Pirkimo-pardavimo sutartis

Sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė sutartis, nes abi šalys įsipareigoja viena kitai, atlygintinė, nes už daiktą mokama kaina, konsensualinė, nes ji sudaroma susitarimu, ir ekvivalentinė, nes pirkėjas ir pardavėjas gauna lygiavertę vertę.

Pirkimo-pardavimo sutartis perduoda nuosavybės teisę (skirtingai nuo nuomos sutarties), visada atlygintinė (skirtingai nuo dovanojimo sutarties), o kaina nustatoma pinigais (skirtingai nuo mainų sutarties).

Sutarties dalyko pavadinimas ir kiekis.

Pinigų suma, mokama už daiktą.

Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jį perleisti, ir įgijėjas to nežinojo, tai savininkas gali išreikalauti daiktą tik tuo atveju, kai daiktas buvo pamestas, pagrobtas arba kitaip be savininko valios nustojo būti jo valdomas. Šį reikalavimą savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento.

Pardavėjas turi perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, pašalinant visas pirkėjo valdymo teisės kliūtis. Taip pat pardavėjas turi perduoti daiktą, atitinkantį pirkėjo reikalavimus.

Nuomininko pareiga palaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą, sumokėti jo išlaikymo ir naudojimo išlaidas bei atlikti einamąjį remontą.

Nuomotojo teisė nutraukti sutartį be teismo, jei nuomininkas esminiu būdu nesilaiko sąlygų.

Nuomotojo teisė atgauti sumokėto nuomos mokesčio dalį, jei daiktas grąžinamas vėliau nei sutartyje numatytas laikas.

Lizingo sutartis, kurią sudaro lizingo davėjas (finansuotojas) ir lizingo gavėjas (naudotojas), kad gautų naują daiktą naudojimui.

Lizingo davėjo pirkimas iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodyto daikto ir jo perdavimas lizingo gavėjui, kol šis susimokės pilną kainą.

Lizingo davėjas įsipareigoja įsigyti ir perduoti daiktą lizingo gavėjui, o šis moka už naudojimąsi daiktu.

Lizingo sutarties sudarymas tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo, taip pat pirkimo-pardavimo sutartis tarp lizingo davėjo ir daikto pardavėjo.

Lizingo sutartis yra dvišalė, atlygintinė, konsensualinė, ekvivalentinė ir terminuota tęstinio vykdymo sutartis.

Lizingo davėjas įsipareigoja įgyti daiktą, kurį pageidauja lizingo gavėjas, ir vėliau jį perduoti lizingo gavėjui valdyti ir naudoti.

Lizingo gavėjas, bendradarbiaudamas su lizingo davėju, pasirenka daiktą ir jo pardavėją.

Lizingo davėjas perduoda daiktą naudojimui ir prisiima rizikos ir naudos dalį, susijusią su nuosavybės teise į daiktą.

Lizingo gavėjas mokėdamas periodinius mokesčius per nustatytą laiką padengia visą arba didelę dalį daikto vertės.

Lizingo gavėjas turi išskirtinę teisę valdyti ir naudoti daiktą, bet neturi teisės jį parduoti ar keisti.

Sumokėjęs visą sutartinę kainą, lizingo gavėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą.

Fiziniams asmenims, kurie lizingo būdu nuomoja daiktą asmeniniams poreikiams, taikomos vartojimo kredito normos.

Lizingo sutartis gali apimti bet kokius nesunaudojamus daiktus, išskyrus žemę ir gamtos išteklius.

Lizingo sutarties teisinė registracija yra privaloma, jei lizingo objektas yra neįregistruojamas daiktas.

Lizingo sutarties registracija nesusieta su jos negaliojimu. Ši registracija skirta tik teisiniams santykiams su trečiaisiais asmenimis.

Lizingo davėjas perduoda lizingo objektą (daiktą) tiesiogiai lizingo gavėjui.

Jei lizingo objektas nėra perduotas per sutartyje nustatytą terminą, o jis nenustatytas - per protingą terminą, lizingo gavėjas gali nutraukti sutartį.

Lizingo gavėjas turi teisę sustabdyti mokėjimus tol, kol lizingo davėjas tinkamai įvykdo savo prievolię perduoti daiktą.

Tinkamas lizingo objekto naudojimas ir priežiūra yra svarbu lizingo davėjui, kadangi jis yra daikto savininkas.

Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti reikalavimus tiesiogiai pardavėjui dėl lizingo objekto kokybės, komplektiškumo ir kt.

Lizingo davėjas paprastai neatsako lizingo gavėjui už pardavėjo netinkamą savo prievolių įvykdymą.

Paskolos sutarties sudarymo forma priklauso nuo paskolos sumos ir sutarties šalių.

Jei paskolos suma viršija 600 EUR, reikia rašytinės sutarties.

Jei paskolos davėjas yra juridinis asmuo, sutartis visada turi būti rašytinė.

Paskolos sutartis yra atlygintinė, jei jos dalykas yra pinigai.

Paskolos gavėjas moka palūkanas kaip mokestį už suteiktą paskolą.

Paskolos gavėjas moka minimalų mokestį už negrąžintą paskolą.

Paskola yra negrąžinta, jei kreditorius turi paskolos raštelį.

Žodžiu sudarytos paskolos sutartis galioja, bet ginčo atveju yra sunkiau remtis liudytojų parodymais.

Dovanojimo sutarčiai galioti, jeigu dovanojamas turtas yra didesnės vertės nei 1500 eurų, ji privalo būti sudaryta raštu.

Jeigu padovanoto turto vertė viršija 14 500 eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaryta notaro dalyvavimu.

Jeigu dovanojamas nekilnojamasis daiktas ar teisės į nekilnojamąjį daiktą, dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.

Dovanojimo sutarties su sąlyga atveju, apdovanotasis privalo sutartą sąlygą įvykdyti. Jeigu sąlyga neįvykdoma, dovanotojas gali reikalauti ją įvykdyti arba dovaną susigrąžinti.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, todėl dovanotojas negali pareikšti pretenzijų dėl netinkamos dovanotos prekės kokybės.

Jeigu apdovanotasis patyrė žalą dėl dovanoto daikto trūkumų, jis gali reikalauti, kad dovanotojas atlygintų jo nuostolius.

CK numato ribotą sąrašą priežasčių, kodėl galima reikalauti dovanojimo sutarties panaikinimo ir dovanos grąžinimo.

Dovanojimo sutarčiai būdinga negrąžintinumas - apdovanotasis negali būti priverstas grąžinti dovaną, išskyrus atvejus, nurodytus CK.