarpt. prekybos apimtį - Pvz., LT NEER apskaičiuoti bus skiriamas gana didelis LV, PL, DE, JAV svoris, bet mažas Argentinos ar Burundžio - Atitinkamai ir su realiuoju valiutos kursu - PPP teorija prognozuoja, jog realus valiutų kursas ilgainiui bus 1 ir jog trumpuoju laikotarpiu valiutos yra arba pervertintos arba nuvertintos. - Vienas iš būdų nustatyti, ar valiuta yra „teisingai įvertinta", yra Bigmakco indeksas indeksas. -  - Lietuva nuo 1994 m. turi fiksuotą valiutos kursą. Ar tai buvo naudinga ekonomine prasme? - Vienareikšmiškai atsakyti sunku - Fiksuotas kursas turi savo privalumų: mažesni sandorių kaštai, didesnė ekonominė integracija (prekyba ir investicijos)); - Trūkumai: mažesnės galimybės valdyti verslo ciklą, centrinis bankas turi turėti pakankamai užsienio valiutos rezervų - Tikėtina, kad Lietuvos atveju fiksuotas kursas buvo teisingas pasirinkimas (patikimumo sukūrimas; maža ir atvira ekonomika; didelis lankstumas) - Įsivaizduokite, kad tam tikroje šalyje yra taikoma fiksuoto valiutos kurso politika. Tačiau dabar pradėta svarstyti jos atsisakyti ir devalvuoti (t. y., susilpninti valiutos kursą). Kas kovotų už ir prieš šį sprendimą? - - Kartais tenka girdėti, kad fiksuodama valiutos kursą, šalis gali suvaldyti infliaciją, „importuodama" pinigų politiką iš šalies, su kuria susieja valiutos kursą. Pavyzdžiui, buvo sakoma, kad Lietuva, fiksuodama litą su euru, „importuodavo" euro zonos infliaciją. Panašiai ir dabar sakoma, kad Lietuvos infliaciją lemia euro zonos pinigų politika ir infliacija. Ar galite paaiškinti šį teiginį, remdamiesi PPP? - Pagal santykinę PPP: - E pokyčiai = mūsų infliacija -- užsienio - mūsų inf = E pokyčiai + užsienio inf - Jeigu kursas fiksuotas, tai E pok = 0 - mūsų infliacija = užsienio infliacijai - Teigiama, kad siekdama užtikrinti fiksuotą valiutos kursą, šalis negali laisvai nuspręsti vykdyti monetarinės politikos, leisti („spausdinti") pinigus. - Vėlgi pagal santykinę PPP - E pok. = mūsų inf. -- užsienio infl. - Jeigu norime, kad E pok = 0 - Tuomet mūsų infliacija = užsienio infliacijai - Jeigu mes spausdiname pinigus, mūsų infliacija didėja, tai pažeidžiame šią sąlygą! - VII PASKAITA. Kviestinė paskaita. Tomas Sudnius, CEO of Mogo Development Hub (Africa & Central Asia). - Ideal New Market - Peace and stability (democracy) - Market size and profile - Population - GDP per capita - GDP growth - How big is the market - Strong institutions - Police - Courts - Bailiffs (Liet. Antstoliai) - Credit Reference Bureau - Car registration - Ease of doing business - Corruption - Tax regime - Friendly regulatory environment - Interest rate caps - Penalties restrictions - Payment holidays - Income verification - Restrictions to take back property - No foreign currency risk - „Pay your debts" & fraud culture - Technological advancement - Competition - Banks - Other microfinance - Dealer financing - VII SEMINARAS & VIII PASKAITA. Pristatymai. - VIII SEMINARAS. Valiutų kursų ir kainų lygio istoriniai pokyčiai įvairiose šalyse. PPP teorijos testavimas. - PPP teorija