Socialiniai tyrimai PDF

Mokslinis ir kasdienis tyrimas. Pagrindiniai skirtumai KASDIENIS TYRIMAS MOKSLINIS TYRIMAS Intuityvus Paremtas teorija Sveikas protas, išmintis Str...

Mokslinis ir kasdienis tyrimas. Pagrindiniai skirtumai KASDIENIS TYRIMAS MOKSLINIS TYRIMAS Intuityvus Paremtas teorija Sveikas protas, išmintis Struktūruotas Atsitiktinis Sisteminis Neplanuotas Planuotas Dažnai selektyvus Objektyvus Maginis mąstymas Mokslinis mąstymas Pagrindinis dėmesys asmeniniams sprendimams Pagrindinis dėmesys – žinios apie realybę Socialinių tyrimų specifika Socialiniai tyrimai siekia reprezentuoti socialinį gyvenimą, aprašyti visuomenėje egzistuojančius dėsnius, tam tikrus ryšius ir juos paaiškinti, naudojantis atitinkamomis idėjomis ar sukauptomis žiniomis apie socialinius fenomenus. Socialiniai tyrimai siekia identifikuoti tvarką ir dėsningumus, kurie egzistuoja socialinio gyvenimo įvairovėje, jie stengiasi toje įvairovėje įžvelgti prasmę. Socialiniai tyrimai – tai sisteminis informacijos rinkimas apie visuomenę, joje vykstančius procesus ir bandymas juos aiškinti, pamatyti priežastinius-pasekminius ryšius, įžvelgti bendras tendencijas. Kiekybinių tyrimų specifika, pagrindiniai bruožai Visuomenė ir socialinė sistema Vidutinės/didelės apimties tyrimai Elgesį reguliuojančios beasmenės, anoniminės jėgos Gamtos mokslų modelis „Objektyvumas“ Tyrimas atliekamas iš išorės Specifiškumų apibendrinimas Elgesio aiškinimas Makrosąveikos Etika kiekybiniuose tyrimuose SVARBUS INFORMUOTAS SUTIKIMAS – kai tyrimo subjektas turi teisę žinoti, kad jis yra/ bus tiriamas, turi teisę būti informuotas apie tyrimo prigimtį ir turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti tyrime. ETINIAI PRINCIPAI – anonimiškumas – tiriamasis lieka anoniminiu viso tyrimo metu ir atlikus tyrimą. Privatumo principas – tyrėjas negali skverbtis į privačius tiriamųjų reikalus be tiriamųjų sutikimo. Negali pažeisti asmens privatumo politikos. Konfidencialumas – niekas išskyrus tyrėją, be tiriamojo sutikimo negali naudotis jo pateikta informacija. Pateikta info negali leisti identifikuoti tiriamojo, nebent tai leidžia pats tiriamasis. Taip pat tyrėjas turi papasakoti apie save, tyrimo tikslus. Užtikrinti garantija, kad tyrimas nežalos ar kitaip nepaveiks tiriamojo, negalima rodyti emocijų gavus kontraversiškus atsakymus, tyrimas turi būti objektyvus, gauti sutikimą, taip pat dalyviai turi žinoti, kad gali atsisakyti dalyvauti tyrime ir išeiti kada nori, orumas ir kiti interesai gerbiami. Negalima užduoti tokių klausimų: 1) dvigubų klausimų (kaip dažnai einate į paskaitas ir seminarus), 2) tendencingų klausimų (Ar jūs pritariate, jog smurto scenų televizijoje turi būti mažiau?) 3) Sudėtingų klausimų ( daug teksto, neaišku koks klausimas) 4) Netaktiškų klausimų ( kiek jūs uždirbate?) 5) Nežinomi žodžiai (investicinis projektas, holistinis požiūris ir tt) 6) Specifinių terminų (išorinė komunikacija, mix‘ as ir tt.) Klausimai gali būti: a) Faktai (amžius, išsimokslinimas, lytis, šeimyninė padėtis, vaikai, pajamos, socialinis statusas, užimtumas, etinė priklausomybė, religija) b) Elgesys (kaip žmonės elgiasi, kokia veikla užsiima, kaip ir kur dalyvauja) c) Žinios (ką žmonės žino apie tam tikrus reiškinius, faktus) d) Įsitikinimai (ką žmones mano, kuo tiki) e) Požiūriai (ką žmonės norėtų, kaip pasielgtų tam tikroje situacijoje) Socialinių tyrimų tipai: aprašomieji, analitiniai, teorijos formavimo, teorijos testavimo Aprašomieji tyrimai Tikslas: Apibūdinti tam tikrą reiškinį, situaciją arba populiaciją. Metodai: o Apklausos (tiek struktūrizuotos, tiek nestruktūrizuotos) o Stebėjimai o Dokumentų analizė o Atvejo tyrimai Pavyzdžiai: o Visuomenės nuomonės apklausos apie politinį požiūrį o Tyrimas apie vartotojų elgesį prekybos centre o Aprašymas, kaip skirtingos kultūros švenčia tam tikrą šventę Analitiniai tyrimai Tikslas: Ištirti ryšį tarp skirtingų kintamųjų ir paaiškinti, kodėl tam tikri reiškiniai vyksta. Metodai: o Koreliacinė analizė o Regresinė analizė o Eksperimentai o Statistiniai metodai Pavyzdžiai: o Tyrimas, kaip išsilavinimo lygis susijęs su uždarbiu  o Analizė, kaip socialinė žiniasklaida veikia jaunimo savivertę o Eksperimentas, kuriuo siekiama ištirti, kaip skirtingi reklaminiai skelbimai veikia pirkimo sprendimus Teorijos formavimo tyrimai Tikslas: Sukurti naujas teorijas arba plėtoti esamas teorijas, paaiškinant socialinius reiškinius. Metodai: o Grounded theory (pagrįsta teorija) o Etnografiniai tyrimai o Kūrybiniai rašymo metodai Pavyzdžiai: o Tyrimas, kuriuo siekiama sukurti naują teoriją apie socialinę atskirtį o Etnografinis tyrimas, kuriuo siekiama suprasti, kaip bendruomenė reaguoja į socialinius pokyčius Teorijos testavimo tyrimai Tikslas: Patikslinti arba paneigti esamą teoriją. Metodai: o Hipotezės testavimas o Kvantitatyviniai tyrimai o Eksperimentai Pavyzdžiai: o Tyrimas, kuriuo siekiama patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp socialinio kapitalo ir sveikatos o Eksperimentas, kuriuo siekiama patikrinti, ar tam tikras mokymo metodas pagerina moksleivių pasiekimus Sąvokų konceptualizacija, operacionalizacija Konceptai Abstrakti idėja apie elgesį, požiūrį ar individo charakteristiką; Ne visada tiesiogiai stebima Gali būti kompleksinė (turinti daugybę dimensijų) Konceptualizavimas – tai procesas, kurio metu mes aiškiai apibrėžiam, ką sąvoka reiškia – tai aiškus, verbališkai išreikštas koncepto paaiškinimas, taip, kad kiti suprastų, ką konceptas/sąvoka reiškia. Konceptas – abstrakti idėja apie elgesį, požiūrį ar individo charakteristiką (pvz. populiarumas, tolerancija, gyvenimo kokybė, sveikata, socialinis kapitalas). Dimensija (konstruktas) – elementai, iš kurių sudaryti konceptai. Indikatorius/kintamasis – išmatuojami aspektai, sudarantys dimensijas ir dažniausiai išreiškiami stebėjimą ar elgseną apibrėžiančiomis sąvokomis. Operacionalizacija reiškia, jog abstrakčios teorinės sąvokos turi būti logiškai pervedamos į empirines sąvokas. Minties judėjimas nuo plataus prie savito, nuo abstraktaus prie konkretaus. Klausimų formulavimo principai. Klausimų tipai. Struktūruoti interviu. Klausimynas – pagrindinis kiekybinių tyrimų instrumentas nuo kurio paruošimo priklauso viso tyrimo rezultatai. Klausimų tikslas – visapusiškai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Kiekybiniuose tyrimuose naudojama struktūruotas interviu, t.y. iš anksto paruoštas klausimynas su aiškiais klausimais ir iš karto pateiktais galimais atsakymų variantais. Klausimų sudarymo principai ▪Objektyvumas ▪Patikimumas ▪Validumas ▪Užtikrina galimų atsakymų įvairovė ▪Vienodas klausimo suvokimas ▪Klausimo vieta anketoje ▪Užtikrina tyrimų etiką Objektyvumas tyrimuose Objektyvumas argumentuoja tai, kad tyrėjo asmenybė nedaro įtakos matavimo procedūrai bei rezultatams, neiškreipia jų. Matavimas yra objektyvus tada, kai įvairūs tyrinėtojai, matuodami tą patį reiškinį, gauna tuos pačius rezultatus. Patikimumas -tas pats žmogus tą patį klausimą turi atsakyti vienodai skirtingomis sąlygomis, darant prielaida Validumas - tai reiškia, kad klausimas matuoja tai, ką mes tikrai norime matuotią, jog žmogus nepasikeitėatį reiškinį, gauna tuos pačius rezultatus. Sudarant klausimyną svarbu... ▪ Puikiai suvokti tiriamą problemą. ▪ Detaliai/nuosekliai apibrėžti tyrimo tikslus ir uždavinius. ▪ Apibrėžti norimus nagrinėti reiškinius (sąvokų konceptualizacija/operacionalizacija). ▪ Tiksliai žinoti, ką norime išsiaiškinti (elgesį, jausmus, žinias ir pan.) ▪ Nuspėti galimus tyrimo rezultatus, priežastinius – pasekminius ryšius. ▪ Nuspręsti, kokiu būdu bus atliekama apklausa (interviu - tiesioginiu, telefonu ar kt. ar anketa). ▪ Atsižvelgti į galimas socialines normas, kurios gali lemti vienų ar kitų atsakymų pasirinkimą. Klausimai gali būti apie... Faktai (amžius, išsimokslinimas, lytis, šeimyninė padėtis, vaikai, pajamos, socialinis statusas, užimtumas, etninė priklausomybė, religija) Elgesys (kaip žmonės elgiasi, kokia veikla užsiima, kaip ir kur dalyvauja) Žinios (ką žmonės žino apie tam tikrus reiškinius, faktus) Įsitikinimai (ką žmonės mano, kuo tiki) Požiūriai (ko žmonės norėtų, kaip pasielgtų tam tikroje situacijoje) Klausimų tipai Atviri ir uždari. ◦ Atviri klausimai – klausimai, kai nėra pateikiami atsakymo variantai. Respondentas pats turi nurodyti atsakymą, kuris atspindi individo žinias, vertinimus, stilių ir pan. (Pvz.: Prašom pasakyti, kokias laidas Jūs žiūrite per TV kanalus? Kodėl Jūs renkatės šias laidas?) ◦ Uždari klausimai – kai respondentams pateikiami galimi atsakymų variantai. Matavimas Nominalieji kintamieji – tai kintamieji, kuriuos galima apibūdinti tik kokybiškai – negali būti net palyginimo, skaičiavimo, kuris iš jų yra didesnis ar svarbesnis. Pavyzdžiui, tokie kintamieji yra rasė, tikyba, plaukų spalva, lytis. Ranginiai kintamieji - skaičių eilė, kurioje skaičiai išdėsto objektus į tam tikrą nuoseklumą. Toks skaičių nuoseklumas gali parodyti, kad vienas objektas yra didesnis ar greitesnis nei kitas. (Dikčius 2011) Intervalinė skalė skaičių seka, kurioje atstumai tarp skaičių ir jų apibūdinimų gali būti prasmingai interpretuojami, nes tiek atstumai tarp skaičių, tiek atstumai tarp skaičių (Dikčius 2011). Dažnai naudojami socialinių tyrimų klausimynuose, pavyzdžiui, kai prašoma pasirinkti iš 1 (labai nepritariu),…, 5 (labai pritariu), ar pan. Negalima pasakyti, kiek daug skiriasi rangai, bet galima konstatuoti, kuris iš jų didesnis. Santykinė skalė - yra skaičių eilė, kurioje