Kreditas ir kredito sistema

Kreditas ir kredito sistema

• Kreditas yra ekonominis piniginis santykis, apimantis laisvų pinigų kaupimą ir tikslinį jų teikimą grąžinimo pagrindais.
• Būtinumas kyla iš prekių gamybos, cirkuliacijos, atsiskaitymų organizavimo bei pinigų funkcijos.
• Kreditas reikalingas, nes gamybos ir cirkuliacijos procesų fazės skirtinguose ūkio sektoriuose nesutampa.
• Ūkio šakose turto apyvartos stadijos: piniginė, gamybinė ir prekinė.
• Turto apyvarta paprastai vyksta nenutrūkstamai, vienai stadijai keičiant kitą, tačiau ji gali skirtis priklausomai nuo įmonės ar ūkio šakos.
• Kita kredito priežastis yra įmonių gamybos sezoniškumas.
• Taikomas, kai gamybos ciklas neužbaigtas, produkcija nevirto preke ir negauti pinigai, būtinas gamybos ir cirkuliacijos procesui užtikrinti.
• Ilgalaikio turto apyvarta taip pat nesutampa.
• Laikinai laisvi pinigai atsiranda realizavus produkciją bei dėl darbo užmokesčio išmokėjimo kartą per mėnesį.
• Prireikia sumokėti į iždą, socialinio draudimo fondus ir pan.
• Dėl šių priežasčių vienose įmonėse atsiranda laikinai nenaudojamų pinigų, o kitoms jų pritrūksta, kreditas padeda paskirstyti pinigus.
• Kreditavimui naudojami ne tik laisvi pinigai, bet ir santaupos bei kiti piniginiai ištekliai.
• Kredito santykiuose dalyvauja:
  • Pirminiai investuotojai (laisvų finansinių išteklių savininkai).
• Bankai ir kitos kredito įstaigos (sukauptų išteklių skolintojai).
• Kredito gavėjai (gaunantys ir grąžinantys kreditą).

Kredito sistema ir jos veikimas

• Dalyviai: gyventojai, įmonės, organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos.
• Dalyviai gali būti kredito išteklių tiekėjai arba vartotojai.
• Santykiai susiformuoja tarp pačių gyventojų, gyventojų ir įmonių/organizacijų/kredito įstaigų/valstybės, pačių įmonių/organizacijų, įmonių/organizacijų ir kredito įstaigų/valstybės, pačių kredito įstaigų bei kredito įstaigų ir valstybės.
• Kreditiniai santykiai dažniausiai yra abipusiai, išskyrus valstybės santykius.
• Valstybė linkusi skolintis, bet pati neteikia išteklių, išskyrus atvejus, kai perskolina iš tarptautinių organizacijų.
• Minėti santykiai padeda susidaryti gyventojų, įmonių/organizacijų, tarpbankiniam ir valstybiniam kreditui.

Kredito formos ir rūšys

• Yra dvi kredito formos: prekinė ir piniginė.
• Kreditų rūšys skirstomos pagal:
• Susitarimo būdą.
• Apdraudimo būdą.
• Kreditų terminus.
• Palūkanų rūšis.
• Gavėją ir skolinimosi tikslą.
• Susidarymo vietą.
• Pagal susitarimo būdą skirstomi į piniginį ir prekinį kreditą.
• Piniginio kredito rūšys: tiesioginis banko kreditas, overdraftas, kreditinė linija, kredito kortelės, vekseliai, obligacijos, faktoringas ir forfeitingas.

Kredito rūšių apibūdinimas

• Tiesioginis banko kreditas yra tipinė banko paskola, suteikiama gyventojams, įmonėms ar organizacijoms.
• Kreditinė linija (palankumo kreditas) suteikiama įmonėms trumpalaikiam turtui kredituoti.
• Kredito limitas nustatomas įvertinus kliento finansinę būklę ir įkeitus bankui turtą.
• Bankai suteikia patikimiems klientams, kurie laiku grąžina paskolas ir sumoka palūkanas.
• Kredito linija, kaip ir banko paskola, įforminama sutartimi, pagal kurią bankas įsipareigoja teikti kreditus iki tam tikros sumos.
• Klientas gali naudotis tik ta pinigų suma, kuri jam reikalinga konkrečiu momentu.
• Overdraftas yra trumpalaikio kreditavimo būdas, galimybė vykdyti išlaidų operacijas ir mokėjimus, nors sąskaitoje nėra pakankamai lėšų.
• Skiriasi nuo kreditinės linijos teikimo trukme, overdraftas dažniausiai suteikiamas iki vienerių metų.
• Overdrafto palūkanos visuomet yra keliais procentiniais punktais didesnės nei kreditinės linijos.
• Suteikiamas be turto įkeitimo.
• Banko kortelė yra nauja mokėjimo priemonė.
• Debetinė (debeto) kortelė leidžia mokėti neviršijant sąskaitos likučio.
• Kreditinė (kredito) kortelė suteikia teisę naudotis banko paskola.
• Artima overdraftui, bet ją klientas gali gauti visame pasaulyje bet kuriuo paros metu.
• Vekseliai yra skolos vertybiniai popieriai, pirkėjo pasižadėjimas sumokėti tiekėjui už prekes/paslaugas.
• Obligacijos naudojamos valstybės ir ūkio subjektams kredituoti.
• Faktoringas - trumpalaikių mokėjimo reikalavimų pardavimas kredito įstaigai, refinansuojant pirkėjui suteiktą kreditą.
• Faktoringo kompanijos vertina kiekvieno kliento (debitoriaus) likvidumą ir suteikia jiems kredito limitą, administruoja gautinas sumas, prisiima pirkėjo riziką.
• Forfeitingas - netradicinis užsienio prekybos finansavimo būdas, naudojamas šalyse, kuriose nepakankamai kredituojamas eksportas.
• Padeda pagreitinti eksportuotojo turto apyvartumą.
• Dažniausiai taikomas parduodant didelį objektą.
• Forfeitingas dažniausiai taikomas parduodant didelį objektą, kaip antai: įmonę, laivą, įrenginių komplektą, stambią prekių partiją ir pan.
• Komercinis kreditas - kreditas, kurį pirkėjui teikia prekių/paslaugų pardavėjas, atidėdamas mokėjimą ar atsiskaitant vekseliais iki sutarto laiko.
• Susijęs su didesne rizika, nes atidėti mokėjimą prašo įmonės, kurių silpna finansinė būklė.
• Tiesioginio kreditavimo procese dalyvauja tik tiekėjas ir pirkėjas.
• Lizingas - ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomoto turto savininkas gauna palūkanas.
• Finansavimo sistema, turinti pirkimo/pardavimo, kredito ir ilgalaikės nuomos elementų.
• Lizingo objektas gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
• Lizingas skirstomas į finansinį, operatyvinį ir grįžtamąjį.
  • Finansinis lizingas - nuoma, kai perduodama visa rizika ir nauda susijusi su turto nuosavybe, vadinamas išperkamąja nuoma.
  • Operatyvinis lizingas - nuoma, kai visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe, lieka nuomotojui.
  • Grįžtamojo lizingo esmė ta, kad įmonė parduoda savo turtą lizingo bendrovei ir sudaro nuomos sutartį.

Kreditų klasifikavimas pagal apdraudimo būdą

• Apdrausti kreditai gali būti hipoteka, įkeičiant turtą, garantija arba laidavimu.
• Terminuoti kreditai yra klasifikuojami į trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius.
  • Trumpalaikiai (iki 1 metų) dažniausiai skiriami nekilnojamojo/kilnojamojo turto remontui, įsiskolinimams apmokėti, žaliavoms pirkti.
  • Vidutinės trukmės (1-5 metų) skiriami ūkio subjektų gamybinei/komercinei veiklai plėtoti, gyventojų vartojimo reikmėms tenkinti.
  • Ilgalaikiai (virš 5 metų) naudojami įmonių rekonstrukcijai/modernizavimui finansuoti, turtui įsigyti, taip pat teikiami gyventojams būstui įsigyti.

Kreditų klasifikavimas pagal palūkanų rūšis

• Gali būti paprastųjų, sudėtinių, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų kreditai.
• Pagal gavėją ir skolinimosi tikslą kreditai klasifikuojami į valstybinį, įmonių/organizacijų, gyventojų ir tarpbankinį.
• Pagal susidarymo vietą jie gali būti vidaus ir užsienio (tarptautiniai).

Kredito principai

• Kredito santykiai remiasi principais, kurių turi būti laikomasi.
• Principai: tikslinis pobūdis, terminuotumas, grąžintinumas, apmokėjimas, apdraudimas
  • Tikslinio pobūdžio principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami sutartyje apibrėžtam tikslui.
  • Terminuotumo principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami tam tikram laikui.
  • Grąžintinumo principas reikalauja, kad suteiktas kreditas būtų grąžintas kreditoriaus nustatytais terminais.
  • Apmokėjimo principas reikalauja, kad už komercinį pasitikėjimą reikėtų atlyginti.
  • Apdraudimo principas reikalauja užtikrinti, kad kreditorius galėtų apginti turtinius interesus.

Palūkanos ir kredito kaina

• Palūkanos - pinigų skolinimo kaina arba mokestis už sutikimą atidėti vartojimą.
• Palūkanų norma - pinigų skolinimo kaina, išreikšta metinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais.
• Ji priklauso nuo makroekonominių veiksnių ir kredito sutarties sąlygų.
• Makroekonominiai veiksniai: kredito išteklių pasiūla ir paklausa, infliacija ir centrinio banko vykdomos priemonės.
• Norėdami dirbti pelningai, kreditoriai privalo laikyti palūkanų normą aukštesnę negu infliacijos dydis.
• Klientas moka nominaliąją palūkanų normą, o realioji gaunama atėmus infliacijos dydį.
• Palūkanų rūšys klasifikuojamos pagal bazinės sumos apskaičiavimo būdą, apskaičiavimo laikotarpį, laiko bazę ir infliacijos atspindėjimą.
• Pagal bazinės sumos apskaičiavimo būdą palūkanos gali būti paprastosios ir sudėtinės.
• Palūkanų norma priklauso ir nuo kredito sumos, kredito terminų, kredito rizikos ir kredito grąžinimo būdo.
• Palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies, o nuo grąžinimo būdo skiriasi palūkanų suma/norma.
• Galimi kredito grąžinimo būdai: vienkartinis įnašas, vienodo dydžio įnašas (linijinis), amortizacinis (pastovusis anuitetas).
  • Taikant vienkartinio įnašo būdą, visa kredito suma grąžinama pasibaigus kredito terminui.
  • Grąžinant vienodo dydžio įnašais, palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies.
  • Naudojant amortizacinį (pastovaus anuiteto) būdą, mokamos vienodos įmokos, kurias sudaro grąžintino kredito ir palūkanų suma (anuitetas).
• Kredito kaina - visų patiriamų išlaidų kreditui gauti santykis su kredito suma.

Kredito apdraudimo priemonės

• Apdraudimo principas įgyvendinamas priemonėmis, užtikrinančiomis kreditorių turtinius interesus.
  • Pagrindinės priemonės: nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimas, garantija, laidavimas, draudimas.
  • Hipoteka apsaugo skolinio įsipareigojimo įvykdymą, paliekant įkeisto turto savininkui nuosavybės teisę.
  • Susitarimas dėl perleidimo kreditoriaus nuosavybėn negalioja.
• Garantija įsipareigoja įvykdyti paskolos grąžinimo ir susijusias prievoles, jei skolininkas laiku neįvykdo.
• Laidavimu įsipareigojama įvykdyti grąžinimo ir susijusias prievoles iš karto po to, kai skolininkas laiku neįvykdo paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų.
• Kredito draudimas - kredito grąžinimo ir susijusių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas, kai skolininkas gautą kreditą apdraudžia draudimo bendrovėje kreditoriaus naudai.

Lietuvos kredito įstaigos ir jų veikla

• Sistemą sudaro bankai ir nebankinės institucijos – parabankai.
• Bankai telkia laikinai laisvus pinigus, teikia kreditus, tarpininkauja atsiskaitymuose ir leidžia į apyvartą pinigus/vertybinius popierius.
• Parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas, pvz. specializuotos įstaigos.
• Lietuvos bankas yra centrinis ir priklauso valstybei, pagrindinės funkcijos – pinigų emisija, pinigų politikos vykdymas, priežiūra. ####Funkcijas Vykdo euro monetų emisiją; Kuria ir vykdo pinigų politiką; Valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja; Atlieka valstybės iždo agento funkcijas Išduoda ir atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus Užsienio valstybių kredito įstaigų skyriams bei atstovybėms steigti, prižiūri jų veiklą ir nustato jų.
• Komerciniai bankai vykdo pagrindines funkcijas: atsiskaitymai, indėlių priėmimas, kreditavimas.
• Vykdo operacijas: draudimą, investicinės bankininkystės paslaugas, rizikos kapitalo valdymą.
• Teikia skolinimo, interneto ir faktoringų paslaugų. Ūkio subjektai dažniausiai atsiskaito negrynaisiais pinigais,todėl komerciniai bankai atlieka atsiskaitymų tarpininko vaidmenį. Tam tikslui verslo subjektai atidaro banko sąskaitas.
• Lietuvoje už pirkinius mokame litais, o užsienyje - šalies, kurioje būname, valiuta palankesniu kursu negu valiutos keityklose;
• Saugu, nes praradus kortelę ir apie tai pranešus banko nurodytais telefonais, kortelės sąskaita užblokuojama.
  • Palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Priklausomai nuo kredito grąžinimo būdo skiriasi palūkanų suma, o kartu ir vidutinė palūkanų norma. - Pagrindinės priemonės: nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimas, garantija, laidavimas, draudimas, o parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas
  • SMS linija - tai paslauga, padedanti bet kuriuo metu gauti tikslią informaciją apie pinigus ir operacijas mokėjimo kortelėse bei sąskaitose banke, užsienio valiutų kursus ir pan.
  • Lizingas - ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomoto turto savininkas gauna palūkanas

Kredito unijos ir jų veikla

• Lietuvoje veikia kredito unijos, kurios vienija ūkininkus, darbininkus, studentus, dėstytojus.
• Kredito unijų kapitalas sudaromas iš narių pajų ir stojamųjų mokesčių.