Nuosavybės teisės apribojimai

Tai civilinės teisės institutas, reglamentuojantis santykius dėl materialinių gėrybių pasisavinimo, jų valdymo ir disponavimo.

Tai konkretus asmens teisė valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuosavybe, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų bei interesų.

Tai teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį.

Tai naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.

Tai teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitu būdu keisti jo teisinę būklę.

Tai daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, turtinės ir neturtinės vertybės.

Konstitucijos 23 str. įtvirtintas principas garantuoja, kad nuosavybė yra neliečiama. Tai reiškia, kad negalima savavališkai atėminėti nuosavybės.

Konstitucinis Teismas aiškina, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Valstybė įsipareigoja ginti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi.

Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama tam tikrais atvejais: savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo.

Nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymais, tai reiškia, kad yra aiškūs teisiniai pagrindai.

Nuosavybės teisės apribojimas neturėtų paneigti jos esmės. Nesvarbu kaip ji ribojama, galimybė ją įgyvendinti turėtų būti išlaikyta.

Žemės sklypo savininkas turi teisę į viršutinį žemės sluoksnį, statinius, nekilnojamuosius daiktus, oro erdvę ir žemėje esančias naudingąsias iškasenas, tačiau su tam tikrais apribojimais.

Laukinis gyvūnas – tai gyvūnas, gyvenantis laisvėje arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies individas.

Jeigu kultūros vertybę turintis lobis yra paimamas visuomenės poreikiams, savininkui turi būti teisingai atlyginta.

Jeigu asmens nuosavybės teise priklausantys objektai turintys istorinę, meninę ar kitokią vertę yra netinkamai laikomi, valstybės institucija, turinti apsaugoti tokius objektus, gali įspėti savininką.

Jeigu savininkas nepaiso perspėjimo, valstybės institucija gali kreiptis į teismą ir objektas gali būti paimtas iš savininko.

Paimtas objektas tampa valstybės nuosavybe, o savininkui atlyginama objekto vertė.

Valstybei paimti daiktą iš savininko visųomenės poreikiams leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais.

Daiktas, kuris randamas, o savininkas nežinomas.

Asmuo, radęs pamestą daiktą, privalo jį grąžinti pametusiajam, jei jis yra žinomas.

Jeigu pamesto daikto savininkas nežinomas, daiktas privalo būti perduotas policijai per savaitę nuo radimo dienos.

Radinį saugo policija ar radęs asmuo 6 mėnesius. Per tą laiką daiktu negalima naudotis.

Jeigu pametusiam asmeniui daiktas grąžinamas, jis privalo atlyginti radinio išlaikymo išlaidas.

Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama nuo perdavimo momento, nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip.

Jeigu pametusiam per 6 mėnesius nepaaiškėja, daiktas gali pereiti radusiojo nuosavybėn, jei jis sutikęs atlyginti išlaidas.

Lovis - tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai ar vertingi daiktai, kurių savininkas nežinomas.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama nuo įstatyme nustatyto momento.

Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina tik įvykdžius tam tikrą sąlygą.

Radus lobį savo žemėje, jis tampa radusiojo nuosavybe.

Nuosavybės teisė į būsimą daiktą gali būti perduota iš anksto, išskyrus registruotiną daiktą.

Daikto duodami vaisiai ir gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip.

Daikto ūkinio naudojimo rezultatai - produkcija ir pajamos - priklauso savininkui, nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip.

Daiktas be savininko arba kurio savininkas nežinomas.

Bešeimininkis daiktas gali būti perduotas valstybei arba savivaldybei teismo sprendimu.

Žemės sklypo ribų aiškumas ar neaiškumas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Reikia įvertinti visas aplinkybes, kad būtų galima spręsti, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos.

Jei sklypo ribos neaiškios, teismas turi nustatyti tikslias ribas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.45 straipsniu.

Jei teismas nustato, kad sklypo riba pagal dokumentus yra aiški, reikia nurodyti konkretų dokumentą, kuriuo remiantis ši riba nustatyta.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama keliomis skirtingomis priemonėmis, pavyzdžiui, pagal sandorius, paveldėjimą, pasisavinimą bešeimininkį daiktą ir kitais būdais.

Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą visas buvusio savininko teises ir pareigas, nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.

Dokumentų nebuvimas, prieštaravimai tarp dokumentų ir kitos abejonės dėl dokumentų pagrįstumo gali įrodyti, kad sklypo ribos neaiškios.

Sklypo ribos gali būti neaiškios, kai jų faktinė vieta nesutampa su ribomis pagal dokumentus, ypač kai riba eina per gretimo sklypo savininko pastatus.