BT klausimai PDF

BENDROJI DALIS 1. **Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai.** BT -- tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios ve...

BENDROJI DALIS 1. **Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai.** BT -- tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą. BT dalyką sudaro -- nusikaltimas, bausmė, sąlygos, kurioms esant taikoma bausmė 2. **Baudžiamosios teisės principai.** 3. **Baudžiamosios teisės funkcijos.** 4. **Baudžiamosios teisės šaltiniai.** 5. **Baudžiamųjų įstatymų sandara. Baudžiamosios teisės normos struktūra** 6. **Baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijos samprata. Jos rūšys.** Dispozicija -- tai norma, nustatanti nusikalstamos veikos sudėtį. Rūšys: aprašomoji, blanketinė nukreipiamoji. **Baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos samprata. Jos rūšys.** 7. Sankcija -- tai norma, nustatanti bausmę. Rūšys: absoliuti (konkreti bausmė), alternatyvi (kelios bausmės rūšys), relatyvi (nurodomos minimalios ir maksimalios ribos). **Baudžiamoji kodekso Bendrosios dalies normų skirstymas. Nurodyti straipsnius.** 8. **Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas, aiškinimų rūšys** 9. **Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike.** [Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike nustato veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=4515cfcfdf33697144257dac31d76bf602ccf20d8d2871b4aebf62f55a699aa7JmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cuaW5mb2xleC5sdC90ZWlzZS9Eb2N1bWVudFNpbmdsZVBhcnQuYXNweD9Ba3RvSWQ9NjYxNTAmU3RyTnI9Mw&ntb=1). 10. **Teritorinis valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas.** Valstybės baudžiamasis įstatymas taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikaltimus jos teritorijoje. Tačiau, jei vienos valstybės pilietis kitoje valstybėje padaro nusikaltimą ir sugrįžta į tėvynę, jis negali būti išduodamas tai valstybei, kurioje padarė nusikaltimą. 11. **Nusikalstamos veikos samprata ir rūšys.** [Nusikalstamos veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=d9d053644ea07635e8d9da0793eca97b6148d5be62e2daed6ccd912a152e9b9aJmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly9sdC53aWtpcGVkaWEub3JnL3dpa2kvTnVzaWthbHN0YW1hX3ZlaWth&ntb=1). [Nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame įstatyme uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=d9d053644ea07635e8d9da0793eca97b6148d5be62e2daed6ccd912a152e9b9aJmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly9sdC53aWtpcGVkaWEub3JnL3dpa2kvTnVzaWthbHN0YW1hX3ZlaWth&ntb=1). [Baudžiamasis nusižengimas yra teisės pažeidimo rūšis, kuri sutampa su nusikalstama veika](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=0099b81d0cee42fad83654eeaa43fd339dd4433744d08c8a31afb7f65648d8f8JmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly9uZW1va3UubHQvbnVzaWthbHN0YW11LXZlaWt1LXNhbXByYXRhLXBvenltaWFpLXN1ZGV0aXMv&ntb=1). 12. **Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimų klasifikacija.** Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 13. **Baudžiamojo nusižengimo sąvoka. Baudžiamojo nusižengimo požymiai. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai.** Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. 14. **Nusikalstamos veikos sudėties samprata.** Nusikalstamos veikos sudėtis - [nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių](https://www.vle.lt/straipsnis/nusikalstamos-veikos-objektyvieji-pozymiai/) ir [nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių](https://www.vle.lt/9922), kurie baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms pavojingą veiką charakterizuoja kaip tam tikrą [nusikalstamos veikos](https://www.vle.lt/9919) rūšį, visuma.  15. **Nusikalstamos veikos sudėčių rūšys.** [Nusikalstamos veikos sudėtis gali būti skirstomos į objektyvioji ir subjektyvioji sudėtis](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=d9d053644ea07635e8d9da0793eca97b6148d5be62e2daed6ccd912a152e9b9aJmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly9sdC53aWtpcGVkaWEub3JnL3dpa2kvTnVzaWthbHN0YW1hX3ZlaWth&ntb=1). [Objektyvioji sudėtis apima baudžiamosios veikos padarymo aplinkybes, o subjektyvioji sudėtis apima baudžiamąjį įstatymą ir kaltę](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=d9d053644ea07635e8d9da0793eca97b6148d5be62e2daed6ccd912a152e9b9aJmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly9sdC53aWtpcGVkaWEub3JnL3dpa2kvTnVzaWthbHN0YW1hX3ZlaWth&ntb=1). 16. **Nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių samprata.** Prie nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių priskirtina baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės ir pavojinga veika (svarbiausi požymiai), taip pat nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, laikas, vieta, priemonės, aplinkybės, padariniai, priežastinis padarytos veikos ir kilusių įstatymo numatytų pavojingų padarinių ryšys, baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens amžius, specialiojo subjekto požymis. Tik nustačius nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir [nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius](https://www.vle.lt/straipsnis/nusikalstamos-veikos-subjektyvieji-pozymiai/) žmogaus poelgį galima įvardyti [nusikaltimu](https://www.vle.lt/straipsnis/nusikaltimas/) ar [baudžiamuoju nusižengimu](https://www.vle.lt/straipsnis/baudziamasis-nusizengimas/).  17. **Nusikalstamos veikos sudėties objektas. Jų skirstymas.** Nusikaltimo objektai skirstomi į: 1) bendrąjį, 2) rūšinį ir 3) tiesioginį. Bendrasis objektas tai visų teisinių gėrių, kurie yra saugomi mūsų valstybės baudžiamųjų įstatymų, visuma. Bendras objektas yra vieningas visiems nusikaltimams. Baudžiamajame kodekse mes randame labai daug teisinių gėrių, saugomų baudžiamojo įstatymo. Tai galėtų būti Lietuvos Respublikos visuomeninė santvarka, visuomeninės santvarkos politinė ir ekonominė sistemos, nuosavybė, piliečių asmenybė, piliečių politinės, darbinės, turtinės ir kitos teisės ir laisvės, Lietuvoje nustatyta teisėtvarka. Taigi būtent visi šie teisiniai gėriai, jų visuma sudaro bendrąjį nusikaltimo objektą. Pagrindinė bendrojo objekto paskirtis -- atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų. Remiantis bendruoju nusikaltimo objektu pateikiamas materialusis nusikaltimo apibrėžimas. Juk kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireiškia tuo, kad nusikaltimu kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, t.y. į objektą. Rūšinis objektas -- tai atitinkama vienarūšių ar tapačių teisinių gėrių dalis, saugoma baudžiamojo įstatymo. Rūšinis objektas yra būdingas atitinkamai vienarūšių nusikaltimų grupei. Tai galėtų būti: tyčinis nužudymas, tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, neatsargus nužudymas, nužudymas labai susijaudinus, motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio ir kt. Visais šiais nusikaltimais kėsinamasi į gyvybę arba į tokios pačios rūšies teisinį gėrį. Tiesioginis nusikaltimo objektas yra tas teisinis gėris, į kurį kėsinamasi konkrečiu nusikaltimu. Nusikaltimų, kurie vienas nuo kito skirtųsi tik tiesioginiu objektu, yra labai mažai. Tiesioginis objektas yra būtinas kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties elementas. Yra nusikaltimų, kuriais tuo pačiu metu yra kėsinamasi į du ar daugiau teisinių gėrių. Baudžiamosios teisės teorijoje tokios nusikaltimų sudėtys, kur yra keletas objektų, yra vadinamos sudėtinėmis nusikaltimų sudėtimis. Tokiu atveju, kai vienu nusikaltimu yra pažeidžiami du ar keli objektai, visada yra išskiriamas pagrindinis būtinasis objektas ir šalutinis (papildomas) būtinasis objektas. 18. **Objektyvioji nusikaltimo pusė** -- tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Kiekvienas nusikaltimas turi daug jį individualizuojančių bei apibūdinančių jo objektyviąją pusę požymių. Baudžiamajame įstatyme numatyti požymiai, apibūdinantys išorinę kėsinimosi pasireiškimo pusę, sudaro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę. Prie požymių, apibūdinančių objektyviąją pusę, priskiriami: 1\) pavojinga veika, pasireiškianti veikimu ar neveikimu; 2\) nusikalstamos pasekmės; 3\) priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių pasekmių; 4\) nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės bei kitos objektyvios aplinkybės. Pagrindiniai: veika, padariniai, priežastinis ryšys. Papildomi: būdas, laikas, vieta, įrankiai. 19. **Nusikaltimo subjektas.** Nusikaltimo subjektas yra fizinis ir juridinis asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą visuomenei pavojingą veiką ir galintis atsakyti baudžiamąja tvarka. Nusikaltimo subjekto amžius -- tai konkreti amžiaus riba, kurios sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustato dvi amžiaus ribas, nuo kurių galima asmens baudžiamoji atsakomybė -- tai bendroji riba (16 metų), kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas, ir riba nepilnamečiams (14 metų), kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik už tam tikras, labai pavojingas tyčines nusikalstamas veikas. Taip pat čia yra numatoma teisinė galimybė asmeniui, kuriam iki pavojingos veikos nebuvo suėję 14 metų, taikyti auklėjamojo poveikio ir kitas priemones. 20. **Specialusis nusikalstamos veikos subjektas. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos, numatančios specialiuosius subjekto požymius.** Specialusis nusikaltimo subjektas -- tai asmuo, kuris be pagrindinių požymių (amžiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, būtinus konkrečiai nusikaltimo sudėčiai požymius, numatytus BK Specialiosios dalies straipsnių dispozicijoje. Yra dvi rūšinės subjektų grupės -- valstybės pareigūnai ir tarnautojai bei kariškiai. Baudžiamosios teisės teorijoje specialiojo nusikaltimo subjekto požymiai yra klasifikuojami į: a\) požymius, kurie apibūdina subjekto socialinį vaidmenį -- pareigybė (pareigūnas, teisėjas ir pan.), profesija ar veiklos pobūdis (gydytojas, vairuotojas ir pan.); b\) požymius, kurie apibūdina subjekto teisinę padėtį -- pilietybė, teistumas (anksčiau teistas, itin pavojingas recidyvistas); c\) požymius, kurie apibūdina subjekto fizines savybes -- lytis, amžius; d\) požymius, kurie apibūdina subjekto santykius su nukentėjusiuoju -- giminystės ryšiai (tėvai, vaikai), kiti santykiai (tarnybinė ir materialinė priklausomybė ir pan.). Specialiojo nusikaltimo subjekto požymiu turi pasižymėti tik nusikaltimo vykdytojas. Pavyzdžiui, išžaginimo vykdytoju gali būti tik vyras. Tačiau bendrininku gali būti ir moteris. 21. **Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas.** Pagal BK 225 str. juridiniai asmenys atsako už kyšininkavimą, BK 226 str. -- už papirkinėjimą, BK 219 str. -- mokesčių nesumokėjimą ir kt. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytus nusikaltimus tuo atveju, kai nusikaltimą juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar jjuridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taip pat juridinis asmuo gali atsakyti už nusikaltimus ir tuo atveju, jeigu juos juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas. Tačiau juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikaltimą, baudžiamosios atsakomybės. 22. **Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata.** [Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai apibūdina savo elgesį suvokiančio, pateisinančio, nukreipiančio ir kontroliuojančio žmogaus psichinę būklę, kuri padeda įvertinti žmogaus sąmonėje vykstančius procesus](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=e942a6d880bb46bb1375160edc8ef90a64203a0db3c6ec0626fd9289f4a064ddJmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cudmxlLmx0L3N0cmFpcHNuaXMvbnVzaWthbHN0YW1vcy12ZWlrb3Mtc3ViamVrdHl2aWVqaS1wb3p5bWlhaS8&ntb=1). [Pagrindiniais nusikalstamos veikos sudėties subjektyviaisiais požymiais yra pakaltinamumas ir kaltė](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=ca2ae1a086c8ff8ad930e95f99cac4ec99d875dc1936ea66db16c15b0fde8cb9JmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cubW9rc2xvYmF6ZS5sdC9udXNpa2Fsc3RhbW9zLXZlaWtvcy1zdWRldGllcy1zdWJqZWt0eXZpZWppLXBvenltaWFpLmh0bWw&ntb=1). [Prie nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių priskirtina baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės ir pavojinga veika](https://www.bing.com/ck/a?!&&p=eaa79b832615795aa783951d5836e2fb73082b5e97cb7337a17764894b15fb59JmltdHM9MTczNzkzNjAwMA&ptn=3&ver=2&hsh=4&fclid=14464a1a-0fbb-6a34-0daa-5ebf0e936b3a&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cudmxlLmx0L3N0cmFpcHNuaXMvbnVzaWthbHN0YW1vcy12ZWlrb3Mtb2JqZWt0eXZpZWppLXBvenltaWFpLw&ntb=1). 23. **Nepakaltinamumo sąvoka ir požymiai.** Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Baudžiamojoje teisėje nepakaltinamumo medicininiams kriterijams priskiriami psichikos sutrikimai: lėtinės psichikos ligos (šizofrenija, epilepsija, progresuojantis paralyžius, smegenų sifilis, įvairios psichozės ir kita), laikini psichikos sutrikimai (patologinis girtumas, patologinis afektas, patologinė mieguista būsena, baltoji karštligė, ūminė alkoholinė psichozė, alkoholinė melancholija ir kita), silpnaprotystė (idiotija, imbecilumas ir debilumas) ir kitos patologinės būklės (sunkios psichopatijos ar psichastenijos formos, įvairios neurozės, abstinencinė būklė dėl narkotinio bado, įvairios ligos, sukeliančios psichikos sutrikimus, psichikos pakitimai dėl staigaus apkurtimo, apakimo ir kita). Vien tik susirgimas psichikos liga nesuteikia galimybės asmenį pripažinti nepakaltinamu, nes psichikos liga sergantieji dažniausiai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visais atvejais būtina nustatyti, ar dėl konkretaus psichikos sutrikimo asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų arba jų valdyti. Teisinis kriterijus susideda iš intelektinio ir valinio elementų. Intelektinis elementas reiškia, kad asmuo negali suvokti veikos pavojingumo. Asmuo gali sirgti kokia nors psichikos liga, bet tam tikromis situacijomis tai netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės. Teigti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų esmės, galima tik tada, kai jis nesupranta savo elgesio faktinės pusės (elgesio pavojingumo) bei veikos ir padarinių (galinčių atsirasti dėl šios veikos) priežastinio ryšio. Valinis elementas reiškia, kad asmuo negali valdyti savo veiksmų. 24. **Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo sąvoka ir požymiai.** Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 25. **Kaltės samprata. Kaltės formos.** 26. **Kaltės turinys.** Kaltės elementai yra sąmonė ir valia, todėl kaltė apibūdinama dviem kriterijais -- intelektiniu ir valios. Intelektinis kriterijus apibūdina kaltininko psichinį santykį su daroma veika ir jos padariniais. Vienais atvejais kaltininkas supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kitais -- to nesupranta, vienais atvejais numato pavojingus padarinius, kitais -- jų nenumato. Valios kriterijus apibūdina kaltininko psichinį santykį su padarinių norėjimu arba nenorėjimu. 27. **Tiesioginė tyčia ir jos struktūra.** Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1\) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2\) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. 28. **Netiesioginė tyčia ir jos struktūra.** Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. 29. **Tiesioginės tyčios rūšys.** 30. **Neatsargi kaltės forma.** **31. Neatsargios kaltės rūšys.** Neatsargumas kaip kaltės forma turi 2 porūšius -- nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamas pasitikėjimas: veiką padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas: veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 32. **Nusikalstamas pasitikėjimas ir jo struktūra.** Nusikalstamas pasitikėjimas, nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, kai asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar [neveikimo](https://www.vle.lt/8520) gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Nusikalstamas pasitikėjimas yra viena neatsargumo rūšių ([kaltė](https://www.vle.lt/straipsnis/kalte-1/)). Tikėjimas objektyviais veiksniais, asmens atliekami apskaičiavimai, lengvabūdiškumas. 33. **Nusikalstamas nerūpestingumas ir jo struktūra.** Nusikalstamas nerūpestingùmas, nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, padarytas dėl [nusikalstamo pasitikėjimo](https://www.vle.lt/9917), kai asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar [neveikimo](https://www.vle.lt/straipsnis/neveikimas/) gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nesupratimas apie galimus pavojus, nors jie akivaizdūs. Nesirūpinimas potencialiais neigiamais padariniais. 34. **Motyvas, jo samprata. Tikslas, jo samprata. Jų įtaka veikos kvalifikavimui.** Motyvas -- tai vidinis asmens paskatinimas atlikti nusikalstamą veiką (pvz., kerštas). Tikslas -- tai konkretus veiksmų rezultatas, kurio siekiama (pvz., pasisavinti turtą). Motyvas ir tikslas turi įtakos veikos kvalifikavimui, nes jie gali lemti nusikaltimo sunkumą arba bausmės dydį. 35. **Būtinoji gintis. Jos samprata ir jos teisėtumo sąlygos.** Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2\. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis,** **neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 3\. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. 4\. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 36. **Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos jam padarymo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, -- sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2\. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės. 37. **Būtinasis reikalingumas. Jo samprata ir jo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2\. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3\. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis. 38. **Profesinių pareigų vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2\. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 39. **Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. 2\. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo, teroristinės grupės ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 3\. Jeigu, atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 4\. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 40. **Įsakymo vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2\. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3\. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis. 41. **Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika. Jos samprata ir jos teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2\. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. 42. **Mokslinis eksperimentas. Jo samprata ir jo teisėtumo sąlygos.** 1\. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams. 2\. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. 3\. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė. 43. **Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys.** **Rengimasis** padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2\. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 1\. **Pasikėsinimas** padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. 2\. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. 3\. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. **Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką** 1\. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. 2\. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. 3\. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. 4\. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu*.* 44. **Bendrininkavimo samprata. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai.** Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Požymiai: Dalyvauja du ar daugiau asmenų -- asmenys turi būti sulaukę tinkamo baudžiamajai atsakomybei amžiaus bei pakaltinami; Veiksmų bendrumas -- kiekvienas iš bendrininkų atlieka veiksmus, kurie yra būtini ar palengvina nusikalstamos veikos padarymą; Susitarimas -- turi būti susitariama dėl konkretaus nusikaltimo padarymo, be to, turi būti susitariama prieš nusikaltimo padarymą ar nusikaltimo darymo metu. Jei susitariama jau po nusikaltimo, tokia situacija bendrininkavimu nelaikoma. Jei vienas iš bendrininkų padaro kitą veiką nei buvo tartasi, tokia situacija yra laikoma bendrininko ekscesu; Tyčia -- bendrininkai atsako tik už tyčines nusikalstamas veikas. 45. **Bendrininkų rūšys.** **Vykdytojas** (BK 24 str. 3 d.); Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). **Organizatorius** (BK 24 str. 4 d.);  Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, teroristinę grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. **Kurstytojas** (BK 24 str. 5 d.)  Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. **Padėjėjas** (BK 24 str. 6 d.). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. 46. **Vykdytojo ekscesas.** Vykdytojo ekscesas -- sąvoka, kilusi iš lotyniško žodžio „excessus" -- išėjimas, pasitraukimas, prasilenkimas. Vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, kurios neapima kitų bendrininkų ketinimai. 47. **Bendrininkavimo formos ir jų charakteristika.** 1\. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, teroristinė grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2\. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3\. Teroristinė grupė -- trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus. 4\. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 5\. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai -- vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti -- susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė. 48. **Nusikalstamų veikų daugybės samprata ir požymiai.** Tai socialinis teisinis reiškinys, kuris atspindi tam tikrą nusikalstamo elgesio formą. Ši forma pasireiškia ne vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymu ir iš to išplaukiančiomis juridinėmis pasekmėmis. 49. **Nusikalstamų veikų daugybės formos, jų samprata.** nusikalstamų veikų daugeto formos: nusikaltimų sutaptis, nusikaltimų pakartotinumas ir nusikaltimų recidyvas. Kaip nusikaltimų sutaptis buvo suprantami atvejai, kai „asmuo padarė du ar daugiau nusikaltimų, kvalifikuojamų atskirai, ir nė už vieną iš jų anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn". Nusikaltimų sutaptis galėjo įgyti dvi formas: idealioji nusikaltimų sutaptis ir realioji nusikaltimų sutaptis. Idealioji nusikaltimų sutaptis buvo suprantama kaip situacija, kai kaltininkas viena veika padaro du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, o kaip realioji nusikaltimų sutaptis suprantama situacija, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Pakartotinumas ir recidyvas -- tai tarpusavyje susipynusios nusikaltimų daugeto formos, nes kiekvienas recidyvo atvejis buvo laikomas ir pakartotinumu, bet ne atvirkščiai. Taigi kaip pakartotinumas buvo suprantama situacija, kai asmuo padaro du ar daugiau savarankiškų nusikaltimų. Paprastai buvo skiriamos dvi pakartotinumo rūšys: bendrasis (paprastasis) pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau savarankiškų nusikaltimų, ir specialusis pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau tapačių ar vienarūšių nusikaltimų. Pakartotiniu nusikaltimas būdavo pripažįstamas neatsižvelgiant į tai, buvo asmuo teistas už ankstesnį nusikaltimą ar ne, svarbu, kad nebūtų išnykusios juridinės ankstesnio nusikaltimo pasekmės (teistumas, senatis ir t. t.). Recidyvas buvos skiriamas kaip atskira daugeto forma ir buvo suprantamas kaip nusikaltimo padarymas, kai asmuo jau nuteistas už ankstesnį nusikaltimą. Jis taip pat buvo skirstomas į bendrąjį ir specialųjį bei penitenciarinį recidyvą. 50. **Pavienės nusikalstamos veikos samprata ir požymiai. Jos rūšys.** Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Požymiai: vienais atvejais vieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai išplaukia iš vieno žmogaus veiksmo, kitais atvejais įstatymų leidėjas sujungia kelis, kartais gana įvairius veiksmus, laikydamas tai viena veika. Rūšys; 1. Tęsinės nusikalstamos veikos 2. Trunkamosios nusikalstamos veikos 3. Sudėtinės nusikalstamos veikos. 51. **Nusikaltimų recidyvo samprata ir rūšys.** Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teisės moksle recidyvas yra skirstomas į keletą rūšių -- **faktinis recidyvas, legalusis recidyvas, specialusis recidyvas, penitencinis recidyvas.** **Faktinio** recidyvo esmę sudaro tai, kad asmuo yra nuteisiamas už nusikalstamą veiką, kai praeityje šis asmuo jau buvo teistas, nors teistumas jau išnykęs ar buvo panaikintas. **Legalusis** recidyvas yra tokios situacijos, kuomet asmuo jau yra nuteistas už praeityje padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teistumui neišnykus jis padaro naują nusikalstamą veiką. **Specialusis** recidyvas, panaši į legalųjį recidyvą. Šios rūšies recidyvas susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veikų, kai viena ar kelios iš jų buvo padaryta praeityje, o kita padaroma po to, kai asmuo už ankstesnę veiką jau buvo nuteistas, tačiau tol, kol teistumas dar nėra išnykęs ar panaikintas. **Penitenciniu** recidyvu laikomi atvejai, kai asmuo taip pat nusikalsta pakartotinai laikotarpiu, kai jis jau buvo nuteistas, o teistumas jam dar nėra išnykęs. Šios rūšies išskirtinumas yra tai, kad penitencinio recidyvo atveju asmuo už ankstesnę nusikalstamą veiką yra nuteistas būtent laisvės atėmimo bausme. **Dvi recidyvo rūšis galima išskirti tiesiogiai iš baudžiamojo kodekso 27 straipsnio teksto. Šiame straipsnyje numatančiame recidyvo apibrėžimą taip pat yra išskiriamos paprastoji recidyvo forma, kuri numatoma 1 šio straipsnio dalyje, bei pavojinga recidyvo forma, kurią apibrėžia ir kurios nustatymą detalizuoja 2-5 šio straipsnio dalys.** 52. **Baudžiamosios teisės normų konkurencijos samprata ir rūšys.** Baudžiamosios teisės normų konkurencija atsiranda, kai viena ir ta pati veika gali būti kvalifikuojama pagal kelias baudžiamąsias normas. Tai gali atsitikti, kai viena veika apima kelis nusikaltimus arba kai tam tikri veiksmai atitinka kelių normų požymius. Rūšys: Horizontali konkurencija -- kai taikomos kelios skirtingos normos, kurios reglamentuoja panašius veiksmus (pvz., vagystė ir sukčiavimas). Vertikali konkurencija -- kai viena norma įtraukia kitą, t.y., kai viena norma yra bendresnė ir apima kitas normas. 53. **Baudžiamosios atsakomybės samprata. Skirtumas nuo bausmės.** Tai viena iš atsakomybės rūšių. Jai būdinga - griežtas visuomenės ir valstybės pasmerkimas padarant nusikalstamą veiką. Siekiant palaikyti visuomeninę tvarką ir gerovę būtina laikytis tam tikrų normų. Baudžiamoji atsakomybė -- tai visa sistema, apimanti atsakomybę už nusikaltimą, o bausmė -- tai konkretus teismo priimtas sprendimas, kuriuo nubaudžiamas kaltininkas. 54. **Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys BK bendrojoje dalyje.** **36 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą** Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo** **ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. ** ** **37 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo** Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.   **38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko** 1\. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1\) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2\) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3\) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4\) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2\. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. 