Sensorinės Sistemos PDF

**SOMATOSENSORIKOS ĮVADAS** **Sensorinė informacija panaudojama**: jutimui, judesių kontrolei, budrumo palaikymui, visceralinių funkcijų reguliavimui. **Dirgiklio** (stimulo) **požymiai**: - Modalumas - Intensyvumas - Trukmė - Vieta **Modalumas** - specifinė, konkrečiam dirgikliui būd...

**SOMATOSENSORIKOS ĮVADAS** **Sensorinė informacija panaudojama**: jutimui, judesių kontrolei, budrumo palaikymui, visceralinių funkcijų reguliavimui. **Dirgiklio** (stimulo) **požymiai**: - Modalumas - Intensyvumas - Trukmė - Vieta **Modalumas** - specifinė, konkrečiam dirgikliui būdinga energijos forma, kurią specializuoti receptoriai paverčia elektriniais signalais. Išgyvenimui reikalingiausi jutimai: chemorecepcija, lytėjimas, minimalus jautrumas šviesai. **„Pagrindiniai"** modalumai/ jutimai: rega, klausa, skonis, uoslė, somatosensorinis jutimas ir propriorecepcija. **„Nepagrindiniai"** modalumai/jutimai: pusiausvyros jutimas, vidinis chemojutimas bei barojutimas, magnetojutimas, šoninės linijos sensorinė sistema, elektrojutimas. Modalumai skirstomi į *submodalumus*: rega -- spalva, dydis, forma\...; skonis -- saldu, sūru, rūgštu, kartu\...; mechanojutimas -- spaudimas, lytėjimas, vibracija\...; termojutimas -- šalta, vėsu, šilta, karšta Dirgiklių skirstymas: Pagal energijos formą: - Mechaniniai - Cheminiai - Elektriniai - Šviesiniai - Šiluminiai Pagal poveikį receptoriui: - Adekvatūs - Neadekvatūs Visos sensorinės sistemos, nepriklausomai nuo modalumo, veikia 3 lygiuose: - Receptorių - Sensorinių kelių (laidų) - Neuroninių kelių **Receptorinės ląstelės** - specializuotos ląstelės, reaguojančios į tam tikros energijos rūšies dirgiklius ir pervedančios šią informaciją į bendrą nervinių signalų kalbą (t. y. vykdančios transdukciją) **Transdukcija,** tai procesas, kurio metu tam tikros rūšies energija paverčiama nervinių signalų kalba, t. y. elektriniais potencialais. **Receptorinių ląstelių skirstymas** (pagal buvimo vietą, modalumą, sugebėjimą reaguoti į skirtingus dirgiklius) - Vidiniai receptoriai -- reaguoja į vidinės terpės pakitimus (*termo-, osmo-, baro- ir t.t., dažnai **polimodaliniai**)* - **Išoriniai receptoriai** - reaguoja į išorinės aplinkos dirgiklius (rega, klausa, uoslė, skonis, lyta ir t.t., dažniausiai **monomodaliniai**) - **Proprioreceptoriai** -- reaguoja į pokyčius raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose. Receptoriai yra prisitaikę perduoti specifinę energiją:  Procesai receptoriuose: - Transdukcija, receptoriniai potencialai (gradualiniai) - Veikimo potencialų generavimas **Receptorinių ląstelių skirstymas** (pagal sandarą, veikimo potencialo (VP) susidarymo vietą ir signalo perdavimo mechanizmus): - **Pirminiai receptoriai -** receptoriniai ir veikimo potencialai susidaro vienoje ląstelėje (mechanoreceptoriai odoje ir raumenyse, uoslės receptoriai \...) - **Antriniai receptoriai -** receptoriniai potencialai susidaro vienoje, o VP -- kitoje ląstelėje (regos, klausos, skonio \...) **Receptorių adaptacija** -- procesas, kai ilgai dirginant pastoviu dirgikliu, atsakas silpnėja. Receptorių tipai pagal adaptacijos greitį: - Labai greiti (msek.) - Greiti (sek.) - Vidutiniai (val.) - Lėti (val.