Regioninės Konfliktu Valdymo Struktūros (II) - NATO ir ES PDF

REGIONINĖS KONFLIKTŲ VALDYMO STRUKTŪROS (II): NATO IR EUROPOS SĄJUNGA Doc. dr. Vytautas Isoda Planas: NATO struktūra ir funkcijos NATO konfliktų ir krizių valdymo praktika NATO atgrasymo politika Europos Sąjungos struktūra ir funkcijos Europos Sąjungos konfliktų ir...

REGIONINĖS KONFLIKTŲ VALDYMO STRUKTŪROS (II): NATO IR EUROPOS SĄJUNGA Doc. dr. Vytautas Isoda Planas: NATO struktūra ir funkcijos NATO konfliktų ir krizių valdymo praktika NATO atgrasymo politika Europos Sąjungos struktūra ir funkcijos Europos Sąjungos konfliktų ir krizių valdymo praktika NATO ir ES bendradarbiavimas  NATO Įkurta 1949 m. Pagrindinės institucijos: 1) Šiaurės Atlanto Taryba, 2) NATO Karinis komitetas, 3) NATO Sekretoriatas, 4) Euro-Atlantinės Partnerystės Taryba Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys NATO veikimą: – 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto (Vašingtono) sutartis – 2022 m. birželio 29 d. NATO strateginė koncepcija  NATO narės 2024 m. NATO sudaro 32 valstybės narės (paskutinė narė – Švedija – įstojo 2024 m.)  NATO tikslai 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartis: – Preambulė „[Šiaurės Atlanto] Sutarties šalys patvirtina savo tikėjimą Jungtinių Tautų Chartijos tikslais, yra įsipareigojusios saugoti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, siekia didinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione“ – 1 straipsnis „Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu“  NATO tikslai 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartis: – 5 straipsnis „Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu, ir tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“  NATO tikslai 2010 m. lapkričio 19 d. NATO Strateginė koncepcija: – Įžanga „Mūsų šalių piliečiai patiki NATO apginti sąjungininkų tautas, dislokuoti veiksmingas karines pajėgas tuo metu ir ten, kur tai būtina mūsų saugumo užtikrinimui ir kartu su mūsų partneriais propaguoti bendrą saugumą visame pasaulyje“ – 20 punktas „Krizės ir konfliktai už NATO sienų gali kelti tiesioginę grėsmę Aljanso teritorijos ir gyventojų saugumui. Todėl NATO, ten kur įmanoma ir jeigu tai būtina, sieks užkirsti kelią krizėms, dalyvauti krizių valdyme ir prisidėti prie padėties stabilizavimo bei atstatymo pasibaigus konfliktui“  NATO tikslai 2022 m. birželio 29 d. NATO Strateginė koncepcija: – Įžanga „Mes išliekame tvirti dėl savo pasiryžimo apsaugoti savo vieną milijardą piliečių, ginti savo teritoriją ir išsaugoti savo laisvę ir demokratiją. Mes ir toliau dirbsime taikos labui ir būsime taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos atrama. Ir toliau išlaikysime globalų požiūrį“  NATO tikslai 2010 m. lapkričio 19 d. NATO Strateginė koncepcija: – 4 punktas „Siekiant užtikrinti savo saugumą, Aljansas ir toliau privalės įgyvendinti ir įgyvendins tris kertinius uždavinius: Kolektyvinė gynyba. NATO narės visada padės viena kitai užpuolimo atveju pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį Krizių valdymas. NATO aktyviai panaudos reikamas priemones, siekdama prisidėti prie krizės, kuri potencialiai gali grąsinti Aljanso saugumui, sureguliavimo, stabdys Aljanso saugumui grąsinančius konfliktus; padės stabilizuoti padėtį konfliktui pasibaigus Kooperacinis saugumas. Aljansas aktyviai dalyvaus stiprinant tarptautinį saugumą, kuriant partnerystes su suinteresuotomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis“  NATO tikslai 2022 m. birželio 29 d. NATO Strateginė koncepcija: – 4 punktas „NATO ir toliau įgyvendins tris kertinius uždavinius: atgrasymo ir gynybos, krizių prevencijos ir valdymo, bei kooperacinio saugumo [bendradarbiavimo saugumo srityje]“  NATO struktūra ŠIAURĖS ATLANTO TARYBA KARINIS KOMITETAS (32 valstybių narių faktiniai (32 valstybių narių vadovai / užsienio reikalų kariuomenių vadai / ministrai / gynybos ministrai nuolatiniai kariniai atstovai) / ambasadoriai) GENERALINIS SEKRETORIUS + ~4 tūkst. jam EURO-ATLANTINĖS pavaldžių NATO PARTNERYSTĖS TARYBA būstinės darbuotojų (50 valstybių susitikimas: 32 NATO valstybės narės ir 18 „Partnerystės taikos labui“ valstybių)  NATO struktūra Secretary General  NATO pagrindinės institucijos Šiaurės Atlanto Taryba (ŠAT) – 32 nariai: kiekvienos iš NATO valstybių narių ambasadorius / užsienio reikalų arba gynybos ministras; NATO „viršūnių susitikimai“ (angl. summits), kuriuose susirenka valstybių narių faktiniai vadovai taip pat vyksta Tarybos „rėmuose“ – Taryba priima visus oficialius NATO Aljanso sprendimus, tvirtina organizacijos biudžetą, sprendžia bendros gynybos ir bendrų Aljanso pajėgumų (įskaitant „Reagavimo Pajėgas“) panaudojimą krizių suvaldymo ir humanitariniais tikslais klausimus, vadovų lygmenyje pritaria naujų narių priėmimui – Ambasadorių lygmenyje Taryba posėdžiauja bent kartą per savaitę, ministrų – bent du kartus per metus, vadovų susitikimai nereguliarūs (praktikoje vyksta kas 1-2 metus)  NATO pagrindinės institucijos – Visi sprendimai Šiaurės Atlanto Taryboje priimami tik vienbalsiai NATO Generalinis Sekretorius (GS) – Generalinis Sekretorius (taip pat jo pavaduotojas, bei jam pavaldus civilinis NATO personalas) neatstovauja nei vienos valstybės narės, kalba viso Aljanso vardu ir vykdo viso valstybių kolektyvo jam patikėtas užduotis – GS renkamas Šiaurės Atlanto Taryboje (vienbalsiu visų šalių narių pritarimu) 4 metų kadencijai (su teise būti perrinktam vieną kartą). – GS pirmininkauja ŠAT posėdžiams, atstovauja Aljansui NATO santykiuose su ne NATO šalimis, vadovauja personalui, kuris atlieka technines planavimo ir informacijos rinkimo užduotis  NATO pagrindinės institucijos Nuo 2024 m. NATO Generalinis Sekretorius yra Mark Rutte (iš Nyderlandų)  NATO pagrindinės institucijos NATO Karinis komitetas (KK) – 32 nariai: kiekvienos iš NATO valstybių narių nuolatinis karinis atstovas (aukšto rango kariškis) / kariuomenės vadas – KK atsakingas už rekomendacijų teikimą Šiaurės Atlanto Tarybai dėl naujų strateginių planų ir koncepcijų, dėl karinių pajėgumų vystymo ir karinės jėgos dislokavimo reaguojant į grėsmes Aljansui ir saugumo krizes pasaulyje; atitinkamos rekomendacijos teikiamos tik visų KK narių bendru sutarimu – KK taip pat teikia karinių operacijų ir veiklos gaires dviems jungtinėms NATO vadavietėms (Allied Command Operations Europoje ir Allied Command Transformation Šiaurės Amerikoje) įgyvendindamas politinius ŠAT sprendimus, tačiau (!) tiesiogiai jų darbui nevadovauja  NATO pagrindinės institucijos – KK Pirmininką Komitetas renka 3 metų kadencijai iš aukšto rango NATO šalių karininkų tarpo; jis pirmininkauja Komiteto posėdžiams ir perduoda KK rekomendacijas ŠAT per NATO GS – Nacionalinių karinių atstovų lygmenyje KK posėdžiauja nuolat, kariuomenės vadų – renkasi bent 3 kartus per metus Euro-atlantinės Partnerystės Taryba (EAPT) – 50 narių: 32 NATO narių ir 18 (šiuo metu 16) „Partnerystės taikos labui“ (PfP) dalyvių ambasadoriai / užsienio reikalų ar gynybos ministrai; vyksta NATO – PfP šalių vadovų susitikimai – Ambasadorių lygmenyje EAPT posėdžiauja kartą per mėnesį, ministrų – kartą per metus; šiame forume aptariami NATO ir jos partneriams bendri saugumo iššūkiai ir bendros misijos  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Pagrindiniai NATO dokumentai, reglamentuojantys krizių ir konfliktų valdymą: – 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartis – 1994 m. sausio 10-11 d. „Partnerystės taikos labui“ pagrindų dokumentas (framework document) – 2010 m. lapkričio 19 d. NATO strateginė koncepcija „Aktyvus įsitraukimas, šiuolaikinė gynyba“ – 2022 m. birželio 29 d. NATO strateginė koncepcija  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra 2010 m. lapkričio 19 d. NATO Strateginė koncepcija: – 2 punktas „Aljansas yra tvirtai įsipareigojęs Jungtinių Tautų Chartijos tikslams ir principams ir vadovaujasi Vašingtono sutartimi, patvirtinančia, kad pagrindinė atsakomybė dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo tenka [JT] Saugumo Tarybai“ – 31 punktas „NATO ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimas ir toliau svariai prisidės prie saugumo operacijų visame pasaulyje. Aljansas sieks gilinti politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su JT, įskaitant glaudesnį praktinį bendradarbiavimą valdant krizes, kai dalyvauja abi organizacijos“ (krizių / konfliktų valdymo mandato šaltinis)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Šiaurės Atlanto sutarties 3 ir 9 straipsniai: intervencijų ir krizių valdymo pajėgumai ir sprendimų priėmimo struktūra – 3 straipsnis „Šalys, kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą“ (nacionalinės ir jungtinės karinės pajėgos) – 9 straipsnis „Šalys įsteigia [Šiaurės Atlanto] Tarybą, kurioje kiekvienai iš jų yra atstovaujama. Tarybos veikla organizuojama taip, kad ji galėtų bet kuriuo metu nedelsiant susirinkti. Taryba įsteigia Karinį Komitetą, kuris rekomenduoja 3 ir 5 straipsnių įgyvendinimo priemones“ (politinių sprendimų priėmimo ir karinių patarimų organai)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra 2010 m. lapkričio 19 d. NATO Strateginė koncepcija: – 19 punktas „Mes plėtosime ir išlaikysime stiprias, mobilias ir dislokuojamas įprastines pajėgas, o taip pat ir NATO Reagavimo pajėgas [Response Force], kurios vykdytų tiek 5 straipsnio įpareigojimus, tiek Aljanso ekspedicines operacijas“ (jungtinės karinės pajėgos) NATO Reagavimo pajėgas sudaro 3 ̴ 0-40 tūkst. karių (iš jų ̴5000 sudaro „Very High Readiness Joint Task Force“, budinčios nuolatinėje parengtyje); veikia nuo 2003 m.; skaičius nuolat kinta, kadangi šalys narės skiria savo karinius vienetus į NRF tik dvylikai mėnesių  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra 1994 m. „Partnerystės taikos labui“ pagrindų dokumentas: ne NATO valstybių dalyvavimo krizių