3\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. ** ** **39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių** Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1\) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2\) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3\) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.   **39^1^ straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas** 1\. Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei, teroristinei grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. 2\. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.   **39^2^ straipsnis. Pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės** 1\. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1\) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir 2\) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 3\) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, ir 4\) nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. 2\. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius. 3\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.   **40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą** 1\. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 2\. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1\) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2\) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3\) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4\) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3\. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 4\. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 5\. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 6\. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 7\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 8\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 55. **Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Atleidimo taikymo pagrindai bei teisiniai padariniai.** 1\. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1\) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2\) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3\) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4\) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2\. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4\. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 56. **Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, numatytos BK specialiojoje dalyje.** 57. **Bausmės samprata ir skiriamieji bruožai. Bausmės esmė ir turinys.** Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1\) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2\) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3\) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4\) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5\) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 58. **Bausmės paskirtis.** Bausmės paskirtis: 1\) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2\) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3\) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4\) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5\) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 59. **Bausmės susijusios su laisvės atėmimu. Jų samprata.** 2\. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Arešto terminas skaičiuojamas paromis. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 2\. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.  Laisvės atėmimas iki gyvos galvos 1\. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2\. Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. 60. **Bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu. Jų samprata.** Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti bausmės paskirtį. 61. **Bausmių rūšys taikomos juridiniams asmenims.** 62. **Bausmių rūšys juridiniams asmenims.** 1\. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1\) bauda; 2\) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3\) juridinio asmens likvidavimas. 2\. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. 3\. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. 4\. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu. 5\. Juridiniam asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 71, 72 ir 72^3^ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių -- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme. **63. Bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos.** **75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas** 1\. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą -- nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 2\. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 3\. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4\. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 5\. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas: 1\) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2\) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3\) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4\) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5\) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6\) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7\) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8\) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9\) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10\) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11\) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 6\. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 7\. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 8\. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 9\. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. **64. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties samprata ir taikymo sąlygos.** Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis -- tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Sąlygos: **65. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties samprata ir taikymo sąlygos.** Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties samprata ir taikymo sąlygos Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis -- tai laikotarpis, per kurį bausmė turi būti įvykdyta. Jei senaties terminas baigiasi, bausmė nebegali būti vykdoma. 1\. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu: 1\) jis nebuvo įvykdytas: a\) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba b\) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba c\) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba d\) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba e\) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir 2\) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. 2\. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. 3\. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, -- dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. 4\. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo. 5\. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. **66. Teistumo samprata. Teistumo baudžiamoji teisinė reikšmė. Teistumo išnykimo sąlygos.**   1\. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.** **Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. 2\. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. 3\. Turinčiais teistumą laikomi: 1\) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, -- laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2\) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, -- bausmės atlikimo laikotarpiu; 3\) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, -- bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a\) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b\) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c\) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d\) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 4\. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. 5\. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. 6\. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. 7\. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. 8\. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. 9\. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1\) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2\) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3\) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4\) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5\) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų. **Teistumas išnyksta savaime suėjus jo terminui jei per visą tą laiką nuteistasis nepadaro naujų nusikalstamų veikų**. **67. Teistumo išnykimo sąlygos nuteisus už konkrečios kategorijos nusikaltimą.** **68. Asmenys, kuriems taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys. Šių priemonių taikymo terminai.** 1\. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1\) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2\) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3\) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4\) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. 2\. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. 3\. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame** **stacionare. 4\. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. 5\. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. 6\. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. 7\. Jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas. Chirurginio pobūdžio (jomis siekiama pašalinti, pavyzdžiui, agresyvumą, lytinius instinktus), fizioterapinės (veikia nervų sistemą) ir medikamentinės (gydo alkoholizmą, narkomaniją ir kita). Priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo trukmė nenustatoma, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. SPECIALIOJI DALIS 1. **Genocidas. Genocido samprata ir jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Objektyvieji požymiai: Genocido veiksmai gali apimti masines žmogžudystes, deportacijas, badą, prievartinį darbo panaudojimą, kūno sužalojimus, psichologinį terorizavimą ir kitus metodus, kuriais siekiama sunaikinti tam tikrą grupę. Tai taip pat apima šių veiksmų pasikartojimą arba organizuotumą. Subjektyvieji požymiai: Subjektyviai genocidas reiškia tyčinį ketinimą sunaikinti tam tikrą grupę visapusiškai. Tai gali būti dėl religinės, rasinės ar tautinės priežasties, o veiksmai, kaip genocidas, turi būti įvykdyti su tiesiogine tyčia. 2. **Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę.** Tas, kas kėsinosi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3. **Nusikaltimų gyvybei rūšys. Paprasto, kvalifikuoto ir privilegijuoto nužudymo sampratos.** Baudžiamosios teisės literatūroje **paprastu** nužudymu vadinamas nužudymas be kvalifikuojamųjų ir privilegijuojamųjų požymių. **Privilegijuotas** nužudymas -- tai nužudymo rūšis, kurios sudėtis yra formuluojama įtraukiant į pagrindinę sudėtį papildomus požymius, mažinančius veikos pavojingumą. Nužudymas, turintis nors vieną jį kvalifikuojantį požymį laikomas **kvalifikuotu** ir pavojingumo visuomenei skalėje, palyginus su kitomis veikomis, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, yra aukščiausiai. 4. **Nužudymo samprata. Objektyvieji požymiai.** Nužudymas -- neteisėtas kitas žmogaus gyvybės atėmimas. Būtini objektyviosios pusės nužudymo požymiai apima kaltininko veiksmus ir jų pasekmes -- kito asmens mirtį. Šis nusikaltimas dažniausiai įvykdomas aktyviais veiksmais, tokiais kaip fizinis, mechaninis, cheminis ar psichologinis poveikis, pavyzdžiui, šaudymas, mušimas, nuodijimas ar gąsdinimas. Taip pat nužudymas gali būti padarytas neveikimu, kai asmuo turi pareigą ir galimybę veikti, kad išvengtų kito žmogaus mirties. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu, kai įvyksta pasekmės -- nukentėjusiojo mirtis. Tai sudaro materialiąją nusikaltimo sudėtį. Tarp veiksmų ir pasekmių turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, o nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veiksmų rezultatas. Jei veiksmas buvo nukreiptas į nužudymą, tačiau nukentėjusysis nemirė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, arba jei mirė dėl kitų aplinkybių, tai laikoma pasikėsinimu nužudyti. Pasikėsinimas gali įvykti tik veikiant tiesiogine tyčia, siekiant šio rezultato. Kai gyvybė atimama, net jei nukentėjusysis sutinka, prašo ar reikalauja, siekiant palengvinti kančias beviltiškam ligoniui, tai vis tiek laikoma nužudymu. Kitos objektyvios aplinkybės, tokios kaip nusikaltimo priemonės, laikas ir vieta, neturi 7 reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, ypatingas žiaurumas ir pavojingumas kitų žmonių gyvybei, yra svarbūs nužudymo kvalifikavimui. 5. **Nužudymo subjektas. Subjektyvieji požymiai.** Nužudymo subjektu gali būti laikomas 14 metų amžiaus asmuo, kuris yra pakaltinamas. Įstatymas numato, kad paauglys, pasiekęs 14 metų, jau geba suprasti tyčinės veikos, susijusios su gyvybės atėmimu kitam asmeniui, pavojingumą, todėl už tokias veikas jis turi atsakyti pagal baudžiamąją teisę. Subjektyvieji nusikaltimo požymiai apibūdina vidinę nusikaltimo pusę, parodo vidinį psichinį kaltininko santykį su padaryta nusikalstama veika ir jos sukeltais padariniais. Tyčinis nužudymas gali būti įvykdytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia pasireiškia tada, kai kaltininkas supranta, kad jo veiksmai gali sukelti kito žmogaus mirtį, numato šią galimybę kaip realią ir siekia jos. Tuo tarpu netiesioginė tyčia atsiranda, kai kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, pavyzdžiui, smurtas, gali sukelti mirtį, tačiau jis nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, ir jam nesvarbu, koks bus galutinis rezultatas, todėl jis leidžia tokiems padariniams atsirasti sąmoningai. Jei nukentėjusysis miršta, tai laikoma tyčiniu nužudymu netiesiogine tyčia; jei ne, veika vertinama pagal faktiškai įvykusius padarinius. Tardymo ir teismų praktikoje netiesioginė tyčia nužudymų bylose kartais būna ignoruojama. 6. **Nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių turinys.