Kreditas ir Kredito Sistema

Kreditas ir Kredito Sistema

• Kreditas – ekonominiai piniginiai santykiai, grįsti pinigų kaupimu, paskolinimu bei grąžinimu.
• Jo būtinumą lemia prekių gamyba, apyvarta, atsiskaitymai ir pinigai, kaip mokėjimo priemonė.
• Kreditai užtikrina nenutrūkstamą gamybos ir cirkuliacijos procesą.
• Laikinai laisvi pinigai atsiranda po produkcijos realizavimo arba dėl darbo užmokesčio mokėjimo kartą per mėnesį.
• Kreditas padeda perskirstyti pinigus, kai vienoms įmonėms jų trūksta, o kitos turi perteklių.
• Kreditavimui naudojamos santaupos ir kiti piniginiai ištekliai.
• Kredito santykiuose dalyvauja:
  • Pirminiai investuotojai
  • Bankai ir kitos kredito įstaigos
  • Kredito gavėjai

Kredito Sistema ir Jos Veikimas

• Kredito sistemos dalyviai: gyventojai, įmonės, organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos.
• Dalyviai vienu metu gali būti tiek kredito išteklių tiekėjai, tiek vartotojai.
• Sistemoje egzistuoja santykiai tarp:
  • Gyventojų
  • Gyventojų ir įmonių/organizacijų
  • Gyventojų ir kredito įstaigų
  • Gyventojų ir valstybės
  • Įmonių/organizacijų
  • Įmonių/organizacijų ir kredito įstaigų
  • Įmonių/organizacijų ir valstybės
  • Kredito įstaigų
  • Kredito įstaigų ir valstybės
• Kreditiniai santykiai dažniausiai abipusiai, išskyrus valstybės santykius.
• Valstybė dažniau skolinasi, bet pati kreditinių išteklių netiekia (išskyrus perskolinant tarptautinius pinigus).
• Kreditiniai santykiai sudaro pagrindą:
  • Gyventojų kreditui
  • Įmonių/organizacijų kreditui
  • Tarpbankiniam kreditui
  • Valstybiniam kreditui

Kredito Formos ir Rūšys

• Egzistuoja dvi kredito formos: prekinė ir piniginė.
• Kreditų rūšys priklauso nuo klasifikavimo kriterijų gausos:
  • Susitarimo būdas
  • Apdraudimo būdas
  • Kreditų terminai
  • Palūkanų rūšys
  • Gavėjas ir skolinimosi tikslas
  • Susidarymo vieta
• Pagal susitarimo būdą kreditai skirstomi į:
  • Piniginį kreditą
  • Prekinį kreditą
• Piniginio kredito rūšys:
  • Tiesioginis banko kreditas
  • Overdraftas
  • Kreditinė linija (palankumo kreditas)
  • Kredito kortelės
  • Vekseliai
  • Obligacijos
  • Faktoringas
  • Forfeitingas
• Pagal apdraudimo būdą:
  • Hipoteka
  • Įkeičiant turtą
  • Garantija
  • Laidavimu
  • Draudimu
• Pagal kreditų terminus:
  • Trumpalaikiai
  • Vidutinės trukmės
  • Ilgalaikiai
• Pagal palūkanų rūšis:
  • Fiksuotųjų palūkanų
  • Kintamųjų palūkanų
  • Paprastųjų palūkanų
  • Sudėtinių palūkanų
• Pagal gavėją ir skolinimosi tikslą:
  • Valstybinis
  • Įmonių, organizacijų
  • Gyventojų
  • Tarpbankinis
• Tiesioginis banko kreditas – komercinių bankų teikiama paskola gyventojams, įmonėms.
• Kreditinė linija (palankumo kreditas) skirta įmonių trumpalaikiam turtui kredituoti.
• Kredito limitas nustatomas įvertinus kliento finansus ir įkeitus turtą.
• Klientas gali naudotis tik reikalinga pinigų suma.
• Bankas numato kompensacinį likutį, kai kliento finansinė padėtis pablogėja.
• Overdraftas – trumpalaikis kreditavimas apyvartinėms lėšoms, leidžiantis vykdyti operacijas, kai sąskaitoje trūksta lėšų.
• Kreditinė linija suteikiama ilgiau nei metams, overdraftas – iki metų.
• Overdrafto palūkanos didesnės, todėl, nuolat stingant pinigų, labiau tinkama kreditinė linija.
• Banko kortelės:
  • Debetinė (viršija sąskaitos likutį)
  • Kreditinė (leidžia naudotis banko paskola)
• Vekseliai – skolos vertybiniai popieriai, naudojami komerciniame kredite pirkėjo įsipareigojimams patvirtinti.
• Obligacijos – vertybiniai popieriai, naudojami valstybės ir ūkio subjektų kreditavimui.
• Faktoringas – trumpalaikių mokėjimo reikalavimų pardavimas kredito įstaigai.
• Faktoringo kompanija įvertina kliento (debitoriaus) likvidumą ir suteikia jam kredito limitą.
• Pardavėjas pateikia faktoriui prašymą bei dokumentus, faktorius juos išanalizuoja ir pasirašoma faktoringo sutartis.
• Mokėjimo reikalavimų pardavėjui suteikiamas faktoriaus avansas sudaro 70 – 90%.
• Faktoringo kompanijos debetines sąskaitas perka iš klientų, atskaičiusios komisinius mokesčius ir palūkanas.
• Esminis faktoringo paslaugų pranašumas palyginti su kitomis kredito rūšimis tas, kad faktoringo kompanija turi daugiau informacijos ir galimybių įvertinti tiekėjo klientų likvidumą ir padėti tiekėjui pritraukti daugiau patikimų klientų palankiomis tiekimo sąlygomis.
• Forfeitingas – netradicinis užsienio prekybos finansavimas: eksportuotojas perleidžia forfeitoriui reikalavimo teisę į importuotoją. Forfeitorius nuperka iš tiekėjo (eksportuotojo) garantiją turinčius vekselius arba kitus mokestinius reikalavimus.
• Komercinis kreditas – kreditas, kurį pirkėjui teikia prekių ar paslaugų pardavėjas.
• Lizingas – ilgalaikis kreditas prekine forma,kai vienetas nuomojant gauna palūkanas.
• Lizingas skirstomas į:
  • Finansinį
  • Operatyvinį
  • Grįžtamąjį
• Finansinis lizingas numato perdavimą, susijusį su turto nuosavybe.
• Lizingo pranašumai prieš kitas ilgalaikio kredito rūšis: apdraudžia kreditą,vienijami klausimai, naudojamas iš karto, palūkanos dažnai mažesnės.
• Apdrausti kreditai gali būti hipoteka, įkeičiant turtą, garantija arba laidavimu.
• Terminuoti kreditai: trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai.
• Pagal palūkanų rūšį gali būti: paprastųjų, sudėtinių, fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų.
• Pagal gavėją ir skolinimosi tikslą: valstybinis, įmonių/organizacijų, gyventojų ir tarpbankinis.