iš principo veikia, kuo ilgesniu laikotarpiu žiūrint- tuo labiau. - IX PASKAITA. Valiutų kursų pokyčiai. - Susilpnėjusi šalies valiuta - Naudinga šalies eksportuotojams - Naudinga šalies investuotojams užsienyje - Naudingas užsienio turistams šalyje - Sustiprėjusi šalies valiuta - Naudinga šalies importuotojams, importinių prekių pirkėjams - Naudinga užsienio investuotojams šalyje - Naudinga šalies turistams užsienyje. - Valiutų kursų pokyčių pasekmės: -  - Valiutų kursų pokyčių priežastys - Lyginamoji infliacija valiutų kursų šalyse (Labai ryškus). - Lyginamosios palūkanų normos valiutų kurso šalyse. - Mokėjimų balanso pokyčiai valiutų kursų šalyse. - Lyginamieji pajamų pokyčiai valiutų kurso šalyse (Nelabai svarbus). - Spekuliacija - Lyginamoji infliacija - Santykinio (lyginamojo) perkamosios galios pariteto principas - Šalies, kurioje numatoma aukštesnė infliacija, valiuta turėtų susilpnėti lyginant su tos šalies, kurioje numatoma žemesnė infliacija, valiuta - Veikia tik ilgu laikotarpiu - Absoliutus kainų paritetas gali neveikti, bet santykinis paritetas veiks - Tarkime, 1 USD = 4 PLN - Kainų lygis JAV = 1000 USD - Kainų lygis Lenkijoje = 4000 PLN - Infliacija JAV = 3% - Infliacija Lenkijoje = 5% - Kainų lygis po metų JAV = 1030 USD - Kainų lygis po metų Lenkijoje = 4200 PLN - Kainų lygis po metų JAV = 1030 USD - Kainų lygis po metų Lenkijoje = 4200 PLN - Tarkime, 1 USD = 4 PLN - Prekės JAV taps santykinai pigesnės (1030 USD = 4120 PLN), lenkai ims pirkti prekes JAV. Kad taip neįvyktų, valiutų kursai turi koreguotis - Naujas kursas 4200 PLN = 1030 USD, arba 4,078 PLN = 1 USD - Tą patį būtumėm gavę naudodami formulę USD/PLN~1m~ = USD/PLN~spot~ ∙ (1+infl~Lenk~)/(1+infl~JAV~) = 4 ∙ (1+0,05)/(1+0,03) = 4,078 PLN - Kodėl infliacijos skirtumai ne visada lemia kursų pokyčius? - Sandorio kaštai - Neprekiautinos prekės ar (ypač) paslaugos - Heterogeniškos prekės (Panašios, bet ne tokios pačios pvz. automobiliai) - Skirtinga konkurencinė aplinka - Teisinis reguliavimas (Muitai) - Kainų „lipnumas" - Lyginamosios finansinio uždarbio galimybės - Palūkanų normos paritetas - Lyginamosios palūkanų normos naudojamos išankstinių sandorių (forward) kursui nustatyti - Šalies, kurioje numatoma aukštesnė palūkanų norma, valiuta turėtų susilpnėti lyginant su tos šalies, kurioje numatoma žemesnė palūkanų norma, valiuta - Padengtas palūkanų normos paritetas - Daugelis investuotojų naudoja nepadengtą palūkanų normos paritetą, investuodami šalyje su didesne palūkanų norma taip lemdami tos šalies valiutos stiprėjimą - Padengtas palūkanų normos paritetas - Covered Interest Rate Parity (CIP) Tarkime, 1 USD = 5,416 BRL - Palūkanų normos JAV = 0,12% - Palūkanų normos Brazilijoje = 2,8% - Koks turėtų būti 12 mėn. išankstinio sandorio (forwardo) kursas? - USD/BRL~12mėn~ = USD/BRL~spot~ ∙ (1+i~Braz~) / (1+i~JAV~) = 5,416 ∙ (1+0,028)/(1+0,012) = 5,502 - Naudojamas apsidraudimui nuo kursų svyravimų - Palūkanų normų paritetas (jei veikia) - Tarkime, 1 USD = 5,416 BRL (5,413-5,420) - Palūkanų normos JAV = 0,12% - Palūkanų normos Brazilijoje = 2,8% - Tarkime, forward kursas lygus spotui 1 USD = 5,416 BRL (5,413-5,420) - Skolinamės 1.000.000 USD už 0,12% - Perkame 5.413.000 BRL (3.000 BRL komisinė marža) - Investuojame su 2,8%, po metų turime 5.564.564 BRL - Realizuodami forwardą perkame USD po 5,420, gauname 1.026.672 USD - Grąžiname paskolą 1.001.200 USD - Uždirbome arbitražinį 25.472 USD pelną (investavome 0 savo lėšų) - Nepadengtas palūkanų normos paritetas - Uncovered Interest Rate Parity (UIP) - Analogiškas padengtam palūkanų normų paritetui, tik taikysime tikėtiną (prognozuojamą) valiutų kursą, kuris nevertins tokio didelio valiutos nuvertėjimo, kuris įskaičiuotas į forwardą - Dėl to nesudarysime išankstinio sandorio, o lauksime, kad BRL nuvertės mažiau, nei 2,6% - *Impossible triangle*: - The \"Monetary Trilemma\" \| Download Scientific Diagram - IX SEMINARAS. Valiutų kursų pokyčiai. - Daug nafta prekiaujančių valstybių yra susiejusios savo valiutas su doleriu, nes doleris yra tarptautinė atsiskaitymo už naftą valiuta. - Didžioji dalis *foreign exchange reserves* yra doleriais. Dėl to doleris yra ir pagrindė valiuta, naudojama valiutų prekyboje. - X PASKAITA. Mokėjimų balansas. - Pinigų srautai tarp šalių - Importas = eksportas (pasaulio, ne šalies, mastu) - Mokėjimo kryptys: - Išlaidos už importą - Įplaukos už eksportą - Jeigu importas \> eksportas, turi būti papildomas užsienio įplaukų šaltinis - Įplaukos = išlaidos (tiek pasaulio, tiek šalies mastu) -- Būtina išskaidyti, kad būtų naudingos analizei - Mokėjimų balansas - Periodinė ataskaita, rodanti įplaukas į šalį ir išlaidas iš šalies (šalies subjektų mokėjimų sumas su užsieniu) - Einamoji sąskaita (ES) - Prekių prekybos balansas - Paslaugų prekybos balansas - Turizmas - Prekių transportavimas - Edukacija, verslo konsultavimas - Statyba - *Streaming* (Diskutuotina) - Pirminės pajamos - Darbo užsienyje pajamos (Tik šalies gyventojų, kurie nėra deklaruoti užsienyje) - Investicijų užsienyje investicinės pajamos (dividendai, palūkanos) - Antrinės pajamos - Tiesioginės perlaidos (Tiesiog, kai žmonės perveda pinigus į kitą šalį (dažnai migrantai šeimoms savo kilmės šalyse)) - Parama (tarpvalstybinė) - Finansų ir kapitalo sąskaita (FKS) - Kartais skaidoma į dvi atskiras sąskaitas - Investicijos (įsigijimai) užsienyje - Finansinės investicijos (finansinė sąskaita) - Turto investicijos (kapitalo sąskaita) - Gali didėti ir mažėti - Užsieniečių investicijos (įsigijimai) mūsų šalyje - Finansinės investicijos (finansinė sąskaita) - Turto investicijos (kapitalo sąskaita) - Gali didėti ir mažėti - Skolinimas į užsienį (finansinė sąskaita) - Paskolos, obligacijos - Gali būti suteiktas arba apmokėtas - Skolinimasis iš užsienio (finansinė sąskaita) - Paskolos, obligacijos - Gali būti suteiktas arba apmokėtas - Mokėjimų balanso \"aritmetika\" - Einamoji sąskaita + Finansų ir kapitalo sąskaita = 0 ilguoju laikotarpiu - Jeigu ES + FKS \> 0, užsienio valiutos atsargos turi didėti - Jeigu ES + FKS \< 0, užsienio valiutos atsargos turi mažėti - Jei ES balansas teigiamas, FKS balansas paprastai neigiamas - Jei ES balansas neigiamas, FKS balansas paprastai teigiamas - Klaidos ir praleidimai- neįmanoma užfiksuoti visų pinigų ir kapitalo judėjimo tarp valstybių. - Mokėjimų balanso informacija - Įprastai skelbia šalių centriniai bankai - Vertingiausia analizuoti einamąją sąskaitą, nes nuo jos dydžio priklauso finansinės ir kapitalo sąskaitos dydis - Einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis - Mokėjimų balanso \"aritmetikos\" taikymas - Jei ES balansas teigiamas, FKS balansas paprastai neigiamas - Kinija, Vokietija, Japonija, Olandija, Saudo Arabija - Tai šalys kreditorės - Jei ES balansas neigiamas, FKS balansas paprastai teigiamas - JAV, D. Britanija, Indija, Australija, Turkija - Tai šalys debitorės - Lėšų apykaita atviroje ekonomikoje -  - Household- namų ūkiai - Firm- verslo įmonės - Capital- laisvos lėšos investicijoms, o ne materialus kapitalas - Government- valdžia - Rest of the World- užsienio subjektai - Y- atlyginimas (dalį moka valdžia) - C- vartojimas - S~H~- namų ūkių taupymas - S~G~- valdžios santaupos investicijoms - S~F~- santaupos iš užsienio - I- investicijos - T- mokesčiai (dalis ateina iš įmonių) - G- valdžios išlaidos - E- eksportas - Z- importas (dalį importuoja namų ūkiai) - Vidaus taupymas, vidaus investicijos, užsienio taupymas, prekybos balansas - - Mokėjimų balansas - Einamoji sąskaita + Finansinė ir kapitalo sąskaita -- Oficialių atsargų pokyčiai = 0 - Ankstyvose ekonominio vystymosi stadijose kapitalo poreikis yra didelis, o vidaus santaupų lygis -- žemas - Tai turėtų lemti, kad besivystančios šalys gauna grynąsias kapitalo įplaukas, uždirbančias didesnę investicinę grąžą, o kapitalas plaukia iš išsivysčiusių šalių, kur kapitalo grąža nedidelė - Vėlesnėse vystymosi stadijose užsienio kapitalo poreikis turėtų palaipsniui mažėti dėl didėjančio vidaus taupymo - Mokėjimų balansas praktikoje - Išsivysčiusios šalys turėtų turėti daugiau FKS išlaidų, nei įplaukų (FKS deficitą) - Besivystančios šalys turėtų turėti daugiau FKS įplaukų, nei išlaidų (FKS perteklių) - BVP (bendrasis vidaus produktas) ir BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) - Bendrosios nacionalinės pajamos atspindi visas šalies rezidentų (gyventojų, verslo, valdžios) pirmines pajamas: - darbuotojų atlyginimas - mokesčiai ir muitai - grynosios turto pajamos - sukurta pridėtinė vertė (įskaitant investicines pajamas) - BNP = BVP + pirminės pajamos gautos užsienyje -- pirminės pajamos sumokėtos į užsienį - X SEMINARAS. Mokėjimų balansas. - *Upstream of production*- produkto gamybos procesai, kurie yra nutolę nuo galutinio produkto (pavyzdžiui, tyrimai arba žaliavos). - *Downstream of production*- produkto gamybos procesai, kurie yra arti galutinio produkto - XI PASKAITA. Migracija. - Migracijos istorija - 18 a. pabaigoje--19 a. -- į Pietryčių Aziją atvyko apie 50 mln. gyventojų, daugiausia iš Indijos ir Kinijos -- į Šiaurės Aziją kėlėsi gyventojai iš Rusijos, Korėjos, Kinijos - 18 a.--19 a. viduryje migracijos tempai labai paspartėjo, daugiausia dėl vergų prekybos - 20 a. pradžioje pasaulyje per metus tarptautinių darbo migrantų (daugiausia iš Italijos, Kinijos) būdavo apie 3 milijonai - Migracijos tendencijos - Prekių, paslaugų, tiesioginių investicijų, finansinių sandorių judėjimo barjerai laikui bėgant mažėjo (liberalizacija) - Žmonių judėjimo barjerai išliko daugmaž tokie patys ar net padidėjo - 4 Europos Sąjungos laisvės: žmonių, kapitalo, prekių, paslaugų laisvas judėjimas - Migracijos tipai - Nuolatinė aukštos kvalifikacijos migracija - Laikina aukštos kvalifikacijos migracija - Laikina žemos kvalifikacijos migracija - Šeimų migracija - Etninio (alija) ir nacionalinio prioriteto migracija - Prieglobsčio siekėjai - Pabėgėliai - Nedokumentuota migracija - Bevizė migracija (laisvas darbo jėgos judėjimas) - Sprendimas migruoti - Santykiniai atlyginimai - Jaunimo populiacijos augimas - Finansiniai ištekliai - Išsilavinimo lygis - Migrantų tinklai - **Migracijos kupra** - Apytikslė keturių postūmio veiksnių koreliacija laikui bėgant gali sukurti fenomeną, vadinamą migracijos kupra (the migration hump) - BVP vienam gyventojui augant nuo žemo iki vidutinio lygio, emigracijos mastai didėja - BVP vienam gyventojui augant nuo vidutinio iki aukšto lygio, Maroke plečiasi ekonominės galimybės lyginant su ES, jaunų gyventojų skaičius Maroke nebeauga/mažėja, emigracijos mastai ima trauktis -  - Migracijos kupros svarba - Tarptautinė migracija iš žemų pajamų šalių yra gana nedidelė, išskyrus politinius ar ekologinius stimulus. Daugiausia emigracijos vyksta iš vidutinių pajamų šalių - Emigracijos srautai, esantys prie migracijos kupros viršūnės, gali trukti ilgą laiką (dešimtmetį, ar net porą), kol emigracijos šaltinio šalys pereina vidutinio BVP 1 gyventojui fazę - Šalies ūkio plėtra nuo santykinai žemo BVP vienam gyventojui lygio gali padidinti, o ne sumažinti išvykstamosios migracijos mastus - Aukštos kvalifikacijos migracija - Mokslo, inžinerinių ir technologinių sričių darbuotojai - Bauer and Kunze (2004) teigia, kad įmonės, kurios įdarbina aukštos kvalifikacijos migrantus (HSM), dažniausiai būna didelės kompanijos, kurios yra \"internacionalizuotos\" dėl užsieniečių savininkų bei dėl eksporto - Kvalifikuoti migrantai nėra tipiški savo bendruomenių atstovai - Jie dažnai būna gavę brangiai kainuojantį išsilavinimą gimtosios šalies mokesčių mokėtojų sąskaita - Emigracijos šalyje buvo lūkestis, kad emigrantai tarnaus savo gimtinei, o ne išsikels (brain drain) - Nekvalifikuota migracija - Pasiūla iš esmės nekinta - Paklausą veikia demografiniai pokyčiai imigracijos šalyse - Kai kurių paslaugų tipai atsparūs našumo didėjimui - Žemos kvalifikacijos neprekiautinos paslaugos - \"nors ateitis priklauso vis aukštesnėms ir aukštesnėms technologijoms, informacijos revoliucijai ir darbo pakeitimui kapitalu, darbo ateitis priklauso kirpimui\" - Darbininkai turi mažai derybinės galios - Tiesioginės perlaidos - Asmeniniai tarptautiniai pinigų pervedimai - Daugiausia šeimos nariams (giminėms) užsienyje - Svarbus mokėjimų balanso (MB) einamosios