Antano Garšvos romano "Balta drobulė" analizė

Antano Garšvos romano "Balta drobulė" analizė

• Romanas "Balta drobulė" yra Antano Škėmos kūrinys, parašytas 1952-1954 m.
• Pradėtas kaip "Keltuvas", pavadinimas pakeistas 1955 m.
• Knygos pavadinimas simbolizuoja švarią sąmonę, išlaisvintą nuo nereikalingų rūpesčių.
• Romanas parašytas 1952–1954 m., o 1955 m. pavadinęs pakeistas į „Balta drobulė“
• Išleista 1958 m. Londono leidykle „Nida“.
• Kūrinys yra autobiografiškas, atskleidžiantis svarbius Antano Škėmos biografijos periodus.
• Romanas vaizduoja Antaną Garšvą, neurasteniką, jaučiantį dvilypumą, nes mąsto lietuviškai, bet yra svetimoje aplinkoje.
• Veikėjas prilyginamas augalui, bandančiam prisitaikyti prie užnuodytos žemės, lyginant su akacijos krūmu.
• Antanas Garšva – personažas, prisimindamas praeities įvykius, kaip ir Camus romane "Svetimas".
• Veikėjas vaizduojamas kaip neurastenikas, išgyvenantis psichines problemas.
• Garšvos kūrinyje daug angliškų žodžių ir posakių.
• Keturiolikmetis Garšva jau vienas Kaune, daug laiko praleidžia skaitykloje.
• Šeima ir šeimos vertybės yra svarbios, bet personažo gyvenimas be jos yra sunkus.

Istorinis kontekstas

• Romanas atspindi II pasaulinio karo pradžią ir emigraciją į Vakarus.
• Inteligentai suvokė grėsmę ir pabėgo iš Lietuvos.
• Tie, kurie nepasiėmė, buvo deportuoti.
• Garšva lyginamas su milijonais karo ir pokario aukų.

Antano Garšvos charakteristika

• Garšva, panašiai kaip ir rašytojas, yra vienišas.
• Jis, kaip liftininkas, praranda individualumą, jo gyvenimas yra monotoniškas ir rutininis.
• Jo gyvenime vaidina absurdas ir ironija.
• Garšva – kasdienybei pasipriešinęs poetas, pasirinkęs modernų meno kelią, tačiau roboto darbas neįkvepia.
• Jis kenčia, nes nori kurti, bet jam trukdo įkvėpimo stoka. Jo siela vieniša ir tuščia.
• Jis nori realizuoti save kaip poetą, palikdamas palikimą literatūroje.
• Jaučiamas vyro, skaudžiai jaučiančio gyvenimo beprasmybę ir savo paties tragizmą, vaizdas.
• Savo jausmus priimdamas atsakingai nenori būti impulsyvus.
• Pasirinkdamas tik tiems, kurie supranta jį, atstumia kitus, kurie jį vadina bepročiu.
• Jam artimos egzistencialistų idėjos, akcentavusios asmeninės atsakomybės ir pasipriešinimo prasmę, veikiant absurdiškame pasaulyje.
• Garšva – maištaujantis herojus absurdiškame pasaulyje, ieškantis tiesos ir prasmės.
• Romanas paveiksluoja asmens, kuris patyrė skaudžius gyvenimo išbandymus, ir jo siekį save realizuoti nepaisant aplinkybių.

Garšvos santykiai

• Prisijaučius prie Jono, o vėliau ir įvykusio nusikaltimo ir išprievartavimo.
• Motinos vaidmuo ir įtaka bei santykiai su ja.

Svarbūs motyvų romano kūrime

• Jautri psichika ir poetinė dovana.
• Grožio pojūtis ir romantiškas pasaulėžiūra, kaip pasakos ilgesys.
• Išprusimas ir santykis su kultūra.
• Idealios būties troškimas ir siekis įsiamžinti literatūroje.
• Nūza - pasakojo moteriškumo simbolis.
• Elena, moteris, kurią nuo jaunystės myli Garšva; buvusi mokytoja, mėgstanti Vilnių; elegantiška moteris, turinti vyrą ir sudėtingas santykių su Antanu.
• Susirūpinimas savo paties vaidmeniu pasaulyje.

Papildoma informacija

• Garšva – jaunuolis, išgyvenęs skaudų gyvenimo epizodą, bandantis suprasti savo vietą pasaulyje.
• Poetas, siekiantis savirealizacijos, bet susiduris su egsistencinėmis problemomis.
• Šizofrenija, vaistų vartojimas, bei jausmas tuščios egzistencijos.
• Tiesosie ir apsuptieja gyvenimu prisiminimais.
• Pagrindinės problemos – siekis rašyti ir atsiskleisti, nepaisant aplinkybių.