valdyme ir taikos palaikymo operacijose sąlygos – 3 (d) punktas „Kitos valstybės, kurios pasirašys šį dokumentą, bendradarbiaus su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija stiprinant jų gebėjimu dalyvauti misijose taikos palaikymo, paieškos ir gelbėjimo, bei humanitarinėje srityse“ – 6 punktas „Kitos [šį susitarimą] pasirašiusios valstybės , kurios planuoja dalyvauti punkte 3(d) įvardytose misijose, kai tai reikalinga, dalyvaus su tuo susijusiose NATO pratybose; pačios finansuos savo dalyvavimą Partnerystės veiksmuose ; turės prieigą prie NATO techninių duomenų, susijusių su jungtiniais kariniais veiksmais [interoperability]“  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Iki šiol NATO vykdytos taikos palaikymo operacijos: NATO operacijos / multinacionalinių vykdymo vieta pagrindinės užduotys NATO pajėgų pavadinimas metai Joint Endeavour + Joint Guard Bosnija ir 1995/12 prižiūrėti 1995-12-14 + Joint Forge Hercegovina, – Deitono taikos sutarties, IFOR / SFOR – Implementation buvusioji 2004/12 užbaigusios Bosnijos Force / Stabilisation Force Jugoslavija konfliktą, laikymąsi Joint Guardian + Joint Kosovas, 1999/06 prižiūrėti 1999-06-03 Enterprise tuometinė – iki Jugoslavijos pasirašytą KFOR – Kosovo Force Jugoslavija dabar taikos planą (kapitulaciją) ir pajėgų atsitraukimą, padėti JT misijai UNMIK Essential Harvest + Amber Fox Makedonija 2001/08- prižiūrėti 2001-08-13 + Allied Harmony (dabar – 2003/03 pasirašytą Ohrido taikos TFH – Task Force Harvest / Šiaurės susitarimą TFF – Task Force Fox Makedonija)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra ISAF – International Security Afganistanas 2003/08 pagalba pereinamojo Assistance Force; – laikotarpio Afganistano RSM – Resolute Support 2021/07 vyriausybei stabilizuoti Mission šalį pagal 2001-12-20 JT ST rezoliuciją Nr. 1386 prie atkuriamųjų / atstatomųjų (peace-building) misijų konfliktų / pokonfliktinėse zonose galima priskirti dvi NATO karinių mokymų misijas Irake (nekovines): NATO operacijos pavadinimas vieta metai pagrindinės užduotys NATO Training Mission – Iraq Irakas 2004/12 naujų Irako karinių pajėgų (NTM – I) – kūrimas ir mokymai Irako 2011/12 vyriausybės kvietimu NATO Mission Iraq (NMI) Irakas 2018/10 Irako karinių pajėgų – iki mokymai Irako dabar vyriausybės kvietimu  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Iki šiol NATO vykdytos kovinės taikos įvedimo (peace enforcement) operacijos: NATO operacijos pavadinimas vieta metai pagrindiniai tikslai Maritime Monitor + Maritime Adrijos jūra, 1992/06 prievarta užtikrinti JT ST įvestą Guard + Sharp Guard tarptautiniai – (rez. nr. 713, 757) ginklų (ir kitų (karinio jūrų laivyno operacija) vandenys prie 1996/06 prekių) embargą visoje Jugoslavijos buvusioje Jugoslavijoje Deny Flight + Delibarate Force Kroatijos, bei 1993/04 stabdyti Jugoslavijos pajėgų (karinių oro pajėgų operacija) Bosnijos ir – antskrydžius virš atitinkamų Hercegovinos 1995/09 buvusių jos respublikų oro erdvė įgyvendinant JT ST įvestą neskraidymo zoną (rez. nr. 816) Allied Force Kosovas ir 1999/03 jėga priversti Jugoslavijos (karinių oro pajėgų operacija) Serbija, – federalines pajėgas atsitraukti buvusioji 1999/06 iš Kosovo provincijos, stabdyti Jugoslavija etninio valymo politiką Kosove NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Ocean Shield Adeno įlanka, 2009/08 stabdyti Somalio piratų (karinio jūrų laivyno Raudonoji jūra – išpuolius prieš civilius laivus operacija) ir Indijos 2016/11 Indijos vandenyno regione, jei vandenynas, būtina – panaudojant jėgą, Somalis ir remiantis JT ST rezoliucijomis Jemenas Nr. 1838 ir 1950 Unified Protector Libija 2011/03 stabdyti Muammaro Gaddafio (karinių oro pajėgų – vyriausybinių pajėgų operacija) 2011/10 antskrydžius prieš sukilėlius ir civilius įgyvendinant JT įvestą neskraidymo zoną (rez. nr.1973)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Paprastai NATO ir jos sąjungininkų operacijos vykdomos nacionalinės atsakomybės už teritorines zonas principu Provincijų Taikos palaikymo Taikos palaikymo atkūrimo grupės operacijų sektoriai operacijų zonos (angl. PRT) Kosove (KFOR) Bosnijoje ir Afganistane (ISAF) Hercegovinoje (SFOR)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra NATO operacijų planavimas ir įgyvendinimas: – NATO struktūroje už krizių valdymo ir taikos palaikymo operacijų planavimą ir įgyvendinimą atsakingas NATO sąjunginių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (SACEUR), kuris vadovauja NATO Operacijų vadavietei (Allied Command Operations) Monse, Belgijoje („SHAPE“) – Misijos vadovas konflikto vietoje – misijos pajėgų vadas (commander)  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra Tipinės NATO taikos palaikymo operacijos vadovybė: VISŲ NATO OPERACIJŲ VADOVAS VADOVAS NATO SACEUR Misijos vadas regioninės kitos regioninės vadavietės (pvz., vadavietės (pvz., Šiaurės) vadas Rytų) vadas konkrečios NATO kitos NATO narės narės vadovaujamas vadovaujamas multinacionalinis multinacionalinis karių kontingentas karių kontingentas  NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo organizacinė struktūra NATO operacijų planavimas ir įgyvendinimas: ISAF Afganistane (2003-2014 m.) pavyzdys North Atlantic Council  Karių skyrimas NATO misijoms Karinio personalo skaičius NATO misijoje KFOR (Kosove) šiuo metu: 2024 m. spalis 2024 m. birželis 2023 m. spalis – Italija (855) – Italija (872) – Italija (869) – JAV (598) – JAV (595) – JAV (593) – Vengrija (365) – Vengrija (411) – Vengrija (433) – Turkija (325) – Turkija (325) – Turkija (369) – Vokietija (300) – Vokietija (300) – Austrija* (271) – Lenkija (247) – Graikija (253) – Graikija (260) – Šveicarija* (211) – Lenkija (247) – Lenkija (245) – Rumunija (184) – Bulgarija (228) – Rumunija (214) * ne NATO narė  Karių skyrimas NATO misijoms Karinio personalo skaičius NATO misijoje KFOR (Kosove) šiuo metu: 2023 m. birželis 2022 m. spalis 2022 m. vasaris – Italija (852) – Italija (715) – JAV (635) – Turkija (780) – JAV (561) – Italija (628) – JAV (679) – Vengrija (469) – Vengrija (469) – Vengrija (429) – Turkija (335) – Turkija (316) – Austrija* (249) – Lenkija (247) – Lenkija (247) – Lenkija (247) – Austrija* (244) – Austrija* (204) – Šveicarija* (190) – Šveicarija* (186) – Slovėnija (193) – Kroatija (151) – Kroatija (147) – Šveicarija* (187) * ne NATO narė  Karių skyrimas NATO misijoms Karinio personalo skaičius dviejose pagrindinėse pastarųjų metų NATO misijose – RSM ir KFOR: 2021 m. vasaris 2020 m. birželis 2019 m. birželis – JAV (3160) – JAV (8660) – JAV (9134) – Italija (1437) – Italija (1437) – Italija (1437) – Vokietija (1370) – Vokietija (1370) – Vokietija (1370) – Turkija (917) – JK (971) – JK (1123) – Gruzija* (860) – Turkija (911) – Gruzija* (870) – JK (784) – Gruzija* (860) – Turkija (843) – Rumunija (675) – Rumunija (791) – Rumunija (820) – Lenkija (519) – Lenkija (590) – Lenkija (578) * ne NATO narė  Karių skyrimas NATO misijoms Karinio personalo skaičius dviejose pagrindinėse pastarųjų metų NATO misijose – RSM ir KFOR: 2018 m. liepa 2017 m. gegužė 2016 m. gegužė – JAV (9130) – JAV (7616) – JAV (7611) – Vokietija (1650) – Italija (1588) – Vokietija (1634) – Italija (1437) – Vokietija (1510) – Italija (1361) – Gruzija* (870) – Turkija (966) – Turkija (933) – Turkija (805) – Gruzija* (872) – Gruzija* (861) – Rumunija (748) – Rumunija (648) – Rumunija (658) – JK (680) – JK (529) – Austrija* (533) – Lenkija (575) – Austrija* (475) – Lenkija (453) * ne NATO narė  NATO karinės misijos ir operacijos (2024 m.)  NATO karinės misijos ir operacijos (2021 m.)  NATO atgrasymo priemonės Atgrasymas baudžiant (detterence by punishment) – Šiaurės Atlanto Sutarties 5-asis straipsnis – 2014 m. rugsėjį Velso vadovų susitikime patvirtintas NATO „Pasirengimo veiksmų planas“ (Readiness Action Plan): NFIU (NATO Force Integration Units) Rytų Europoje (logistiniai centrai atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms priimti), bei dažnesnės bendros sąjungininkų pratybos NATO baudžiamojo atsako priemonės NATO baudžiamojo atsako priemonės NATO pajėgų integravimo centrai (NFIU)  NATO atgrasymo priemonės Atgrasymas stabdant / sulaikant (detterence by denial) – Nuo 2016 m. liepos oficialiai veikia NATO anti-balistinių raketų skydas (Ballistic Missile Defence system; BMD) – Nuo 2017 m. vasaros Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje yra dislokuoti multinacionaliniai NATO „Padidintų priešakinių pajėgų“ (Enhanced Forward Presence, EFP) batalionai – 2022 m. pavasarį įsteigti keturi papildomi multinacionaliniai NATO EFP batalionai Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje – ̴2023 m. pradėtas NATO sąjungininkų batalionų (EFP) trijose Baltijos šalyse (bent jau Lietuvoje ir Latvijoje) padidinimo iki brigadų dydžio vienetų procesas (planuojama, jog visišką operacinį pajėgumą šie vienetai pasieks iki ̴2027 m.) NATO atgrasymo sulaikant priemonės NATO atgrasymo sulaikant priemonės NATO atgrasymo sulaikant priemonės NATO atgrasymo sulaikant priemonės  Europos Sąjunga Įkurta 1993 m. (pakeitė Europos Ekonominę Bendriją, įkurtą 1958 m.) Pagrindinės institucijos: 1) ES Taryba, 2) Europos Parlamentas 3) Europos Vadovų Taryba, 4) Komisija, 5) Teisingumo Teismas, 6) Regionų komitetas, 7) ECB Pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys ES veikimą: – 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartis (paskutinį kartą modifikuota 2007 m. gruodį Lisabonoje) – 1957 m. kovo 25 d. Europos Ekonominės Bendrijos sutartis, dabar oficialiai – „Sutartis dėl ES veikimo“ (paskutinį kartą modifikuota 2007 m. gruodį Lisabonoje)  Europos Sąjungos valstybės narės 2024 m. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės (paskutinė įstojo Kroatija 2013 m., JK išstojo 2020 m.)  Europos Sąjungos tikslai Europos Sąjungos Sutartis (1992/2007 m.): – 3 straipsnis „[Europos] Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės priemones. Sąjunga sukuria vidaus rinką , kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Sąjunga įsteigia pinigų sąjungą, kurios valiuta – euras.  Europos Sąjungos tikslai – „Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi“  Europos Sąjungos struktūra EUROPOS EUROPOS KOMISIJA VADOVŲ TARYBA (Komisijos Pirmininkas, (27 valstybių narių faktiniai Vyr. Įgaliotinis užsienio vadovai – prezidentai arba reikalams ir saugumo premjerai + Vadovų Tarybos politikai, kiti 25 komisarai + Pirmininkas) ~30-35 tūkst. darbuotojų) TARYBA (27 valstybių narių ministrai – dažniausiai užsienio reikalų arba ekonomikos ir finansų) EUROPOS ES TEISINGUMO PARLAMENTAS TEISMAS (750 europarlamentarų) (27 teisėjai)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos ES Taryba – 27 nariai: po vieną ministrą iš kiekvienos ES valstybės narės (paprastai susirenka bent 1 kartą per mėnesį arba dažniau; dažniausiai valstybes atstovauja užsienio reikalų arba ekonomikos ir finansų ministrai, tačiau oficialiai Taryba gali posėdžiauti net 10 skirtingų sričių ministrų sudėtimi) – ES Taryba dalyvauja visų teisiškai įpareigojančių sprendimų (europinės teisės aktų, ES biudžeto ir pan.) priėmime – Tarybai pirmininkaujanti valstybė (Presidency of EU) keičiasi kas 6 mėnesius pagal iš aksto sudarytą grafiką (tiesa, iš užsienio reikalų ministrų sudarytai Tarybai sprendžiant bet kokius ES išorinės politikos klausimus pirmininkauja Europos Komisijos narys – Vyriausiasis Įgaliotinis užsienio reikalams)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos Europos Vadovų Taryba (European Council) – 27 nariai (+ Pirmininkas/„ES Prezidentas“): kiekvienos iš ES valstybių narių faktinis valstybės / vykdomosios valdžios vadovas (dažniausiai ministras pirmininkas arba prezidentas) – planiniai posėdžiai vyksta kartą per pusmetį (birželį ir gruodį), tačiau gali vykti ir neeiliniai vadovų susitikimai – Vadovų Taryba europinės teisės aktų priėmime nedalyvauja, tačiau priima išvadas dėl bendrų ES vystymosi gairių ir tikslų (visos Vadovų Tarybos deklaracijos priimamos tik vienbalsiai) – Vadovų Tarybos Pirmininką / Prezidentą (angl. President of the European Council), neužimantį jokio kito posto ir neatstovaujantį jokios valstybės, renka 27 Vadovų Tarybos nariai 2½ metų kadencijai (gali būti perrinktas vieną kartą)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos Europos Komisija (EK) – Europos Komisijos Pirmininkas ir jo vadovaujamos Europos Komisijos nariai, bei jai pavaldžių padalinių darbuotojai yra nepriklausomi nuo (neatstovauja) valstybių narių ir oficialiai į pareigas yra skiriami pagal kompetenciją; šiuo metu Europos komisarų kolegiją sudaro 27 nariai (po 1 kiekvienos valstybės narės pilietį, tačiau ES sutartyje rekomenduojama EK narių skaičių riboti iki ̴⅔ valstybių narių skaičiaus). Prieš pradėdami eiti pareigas eurokomisarai duoda priesaiką ginti ir vadovautis išimtinai tik ES (o ne savo šalies) interesais – Europos Komisijos Pirmininką penkerių metų kadencijai (po visų valstybių narių vadovų konsultacijos Vadovų Taryboje) kvalifikuota balsų dauguma siūlo ES Taryba, o tvirtina EP  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos – EK Pirmininkas (po konsultacijos su šalimis narėmis, kurios deleguoja savo piliečius) ir Taryba teikia likusių komisarų kandidatūras Europos Parlamentui (EP). Išklausęs ir apsvarstęs individualius kandidatus, EP išreiškia pasitikėjimą visa EK, kaip kolegialiu organu (in corpore) – EK kadencija trunka 5 metus – EK yra kolektyviai atskaitinga Europos Parlamentui ir privalo nedelsiant atsistatydinti EP priėmus nutarimą dėl nepasitikėjimo EK Pirmininku ar visa Komisija – EK Vicepirmininką – Vyriausiąjį Įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (VĮ) – skiria Europos Vadovų Taryba po konsultacijos su Komisijos Pirmininku (tačiau atsistatydinant visai Komisijai, VĮ taip pat privalo atsistatydinti iš Komisijos)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos – Žemesnės grandies EK direktoratų tarnautojus („eurobiurokratus“) pagal sutartis įdarbina patys komisarai – EK Vicepirmininkas / VĮ savo ruožtu vadovauja Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), kurios tarnautojai dirba ES diplomatinėse atstovybėse (delegacijose) už ES ribų, bei prisideda prie ES karinių ir civilinių misijų įgyvendinimo – Daugumoje kitų sričių vienintelė EK turi išimtinę teisę rengti ES teisės aktų ir sprendimų projektus („juodraščius“), tačiau (!) bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje EK, o tiksliau, jos Vicepirmininkas / Vyr. Įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai šia iniciatyvos teise dalijasi su šalimis narėmis, kurios Taryboje pačios gali pateikti įvairių BUSP aktų projektus (EP šios srities sprendimuose nedalyvauja)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos Nuo 2019 m. Europos Komisijos Pirmininkė yra Ursula von der Leyen (iš Vokietijos)  Europos Sąjungos pagrindinės institucijos Nuo 2024 m. Europos Komisijos Vice-pirmininkė (Vyr. Įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai) yra Kaja Kallas (iš Estijos)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Pagrindiniai ES dokumentai, reglamentuojantys krizių ir konfliktų valdymą: – 1992 / 2007 m. Europos Sąjungos sutartis – 1957 / 2007 m. Sutartis dėl ES veikimo – 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Saugumo Strategija „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ – 2016 m. birželio 28 d. ES Globali Strategija „Bendra vizija, bendri veiksmai, stipresnė Europa“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutartis: daugiašalis konfliktų sprendimas JT forume – 21 straipsnis „[Europos] Sąjunga skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje. Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką tarptautinių santykių srityje, kad išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą pagal JT Chartijos tikslus ir principus“ Sutartis dėl ES veikimo: ES narių išorinis solidarumas – 347 straipsnis „Valstybės narės konsultuojasi viena su kita siekdamos prireikus veikti drauge, atsiradus didelei, karo grėsmę keliančiai tarptautinei įtampai, arba siekiant vykdyti įsipareigojimus, kuriuos [Sąjunga] prisiėmė taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra 2003 m. Europos Saugumo Strategija: plati grėsmių geografija ir įvairus priemonių arsenalas – „Globalizacijos eroje geografiškai toli esančios grėsmės gali kelti tokį patį susirūpinimą kaip ir arčiau esančios grėsmės. Mūsų tradicinis savigynos supratimas, vyravęs iki Šaltojo karo laikotarpio imtinai, buvo grindžiamas invazijos grėsme. Atsiradus naujoms grėsmėms, pirmoji gynybos linija dažnai bus kitur nei Europoje. Regioniniai konfliktai turi būti sprendžiami politiniu būdu, tačiau etape po konflikto gali prireikti karinių išteklių bei veiksmingo viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis. Atstatymas vykdomas ekonominėmis priemonėmis, o civilinis krizių valdymas padeda atkurti civilinę valdžią“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra 2016 m. Europos Sąjungos Globali Strategija: dėmesys kaimyniniams regionams – „Vidaus ir išorės saugumo lygmenys yra kaip niekada persipynę: mūsų saugumas namuose priklauso nuo taikos už mūsų sienų. ES praktiškai ir principingai vykdys taikos atstatymo veiklą, savo pastangas sutelkdama į aplinkinius regionus Rytuose ir Pietuose“ – „Investicijos į valstybių, esančių į rytus nuo ES iki Vidurinės Azijos ir į pietus nuo ES iki Centrinės Afrikos, ir jų visuomenių atsparumą atitinka mūsų piliečių interesus“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra 2016 m. Europos Sąjungos Globali Strategija: dėmesys saugumui atvirose jūrose – „Mūsų klestėjimas priklauso nuo atviros, taisyklėmis pagrįstos ekonominės sistemos su iš tiesų vienodomis sąlygomis. Su ES interesu turėti atvirą ir sąžiningą ekonominę sistemą yra susijęs jūrų saugumo poreikis, užtikrinant atvirus ir apsaugotus vandenynų ir jūrų kelius, nes tai yra esminis prekybos ir prieigos prie gamtos išteklių veiksnys“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutartis: oficialieji ES atstovai tarptautinėse taikos derybose – 27 straipsnis „Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja Vyriausiasis Įgaliotinis [angl. High Representative] užsienio reikalams ir saugumo politikai. Sąjungos vardu jis veda politinį dialogą su trečiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėse konferencijose“ – 16 straipsnis „Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungos Vyr. Įgaliotinio įgaliojimų“  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra – 33 straipsnis „[ES] Taryba Sąjungos Vyriausiojo Įgaliotinio pasiūlymu gali skirti specialų įgaliotinį ir suteikti jam įgaliojimus konkrečiais politikos klausimais. Specialusis įgaliotinis vykdo savo įgaliojimus prižiūrint Vyr. Įgaliotiniui“ Šiuo metu ES turi Spec. Įgaliotinius (1) Artimųjų Rytų taikos procesui, (2) Kosovui, (3) Belgrado-Prištinos dialogui, (4) Bosnijai ir Hercegovinai, (5) Rytų Afrikos pakrantei (Horn of Africa), (6) Centrinei Azijai, (7) Pietų Kaukazui ir krizei Gruzijoje, (8) Persijos įlankos regionui, bei (9) Saheliui  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Iki šiol taikos derybose ES deleguoti mediatoriai: Makedonijos konfliktas 2001 m. ES SĮ Makedonijai (Francois Léotard) Serbijos – Juodkalnijos 2001-2006 m. ES VĮ (Javier Solana) derybos dėl atsiskyrimo Izraelio – Palestinos nuo 2001 m. ES SĮ Atimųjų Rytų taikos procesui (Miguel Ángel konfliktas iki dabar Moratinos, Marc Otte, A. Reinicke, F. Gentilini, etc.) Serbijos – Kosovo nuo 2010 m. ES VĮ (Catherine Ashton, Federica Mogherini), o dialogas iki dabar nuo 2020 m. – ES SĮ Belgrado-Prištinos dialogui Konfliktas Kivu 2007-2008 m. ES SĮ Afrikos Didžiųjų ežerų regionui (Roeland van provincijoje, Kongo DR de Geer) Ženevos diskusijos dėl nuo 2008 m. ES SĮ Pietų Kaukazui ir krizei Gruzijoje (Pierre Abchazijos ir P. Osetijos iki dabar Morel, Philippe Lefort, Herbert Salber, Toivo Klaar) Valdžios krizė Egipte 2013 m. liepa ES SĮ Pietų Viduržemio jūros regionui (B. León) Donbaso konfliktas, 2014 m. ES VĮ (Catherine Ashton) Ukraina balandis  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Sutarties dėl ES veikimo 215 straipsnis: ekonominių ir finansinių sankcijų įvedimo procedūra – 215 straipsnis „Kai sprendimas, priimtas pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių [‘dėl konkrečių bendros užsienio ir saugumo politikos nuostatų’], numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, [ES] Taryba remdamasi Sąjungos Vyriausiojo Įgaliotinio ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones“ (sprendimų priėmimo organas) Sprendimus dėl sankcijų (BUSP sritis) ES Taryba priima tik vienbalsiai  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Aktualus ES šiuo metu taikomų sankcijų vadovas: https://www.sanctionsmap.eu/#/main  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutarties 42 straipsnis: sprendimų dėl karinių ir civilinių misijų steigimo priėmimas – 42 straipsnis „Sprendimai dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, įskaitant šiame straipsnyje numatytą misijos inicijavimą, vienbalsiai priimami [ES] Taryboje remiantis Sąjungos Vyr. Įgaliotinio pasiūlymu arba [kažkurios vienos] valstybės narės [ar kelių valstybių narių] iniciatyva“ (sprendimų priėmimo organas)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutarties 43 straipsnis: ES krizių valdymo misijų tikslai ir pobūdis – 43 straipsnis „42 straipsnyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą“ („Petersbergo užduotys“)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Nors ES gali vykdyti (ir yra vykdžiusi) karines misijas, „Petersbergo užduotys“ apsiriboja tradiciniu taikos palaikymu („VI½ skyriaus“ intervencijomis); kitaip tariant, ES iš principo nevykdo kovinių / prievartinio taikos įvedimo (peace enforcement) karinių operacijų  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutarties 42 straipsnis: kariniai ir civiliniai ES krizių valdymo pajėgumai – 42 straipsnis „Bendra saugumo ir gynybos politika [išnaudoja] Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus. Sąjunga gali jais naudotis vykdydama misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui laikantis JT Chartijos principų. Valstybės narės, įgyvendindamos bendrą saugumo ir gynybos politiką, suteikia Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus“ (ES misijų personalo „skolinimasis“ iš pačių valstybių narių)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Protokolas Nr. 10 prie ES sutarties: kariniai pajėgumai – 1 straipsnis „Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas [saugumo ir gynybos srityje] yra atviras visoms valstybėms narėms, kurios įsipareigoja būti pajėgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiašalių pajėgų grupių sudėtinė dalis teikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktinė grupė su paramos elementais, įskaitant transportą ir logistiką, bei galinčius įvykdyti ES sutarties 43 straipsnyje nurodytas [„Petersbergo“] užduotis per 5-30 dienų, ir kurie išsilaikytų iš pradžių iki 30 dienų, su galimybe šį laikotarpį pratęsti bent iki 120 dienų“ (vadinamosios „ES Kovinės grupės“)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra Specializuoti ES kariniai vienetai – multinacionalinės „ES kovinės grupės“ (angl. „EU Battlegroups“) – veikia nuo 2005 m.; bent du bataliono dydžio vienetai (kurių kiekvieną sudaro apie 1500 karių) po pusę metų budi nuolatinėje parengtyje; vis dėlto kol kas jos nei karto nebuvo pašauktos atlikti „Petersbergo tipo“ karinių operacijų  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutarties 43-44 straipsniai: ES krizių valdymo misijų valdymas ir įgyvendinimas – 43 straipsnis „Taryba priima sprendimus dėl misijų, apibrėždama jų tikslus, apimtį ir bendriausius įgyvendinimo būdus. Sąjungos Vyriausiasis Įgaliotinis, prižiūrimas Tarybos užtikrina tokių misijų civilinių ir karinių aspektų koordinavimą“ – 44 straipsnis „Taryba gali pavesti misiją įgyvendinti valstybių narių, kurios nori ją vykdyti ir turi tam reikalingus pajėgumus, grupei. Tokios valstybės narės su Sąjungos Vyr. Įgaliotiniu dėl misijos valdymo susitaria [atskirai] tarpusavyje“ (Vyr. Įgaliotinis vadovauja įgyvendinimo „biurokratijai“)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES sutarties 41 straipsnis: ES misijų finansavimas – 41 straipsnis „Einamosios išlaidos, susidarančios įgyvendinant [bendrą saugumo ir gynybos politiką], yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl karinio pobūdžio operacijų. Jas finansuoja valstybės narės pagal BNP dydį“ (t.y., civilinės misijos – iš ES biudžeto, tačiau karinės misijos – pačių jose dalyvaujančių šalių „našta“ ir atsakomybė) Iki 10% karinių misijų kaštų (vadavietės darbas, kartais transportavimas ir t.t.) finansuojami iš „Athena“ fondo (2021 m. pervadinto „Europos taikos priemone“), į kurį lėšas iki šiol pervesdavo 26 šalys narės (Danija išsiderėjo išimtį dar steigiant ES, tačiau 2022 m. pati jos atsisakė)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES karinių operacijų planavimas ir įgyvendinimas  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES karinių operacijų planavimas ir įgyvendinimas: – ES BUSP struktūroje už krizių valdymo ir taikos palaikymo operacijų pajėgumų planavimą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Vyriausiąjam Įgaliotiniui (VĮ) pavaldi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT; angl. EEAS) ir jos sudėtyje esantis ES Karinis štabas (EU Military Staff; EUMS) Briuselyje – Operacinei vadavietei (OpHQ) vadovauja Operacijos vadas (Operation Commander); ši vadavietė veikia EIVT Briuselyje (civilinių ir karinio mokymo misijų) arba vienoje iš valstybių narių (pvz., „EUNAVFOR Sophia“ OpHQ buvo įkurta Italijoje, „EUNAVFOR Atalanta“ – JK, „EUFOR Congo“ – Vokietijoje) – Pajėgų vadavietei (FHQ) ir karių veiksmams konflikto zonoje vadovauja Ginkluotųjų pajėgų vadas (Force Commander)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES vykdo dviejų tipų misijas: – Karines vykdomas karinių sausumos pajėgų (EUFOR) vykdomas karinių jūrų pajėgų (EUNAVFOR) Karines mokymo misijas, vykdomas karių-instruktorių (EU TM) – Civilines (vykdomas policijos ir prokuratūros pareigūnų, pasienio apsaugos ir muitinės pareigūnų, civilių tarnautojų) EUPOL, EULEX, EUJUST, EUCAP, EUBAM, etc.  ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos (2024 m.)  ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos (2022 m.)  ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos (2021 m.)  ES konfliktų ir krizių valdymo organizacinė struktūra ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos (2017 m.)  Karių ir civilių pareigūnų skyrimas Europos Sąjungos misijoms ES valstybių narių skiriamas personalas ES civilinėms ir karinėms misijoms (2003-2014 m.) – Prancūzija (6129) – Vokietija (1738) – Lenkija (937) – Italija (857) – Ispanija (842) – Švedija (728) – Austrija (368) – Airija (454) – Rumunija (367) – Graikija (353) Karių ir civilių pareigūnų skyrimas Europos Sąjungos misijoms  ES vaidmuo JT kolektyvinio saugumo sistemoje Protokolas Nr. 10 prie ES sutarties: – Preambulė „Jungtinių Tautų organizacija gali prašyti Sąjungos pagalbos skubiai įgyvendinant misijas, kurios vykdomos pagal JT Chartijos VI ir VII skyrius“ ES ir NATO bendradarbiavimas  ES ir NATO bendradarbiavimas 2002 m. gruodžio 16 d. – 2003 m. kovo 17 d. „Berlyno Plius“ susitarimai tarp NATO ir ES: – Galimybė ES vadovaujamoms operacijoms pasinaudoti NATO planavimo pajėgumais – Galimybė ES šalims pasinaudoti NATO materialiąja infrastruktūra (pvz., ryšių, žvalgybos kanalais ir t.t.) – Galimybė, kad ES operacijoms vadovautų NATO Sąjunginių pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas (praktikoje DSACEUR pats nevadovauja; pvz., ES misijos „EUFOR Althea“ OpHQ vadovauja NATO SHAPE štabo viršininko pavaduotojas) – NATO pajėgumų ir gynybos planų organizavimas atsižvelgiant į potencialius ES poreikius  ES ir NATO bendradarbiavimas Bendradarbiavimo procedūra pagal „Berlyno Plius“ susitarimą: – 1) NATO narės kolektyviai atsisako organizuoti NATO operaciją atitinkamos krizės kontekste – 2) NATO narės kolektyviai ir vienbalsiai pritaria NATO pajėgumų „skolinimui“ atitinkamai ES operacijai  ES ir NATO bendradarbiavimas ES operacijos, paremtos NATO pajėgumais („Berlin +“) – „EUFOR Concordia“ Makedonijoje 2003 m. kovo – gruodžio mėn. Pirmoji ES karinė operacija paremta „Berlynas Plius“ susitarimu. Operacijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Ochrido taikos sutarties tarp Makedonijos valdžios ir albanų bendruomenės po 2001 metų konflikto įgyvendinimui – „EUFOR Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki dabar. 2004 m. birželį viršūnių susitikime Stambule NATO nusprendė nutraukti operaciją SFOR ir perduoti Deitono susitarimų vykdymo priežiūrą naujai ES misijai. Operaciją „Althea“ pradėjo ̴7000 karių iš 24 ES ir 5 ne ES šalių, tačiau šiuo metu beliko ̴1000 karių iš 22 šalių. „Althea“ štabas tebėra NATO štabe Monse, Belgijoje (SHAPE) Literatūra: Webber, M.; Sperling, J. & Smith, M. NATO’s Post-Cold War Trajectory: Decline or Regeneration?. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2012. Rynning, S. The Geography of the Atlantic Peace: NATO 25 Years after the Fall of the Berlin Wall // International Affairs, 2014, Vol. 90 (No. 6), p. 1383-1401. Whitman, R. & Wolff, S. (eds.) The European Union as a Global Conflict Manager. New York, London: Routledge, 2012. Menon, A. Empowering Paradise? The ESDP at Ten // International Affairs, 2009, Vol. 85 (No. 2), p. 227-246.