Europos Sąjungos Institucijos ir Konfliktai

NATO karinė operacija, skirta sustabdyti Jugouslavijos pajėgų antskrydžius virš Bosnijos ir Hercegovinos, įgyvendinant JT įvestą neskraidymo zoną.

NATO karinė operacija, skirta sustabdyti Serbijos pajėgų antskrydžius virš Kosovos provincijos, įgyvendinant JT įvestą neskraidymo zoną.

NATO karinė jūrų operacija, skirta sustabdyti Somalio piratų išpuolius prieš civilius laivus Indijos vandenyno regione.

NATO karinė oro pajėgų operacija, skirta sustabdyti Libijos pajėgų antskrydžius prieš sukilėlius ir civilius, įgyvendinant JT įvestą neskraidymo zoną.

NATO konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijų principai.

Teritoriniai regionai, kuriuose vyksta taikos palaikymo operacijos, yra suskirstyti į provincijas arba sektorius, kuriuos valdo atskiros nacionalinės pajėgos.

Taikos palaikymo operacijose naudojamos zonos, skirtos įvairioms užduotims atlikti.

NATO organizuoja specialius sektorius, skirtus taikospalaikymo operacijų vykdymui.

NATO planas, skirtas padidinti ir pagreitinti sąjungininkų pajėgų dislokavimą Rytų Europoje. Jis apima NATO pajėgų integravimo vienetų (NFIU) stiprinimą, logistikos centrų kūrimą atvykstančioms pajėgoms priimti ir dažnesnes bendras pratybas.

NATO pajėgų integravimo vienetai (NFIU) yra dislokuoti Rytų Europoje, siekiant pagerinti sąjungininkų pajėgų koordinavimą ir integraciją.

NATO strategija, kuria siekiama atgrasyti nuo agresijos, demonstruojant stiprią karinę galią ir pasiruošimą ginti sąjungininkus.

NATO atgrasymo strategijos dalis, apimanti stiprių gynybinių pajėgų išlaikymą ir galimybę greitai atsakyti į agresiją.

Įkurta 1993 m., apjungianti 27 Europos valstybes nares. Ji siekia skatinti taiką, ekonomikos augimą ir socialinę gerovę Europoje.

ES pagrindinis tikslas – sukurti laisvos, saugios ir teisingos ekonominės ir politinės erdvės, kurioje piliečiai galėtų laisvai judėti, dirbti ir gyventi.

ES yra įkurta remiantis ES sutartimi, kurioje apibrėžiamos jos veiklos struktūra ir valdymo mechanizmai.

Pagrindinės ES institucijos, atsakingos už ES veiklą.

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už ES teisės aktų ir sprendimų projektų parengimą, o taip pat už Europos Komisijos išorės veiksmų vykdymą.

Europos Komisijos vadovas, renkamas 5 metų kadencijai. Vykdo ES vykdomąją valdžią ir yra atsakingas už Komisijos darbą.

Europos Komisijos nariai, atsakingi už įvairias ES politikos sritis. Jie renkami 5 metų kadencijai ir yra atsakingi už savo sričių įgyvendinimą.

ES institucija, kuri renka Europos Komisijos Pirmininką ir yra atsakinga už Komisijos darbo stebėseną.

Dokumentas, apimantis bendras ES taisykles ir principus. Jis yra svarbus ES teisės šaltinis ir reglamentuoja ES institucijų veiklą.

ES institucija, kuri atstovauja piliečių interesams ir yra išrinkta tiesioginiu balsavimu. Jo svarbiausia funkcija – prižiūrėti ES vykdomosios valdžios darbą.

ES institucija, kuri skiria ES Komisijos Pirmininką ir yra atsakinga už Komisijos darbo stebėseną.

ES institucija, kuri atstovauja Europos Komisijai diplomatinėse atstovybėse už ES ribų ir prisideda prie ES karinių ir civilinių misijų įgyvendinimo.

ES vykdo konfliktų ir krizių valdymą, siųsdama mediatorius į įvairias pasaulinio masto karšto dėmesio vietas, siekiant išspręsti konfliktus ir sukurti taiką.

ES siunčia mediatorius į konfliktų zonas, kad skatintų dialogą ir ieškotų taikių sprendimų.

ES yra siuntusi mediatorius į Izraelio-Palestinos konfliktą, siekiant skatinti taiką ir dialogą tarp konfliktuojančių pusių.

ES dalyvavo Serbijos-Kosovo dialogo procese, siekiant rasti taikų sprendimą ginčui dėl Kosovo nepriklausomybės.

ES siuntė delegacijas į skirtingas konfliktų zonas, įskaitant konfliktus Kivu provincijoje Kongo DR, Gruzijoje ir Egipte.

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už užsienio ir saugumo politikos strategijos formavimą ir įgyvendinimą.

ES dokumentas, nustatantis ES saugumo ir gynybos politikos tikslus ir principus bei apibrėžiantis ES vaidmenį tarptautiniuose santykiuose.

ES dokumentas, apibrėžiantis ES globalios politikos viziją, įgyvendinant ES saugumo ir gynybos politiką.

ES sutarties dalis, apibrėžianti ES vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, siekiant stiprinti taiką ir saugumą.

ES sutarties dalis, apibrėžianti ES narių bendradarbiavimą tarptautiniuose santykiuose, siekiant užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą.

ES konfliktų ir krizių valdymo principas, apibrėžiantis ES vaidmenį siekiant taikos ir stabilumo pasaulyje.

ES konfliktų ir krizių valdymo principas, apibrėžiantis ES narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti tarptautines krizes.

ES konfliktų ir krizių valdymo principas, apibrėžiantis ES gebėjimą reaguoti į tarptautines krizes, neatsižvelgiant į geografinius atstumus.

Tai susitarimai, sudaryti tarp NATO ir ES, siekiant suderinti abiejų organizacijų pastangas ir efektyviau reaguoti į krizines situacijas.

ES gali pasinaudoti NATO planavimo patirtimi, kai organizuoja savo operacijas.

ES gali naudotis NATO infrastruktūra, pavyzdžiui, ryšių ir žvalgybos kanalais.

NATO gali pavaduoti ES operacijų vadovavimą, kai reikia.

NATO planuoja savo operacijas atsižvelgdamas į potencialius ES poreikius.

NATO narės atsisako organizuoti operacijas, jei ES gali pasiūlyti geresnius išteklius užduotims atlikti.

NATO narės sutinka teikti išteklius (pavyzdžiui, kariuomenę) ES operacijoms.

ES operacija Makedonijoje (2003), paremta „Berlyno Plius“ susitarimu.