sąskaitos (ES) komponentas - Perlaidų srautai ryškiai išaugo per pastaruosius 25-30 metų - Didžioji dalis išaugusio perlaidų srauto buvo nukreipta į vidutinių pajamų šalis - Kai kuriose valstybėse ir regionuose įplaukos iš perlaidų viršija įplaukas iš tiesioginių užsienio investicijų (TUI) - Perlaidų srautai yra potencialiai teigiamas migracija grįstos tarptautinės gamybos rezultatas - Ar perlaidos daro žalą šalims siuntėjoms? - Ar dėl to Kirgizija ir Tadžikija turėtų skatinti emigraciją? - XI SEMINARAS. Vis dar mokėjimų balansas. - Kaip Kinija gali reaguoti Trumpo tarifus? - Atsakyti savo muitais - Nieko nedaryti - Bandyti apeiti muitus (sunku) - Mažinti juanio vertę/didinti dolerio vertę, tam kad juanis taptų konkurencingesnis - XII PASKAITA. Finansų teorija ir praktika. - Finansų sistemos reikšmė - Veikia kaip mechanizmas, leidžiantis tarpininkauti tarp lėšų taupytojų (investuotojų) ir lėšų naudotojų (investicijų gavėjų) - Finansų sistema yra globali- Leidžia taupytojams būti vienoje šalyje, o naudotojams kitoje - Investuotojai - Investavimas kaip vartojimo alternatyva - Investuotojas turi prisiderinti prie gyvenimo ciklo (pajamos ir išlaidos) - Dėl to svarbi demografija - Investavimo kriterijus vidutinė metinė pelno norma (investicinė grąža, palūkanų norma, kapitalo kaštai) - Kapitalo kaštų dėmenys - Alternatyvių investicijų grąža - Investicinė rizika - Infliacija - Polinkis vartoti - Kuo didesnis veiksnys, tuo didesnė reikalaujama grąža - Investavimas į nuosavo kapitalo instrumentus - Akcijos - Nekilnojamas ir kitas investicinis turtas - Investavimas į skolinto kapitalo instrumentus - Obligacijos - Banko paskolos - Finansų rinkos - Pirminė ir antrinė rinkos - IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas) - Biržos ir nebiržinių sandorių rinkos - Akcijų ir paskolų rinkos - Pinigų ir kapitalo rinkos - Finansų rinkų svarba - Lėšų perskirstymas - Investicijų likvidumas - Informacijos teikimas - Finansų tarpininkai - Komerciniai bankai - Kredito unijos - Draudimo įmonės - Finansų makleriai - Fondai - Investicijų fondai - Pensijų fondai - Investiciniai bankai - Rizikos kapitalo įmonės - Vertybiniai popieriai - Investavimo instrumentas - Akcijos - Obligacijos - Išvestiniai instrumentai - Pasirinkimo sandoriai (opcionai) - Ateities sandoriai (\"fjučersai\") - Apsikeitimo sandoriai (swap) - Investicijų vertinimo parametrai - Investicinė grąža - Investicinė rizika - Kainos (pelno) svyravimai (volatility) - Matuojama standartiniu nuokrypiu (standard deviation) - Kapitalo rinkos linija ir efektyvi riba - - Tarptautiniai investavimo aspektai - Diversifikavimo galimybės - Valiutų kursų poveikis - Investuotojui užsienyje naudingiau, kad investicijų šalies valiuta sustiprės - Investuotojui užsienyje nesvarbi investicijų šalies infliacija - Skirtinga šalies rizika, kuri apibrėžiama rizikos premija - Skirtingas apmokestinimas - Dvigubo apmokestinimo išvengimas - Galimybė mokėti mažesnį mokestį taikančioje šalyje - Šalies investicinė premija - Kokia reikalaujama šalies investicinė grąža lyginant su analogiška investicija kitoje (mažai rizikingoje šalyje) - - Investavimo grąžos ir rizikos ryšys -  - Kapitalo kaštų dėmenys - Alternatyvių investicijų (akcijų) grąža - Investicinė rizika - Infliacija - Polinkis vartoti - Akcijų indeksas - rodiklis, apjungiantis biržos (ar kelių biržų) daugelio akcijų kainų pokyčius - tarsi investicinis portfelis iš indeksą sudarančių įmonių akcijų - **Efektyvių rinkų hipotezė (EMH)** - Finansų rinkos atspindi visą įmanomą informaciją - Todėl neįmanoma nuolat pasiekti geresnio pelningumo, nei visos rinkos pelningumas - Todėl akcijų (ir kitų investicinių instrumentų) kainos yra \"teisingos\" - Silpna EMH forma (kainos atspindi visą praeities informaciją, dėl to galima laimėti tik iš fundamentinės analizės) - Pusiau stipri EMH forma (kainos atspindi visą viešą informaciją, dėl to galima laimėti tik iš vidinės informacijos) - Stipri EMH forma (kainos atspindi visą informaciją, dėl to neįmanoma laimėti prieš rinką) - Veikia tik likvidžiausioms akcijoms? - XII SEMINARAS. Finansų teorija ir praktika - **Biržos akcijų indeksas**- rodo indeksą sudarančių akcijų (yra sudaromi įvairūs indeksai, pavyzdžiui, „Top 200 Vokietijos įmonių biržos akcijų indeksas", nes yra populiaru investuoti į tokius indeksus sudarančių įmonių fondus) kapitalizaciją (visų akcijų bendra kaina). Tokie indeksai gali parodyti šalies, sektoriaus ekonominę būklę. Tokių indeksų pokyčiai gali daug vėliau atsispindėti ekonomikoje. - XIII PASKAITA. Pasaulio prekybos organizacija. - PPO vaidmuo - Nustato tarptautinės prekybos \"žaidimo\" taisykles. - Tarptautinė prekybos teisė (šalys narės taiko PPO nutarimus). - 164 narės. - Nepriklauso Iranas, Irakas, Alžyras, Etiopija, Uzbekistanas, Baltarusija, Serbija\... - Būstinė Ženevoje. - Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) - PPO (įsteigta 1995 m. Marrakešo susitarimu) pirmtakas. - GATT paskirtis -- įtvirtinti bendrus principus ir taisykles dėl tarptautinės prekybos liberalizavimo, daugiašalio susitarimo pagrindu mažinti muitų ir kitokias kliūtis prekybai bei panaikinti diskriminaciją tarp valstybių prekyboje. - GATT principai - Nediskriminacija - Didžiausio palankumo šalies statusas taikomas visoms signatarėms - Lygus išmuitintų prekių ir vietinių gamintojų prekių traktavimas (nacionalinis režimas) - Derybos: raundais - Neatšaukiamumas: privalomas laikymasis - Kiekybinių apribojimų (de facto kvotų ir licencijų) uždraudimas - Išlygos importo pakeitimą industrializacija (ISI) taikančioms šalims - Besivystančios šalys gali laikinai netaikyti GATT nuostatų - Besivystančios šalys gali laikinai taikyti importo apribojimus, kurie susiję su aukštesnių gyvenimo standartų siekiu - Išimtis: teisė nebetaikyti muitų sumažinimo, jei juos sumažinus smarkiai padidėjo su vietos gamintojais tiesiogiai konkuruojančių prekių importas - Trys prekybos stadijos - Pirminių žaliavų eksportas - Importinių prekių pakeitimas vietinės pramonės produkcija - Pagamintų prekių eksportas - Antidempingo ir kompensaciniai muitai - Galima taikyti dempingo mar?