santykiai tarp skaičių gali būti prasmingai interpretuoti Hipotezių formulavimo principai. Hipotezių rūšys: kryptinga, nekryptinga, nulinė Tyrimo hipotezės ◼tai spėjamas teigimas apie dviejų ar daugiau kintamųjų tarpusavio priklausomybę. (Kelinger) ◼Tai ankstesniais mokslo duomenimis pagrįsta teorija (teorinis modelis), kuris reikalauja patikrinimo arba paneigimo faktais. ◼Hipotezės gali būti keliamos kai keliami aiškinamieji ar vertinamieji klausimai. ◼Tyrimo hipotezės turi būti susijusios su keliamu tyrime klausimu ir keliamais uždaviniais. Tyrimo hipotezių tipai ◼ Kryptinga hipotezė - nurodo ryšio kryptį (pvz. dažniau naudojantys FB geriau jį vertina) ◼ Nekryptinga hipotezė – nurodo ryšį, bet nenurodo krypties (pvz. FB naudojimo dažnis turi įtakos vertinimui). ◼ Nulinė hipotezė – nurodo, jog jokio ryšio nėra (pvz. nėra ryšio tarp FB naudojimo dažnio ir jo vertinimo). Hipotezės turi tiesiogiai atsakyti į pagrindinį klausimą ar šalutinius klausimus. Hipotezės gali būti kryptingos arba nekryptingos, arba nulinės Kryptinga hipotezė aiškiai nurodo ryšio kryptį tarp kintamųjų. Nekryptinga hipotezė nenurodo, kaip tiksliai susiję kintamieji, paliekant tai tyrimui. Nulinė hipotezė: Ji visada numato, kad tarp kintamųjų nėra ryšio. Nulinė hipotezė dažnai naudojama statistiniam testavimui. Hipotezės turi būti formuluojamos aiškiai ir suprantamai, kad būtų galima jas patikrinti empiriškai. Kryptinga hipotezė - nurodo ryšio kryptį (pvz. dažniau naudojantys FB geriau jį vertina) Nekryptinga hipotezė – nurodo ryšį, bet nenurodo krypties (pvz. FB naudojimo dažnis turi įtakos vertinimui). Nulinė hipotezė – nurodo, jog jokio ryšio nėra (pvz. nėra ryšio tarp FB naudojimo dažnio ir jo vertinimo). Metodo, metodikos ir metodologijos apibrėžimas Metodologija, metodai Metodologija – tai teorija, kuri nagrinėja mokslinio pažinimo procesą, jo principus, mokslinio tyrimo metodus ir mokslinio tyrimo atlikimo techniką/procedūras. Metodai - tai yra pagrindinis duomenų rinkimo, apdorojimo arba analizės būdas. Tai tam tikrų praktinių ar pažintinių rezultatų gavimo būdas, taikant įvairias priemones. Tyrimo dizainas – tai tyrimų būdų ir taisyklių visuma probleminiam klausimui išspręsti. Kartais galima vadinti „metodika“. Dedukcija, indukcija Dedukcija - tai samprotavimas, kurio metu iš keleto teisingų teiginių (prielaidų), remiantis logikos dėsniais, formuluojamas naujas teisingas teiginys/išvada. Dedukcijai būdinga minties raida nuo bendrybės prie atskirybės. Indukcija - tai samprotavimo būdas, susijęs su empiriniu apibendrinimu, kurio metu požymio pasikartojamumo pagrindu tam tikroje objektų grupėje daroma išvada apie požymio priskirtinumą visai objektų visumai. Indukcijai būdinga minties raida nuo atskirybės prie bendrybės. Tikslo, uždavinių formulavimo taisyklės, pricinpai. Tyrimo tikslas  Tyrimo tikslas– tai galutinis mokslinio tyrimo rezultatas. Socialinio tyrimo tikslu gali būti naujų žinių gavimas apie: ◼ Tyrimo objektą ◼ Tyrimo objekto struktūrą arba jos optimizaciją ◼ Tyrimo objekto sąveiką su kitais objektais ◼ Tyrimo objekto būklės pasikeitimas ◼ Tiriamų reiškinių ir procesų vystimosi pagrindines prognozes