Antano Garšvos 'Balta drobulė' santrauka

Antano Garšvos romano "Balta drobulė" santrauka

• Romanas atspindi XX a. įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnės emigracijos, poveikį emigranto gyvenimui.
• Knyga parašyta 1952-1954 m., o 1955 m. pavadinimas pakeistas į "Balta drobulė".
• Pavadinimas siejamas su švaria sąmone, kai žmogus yra nutolęs nuo realybės, sutelktas į fiziologinius poreikius.
• 1958 m. leidykla išleido knygą Londone.
• Romanas prasideda ir baigiasi idioto portretu.
• Daug angliškų žodžių, kurie atspindi veikėjo gyvenimo svetimoje aplinkoje kontekstą.
• Veikėjas Garšva jautė dvilypumą, nes mąstė lietuviškai bet gyveno užsienyje, tarsi augalas bandantis prisitaikyti prie naujos aplinkos.
• Istorinis kontekstas – II pasaulinio karo pradžia, kai inteligentai pabėgo iš Lietuvos, siekdami išvengti sovietų okupacijos.
• Antanas Garšva aprašytas kaip neurastenikas, jau nuo vaikystės pasižymintis ypatingais bruožais.
• Keturiolikmetis Garšva Kaune praleisdavo daug laiko skaitykloje ieškodamas egzistencinių atsakymų.
• Šeima yra svarbi vertybė, gyvenimas be jos nėra lengvas.
• Šinšilos atvaizdas siejamas su primityvia egzistencija.
• Romanas autobiografiškas, pasakojantis apie Antano Škėmos gyvenimą ir patirtį.
• Veikėjas lyginamas su liftininku (keltuvininku), kuris praranda savo individualybę dėl monotoniško gyvenimo, nepaisant jo asmens ir orumo.
• Garšva jaučiasi kaip aktorius bet aplinkybės jį apriboja.
• Išsigelbėjimas randamas prisiminimuose, panašiai kaip ir "Svetimo" veikėjas.
• Veikėjas maištauja prieš kasdienybę, pasirinkdamas modernaus meno kelią.
• Garšva jaučia kaltę, prisiminimai apie jo jaunystės klaidas ir klaidingus pasirinkimus neduoda ramybės.
• Susiduria su nusikalstamu veiksmu - žmogžudyste
• Veikėjas kenčia nuo ligos priepuolių ir tikėjimo krizės, sielvartingai stebi pasaulio katastrofas, apimtas gyvenimo absurdo.
• Garšva kenčia nuo gyvenimo absurdų – žmogus, turintis poeziją ir noras ją reikšti, bet nepasiekiamas visuomenėje.
• Jis susiduria su šizofrenija, kurią gydomi vaistais.
• Veikėjo noras įgyvendinti save kaip poetai, bet robotiškas darbas neįkvėpia.
• Romantiškas požiūris į meilę, bet dėl aplinkybių praradus meilę.
• Garšva nori rašyti.
• Jam sunku, nes reikia įkvėpimo.
• Jis nori būti pripažintas žmogus.
• Jis siekia priklausyti pasauliui su savo kūryba.
• Veikėjas skaudžiai jaučia gyvenimo beprasmybę ir savo tragizmą, absurdą įveikia panieka ir ironija.
• Veikėjas atsakingas už savo jausmus, nepriima impulsive, bet rinkinė savo draugus ir žmones, kurie gerbia ir palaiko.
• Jis jaučia giminystę su karo ir pokario aukomis.
• Veikėjas panašus į A. Camus egzistencialistus, solidarumą ir atsakomybę už savo veiksmus.
• Garšva patiria ramybę, kai įveikia beviltiškumą ir priima tiesą apie gyvenimą.
• Svarbi tiesa - gyventi reikia čia ir dabar.
• Garšvos tėvas aprašytas knygos 2 skyriaus A dalyje.
• Motina paminėta 11 skyriaus A dalyje.
• Garšvos jautri psichika, poetinė dovana, grožio jausmas ir romantiškas pasaulėžiūra.
• Ilgesys idealiu būties ir pasakos.
• Garšva turi santykį su Nūza, kurią mato kaip moters simbolį.
• Elena, Garšvos įkvėpėja ir mylima moteris, panaši į jo motiną – meninga, graži ir elegantiška.
• Elena jau turi vyrą, inžinierių, o Antanas tik meilužis.