** Kvalifikuoto nužudymo požymiai pagal BK 129 straipsnį: 1. Mažamečio nužudymas -- kai auka yra asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. 2. Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas -- kai auka dėl fizinės ar psichinės būklės negali apsiginti. 3. Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas -- kai nužudomas asmuo, turintis artimą giminystės ryšį su kaltininku. 4. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų -- kai nusikaltimas padaromas siekiant materialinės naudos. 5. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų -- kai nusikaltimas padaromas dėl viešosios tvarkos nepaisymo ar siekiant parodyti nepagarbą visuomenei. 6. Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai -- kai aukai sukeliamos ypatingos kančios ar skausmas. 7. Nužudymas visuotinai pavojingu būdu -- kai nusikaltimas padaromas būdu, keliančiu pavojų ne tik aukai, bet ir kitiems asmenims. 8. Nužudymas dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigos vykdymo -- kai auka nužudoma dėl savo profesinės ar pilietinės veiklos. 9. Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas -- kai nužudomi du ar daugiau asmenų vienu metu ar per trumpą laikotarpį. 7. **Nusikaltimų žmogaus sveikatai rūšys.** Nusikaltimai žmogaus sveikatai skirstomi pagal padarinius -- sunkus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. 8. **Sveikatos sutrikdymo samprata ir jų klasifikavimas pagal sunkumo laipsnį bei kaltės formą.** Kriterijai sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti yra sužalojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas žalos sveikatai dydis bei tos žalos pastovumas. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. **135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas** 1\. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 2\. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1\) mažametį; 2\) bejėgiškos būklės žmogų; 3\) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4\) nėščią moterį; 5\) du ar daugiau žmonių; 6\) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7\) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8\) dėl chuliganiškų paskatų; 9\) dėl savanaudiškų paskatų; 10\) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11\) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12\) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13\) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. **136 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus** Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.   **137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo** 1\. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2\. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3\. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4\. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. ** ** **138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas** 1\. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2\. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1\) mažametį; 2\) bejėgiškos būklės žmogų; 3\) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4\) nėščią moterį; 5\) du ar daugiau žmonių; 6\) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7\) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8\) dėl chuliganiškų paskatų; 9\) dėl savanaudiškų paskatų; 10\) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11\) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12\) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13\) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. **139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo** 1\. Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2\. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 3\. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 1\. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3\. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 9. **Neteisėto aborto objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** Objektyvieji požymiai: Abortas, atliktas be teisėto pagrindo (pvz., be medicininių indikacijų ar teisinio leidimo). Subjektyvieji požymiai: Ketinimas atlikti abortą be teisėto pagrindo ir sąmoningai pažeidžiant įstatymus. 10. **Neteisėtas laisvės atėmimas. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** BK 146 str. 1 d.) **Objektyvieji požymiai:** Įstatymo saugoma vertybė -- fizinė žmogaus laisvė. Nukentėjusysis -- žmogus, turintis 14 metų. Veika -- neteisėtas laisvės atėmimas. Aplinkybė -- nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, numatytų BK 252 str. Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius -- ne mažesnis nei 16 metų. Baigtumas -- nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis). **Subjektyvieji požymiai:** Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad neteisėtai atima kitam laisvę ir nori taip veikti. 11. **Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui samprata bei jų rūšys.** Seksualiniai nusikaltimai (dar vadinami lytiniais nusikaltimais) -- tai objektyviai seksualūs veiksmai, kurie daro fizinę ir (ar) moralinę žalą žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą. Šie nusikaltimai pažeidžia Konstitucijos pripažintas žmogaus teises -- teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. **149 straipsnis. Išžaginimas** 1\. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2\. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3\. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4\. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5\. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6\. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. **150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas** 1\. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių** **metų. 2\. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3\. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4\. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. 5\. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6\. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. **151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti** 1\. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2\. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3\. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4\. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 1. Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2\. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių** **metų. 3\. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5\. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. **152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas** 1\. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2\. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.   **152^1 ^straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas** 1\. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2\. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. **153 straipsnis. Jaunesnio negu** **šešiolikos metų asmens tvirkinimas** baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2\. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 12. **Turtinių nusikaltimų rūšys.** Turtiniai nusikaltimai apima tuos nusikaltimus, kurie yra susiję su neteisėtu svetimo turto paėmimu, sunaikinimu arba sužalojimu. Pagrindinės turtinių nusikaltimų rūšys apima vagystes, plėšimus, sukčiavimus, apgaulingą apskaitą ir kitus veiksmus, kuriais siekiama neteisėtai pasisavinti turtą. 13. **Vagytsė. Objektyvieji požymiai.** Vagystė apima neteisėtą svetimo turto paėmimą, siekiant jį pasisavinti. Objektyvieji požymiai: Vagystės veiksmai apima pažeidėjo elgesį, kai jis pasiima svetimą turtą be savininko leidimo ir neturi teisėto pagrindo tai daryti. Vagystė gali būti įvykdyta tiek smurtu, tiek be jo. 14. **Vagystės subjektyvieji požymiai: kaltė ir jos turinys. Vagystės kvalifikavimas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai.** Subjektyvieji požymiai: Vagystė gali būti padaryta tyčia, kai asmuo siekia pasisavinti svetimą turtą. Apibrėžta tyčia: Kai asmuo tiksliai žino, kad jo veiksmai pažeidžia kitų teises ir sąmoningai siekia pasisavinti turtą. Neapibrėžta tyčia: Kai asmuo veikia be tiesioginės tikslinės ketinimo pasisavinti turtą, tačiau priima sprendimą elgtis neatsargiai, žinodamas, kad gali sukelti žalos. 15. **Vagystę kvalifikuojančios aplinkybės. Jų samprata.** Kvalifikuojančios aplinkybės apima faktus, kurie padidina vagystės rimtumą, pavyzdžiui, vagystė padaryta užpuolant asmenį, naudojant ginklą ar kitokiu būdu keliaujant su kėsinimu daryti didelę žalą. 16. **Vagystė kaip tęstinė nusikalstama veika. Jos atribojimas nuo realios vagysčių sutapties**. Tęstinė vagystė reiškia, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kelis kartus per tam tikrą laikotarpį, siekiant pasisavinti turtą ilgalaikiu būdu. Tai skiriasi nuo atskirų vagysčių, kurios įvyksta kaip nepriklausomi įvykiai. 17. **Plėšimo objektyvieji požymiai.** Plėšimas apima smurtą arba grasinimus smurtu, siekiant atimti turtą iš kito asmens. Objektyvieji požymiai: Smurtas, grasinimai, naudojimas jėgos ar kitų priemonių, kad būtų atimtas turtas. 18. Subjektyvieji plėšimo požymiai: kaltė ir jos turinys Subjektyvieji plėšimo požymiai apima tyčias ir kaltę, kurios yra būtinos norint įvykdyti plėšimą. Plėšimo atveju kaltė yra būtent tyčinė -- asmuo siekia atimti svetimą turtą, naudojant smurtą ar grasinimus. Kaltės turinys: Plėšimas gali būti įvykdytas tiek su tiesiogine tyčia, kai asmuo žino, kad veiks smurtu prieš kitą asmenį, tiek su netiesiogine tyčia, kai asmuo nenumato smurto, bet jis vis tiek atsiranda dėl jo veiksmų. 19. **Plėšimą kvalifikuojančios aplinkybės. Jų samprata**. Plėšimo kvalifikavimo aplinkybės apima įvairius faktorius, kurie padidina nusikaltimo pavojingumą. Pavyzdžiui, plėšimas su ypač žiauriu smurtu arba plėšimas, įvykdytas naudojant ginklą, kelia daug didesnę grėsmę nukentėjusiajam. Kvalifikuojančios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, smurtas prieš pažeidžiamą asmenį (vaikus, senyvo amžiaus žmones), smurtas, sukeliantis sunkias pasekmes. 20. **Sukčiavimo objektyvieji požymiai**. Sukčiavimas apima apgaulingą veikimą siekiant gauti neteisėtą turtinę naudą. Objektyvieji požymiai: Sukčiavimas gali pasireikšti kaip melagingų duomenų pateikimas, klaidinančių dokumentų kūrimas, apgaulė, naudojant melą, siekiant apgauti kitą asmenį, kad jis pasiduotų ir suteiktų savo turtą. 21. **Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais objektyvieji požymiai**. Tai nusikaltimas, kai asmuo gamina ar naudoja netikrus pinigus, čekius, kredito korteles ar kitus finansinius dokumentus, kad apgaudinėtų kitus. Objektyvieji požymiai: Sukčiavimas, sukuriant netikrus atsiskaitymo įrankius, ir jų naudojimas siekiant apgauti finansines institucijas ar asmenis. 22. **Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyvieji požymiai**. Apgaulingas apskaitos tvarkymas apima tyčinį klaidingų apskaitos duomenų pateikimą, siekiant nuslėpti tikrąjį finansinį būklę ir apgauti suinteresuotas šalis. Objektyvieji požymiai: Tai apima klaidingų dokumentų kūrimą, klaidingų finansinių ataskaitų pateikimą ir tikslingą klaidinančių informacijų įrašymą į apskaitos sistemas. 23. **Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas ir jo specialieji požymiai. Kaltė ir jos turinys**. Subjektas: Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektai dažnai yra įmonių vadovai, buhalteriai ar kiti asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Specialieji požymiai: Subjektas turi turėti atsakomybę už apskaitos tikslumą ir dažniausiai tai yra atsakingas už apskaitos ar finansinių ataskaitų teikimą. Kaltė: Apgaulė apima tiesioginę tyčią, kai subjektas žino apie savo veiksmų neteisėtumą, tačiau juos vis tiek vykdo siekdamas naudos. 24. **Neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis objektyvieji ir subjektyvieji požymiai**. Neteisėtas disponavimas šiais pavojingais objektais reiškia, kad asmuo nesilaiko įstatymų, reglamentuojančių ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą, pardavimą ar perdavimą. Objektyvieji požymiai: Tai apima neteisėtą ginklų ar sprogmenų turėjimą, naudojimą ar platintojų veiksmus, neleidžiančius atitinkamoms institucijoms kontroliuoti šių medžiagų. Subjektyvieji požymiai: Asmuo turi veikti su tyčia, žinodamas, kad jo veiksmai pažeidžia teisės aktus, ir siekti gauti naudą iš šių pavojingų objektų. 25. **Viešosios tvarkos pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** Viešosios tvarkos pažeidimai apima veiksmus, kurie trikdo visuomenės ramybę ar sukelia pavojų visuomenės saugumui ir tvarkai. Objektyvieji požymiai: Tai gali būti triukšmo kelimas, smurtas, grasinimai ar kiti veiksmai, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir įstatymus. Subjektyvieji požymiai: Kaltė, susijusi su tokiu pažeidimu, gali būti tiesioginė tyčia, kai asmuo nori sukelti sumaištį ar trikdyti viešąją tvarką. 26. **Dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** Dokumento suklastojimas yra nusikaltimas, kai asmuo tyčia pakeičia, kuria ar naudoja netikrus dokumentus, siekdamas apgauti institucijas ar kitas šalis. Objektyvieji požymiai: Tai apima neteisėtą dokumentų kūrimą, pakeitimą arba naudojimą. Subjektyvieji požymiai: Suklastojimo kaltė apima tiesioginę tyčią, kai asmuo sąmoningai sukuria ar naudoja netikrus dokumentus. 27. **Kapo išniekinimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.** Kapo išniekinimas apima pažeidimus, susijusius su kapų ir mirusiųjų palaikų gerbimu, ir yra laikomas labai sunkiu nusikaltimu. Objektyvieji požymiai: Tai apima kapavietės ar kapo pažeidimą, palaikų niekinimą ar kitas panašias veikas. Subjektyvieji požymiai: Tai dažniausiai veiksmai, atlikti su tyčia, siekiant pažeisti mirusiųjų atminimą arba sukelti skausmą artimiesiems