ir t.t. Tyrimo tikslas dažnai sutampa su tyrimo temos pavadinimu. Gali būti naudojami žodžiai: įvertinti, analizuoti, paaiškinti, ištirti, palyginti ir pan. Tyrimo uždaviniai Tyrimo uždaviniai – tai veiksmai, kuriuos planuojama įgyvendinti siekiant numatyto tikslo. Tyrimo uždaviniai sukonkretina tikslą, jį išskaido, parodo, kaip, kokiais konkrečiais tyrimo veiksmais tikslo bus siekiama. Naudojami žodžiai: paaiškinti, apibrėžti, identifikuoti, apibūdinti, palyginti, sudaryti, išnagrinėti, nustatyti, išanalizuoti, suformuluoti, parengti, patikrinti ir t.t. Tikslas Turi būtinai sietis su darbo tema, problema. Nurodo, ko tikėtis iš darbo, kokia darbo kryptis. Uždaviniai Tikslo pasiekimo būdai. Sietis su tikslu Negali būti platesni nei tikslas Imties formavimo principai. Reprezentatyvumo sąvoka, reprezentatyvumą užtikrinantys veiksniai Į kokius klausimus reikia atsakyti prieš formuojant imtį Kokia yra mano generalinė populiacija? ◦ Koks dydis? ◦ Kiek skirtinga/vienoda mano generalinė populiacija. T.y. iš ko sudaryta (kokios skirtingos grupės pgl. Socialines demografines, geografines, kitas charakteristikas, kurios gali būti svarbios tyrimui) ◦ Koks skirtingų grupių dydis generalinėje populiacijoje? ◦ Ar aš norėsiu lyginti duomenis tarp skirtingų grupių? Jeigu taip, tai tarp kokių? ◦ Ar noriu Kokybiškas tyrimo instrumentas užtikrina vidinį validumą (duomenų patikimumą), o reprezentatyvi imtis – išorinį validumą (galimybę apibendrinti tyrimo rezultatus) Reprezentatyvumo sąvoka atrankinės visumos kokybės kriterijus. Tai atrankinės imties atitikimo generalinei aibei matas. Imtis yra reprezentatyvi, kai imties charakteristikos su dideliu tikslumu atitinka generalinės aibės (populiacijos) charakteristikas. Imties dydis, imties paklaida. Imties dydžio nustatymas Reprezentatyvios imties dydis priklauso nuo: ◦ Generalinės populiacijos dydžio (esant didelėms populiacijoms reikšmė nėra didelė) ◦ Duomenų tikslumo ◦ Patikimumo lygmens (dažniausiai naudojamas nuo 64 iki 99%) ◦ Reikšmių pasiskirstymo laipsnio (populiacijos įvairovės lygio) Imties dydžiui paskaičiuoti: surveysystem.com/sscalc.html Taip pat imties dydis priklauso nuo: ◦ Koks atrankos būdas bus pasirinktas; ◦ Kokia analizė bus atliekama (paprasti pasiskirstymai ar sudėtingos statistinės analizės) ◦ Ar bus lyginamos kelios grupės. Imties dydžio nustatymas - terminai Imties paklaida (standartinė paklaida) nusako imties tikslumą ir reprezentatyvumą, t.y. Kaip tiksliai parinktos imties požymiai atitinka populiacijos požymius. Patikimumo intervalas nurodo ribas, į kurias tikriausiai patenka konkretus analizuojamas matmuo, pvz. patikimumo intervalo dydis yra 2 proc., vadinasi yra 95 procentų garantija, kad TV3 dienos auditorijos dydis yra tarp 36 ir 40 proc. Atrankų būdai: tikimybinės, netikimybinės atrankos, jų sudarymo būdai Pilnutinė (ištisinė) atranka – esant generalinei populiacijai nedidelei (iki 500 vienetų) galima apklausti visus generalinės populiacijos elementus. ◦ Dalinė atranka: tikimybinė ir netikimybinė ◦ Tikimybinės imties atveju kiekvieno elemento parinkimo tikimybė yra žinoma. ◦ Netikimybinėse imtyse imties elementų pasirinkimas yra visiškai subjektyvus. Tikimybinė (atsitiktinė) imtis - tai populiaciją reprezentuojančių elementų atranka, suteikianti kiekvienam elementui vienodą tikimybę patekti į imtį. Paprastoji atsitiktinė imtis – tai tikimybinė imtis, kurioje kiekvienas elementas ar jų grupė turi vienodas galimybes į ją patekti, nepriklausomai nuo individualių savybių ar skirtumų, jeigu jie yra populiacijos nariai ir paminėti joje ne dažniau kaip 1 kartą. (atsitiktinių skaičių lentelės pavyzdys - http://stattrek.com/statistics/random-number-generator.aspx) [https://www.youtube.com/watch?v=yx5KZi5QArQ] Sisteminė imtis - panaši į paprastąją atsitiktinę, bet atliekama pasirinkus elementų parinkimo žingsnį. [https://www.youtube.com/watch?v=QFoisfSZs8I] Stratifikuota (sluoksninė) imtis – tai patobulintas paprastosios atsitiktinės imties variantas, kai populiacijos elementai sudaro atskiras grupes – startas/sluoksnius ir kiekvienoje jų formuojama paprasta atsitiktinė atranka. [https://www.youtube.com/watch?v=sYRUYJYOpG0 Tikimybinių imčių privalumai ir trūkumai Privalumai: ◦ Statistiškai pamatuojamas išorinis validumas (rezultatų apibendrinamumas visai populiacijai). ◦ Nesunkiai gaunama reprezentatyvi imties grupė. ◦ Užtikrinamas svarbių kintamųjų reprezentatyvumas (stratifikuota imtis). ◦ Sumažinama imties paklaida (stratifikuota imtis). Trūkumai: ◦ Reikalingas populiacijos narių sąrašas (paprastoji atsitiktinė imtis, sisteminė imtis, stratifikuota imtis). ◦ Imties sudarymas gali būti brangesnis nei kiti būdai (paprastoji atsitiktinė imtis, stratifikuota imtis). ◦ Periodiškumas gali iškreipti tyrimo rezultatus (sisteminė imtis). ◦ Klasteriai gali būti nereprezentatyvūs populiacijai (klasterinė i Netikimybinės atrankos ◦Tikslinė atranka – tiriamųjų grupė formuojama priklausomai nuo tyrėjo tikslų. Formuojant tyrimo imtį, įtraukiami asmenys, kurie informatyviausi tiriamo požymio atveju. ◦Kvotinė atranka – tiriamieji parenkami suformulavus tam tikrų požymių kvotas pagal realų šių požymių pasiskirstymą populiacijoje. Imties vienetai nėra parenkami tikimybiniu būdu. ◦Sniego gniūžtės atranka – tai netikimybinės imties sudarymo forma, kurioje tiriamieji rekomenduoja kitus tiriamuosius. Taikoma paprastai tiriant sunkiai prieinamą, specifinę tikslinę grupę. ◦Patogioji atranka – į imtį įtraukiami pirmi pasitaikę generalinės populiacijos elementai. Kiekybinė turinio analizė, atlikimo principai, panaudojimo galimybės Sistemiškumas– tai kai turinys, kuris bus analizuojamas yra atrenkamas remiantis aiškiomis ir nuolat naudojamomis taisyklėmis: ❑ Imties sudarymas ❑ Turinio vertinimo procesas ❑ Vieningos kodavimo taisyklės Objektyvumas- tyrėjo subjektyvumas neturi daryti įtakos tyrimui ir jo rezultatų interpretavimui. Kiekybiškas- tikslus teksto reprezentavimas. panaudojimo galimybės Komunikacijos turinio aprašymui: identifikuoti, kas yra;  socialinių pokyčių analizei. Hipotezių patikrinimui. Remiasi prielaida, jog informacija priklauso nuo to, kokiu kanalu perduodama. Žiniasklaidos turinio lyginimui su “tikruoju pasauliu”. Tam tikrų socialinių grupių įvaizdžio įvertinimui. Pirminis etapas žiniasklaidos įtakos/poveikio tyrimams