Antano Garšvos 'Balta drobulė' santrauka

Study Notes

Antano Garšvos romano "Balta drobulė" santrauka

Romanas atspindi XX a. įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnės emigracijos, poveikį emigranto gyvenimui.
Knyga parašyta 1952-1954 m., o 1955 m. pavadinimas pakeistas į "Balta drobulė".
Pavadinimas siejamas su švaria sąmone, kai žmogus yra nutolęs nuo realybės, sutelktas į fiziologinius poreikius.
1958 m. leidykla išleido knygą Londone.
Romanas prasideda ir baigiasi idioto portretu.
Daug angliškų žodžių, kurie atspindi veikėjo gyvenimo svetimoje aplinkoje kontekstą.
Veikėjas Garšva jautė dvilypumą, nes mąstė lietuviškai bet gyveno užsienyje, tarsi augalas bandantis prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Istorinis kontekstas – II pasaulinio karo pradžia, kai inteligentai pabėgo iš Lietuvos, siekdami išvengti sovietų okupacijos.
Antanas Garšva aprašytas kaip neurastenikas, jau nuo vaikystės pasižymintis ypatingais bruožais.
Keturiolikmetis Garšva Kaune praleisdavo daug laiko skaitykloje ieškodamas egzistencinių atsakymų.
Šeima yra svarbi vertybė, gyvenimas be jos nėra lengvas.
Šinšilos atvaizdas siejamas su primityvia egzistencija.
Romanas autobiografiškas, pasakojantis apie Antano Škėmos gyvenimą ir patirtį.
Veikėjas lyginamas su liftininku (keltuvininku), kuris praranda savo individualybę dėl monotoniško gyvenimo, nepaisant jo asmens ir orumo.
Garšva jaučiasi kaip aktorius bet aplinkybės jį apriboja.
Išsigelbėjimas randamas prisiminimuose, panašiai kaip ir "Svetimo" veikėjas.
Veikėjas maištauja prieš kasdienybę, pasirinkdamas modernaus meno kelią.
Garšva jaučia kaltę, prisiminimai apie jo jaunystės klaidas ir klaidingus pasirinkimus neduoda ramybės.
Susiduria su nusikalstamu veiksmu - žmogžudyste
Veikėjas kenčia nuo ligos priepuolių ir tikėjimo krizės, sielvartingai stebi pasaulio katastrofas, apimtas gyvenimo absurdo.
Garšva kenčia nuo gyvenimo absurdų – žmogus, turintis poeziją ir noras ją reikšti, bet nepasiekiamas visuomenėje.
Jis susiduria su šizofrenija, kurią gydomi vaistais.
Veikėjo noras įgyvendinti save kaip poetai, bet robotiškas darbas neįkvėpia.
Romantiškas požiūris į meilę, bet dėl aplinkybių praradus meilę.
Garšva nori rašyti.
Jam sunku, nes reikia įkvėpimo.
Jis nori būti pripažintas žmogus.
Jis siekia priklausyti pasauliui su savo kūryba.
Veikėjas skaudžiai jaučia gyvenimo beprasmybę ir savo tragizmą, absurdą įveikia panieka ir ironija.
Veikėjas atsakingas už savo jausmus, nepriima impulsive, bet rinkinė savo draugus ir žmones, kurie gerbia ir palaiko.
Jis jaučia giminystę su karo ir pokario aukomis.
Veikėjas panašus į A. Camus egzistencialistus, solidarumą ir atsakomybę už savo veiksmus.
Garšva patiria ramybę, kai įveikia beviltiškumą ir priima tiesą apie gyvenimą.
Svarbi tiesa - gyventi reikia čia ir dabar.
Garšvos tėvas aprašytas knygos 2 skyriaus A dalyje.
Motina paminėta 11 skyriaus A dalyje.
Garšvos jautri psichika, poetinė dovana, grožio jausmas ir romantiškas pasaulėžiūra.
Ilgesys idealiu būties ir pasakos.
Garšva turi santykį su Nūza, kurią mato kaip moters simbolį.
Elena, Garšvos įkvėpėja ir mylima moteris, panaši į jo motiną – meninga, graži ir elegantiška.
Elena jau turi vyrą, inžinierių, o Antanas tik meilužis.

Description

Šis romanų aprašymas atskleidžia Antano Garšvos kūrybą bei jos ryšį su XX a. įvykiais, ypač Antrojo pasaulinio karo kontekstu. Knyga nagrinėja emigranto gyvenimą ir dvilypumą, su kuriuo susiduria personažas Garšva. Aptariama kaip istorinis kontekstas formuoja veikėjo patirtis ir mintis apie tapatybę.