Testamentų teisė ir palikimo terminai

Testamentas – tai fizinio asmens valia, išreikšta rašytinėmis instrukcijomis, kaip po mirties paskirstyti turtą. Šis dokumentas oficialiai įtvirtina pageidavimus, kas ir kaip paveldės palikimą.

Testatorius yra asmuo, sudarantis testamentą. Jis turi būti veiksnus ir suprasti savo veiksmų pasekmes, kad dokumentas būtų laikomas teisėtu.

Testamentas negalioja, jei jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų ir pasekmių.

Testamentas negalioja, jei jo turinys neteisėtas arba nesuprantamas.

Testamentą negalioja, jei jis sudarytas priverčiant ar naudojant kitą neteisėtą poveikį.

Testamentas negalioja, jei jis nebuvo sudarytas laikantis įstatymų ir formalių reikalavimų.

Testamentinis veiksnumas - tai teisė ir galimybė sudaryti testamentą. Tai apima asmens gebėjimą savarankiškai ir laisvai pareikšti savo valią.

Testamentinis veiksnumas yra susijęs su asmens gebėjimu suprasti savo veiksmų pasekmes. Šis veiksnumas yra būtinas, kad testamentas būtų laikomas teisėtu.

Nustatant konkretų palikėjų sąrašą testamente, jų įvardinimas tampa vienintele sąlyga paveldėti turtą, nepriklausomai nuo įstatyminės eilės.

Palikėjas gali paskirstyti turtą pagal savo norą, aplenkdamas įstatyminę tvarką, įskaitant įpėdinių atėmimą iš palikimo.

Valstybės įsikišimas į palikimo procesą, garantuojant artimiausiems šeimos nariams, kuriems būtinas išlaikymas, bent minimalų paveldėjimo dalyvavimą.

Įstatymų numatytas minimalus paveldėjimo dydis, kurį gavo vaikams, sutuoktiniui ir tėvams, jeigu jiems būtinas išlaikymas.

Išlaikymo poreikis nustatomas įvertinant pajamas, išteklius ir konkrečius asmens poreikius, pavyzdžiui, sveikatos būklę ir socialinį statusą.

Apie išlaikymo reikalingumą sprendžia teismas, įvertindamas visas asmens finansines galimybes, išteklius ir konkrečius poreikius.

Jei iki palikėjo mirties buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas nustatė pagrindo nutraukti santuoką, pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės pagal įstatymą.

Jei iki palikėjo mirties teismas nustatė gyvenimą skyrium (separaciją), pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės pagal įstatymą.

Jeigu iki palikėjo mirties buvo pareišktas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės pagal įstatymą, išskyrus bylą iškėlęs sutuoktinis, jei buvo pripažintas nekaltu santuokos pripažinimo negaliojančia.

Teismo sprendimas dėl separacijos turi būti priimtas iki palikimo atsiradimo. Faktinis gyvenimas skyrium neprilyginamas teisinei separacijai ir nesukelia paveldėjimo pasekmių.

CK 5.7 str.normos yra imperatyviosios ir apribojančios civilines teises, todėl teismas negali jų aiškinti per plačiai ir neturi diskrecijos iš pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę atimti kitais, įstatyme tiesiogiai nenustatytais pagrindais.

CK 5.7 str. 1 d. 1 p.taikomas ir paveldėjimo teisės netenkama tik tokiu atveju, kai miręs sutuoktinis buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodyta nuostata negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma tais atvejais, kai palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 5.7 str. 1 d. 3 p. numatytus pagrindus nutraukti santuoką nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.

Jeigu pats miręs sutuoktinis nebuvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės (CK 5.7 str. 1 d. 1 p.) arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 5.7 str. 1 d. 3 p.), pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimo pagrindai negali būti konstatuojami.

Jeigu testamente yra nedidelių klaidų, pavyzdžiui, praleistas žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas vis tiek galioja.

Jeigu testamentas yra akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas, jis negalioja.

Asmeninis testamentas gali būti perduotas saugoti notarui arba konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje.

Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jeigu laikomasi tam tikrų reikalavimų.

Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti pagal nustatytą tvarką, jis turi būti pateiktas teismui patvirtinti per metus nuo testatoriaus mirties.

Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka Civilinio kodekso nuostatas.

Teismo patvirtintas asmeninis testamentas leidžia sukurti paveldėjimo teisinius santykius, net jei jis nebuvo saugotas oficialiai.

Teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą palikimui priimti, jei įrodoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo, įvertina visas bylos aplinkybes, o ne tik objektyvias terminą praleidimo priežastis.

Teismas turi išsiaiškinti, ar egzistavo pareiškėjo argumentuojamos svarbios priežastys, sutrukdžiusios priimti palikimą.

Teismas turi įvertinti, ar įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicija pritaria termino pratęsimui.

Teismas, vertinant įpėdinio elgesį, turi siekti įsitikinti, ar jis buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

Teismas, sprendžiant dėl termino pratęsimo, turi atsižvelgti ir į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo, turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, ir visas bylos aplinkybes.

Pareiškėja teigė, kad praleido terminą dėl teisinių žinių stokos ir nežinojimo, kad nevaliojamų vaikų atstovas privalo gauti teismo leidimą išreikšti valią palikimo priėmimo klausimu.

Kai įpėdinis yra nepilnametis ir praleidžia palikimo priėmimo terminą dėl to, kad neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai priimti palikimo, o jo įstatyminiai atstovai neveikia dėl informacijos stokos ar žinių trūkumo, teismas gali atnaujinti terminą remdamasis nepilnamečio vaiko interesais.

Pagal Civilinį kodeksą, įpėdinis, kuris praleido terminą priimti palikimą, gali priimti palikimą po termino pabaigos, jei su tuo sutinka visi kiti įpėdiniai, kurie jau yra priėmę palikimą.

Jei įpėdinis praleidžia terminą priimti palikimą, jam priklauso tik tai, kas yra likę natūra (pvz., neparduoti daiktai), ir pinigai, gauti realizavus likusį turto dalį.

Jei byla susijusi su nepilnamečio vaiko teisėmis ir yra svarbios priežastys, kodėl jis praleido terminą, pavyzdžiui, nepilnametis neturi civilinio veiksnumo, o jo atstovai neveikė dėl žinių trūkumo, teismas gali atnaujinti terminą atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus.

Teismų sprendimai dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo yra priimami remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu.