Lietuvių literatūros analizė

Pirmoji lietuvių romantinė poema, kurioje girių ir medžio įvaizdžiai vaizduoja laisvojo gyvenimo simbolį.

Šventojo miško, pagonybės židinių naikinimas poetui atspindi Lietuvos grožio, turto ir moralės niokojimą.

Poezija, kurioje autorius apdainuoja Tėvynę ir perteikia jausmus apie ją.

Rašytoja, pedagogė ir aktyvi tautinio atgimimo dalyvė.

Ji buvo pirmoji europinio išsilavinimo turinti moteris Lietuvoje.

Pečkauskaitės kūryboje išryškėja gyvenimo trapumas, moralumo dilemomis ir šeimyninių santykių klausimais.

Ji akcentavo moralės svarbą, bet rašė apie sunkumus patiriant neteisybę ir nemoralą.

Pečkauskaitės kūryba pabrėžia šeimos vertybių svarbą, moters vaidmenį ir iššūkius.

Fausto aforizmas, apibūdinantis gyvenimo prasmę kaip nuolatinį siekį laisvės ir gyvybės ir kova už jas.

Fausto asmenybė apibūdinama kaip siekianti pažinti, patirti ir pakeisti pasaulį, nesvarbu, kad tai veda į kančias ir praradimus.

„Odė jaunystę“ yra poetinis rinkinys, susidedantis iš įvairių poemų, įskaitant „Gražina“, „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“.

Simono Daukanto rašymo stilius pasižymi ilgų sakinių naudojimu, kurie dažnai būna sudėtingi ir sudėtingi skaityti.

Daukanto kūriniai dažnai idealizuoja lietuvių tautos praeities papročius, buitį, tikėjimą, karybę ir gamtą.

„Vėlinės“ yra poezija, apimanti tautos kančias ir laisvės troškimą.

Miškai simbolizuoja lietuvių stiprybę, narsą ir valstybės galią, o istorinis kontekstas suteikia miškui romantikos.

„Vėlinėse“ didelį dėmesį skiriama moralinėms dylemom, kaltės jausmui ir atpirkimui. Šios temos atskleidžia tautos istorijos sudėtingumą.

Poetas, kunigas, lietuvių literatūros klasikas. Valstietis, išsimokslinęs, skaitė paskaitas kaimo žmonėms. Iš Antikos Donelaitis perėmė hegzametrą -- eiliavimo būdą. Baroko bruožai -- drastiški, net vulgarūs posakiai, hiperboliškai vaizduojamos būrų gyvenimo scenos. Su Apšvieta siejamas autoriaus noras paaiškinti, patarti, kaip gyventi, taip pat keliami lietuvybės klausimai ir domėjimasis tradicijomis.

Gamtą Donelaitis vaizduoja tobulą: tai poetinio įkvėpimo šaltinis. Stiprus ryšys su Dievu: odės apie rojų, pomirtinio gyvenimo grožį. Odėse parodoma kosmoso begalybė: suabejojama savo reikšmingumu. Odėse parodoma -žmogaus minčių begalybė. Paradoksalumas (supriešinimas, susiejimas)

Gamtos ir žmogaus ryšys, gėrio ir blogio kova, žmonių tarpusavio ryšiai, vertybės, ydos, lietuviškumo puoselėjimas, religingumas, tikėjimas.

Rašytojas, poetas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas. Gėtė buvo ne tik literatas, bet ir domėjosi gamtos mokslu, filosofija, teisės mokslais ir politika. Faustas -- lėlių Teatro personažas, komiška figūra, smerkiama dėl sandorio su velniu Gėtės jaunystėje. Kūrinys parašytas 60m.bėgyje.

Požiūrių, principų, idėjų sankirta, ieškančio žmogaus nerimas, abejonės, nepasitenkinimas, konfliktas tarp noro aprėpti būties begalybę ir menkų žmogaus galimybių: „Klysta žmogus, kol jis ko siekia“.

Faustas, Mefistofelis, Vagneris, Margarita.

Gamtos vaizdai gretinami su žmogui, kuriems suteikiamos alegorinės reikšmės. Kūrinyje kalbama apie gyvenimo priešingybes. Būrai skirstomi į teigiamus (viežlybuosius) ir vertus pasmerkimo (nenaudėlius). Moralinis skirstymas. Pagrindinės vertybės -- darbštumas, kuklumas, paprastumas. Pričkaus vardu būrams dažnai aiškinama, kas yra dorybė ir kas -- smerktini dalykai.

Selmas, Lauras, Krizas, Pričkūs (teigiama), Slunkius, Pelėda, Plaučiūnas, Dočys (neigiama) Ponai.

Asmenybė, kuri patiria beviltišką absurdo jausmą, atsiriboja nuo kitų žmonių ir normų.

Asmenybė patiria susvetimėjimą ir nesugeba užmegzti prasmingų santykių su kitais žmonėmis.

Veiksmas, neatitinkantis moralinių normų ir sukeliantis visuomenės pasipiktinimą.

Suvokimo būdas, kai individas patiria netikėtumą ir baimę dėl savo egzistencijos beprasmiškumo.

Tapatybės jausmas, kurį patiria asmuo, atsidūręs naujoje kultūroje ir negalintis pilnai prisitaikyti prie jos.

Ryškus XX amžiaus rašytojo kūrybinis periodas, pasižymintis naujais meniniais principais.

Pirmąją lietuvišką knygą išleido ir buvo svarbus protestantizmo reformacijos veikėjas.

Dvasinis nerimas, atsirandantis susidūrus su beviltiškumu ir beprasmiškumu.

Antanas Vienažindys -- lyrinio pasakotojo pradininkas, kuris savo kūriniuose naudoja intymų kalbėjimo būdą, akcentuodamas vidinį konfliktą. Ypač ryškus jo rašymo stilius matomas novelėje „Ubagas“, kur atskleidžiamas gilus Petro Sabaliūno emocinis pasaulis susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Antanas Vienažindys pasirinko intymų kalbėjimo būdą, kuris sukuria savitą lyrinio pasakojimo stilių. Šis metodas lemia, kad skaitytojas gali giliai pajusti kūrinio personažų emocijas ir vidinius konfliktus.

Antanas Vienažindys novelėje „Ubagas“ (Petras Sabaliūnas) gilinasi į Petro Sabaliūno vidinį pasaulį, atskleisdamas sudėtingas moralines ir psichologines dilemas. Autorius pristato Petro vidinį konfliktą dėl jo sunkios situacijos, aiškindamas gilesnes jo elgesio priežastis.

Antanas Vienažindys savo kūriniuose tyrinėja žmogaus sąžinės konfliktus. Novelėje „Vagi“ atskleidžiamas Petro žiaurus poelgis: jis užmuša vagį, bandydamas apsaugoti savo šeimą ir turtą. Tolesnis Petro būsenos vaizdavimas atskleidžia jį graužiančią sąžinės kančią.

Antanas Vienažindys romane „Liepsnojantis medis“ atskleidžia šeimos gyvenimo realybę ir išryškina šeimos narių tarpusavio santykių sudėtingumą, ypatingą dėmesį skirdamas vaikų ir tėvų santykiams.

Antanas Vienažindys savo kūriniuose vaizduoja moralines problemas, kylančias tarp žmonių, ir jų vidinių konfliktų. Novelėje „Ubagas“ atskleidžiama, kad gėrio ir blogio riba yra trapi ir lengvai peržengiama.

Antanas Vienažindys perteikia žmogaus vidinės sielos būseną, būdingą liūdesį ir nostalgiją, netikėtumus, susijusius su gyvenimo pokyčiais.

Jurgis Savickis buvo modernistas, diplomatas ir prozininkas pasižymėjęs ironijos meistrystės talentu. Jo diplomatinė veikla jam suteikė galimybę daugiau pažinti Vakarus ir įtraukti savo kūryboje Vakarų kultūros ir literatūros elementų, įskaitant literatūrinę ironiją.

Savickis yra žinomas dėl savo novatoriškų rašymo technikų, įskaitant daugiaprasmiškumą, detalizavimą ir fragmentinį pasakojimą. Jis taip pat naudoja kontrastą, humoro jausmą ir aštrus ištarimus, kurdamas įdomius ir išskirtinius personažus ir siužetus.

Savickio novelėje „Vagis“ nagrinėjamas kontrastas tarp vaiko naivumo ir vagies patirties. Berniukas, kuris vagį įsivaizduoja kaip iš pasakos, susiduria su reali vagio situacija ir sukrėstas tėvo reakcijos.

Vaikas, žinomas kaip berniukas, novelėje parodo didžiulį gailestingumą, paleisdamas vagį. Jis jį net apkabina, išlaisvindamas iš surištos situacijos. Nors vaikas ir paleidžia vagį, jis jam palieka sunkų sąžinės kaltės jausmą, tarsi bausmę už jo nusikaltimus.

Vincas Mykolaitis-Putinas buvo daugiabriaunė asmenybė: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros mokslininkas ir netgi kunigas (nors jis šią pareigą paliko). Jis svariai prisidėjo prie modernios lietuvų literatūros formavimo

Putinas buvo aktyvus literatūros kritikos srityje, rašydamas kūrybiškai aštrius ir išsamius darbus. Jis taip pat dėstė literatūrą, skleisdamas savo žinias ir patirtį jaunajai kartai

Novelė „Kova“ pasakoja apie vaiko kovos už geresnį gyvenimą ir santykius su šeima, kurioje gyvenama ne visada ramioje situacijoje. Ši novelė parodo sunkią vaiko padėtį alkoholikų šeimoje, kai jam tenka anksti subręsti ir imtis šeimos pareigų.

Vaikas „Kovoje“ gyvena alkoholikų šeimoje, todėl jam tenka anksti suvokti sunkumus ir problematišką realybę šeimoje, kurioje ne visada valdoma tikslingai ir atsakingai. Jis jaučia atsakomybę už tėvus ir išsaugo savi būdingas vertybes.