Teisė. Priverčiamųjų medicinos priemonių klausimai

Asmuo neatsako už veiksmus, padarytus teisėtai vykdant įsakymą, potvarkį ar nurodymą, net jei šie veiksmai sukėlė nepageidaujamų padarinių.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jis žinomai įvykdė nusikalstamą įsakymą, nors ir buvo įpareigotas tai daryti.

Asmuo, kuris atsisako vykdyti nusikalstamą įsakymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą.

Veiksmai, dėl kurių atsiranda nepageidaujami padariniai, bet atliekami pateisinama profesine ar ūkine rizika, visuomenei naudingam tikslui, nebus laikomi nusikalstamu veiksmu.

Mokslinis eksperimentas, neturint informuoto dalyvio sutikimo, yra draudžiamas.

Mokslinis eksperimentas su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė, yra draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Rengimasis padaryti nusikaltimą apima veiksmus, kurie padeda lengvai įvykdyti nusikaltimą, pavyzdžiui, įrankių paieška, plano sudarymas, bendrininkų telkimas.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino arba pašalino žalą, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis yra pavojingas recidyvistas arba anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, o nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė naują nusikalstamą veiką, teismas sprendžia dėl užstato grąžinimo, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas sprendžia dėl užstato grąžinimo, laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai laidavimas atmetamas dėl tam tikrų priežasčių.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas nutraukiamas, jei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo tam tikras laikas, priklausomai nuo paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.

Šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties laikas sustoja ir vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai nuteistasis pats atvyksta atlikti bausmę arba yra sulaikytas.

Nuosprendis vis tiek negali būti vykdomas, jei jau praėjo 15 metų nuo jo įsiteisėjimo dienos (ar 20 metų, jei laisvės atėmimas ilgesnis nei 10 metų arba iki gyvos galvos), nepaisant to, kad senaties laikas buvo sustojęs dėl nuteistojo vengimo.

Jei iki senaties termino pabaigos nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, senaties laikas nutrūksta ir vėl pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo padarymo dienos.

Teistumas reiškia, kad asmuo buvo nuteistas už nusikaltimą ir įsiteisėjo teismo nuosprendis.

Teistumas turi baudžiamąją teisinę reikšmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti paskirta griežtesnė, jei asmuo jau turi teistumą.

Teistumas gali išnykti po tam tikro laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Konkretus laikas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo ir nuosprendžio sąlygų.

Nužudymas, kai asmuo nužudomas dėl savo profesinės ar pilietinės veiklos.

Nužudymas, kai per trumpą laikotarpį nužudomi du ar daugiau žmonių.

Sveikatos sutrikdymas, kuris sukelia stiprias ir ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, negalią, ilgalaikę ligas ar psichikos sutrikimus.

Sveikatos sutrikdymas apima fizinius sužalojimus, psichikos sutrikimus, ligas, kuriuos sukelia asmens veiksmai. Sveikatos sutrikdymo sunkumas nustatomas pagal pažeidimo sunkumą, gyvybei kylančio pavojaus lygį, padarytos žalos laipsnį ir jos pastovumą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas, įvykdytas staiga labai susijaudinus dėl neteisėto nukentėjusio asmens poelgio. Nuostabaus ir emocingo poelgio pasekmė.

Sunkus sveikatos sutrikdymas, įvykdytas dėl aplaidumo ir neatsargumo. Dėl aplaidumo sukeltos sunkios sveikatos pasekmės.

Teismas gali skirti priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, kuris dėl padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo reikalauja specializuoto stacionarinio stebėjimo ir gydymo.

Teismas taiko stacionarinį stebėjimą griežto režimo sąlygomis asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas aplinkiniams ir reikalauja specializuoto stacionarinio stebėjimo ir gydymo.

Teismas taiko stacionarinį stebėjimą sustiprinto režimo sąlygomis asmeniui, kuris dėl padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo reikalauja specializuoto stacionarinio stebėjimo ir gydymo.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, ir išnyksta pavojingumo aplinkiniams.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius sprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šis sprendimas priimamas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Jei priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui nebūtinos, arba teismas panaikina jų taikymą, asmuo gali būti perduotas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai. Tuo pačiu jam gali būti nustatytas medicininis stebėjimas.

Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti: chirurginės (pašalinančios agresyvumą ar lytinius instinktus), fizioterapinės (veikiančios nervų sistemą) ir medikamentinės (gydančios alkoholizmą, narkomaniją ir kt. ).

Priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio taikymo momento. Tokios priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, ir jis nebekelia grėsmės aplinkai.

Tai reiškia, kad asmuo nesilaiko įstatymų, reglamentuojančių ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą, pardavimą ar perdavimą.

Tai apima neteisėtą ginklų ar sprogmenų turėjimą, naudojimą ar platintojų veiksmus, neleidžiančius atitinkamoms institucijoms kontroliuoti šių medžiagų.

Asmuo turi veikti su tyčia, žinodamas, kad jo veiksmai pažeidžia teisės aktus, ir siekti gauti naudą iš šių pavojingų objektų.

Tai apima veiksmus, kurie trikdo visuomenės ramybę ar sukelia pavojų visuomenės saugumui ir tvarkai.

Kaltė, susijusi su tokiu pažeidimu, gali būti tiesioginė tyčia, kai asmuo nori sukelti sumaištį ar trikdyti viešąją tvarką.

Tai apima neteisėtą dokumentų kūrimą, pakeitimą arba naudojimą.

Suklastojimo kaltė apima tiesioginę tyčią, kai asmuo sąmoningai sukuria ar naudoja netikrus dokumentus.

Kapo išniekinimas apima pažeidimus, susijusius su kapų ir mirusiųjų palaikų gerbimu, ir yra laikomas labai sunkiu nusikaltimu.