-dienos) - Nesiadaptuojantys Neuronų atsakų tipai: - **Faziniai** -- perduoda informaciją apie greitus, trumpalaikius poveikius - **Toniniai** -- perduoda informaciją apie pastovias, ilgiau trunkančias sąlygas. **Spontaninis aktyvumas**  **Recepcinis laukas** -- visi receptoriai, galintys paveikti tiriamojo neurono aktyvumą. **Slenkstis** -- stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo stimulų bent pusėje visų atvejų: - Receptorinis (fiziologinis) - Jutiminis/elgseninis **Skiriamoji geba** -- atstumas tarp 2 stimulų, kai galima atskirti, kad tai 2 stimulai: - Erdvėje - Laike **Šoninis (lateralinis) slopinimas** 1. **Ramybės būsena** -- viename lygyje esantys receptoriai slopina vieni kitus dėka reciprokinių (abipusių) sinapsių 2. **Lokalus stimulo pateikimas** - stimulą pateikus į konkretų receptorių, išaugęs jo sužadinimas sąlygoja stipresnį slopinimą aplinkiniams receptoriams 3. **Rezultatas** -- galimybė skirti ribą **Sensoriniai keliai** - **Specifiniai** - perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių - **Nespecifiniai** -- multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui - **Asociatyviniai** -- susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, diagrama, Šriftas, ekrano kopija Automatiškai sugeneruotas aprašymas **Sensorinės žievės sritys** Skiriamos pirminės ir antrinės (asociatyvinės) sensorinės projekcijos didžiųjų pusrutulių žievėje (dvigubos projekcijos principas)  **Sensorinis kodavimas** Sensorinis/nervinis **kodas** aprašo ryšį tarp aktyvumo tam tikroje neuronų populiacijoje ir to aktyvumo funkcinių pasekmių. I. **MODALUMO** kodavimas: - „žymėtos linijos" - Laikinis kodas II. **INTENSYVUMO** kodavimas: - Dažnuminis -- intensyvėjant stimului didėja VP dažnis (tiesiškai/logaritmiškai) - Populiacinis -- kodavimas nervinių elementų, dalyvaujančių nerviniame atsake skaičiumi III. **TRUKMĖS** kodavimas **REGA** **Jautrumas šviesai** - gebėjimas skirti skirtingus šviesos intensyvumo lygius **Rega** -- vaizdų formavimas **Fototaksis** -- laisvų organizmų judėjimas **Fototropizmas** -- fiksuotų organizmų judesiai Regos sistema: - - - Pagrindiniai akies optinės sistemos elementai, sąlygojantys šviesos laužimo funkciją: - Ragena - Vyzdys - Lęšiukas **Pigmentinis epitelis**  Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, ekrano kopija, Šriftas, skaičius Automatiškai sugeneruotas aprašymas  **ON ir OFF keliai** Paveikslėlis, kuriame yra diagrama, skeletas Automatiškai sugeneruotas aprašymas **Regos projekcijos**  Paveikslėlis, kuriame yra Smegenys Automatiškai sugeneruotas aprašymas **Tinklainė \>\> šoninis kelias \>\> pirminė regos žievė** (apdorojama pagrindinė vizualinė informacija, tokia kaip forma, spalva ir judėjimas.) **Tinklainė \>\> viršutinis dvikalnis** (vidurinių smegenų dalis, atsakinga už refleksinius akių judesius ir greitą orientaciją į vizualinius stimulus) **\>\> gumburo pagalvė (pulvinar)** (dalyvauja regos informacijos nukreipime į įvairias smegenų žievės sritis) **\>\> žievė** **Tinklainė \>\> pagumburis** (reguliuoja cirkadinį ritmą (mūsų biologinį laikrodį) pagal šviesos ir tamsos pokyčius. Tai padeda reguliuoti miego ir būdravimo ciklą bei kitus fiziologinius procesus.)   **Akomodacija** -- prisitaikymas vienodai gerai matyti skirtingu atstumu esančius objektus Krumplyno raumuo valdo lęšiuko išgaubtumą Spalvinio regėjimo mechanizmai: - Pirminis -- fotorecepcinis - Antrinis -- nervinis **Regėjimo sutrikimai** Daltonizmas -- spalvinio regėjimo sutrikimas Dichromazija -- kai nejuntama vienos kurios spalvos: - Protanopija -- raudonos - Deuteranopija -- žalios - Tritanopija -- mėlynos Monochromazija -- pilnas spalvinis aklumas: - Kolbelių monochromazija (veikia tik vienos spalvos kolbelės) - Lazdelių monochromazija (achromatopsija) -- nėra jokių veiksmingų kolbelių Vištakumas (hemeralopija) -- sutrikusi adaptacija bei matymas prieblandoje dėl vit. A trūkumo **SOMATOSENSORINĖ SISTEMA**  Paveikslėlis, kuriame yra piešimas, Vaikų piešiniai, eskizas Automatiškai sugeneruotas aprašymas  Mechanoreceptoriai pasižymi skirtingomis savybėmis Slenkstis: - Absoliutus - Dviejų taškų skyrimo Jonų kanalai mechanoreceptorių galūnėlėse yra aktyvuojami mechaninių stimulų, kurie ištempia ar kitaip deformuoja ląstelės membraną Somatosensorinės sistemos receptorinės ląstelės: - Nugarinės šaknelės ganglijo neuronai - Pirminiai sensoriniai receptoriai - Vykdo signalo transdukciją ir perduoda informaciją į CNS Dirginimo intensyvumo jutimo mechanizmai  Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, ekrano kopija, Šriftas, skaičius Automatiškai sugeneruotas aprašymas Somatosensorinės projekcijos  Somatosensorinė žievė: Paveikslėlis, kuriame yra piešimas, iliustracija Automatiškai sugeneruotas aprašymas Fantominės galūnės -- galūnės kurių iš tikrųjų nėra, tačiau jos yra jaučiamos **Skausmo jutimas** (nocicepcija) - Nociceptoriai -- selektyvūs receptoriai, reaguojantys į stimulus, keliančius grėsmę audiniams - Signalai iš nociceptorių: - Informuoja apie galimą audinio pažeidimą - Nuolat primena apie audinius, kurie jau yra pažeisti ir turi būti saugomi - Skausmas -- signalų apdorojimo CNS „produktas", bet ne tiesioginė sensorinio dirginimo išraiška Skausmo tipai - Greitas (aštrus, pirminis) skausmas -- juntamas apie 0,1 sek. po stimulo - Lėtas (chroniškas, antrinis) skausmas -- pajuntamas apie \>= 1 sek. po stimulo ir lėtai stiprėja Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, diagrama, ekrano kopija, linija Automatiškai sugeneruotas aprašymas Pagal patofiziologinius mechanizmus skausmas skirstomas į: - Nocicepcinį -- periferiniai receptoriai - Neuropatinį -- procesai CNS Skausmo receptoriai -- laisvos nervinės galūnėlės. Beveik nesiadaptuojantys: - Mechanoreceptoriai - Termo -- mechaniniai (šalčio, karščio) - Polimodaliniai Skausmą sukeliantys stimulai: mechaniniai, terminiai, cheminiai (išoriniai ir vidiniai) Skausmo receptorių aktyvumo pakitimai: - Alodinija -- skausmo jutimas, sukeliamas įprastai neskausmingų dirgiklių - Hiperalgezija -- stipresnis nei įprastai skausmo jutimas, sukeliamas skausminių dirgiklių\... Nociceptorius aktyvuojančios medžiagos: Globulinai ir baltymų kinazės Arachidoninė rūgštis Histaminas Neuronų augimo faktorius (NGF) Medžiaga P (SP) ir su kalcitonino genu susijęs peptidas (CGRP) K+ Serotoninas (5-HT), acetilcholinas (ACh), žemo pH tirpalas, ATP Raumenų spazmai ir pieno rūgštis  Skausmą vidaus organuose sukelia: - Tempimas - Cheminis dirginimas - Spaudimas Nukreiptas skausmas: Paveikslėlis, kuriame yra tekstas Automatiškai sugeneruotas aprašymas Skausmo komponentai (semka): - Sensorinis - Emocinis - Motorinis - Kognityvinis - Autonominis Skausmo išraišką stipriai apsprendžia: asmenybės pobūdis (ekstra/intra versija) auklėjimas etninė kilmė aplinkybės, kuriose kyla skausmas ***Psichogeninis skausmas*** -- išraiška psichologinių problemų, kurias pacientas junta kaip skausmą, kylantį dėl kūno pažeidimų Skausmo „vartų" kontrolė (pav.): Žievinės projekcijos - Somatosensorinė: - Pirminė - Antrinė - Juostinė -- emocinis komponentas - Salos -- autonominis komponentas ***Niežėjimas*** Skirstymas - Ūmus - Chroniškas (dermatologinis, sisteminis, neuropatinis, psichogeninis) Būdingas: - Odai - Akies junginei - Gleivėms ir kt. Siejamas su histaminu, serotoninu, endotelinu ir t.t. Perduodamas lėtomis C tipo skaidulomis Kilmė: - Histamino, H1R - Nehistamino, MrgprX1 ***Termojutimas*** Šalčio receptoriai: - 3-10 kartų daugiau - A tipo skaidulos - Lokalizuoti epidermyje - L. jautrūs greitiems temperatūroms pokyčiams Šilumos receptoriai: - C tipo skaidulos - Lokalizuoti dermoje - Mažiau jautrūs greitiems temperatūros pokyčiams Informuoja apie temperatūros skirtumą tarp oro/objekto ir odos Reaguoja į temperatūros pokyčius Termoreceptorių jautrumą apsprendžia: - **Šilumos** -- įtampos valdomi Ca(2+) kanalai - **Šalčio** -- įtampos valdomi Na+ kanalai Termoreceptorių projekcija į žievę:  **CHEMORECEPCIJA** - Vidinis chemojutimas - Parcialinis O2 - Parcialinis CO2 - pH - Gliukozė - Metabolitai\... - Skonis - Uoslė Dujų receptoriai: - Centriniai (**anglies dvideginis**, pH): - Smegenų kamienas - Periferiniai (**deguonis**, anglies dvideginis, pH): - Aorta (X, klajoklis nervas) - Karotiniai kūnai (IX. Liežuvio-ryklės nervai) Arteriniai chemoreceptoriai Centriniai chemoreceptoriai reaguoja į cerebrospinalinio skysčio pH, bet ne į CO2 koncentracijos kitimą: Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, diagrama, žemėlapis Automatiškai sugeneruotas aprašymas Vidinių chemoreceptorių atsakai: - Ląsteliniai - Sisteminiai - Greiti arba lėti ***Skonis*** Funkcijos: - Atpažinti maisto medžiagas - Pasirinkti maisto medžiagas priklausomai nuo organizmo poreikių - Vengti žalingų, toksinių medžiagų - Inicijuoti virškinimo procesus - Sukelti refleksus Skonio jutimai (submodalumai): - Saldumas - Umami (dvi a.r. -- natrio monoglutamas ir aspartatas) - Kartumas - Sūrumas - Rūgštumas - Riebalų - Metalo - Vandens - Šarminis (muilo) Skonio jutimo morfologija Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, rožinis, Rausvai raudonas, našlaitė Automatiškai sugeneruotas aprašymas Papilos - Latakinės (žmogus turi 7-12, turi šimtus skonio svogūnėlių) - Lapinės (labiau išvystytos vaikų nei suaugusių, turi šimtus skonio svogūnėlių) - Grybinės (yra keli šimtai, jose yra nuo 1 iki 5 skonio svogūnėlių) - Siūlinės (neturi skonio svogūnėlių; atsakingos už lietimo jutimą burnoje) Skonio svogūnėlis -- skonio receptorinis organas - Žmogus turi vidutiniškai (4000-10000 skonio svogūnėlių) - Sudaro 40 -- 120 kelių tipų ląstelių Ląstelių tipai: - Receptorinės - Palaikančios (atraminės) - Bazalinės (neurogeninės) Transdukcija - Bendras principas -- Ca (2+) sąlygotas neurotransmiterio išsiskyrimas - Sūru (Na+) ir rūgštu (H+). Tiesioginis poveikis per apikalinės membranos kanalus - Saldu, umami, kartu -- moduliuoja joninių kanalų aktyvumą per antrinių pernešėjų sistemas 1. [Nervai] - Veido nervo atšaka - Liežuvio-ryklės nervas - Nervas klajoklis 2. Vienišasis kelias; vienišasis branduolys [smegenų kamieno šerdyje] 3. pilvinis galinis vidurinis (VPM) branduolys [gumbure] 4. [Žievė]: - pirminė skonio žievė (salos žievė) - pirminė somatosensorinė žievė 5. kitos sritys: - limbinė sistema (pagumburis ir kt.) - motorinės sritys (liežuvis) - liaukų inervacija (seilių ir kasos) Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, linija, Šriftas, ekrano kopija Automatiškai sugeneruotas aprašymas  Skonis -- multimodalinis jutimas Valgant veikia įvairių modalumų stimulai: cheminės medžiagos kvapniosios maisto dalelės temperatūra mechaninis dirginimas vaizdas ***Skonio jutimo sutrikimai*** - Hipogeuzija -- padidėję skonio jutimo slenksčiai - Ageuzija -viso liežuvio ploto (ar tam tikros dalies inervuojamos konkretaus nervo) jautrumo praradimas - Parageuzija -- pažeidimas, kai ragaujant tam tikras maisto medžiagas jaučiami nemalonūs pojūčiai, kvapai. Dažna šio pažeidimo pasekmė -- anoreksija Skonio jutimo pokyčiai su amžiumi tolygiai silpsta dėl receptorių skaičiaus mažėjimo ir pokyčių seilių sekrecijoje. **UOSLĖ** Uoslės svarba: - Maitinimasis - Potencialiai žalingų/naudingų medžiagų atpažinimas (patologijų identifikavimas, pvz., raupai -- svogūno kvapas) - Fiziologinių pokyčių, reikalingų virškinimui ir absorbcijai, iniciavimas - Socialinė elgsena - Dauginimasis - Motiniškas/tėviškas elgesys *Kvapniosios medžiagos -- odorantai* - Atraktantai - Repelentai - Feromonai (lytinių partnerių paieška, individualios teritorijos ribų žymėjimas, pavojaus signalai) - Alelochemikalai (alomonai- atbaidantys kvapai; kairomonai -- aukos kvapas; sinimonai -- vabzdžiai apdulkintojai) Uoslės sistemos - Pagrindinė uoslės sitema - Vomeronazalinė (antrinė, papildoma sistema) - Trišakio nervo sensorinė sistema (cheminis/somatosensorinis jutimas) Šnervių funkcinės dalys: - Kvėpuojamoji - Juntamoji Pagrindinė uoslės sistema - Uodžiamasis epitelis - Uodžiamasis stormuo - Laidinė uoslės sistemos dalis/projekcijos  Uodžiamasis epitelis Ląstelių tipai: - Receptorinės - Atraminės - Bazalinės (neurogeninės) Funkcijos: - Kvapniųjų medžiagų ir receptoriaus sąveika Signalo perdavimas - Pirminiai receptoriai - Transdukcija (dalyvauja su G baltymais susiję receptoriai, aktyvuojamos antrinių pernešėjų sistemos) - OBP (kvapniąsias medžiagas surišantys baltymai) Transdukcija I Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, ekrano kopija, diagrama, Šriftas Automatiškai sugeneruotas aprašymas Transdukcija II  Skirtingos kvapniosios medžiagos yra atpažįstamos skirtingų/unikalių receptorių rinkinį: Spalvos suvokimas priklauso nuo bangos ilgio (3 receptorių tipai) Kvapo suvokimas priklauso nuo įvairių molekulės savybių (anglies grandinės ilgio, funkcinių grupių, erdvinės formos ir kt) apie 390receptorių tipų. [Uodžiamasis stormuo] - Glomerulės -- funkciniai/ struktūriniai uodžiamojo stormens vienetai (mitralinės, kuokštinės, periglomerulinės ląstelės), kurių žmogaus uodžiamajame stormenyje yra apie 5600. - Uodžiamajame stormenyje informacija apdorojama ir filtruojama - Dalyvavimas grįžtamųjų ryšių realizavime (kvapo įtaka gali skirtis priklausomai nuo fiziologinės organizmo būsenos) Uoslės jutimo perdavimas į CNS Iš glomerulių į: - Į uodžiamąją žievę: - Priekinis uodžiamasis branduolys - Priekiniai ir užpakaliniai branduoliai migdoliniame kūne - Uodžiamasis gumburėlis - Dalis entorininės žievės - Kriaušinė (piriforminė) žievė - Pagumburį - Pergumburą į orbitofrontalinę žievę - Kaktinę žievę Emocinės ir fiziologinės reakcijos; suvokimas ir atskyrimas Uoslės projekcijos: Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, diagrama, linija, Šriftas Automatiškai sugeneruotas aprašymas Uoslės sutrikimai - Hipoosmija -- padidėjęs slenkstis kvapas - Anosmija -- nejautrumas kvapams - Pilna anosmija - Specifinė (dalinė) anosmija - Uoslės haliucinacijos: - Vienos medžiagos kvapo priskyrimas kitai kvapiajai medžiagai - Kvapo jutimas visiškai nesant kvapiosios medžiagos - Pakitęs, iškreiptas kvapų suvokimas Uoslės jutimo pokyčiai su amžiumi *(glomerulių kiekis jaunų žmonių uodžiamuosiuose stormenyse varijuoja nuo 4000 iki 8000, ir mažėja maždaug po 10 proc. per dešimtmetį.)* Uoslė -- kitoks jutimas Tai, kokius kvapus mėgstame, dažniausiai nėra įgimta ir priklauso nuo išmokimo Absoliutus jautrumas, tačiau prastas identifikavimas, intensyvumo, krypties skyrimas Didelis individualus jautrumo ir interpretacijos variabilumas (jautrumas atskiriems kvapams gali skirtis iki 1000 kartų, išskyrus pavojų keliančius kvapus) "Paslėptas" jutimas - dažniausiai nereikalauja dėmesio, labai stipri adaptacija, bet svarbus socialinei komunikacijai Kvapai - puikūs emocijų sukėlėjai (kvapą praradusieji savo emocinį pasaulį apibūdina kaip žymiai skurdesnį ir pilkesnį) Atmintis kvapams -- epizodinė, ilgalaikė, skirtinga tarp lyčių, gali akimirksniu "sugražinti" į tam tikras išgyventas situacijas Gali būti, kad uoslės žievė gauna informaciją ir apie maisto medžiagas, esančias maiste: aminorūgštis, angliavandenius ir kt. Vomeronazalinė sistema (antrinė uoslės sistema) - Klasikinis požiūris -- specifinė feromonų jutimui. - Kitas požiūris -- nespecifinė sistema, skirta justi mažiau lakioms kvapnioms medžiagoms skystyje. - Žmogus šios sistemos neturi, tačiau atskiros jos dalys yra. **Klausa** ***Garsas*** -- sąlyginai mažos energijos reiškinys, siejamas su gyvybei pavojingais procesais Garso slėgiai: - Minimalus, kurį skiria žmogaus ausis -- 2\*10^-5^ N/m^2^ - Kalbant garso lygis apie 0,1 N/m^2^ - Sukeliantis skausmą -- 30 N/m^2^ Decibelai Apibūdina garso intensyvumą lyginant su klausos slenkstine verte, remiantis 10 kartotiniais 1. 0 dB = girdėjimo slenkstinė vertė (TOH) 10 dB = 10 kartų intensyviau nei TOH 20 dB = 100 kartų intensyviau nei TOH 30 dB = 1000 kartų intensyviau nei TOH Io slenkstinė vertė = 10^-12^ W/ m^2^  Trys pagrindinės ausies dalys  Funkcijos Išorinė ausis: - Nukreipia garso energiją į vidinę ausį Vidurinė ausis: - Signalo sustiprinimas ir perdavimas - Apsauginė Vidinė ausis: - Signalo perdavimas - Transdukcija - Dažnio analizė ***Išorinė*** ausis Ją sudaro: - Kaušelis - Kanalas (ausies landa) Pagrindinės funkcijos: - Apsauginė - Sustiprinimas - Garso lokalizacija ***Vidurinė*** ausis Ją sudaro: - Ausies būgnelis - Trys kauliukai -- plaktukas, priekalas, kilpelė - Eustachijaus vamzdelis Pagrindinės funkcijos: - Signalo stiprinimas - Apsauga nuo pernelyg stipraus signalo - Slėgio abipus būgnelio sulyginimas ***Vidinė*** ausis Ją sudaro: - Prieangis - Puslnakiniai kanalai - Sraigė: - *Trys laiptai:* Prieangio (vestibiulinis) Vidinis (sraigės) Būgninis - *Keturios membranos:* Pamato (bazalinė) Reisnerio Dengiamoji (tektoralinė) Kraujagyslinis ruoželis  ***Helikotrema*** -- sraigės labirinto dalis, kurioje susilieja prieangio ir būgninis laiptai    Skysčiai vidinėje ausyje Kraujagyslinis ruoželis Funkcija -- sekretuoja endolimfą  Korti organas Plaukuotosios ląstelės Skiriasi pagal: - Formą - Sinapses - Funkcijas Plaukuotosios ląstelės MET -- mechanoelektrinės transdukcijos kanalas Žinduolių klausos sistemoje -- tik stereocilijos, kinocilija nunyksta vystymosi eigoje  Vidinės ir išorinės plaukuotosios ląstelės  Transdukcija plaukuotose ląstelės  Pamato (bazalinė) membrana Spektrinė garso analizė Rezonansai klausos sistemoje: - Mechaninis - Plaukeliai ties sraigės pagrindu trumpi ir tvirti, vibruojantys prie aukštų dažnių - Plaukeliai ties sraigės viršūne ilgi ir lankstūs, vibruojantys prie žemų dažnių - Elektrinis - Ca2+ srovė - Ca2+ aktyvuota K+ srovė - Įtampos valdoma užvėlinta K+ srovė - Spontaninio aktyvumo dažnis ties sraigės pagrindu aukštesnis - Spontaninio aktyvumo dažnis ties sraigės viršūne žemesnis - Elektromechaninis Baltymas prestinas išorinėse plaukuotosiose ląstelėse  Klausos jutimo projekcijos Tonotopija  **Centrifuginės projekcijos**  Garso šaltinio lokalizacijos mechanizmai  Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, diagrama, ekrano kopija, žemėlapis Automatiškai sugeneruotas aprašymas Klausos sutrikimai Skirstymas: - Perdavimo sutrikimai (kamščiai, svetimkūniai, augliai, Eustachijaus vamzdžio, pažeidimai ir kt.), požymis -- pritilęs balsas - Sensoneurologiniai sutrikimai (Kortijaus organo ar centrinės laidinės dalies pakitimai dėl įv. lėtinių ligų, vaistų, traumų, senėjimo ir kt.) - Mišrūs - Funkciniai (dėl emocinių ar psichologinių faktorių) Tinnitus -- garso girdėjimas, kai aplinkoje jokio garso nėra  Klausos prostezė **Pusiausvyra** Gravitacinio lauko ypatybės: - Pastovus pagal dydį ir kryptį - Visaapimantis Vestibiuliarinio aparato struktūriniai dariniai - Prieangis: - Pailgasis maišelis - Apvalusis maišelis - Maišeliuose makulos - Puslankiniai kanalai: - Ampulės - Ampulėse kristos (plaukuotųjų ląstelių sankaupos) Plaukuotoji ląstelė: - Priklausomai nuo palinkimo krypties vyksta žadinimas (kinocilijos kryptimi) arba slopinimas - Spontaninis aktyvumas apie 100 VP/sek - Orientuotos skirtingomis kryptimis Paveikslėlis, kuriame yra Vaikų piešiniai, iliustracija, dizainas Automatiškai sugeneruotas aprašymas Makulos/kristos Paveikslėlis, kuriame yra tekstas Automatiškai sugeneruotas aprašymas  Plaukuotųjų ląstelių skaičius žmogaus pusiausvyros organe: Pailgasis maišelis -- 36000 Apvalusis maišelis -- 18000 Kiekviena ampulė -- 8000 Endolimfa/perilimfa: Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, ekrano kopija, diagrama, Šriftas Automatiškai sugeneruotas aprašymas