Kredito Principai

• Kredito santykiai remiasi tam tikra metodologija, kurios vienas iš elementų yra principai:
  • Tikslinis pobūdis
  • Terminuotumas
  • Grąžintinumas
  • Apmokėjimas
  • Apdraudimas
• Terminuotumo principas reikalauja kreditus išduoti tiksliai nurodytam laikui.
• Neterminuoti kreditai, pvz: indėliai iki pareikalavimo.
• Grąžintinumo principas reikalauja grąžinti kredito nustatytais terminais.
• Apmokėjimo principas skolinant pinigus reikalauja mokėti atlygį.
• Apdraudimo principas užtikrina, kad kreditorius galėtų apginti savo turtinius interesus.

Palūkanos ir Kredito Kaina

• Palūkanas – pinigų skolinimo kaina arba mokestis už sutikimą atidėti vartojimą.
• Palūkanų norma – pinigų skolinimo kaina, išreikšta metinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais.
• Palūkanų normai įtaką darantys veiksniai skirstomi į makroekonominius ir kredito sutarties sąlygų.
• Makroekonominiai veiksniai: kredito išteklių pasiūla ir paklausa; infliacija; centrinio banko vykdoma pinigų politika
• Nominaalioji ir realioji palūkanų norma.
• Kreditiniai santykiai tampa naudingesni skolininkams.
• Centrinio banko vykdoma pinigų politika.
• Tai turi įtakos:
  • Palūkanų rūšys
  • Kredito suma
  • Kredito rizika
  • Kredito terminas
  • Kredito grąžinimo būdas
• Palūkanų rūšys:
  • Paprastosios ir sudėtinės
  • Apytikslės ir tikslios
  • Nominaliosios ir realiosios
• Kredito rizika priklauso nuo įkeičiamo turto likvidumo.
• Palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Todėl palūkanų suma skiriasi, priklausomai nuo kredito grąžinimo būdo.
• Galimi kredito grąžinimo būdai:
  • Vienkartinis įnašas
  • Vienodo dydžio įnašas
  • Amortizacinis (pastovusis anuitetas)

Kredito Apdraudimo Priemonės

• Siekiant įgyvendinti apdraudimo principą, reikalingos kreditorių turtinių interesų užtikrinimo priemonės:
  • Nekilnojamojo turto hipoteka
  • Kilnojamojo turto įkeitimas
  • Garantija
  • Laidavimas
  • Draudimas
• Hipoteka - esamo arba būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turtas.
• Kilnojamajam turtui priskiriamas kiekvienas kilnojamasis daiktas.
• Trečioji šalis už paskolas atsako garantija ir laidavimu.
• Kredito draudimas – taip pat grąžinimo ir įsipareigojimų užtikrinimo būdas.

Lietuvos Kredito Įstaigos ir Jų Veikla

• Kredito įstaigų sistema sudaro bankai ir parabankai.
• Bankai atlieka tokias funkcijas, kaip telkimas, kreditavimas, leidimas ir tarpininkavimas.
• Parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas.
• Lietuvos bankas - centrinis bankas, kuris vykdantis pinigų politiką, emituoja pinigus, bei prižiūri kitas kredito įstaigas.
• Komerciniai bankai: atsiskaitymai, indėlių priėmimas ir kreditavimas vykdo pagrindines bankams būdingas funkcijas.
• Lizingo bendrovės teikia lizingo paslaugas.
• Kredito unija - tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas.