Mokymo planavimas PDF

Mokymo planavimas ================= - **planavimo nauda** - palengvina mokymo procesą mokytojui; - lengvina mokymo organizavimą; - didina tikimybę, kad viskas vyks taip, kaip norisi; - leidžia jaustis ir atrodyti labiau užtikrintam; - padeda tobu...

Mokymo planavimas ================= - **planavimo nauda** - palengvina mokymo procesą mokytojui; - lengvina mokymo organizavimą; - didina tikimybę, kad viskas vyks taip, kaip norisi; - leidžia jaustis ir atrodyti labiau užtikrintam; - padeda tobulėti mokantis iš savo klaidų. - didina mokymo efektyvumą. - padeda pasiekti mokymo tikslų; - leidžia pasiekti to paties mažesniais resursais; - didina besimokančiųjų įsitraukimą. - **mokymo planavimo lygmenys** - studijų programos planas; - semestro planas; - dalyko (modulio) planas; - temos planas; - užsiėmimo planas. - mokymų planas; - temos planas; - užsiėmimo planas. - **mokymo ciklas** → užsiėmimo planavimas/plano koregavimas → plano įgyvendinimas → įsivertinimas → - **pagrindiniai mokymo plano elementai** - mokymosi tikslai, siekiniai; - turinys ir veiklos; - mokymo medžiaga; - mokymo(si) į(si) vertinimas ir efektyvumo vertinimas. - **vieno užsiėmimo planas** \ 💡 Svarbu pradėti nuo *tikslo* (išsirinkus temą). \ ***tikslas (learning goal)*** - ko mokytojas siekia šiuo užsiėmimu. ***siekinys (learning objective)*** - ką užsiėmimo dalyviai turės išmokti per šį užsiėmimą (ko pasieks); kitaip sakant, iš ko aš suprasiu, kad dalyviai pasiekė užsiėmimo tikslą (-us). → Formuluojama per kompetencijas; ką po užsiėmimo galės, ko negalėjo iki jo: - žinių lygmuo - ką žinos, ko iki tol nežinojo, ir ką su tomis žiniomis galės nuveikti; - įgūdžių lygmuo - ką gebės atlikti, ko iki tol negalėjo; - paprastai išmokoma mažai, kadangi įgūdžiai - tai jau tų priemonių laisvas taikymas kasdienybėje. - nuostatų lygmuo - ką jaus (vertins, atkreips dėmesį, sieks...), ko iki tol nejautė. - ***Bloom'o taksonomija: kognityviniai mokymo(si) siekiniai*** *(naudingi formuluojant siekinius; palenda po žinių lygmeniu)* - atsiminimas; --- kas, ką, kada, įvardyti, išvardyti, apibrėžti, parodyti, išrinkti. - supratimas; --- paaiškinti, apibendrinti, perfrazuoti, iliustruoti. - taikymas; --- išspręsti, pritaikyti, naudoti, organizuoti, plėtoti, remtis. - analizavimas; --- atskirti, ištirti, patikrinti, apžvelgti, gvildenti, svarstyti. - vertinimas; --- nuspręsti, rekomenduoti, pagrįsti, patvirtinti, aiškinti. - kūrimas. --- projektuoti, numatyti, suformuluoti, patobulinti, sukurti. → Paprastai tikslas formuluojamas bendriau ir apima kelis ar keliolika labai konkrečių, pamatuojamų siekinių; vieno užsiėmimo kontekste normalu, jei tikslas ir siekinys sutaps, skirsis tik formuluotė. *Kai vienas užsiėmimas:* tikslas: suteikti žinių apie... siekinys: mokiniai žinos, kokios yra... *Turint daugiau laiko:* tikslas: suteikti žinių apie... siekinys: mokiniai gebės: išvardinti..., apibūdinti..., paaiškinti... → Tikslai ir siekiniai gali būti suformuluoti kiekviename lygmenyje (žinių, įgūdžių, nuostatų). → Su nuostatų lygmeniu gali būti sunkiau, bet gali būti aktualu rengiant užsiėmimą pvz. "Dėkingumo svarba". - **siekiniai turi būti** - konkretūs; - specifiški; - išmatuojami; - čia sunkiau, kalbant apie nuostatų lygmenį, nes tokie siekiniai sunkiau išmatuojami; galima užsiėmimo pabaigoje paklausti, kas pasikeitė, ar kažką darys kitaip. - pasiekiami; - mokiniams aktualūs. \ 💡 Kuo konkretesnis siekinys, tuo lengviau po to jį įvertinti. \ → Kai yra siekinys, tada galvojama apie: - turinį (mokymosi medžiagą); - struktūrą ir metodus; - į(si)vertinimą. - **mokymosi medžiaga (turinys)** - *atsižvelgiama į:* - siekinius; - esamą mokinių žinių/kompetencijų lygį; - amžiaus tarpsnį; - interesus; - užsiėmimo trukmę. - *turinys turi būti:* - tinkamos apimties; - tinkamo sudėtingumo; - tinkamo pavidalo (universalaus dizaino). - **besimokančiojo poreikiai** - E (*Explanation*) - paaiškinimas; - D (*Doing-detail*) - išsamus demonstravimas; - U (*Use*) - naudojimas; - C (*Check and correct*) - tikrinimas ir taisymas; - A (*Aid-memoir*) - atmintinė); - R (*Review*) - kartojimas, apibendrinimas; - E (*Evaluation*) - įvertinimas; - ? (*Queries*) - klausimai. - **užsiėmimo sudedamosios dalys** - įvadas; --- paklojamas pagrindas mokymui. - medžiagos pateikimas; --- paaiškinama ir duodama pavyzdžių. 1-2: 30% (\~10 min) - praktika; --- duodamos užduotys, stebima ir padedama. - apibendrinimas; --- apibendrinama ir įtvirtinama, kas išmokta. 3-4: 25-35% (\~10 min) - produktas. --- duodamos savarankiškos užduotys, įvertinamas išmokimas. 5: 25-35% (\~10 min) - **direktyvus instruktavimas vs. patyriminis mokymasis** ***direktyvus instruktavimas*** - vadovas savo žinias tiesiogiai perduoda besimokantiesiems. ***patyriminis mokymasis*** - mokiniai, susidūrę su tam tikru patyrimu patys kelia klausimus, o vadovas tik nukreipia. - **metodai** → Rinktis tokius metodus, kurie geriausiai leidžia pasiekti užsiėmimo tikslus turimomis sąlygomis. *Sąlyginis skirstymas:* - orientuoti į vadovą (pvz. paskaita, aktyvus klausinėjimas); - orientuoti į mokinius (pvz. darbas grupėje, modeliavimas); - savarankiško mokymosi metodai (pvz. literatūros studijos). - **mokymo(si) į(si)vertinimas** → Mokymas turi būtinai baigtis tam tikru į(si)vertinimu. *Besimokančiojo (įsi)vertinimas:* - turi derėti su numatytais siekiniais; - įvertinti gali vadovas, pats besimokantysis ar kiti besimokantieji. *Vadovo (įsi)vertinimas:* - vertina užsiėmimo ir savo efektyvumą; - vadovas gali įsivertinti pats) remdamasis besimokančiųjų vertinimu, savirefleksija); - gali vertinti besimokantieji arba išoriniai vertintojai (formalus arba neformalus vertintojai). - **check listas ruošiantis užsiėmimui** - \[ \] aiškiai žinomas ir įvardinamas užsiėmimo tikslas/-ai, jis neapibrėžiamas per metodus ar veiklas; - \[ \] sau įsivardytas užsiėmimo siekinys ar siekiniai, jie specifiški, išmatuojami, pasiekiami, realistiški (atsižvelgiant į užsiėmimo formatą, trukmę, dalyvių raidos tarpsnį); - \[ \] tema, tikslas aktualūs atitinkamai auditorijai (pagal amžių, interesus, veiklos pobūdį); - \[ \] stengiamasi motyvuoti užsiėmimo dalyvius, kodėl jiems reikia šio užsiėmimo; - \[ \] užsiėmimo turinys (medžiaga) tiesiogiai veda prie tikslo pasiekimo (skirti ne tik pramogai, iliustravimui ar pan.); - \[ \] pasirenkant užsiėmimo temą ir turinį atsižvelgta į amžiaus tarpsnio ypatumus (kognityvinius gebėjimus, poreikius ir interesus, akademinius įgūdžius, gyvenimišką patirtį ir kt.); - \[ \] pasirinkti mokymo metodai bei veiklos tiesiogiai veda prie tikslo pasiekimo (skirti ne tik pramogai, iliustravimui ar pan.); - \[ \] pasirinkti mokymo metodai patenkina visus besimokančiųjų poreikius pagal *Educare?* (tas pats metodas patenkina kelis poreikius, nereikia 8 skirtingų metodų); - \[ \] pasirenkant užsiėmimo veiklas atsižvelgta į aplinkos apribojimus (pvz. auditorijos dydį, galimybes išstumdyti kėdes); - \[ \] apgalvota ir iš anksto kruopščiai pasirengtos visos užsiėmimui reikalingos priemonės (pvz. padalinamoji medžiaga, priemonės žaidimams ir pan.); - \[ \] numatyta, kiek truks kiekviena veikla, pabandyta ir įsitikinta, kad telpama į 30 minutes; jei suplanuotos veiklos, kurių trukmės neįmanoma tiksliai numatyt (pvz. turi pasisakyti visi dalyviai), "užsimesta" daugiau laiko, nei atrodo, kad reikia; - \[ \] pasistengta bent iš dalies įvertinti, kiek pasiektas užsiėmimo tikslas, ir suteiktas grįžtamasis ryšys dalyviams (arba suteikta galimybė dalyviams patiems įsivertinti). Mokymosi aplinkos valdymas ========================== - **kodėl sunku valdyti grupės elgesį** - grupės narių daug, o lyderis tik vienas; - visi grupės nariai skirtingi, sunku kiekvienam įtikti vienu metu; - jei grupė turi santykių istoriją, įsiveržiate "vidury vakarėlio" ir nesuprantate, kas vyksta; - netinkamas elgesys yra "užkrečiamas"; - žmonės grupėje daro tai, ko po vieną niekada nedarytų; - mokytojo veiksmai stebimi ir vertinami; - vienu metu daug visko vyksta (didelis sąvokų skaičius, daug veiklų), įvykiai neprognozuojami. - **mokymosi aplinkos valdymas apima:** - gerą mokymo organizavimą, produktyvų jam skirto laiko naudojimą; - mokymuisi palankios aplinkos sukūrimas (įskaitant destruktyvaus elgesio stabdymą); - besimokančiųjų dėmesio išlaikymą ties mokymosi veiklomis. \ 💡 PREVENCIJA \>\>\> INTERVENCIJA \ - ***destruktyvaus elgesio mažinimas*** - prevencinis būdas - užkirsti kelią destruktyviam elgesiui (darant jį neįmanomą arba mažiau patrauklų); - intervencinis būdas - stabdyti destruktyvų elgesį jam pasireiškus. - **mokymosi aplinkos valdymo įgūdžiai** - fizinės aplinkos valdymas; --- turi atitikti užsiėmimo tikslus ir taikomus metodus. - šilti santykiai su mokiniais; --- pozityvūs santykiai su mokiniais yra ne tik mokymosi kontekstas (kad mokiniai mokosi santykyje), bet ir sąlyga. - klausytis savo mokinių; - pažinti, suprasti, gerbti savo mokinius; - žiūrėti į mokinius kaip į galimybę (matyti potencialą); - leisti mokiniams turėti savo balsą, priimti sprendimus; - daryti mažas nuolaidas; - kurti bendrus ritualus; - būti atviru su mokiniais. - aiški komunikacija; --- pranešama besimokantiesiems, ko iš jų tikimės. → Labiau tikėtina, kad grupės elgesys aititiks jūsų lūkesčius, jei jiems bus jie aiškūs. - konkretumas; - realistiškumas; - nuoseklumas; - atkaklumas. - *kaip kalbėti, kad išgirstų* 1. kalbėti teiginiais, o ne klausimais; 2. kalbėti teiginiais, o ne neiginiais; 3. naudoti kreipimąsi nurodančius žodžių junginius; 4. iš anksto pranešti, kad netrukus ketinate kažko paprašyti; 5. kiek įmanoma labiau susiaurinti ir sukonkretinti prašymą; kokio tiksliai elgesio tikimasi, kada jis turėtų prasidėti, kiek laiko trukti. - elgesio taisyklės; - vertingas, bet ne visada būtinas dalykas; - suformuluoti aiškias, konkrečias ir realistiškas esmines elgesio taisykles; - pateikti jas prieinama forma, kad nepasimirštų; - geriau, kad taisyklės ne "nuleistos", o kartu aptartos ir dėl jų bendrai sutarta; - taisykles formuluoti teiginiu (o ne neiginiu); - ne daugiau nei 3-5 taisyklės; - karts nuo karto peržiūrėti taisykles; - VISADA reaguoti į elgesį, laužantį taisykles. - **destruktyvus elgesys gali kilti, kai nepakankamai patenkinami:** - baziniai fiziologiniai poreikiai; - maistas; - vanduo; - miegas; - poilsis. → Ypač svarbu mažesniems vaikams. → Minimalios poreikių patenkinimo priemonės - servetėlės nosiai išsipūsti; vandens ąsotis ir puodeliai; sveiki užkandžiai; kampelis su pagalvėle prigulti mažiukams. - esminiai psichologiniai poreikiai (Deci, Ryan, 2000); - autonomija; 1. leidimas rinktis; 2. dėmesys vaiko idėjoms; 3. įtraukimas į sprendimų priėmimą. - sąryšingumas; 1. grupinės veiklos; 2. domėjimasis vaiku kaip asmenybe. - kompetencija. 1. galimybė patirti sėkmę; 2. tinkamas grįžtamasis ryšys; 3. galimybė dalintis savo pasiekimais su kitais. patenkinti poreikiai → didesnis įsitraukimas → mažiau destruktyvaus elgesio - raidos poreikiai; - 3-6 metai: 1. iniciatyvos poreikis - iniciatyva veiklai ir pati veikla kur kas svarbesni už veiklos rezultatą; 2. poreikis žaisti - žaidimas yra savaime motyvuojanti veikla; 3. poreikis judėti - vaikas negali visą užsiėmimo laiką sėdėti vienoje vietoje, jam reikia judėti. - nuo 6 metų iki paauglystės: 1. meistrystės poreikis (E. Erikson) - vaikas siekia būti kompetetingas ir produktyvus; vaikui svarbu jausti, kad jam GALI pavykti (nors nebūtinai visada pavyksta); 2. bendraamžių pripažinimo poreikis. - individualūs (specialieji) ugdymosi poreikiai. - aukštesni pažintiniai gebėjimai → poreikis didesnį iššūkį keliančioms užduotims; - žemesni pažintiniai gebėjimai → poreikis mokymosi pagalbai; - prastesnė savireguliacija; - perdėtas aktyvumas. - **destruktyvus elgesys** --- besimokančiųjų elgesys, kuris trukdo efektyviai siekti užsiėmimo tikslų ir/arba kelia pavojų jiems patiems, aplinkiniams arba turtui. → Svarbu atskirti destruktyvų elgesį nuo jums nepatinkančio, bet nedestruktyvaus. *Destruktyvu:* - triukšmavimas, kai reikia tylos; - daiktų atiminėjimas iš kito, sukeliant konfliktą; - pykčio priepuolis šaukiant, mėtant daiktus. *Nedestruktyvu:* - triukšmavimas tuo metu, kai tyla nebūtina; - kramtomos gumos kramtymas; - "malimasis" savo vietoje; - provokuojantys klausimai. - **triukšmo valdymas** - nuspręsti, kiek triukšmo galima toleruoti; - visiškos tylos reikalauti tik labai ribotais intervalais (ikimokyklinukams - 3 min, priešmokyklinukams - 5 min, pradinukams - 10 min), aiškiai parodyti tylos periodo trukmę; - paaiškinti, kad dėl triukšmo krenta mokymosi efektyvumas; - pasirinkti mėgstamiausią dėmesio atkreipimo triuką ir jį naudoti. - šaukinys su atsakymu (trumpas ir linksmas; kas kažkiek laiko keisti, kad neatsibostų); - "viens, du, trys, kur Jūsų dėmesys" - besimokantieji išgirdę rodo pirštu, kur jų dėmesys tuo metu; kartoti, kol visų dėmesys bus į jus; - plojimo ritmai - dalyviai turi pakartoti, kas suplota; - veidrodiniai judesiai - be perspėjimo atsistojate prieš klasę ir lėtai darote paprastus, bet neįprastus judesius, kartojant kol visi ims mėgdžioti; - "jei mane girdite, tai..." ("...pačiupkite sau už nosies", "...suplokite tris kartus", "...atsistokite"). - **jeigu 1-2 ramybės drumstėjai trukdo jums ir visai grupei** - struktūravimas (laikyti nuolatos užimtus); - užbėgimas už akių (pašalinti triggerius); - deeskalavimas; - dėmesio nukreipimas; - atliepimas (pritarti kritikai ir priekaištams); - neverbalinės užuominos; - pastaba → perspėjimas → natūralios pasekmės (pvz. atskyrimas nuo grupės). - **bendrasis grįžtamojo ryšio modelis** - elgesys; - rezultatas; - keisti/tęsti; - nauda. - **ABC metodas** --- renkama informacija apie probleminio elgesio eplinkybės ir pasekmes siekiant suprasti elgesio tikslą, atliekamą funkciją. **Antecendent → Behaviour → Consequence** ***antecedentas (A)*** - kas vyksta prieš pat probleminio elgesio pasirodymą; bet kas, kad gali sukelti elgesį. ***elgesys (B)*** - objektyvus, tikslus probleminio elgesio aprašymas. ***pasekmė (C)*** - kas vyksta iškart po probleminio elgesio, ką sako ar daro kiti; tai, kas pastiprina ar slopina elgesį. → Šiam metodui reikia daug stebėjimų įvairiuose kontekstuose, įvairiais laikais. → Šis metodas tinka ir pozityviam elgesiui suprasti. Žmogaus raida mokymosi kontekste ================================ - **raidos ir mokymosi atskirtis** - raidos ir mokymosi rezultatas: ilgalaikis ir stabilus pokytis (elgesio, emocijų, mąstymo ir kt.); - kuo pokytis paprasčiau ir greičiau pasiekiamas, tuo įprasčiau jį vadinti išmokimu, o ne raida; - mokymasis - vienas iš raidos mechanizmų (*biheiviorizme*), tačiau gali būti ir daugybė kitų; - raida pasižymi kryptingumu ir hierarchiškumu (mokymasis nebūtinai); - mokymasis - kiekybinis, o raida apima kokybinius pokyčius. - **raidos žinių nauda edukacinei psichologijai** - raidos gairės - paaiškina, ką žmogus gali; - raidos užduotys/poreikiai - paaiškina, kas žmonėms rūpi. *Nuo to priklauso:* - mokymo turinys; - mokymo metodai; - mokymosi būdai; - mokymo veiklos; - mokymo(si) pagalba; - intervencijos ir kt. - *mokyklos psichologui raidos žinios svarbios:* - atskirti normą nuo patologijos; - identifikuoti problemą; - konsultuoti; - taikyti intervencijas. - **užduotis: išmokyti penkiamečius apie sraiges** --- demonstravimas, aktyvus klausinėjimas, pasakojimas. → Svarbu, kad faktai būtų kontekste. *Penkiamečiai:* - klausia daug klausimų; - svarbu patirti sėkmę, parodyti savo žinias; - patinka istorijos ir pasakos. - **motorinė raida** - ***stambioji motorika*** - ropoja: \~8 mėn.; - stovi pasilaikydamas: 9-10 mėn.; - sėdi neparamstytas: 6 mėn.; - eina be pagalbos: \~1 m.; - lipimas laiptais į viršų: \~1-1,5 m.; - lipimas žemyn: iki 2 m.; - važiavimas balansiniu dviračiu: 2 m.; - geriau, negu dviratis su ratukais. - važiavimas dviračiu be ratukų: nuo 4 m., dauguma 5-6 m.; - kamuolio metimas: 3 m. - ***smulkioji motorika*** - versti plonus popieriaus lapus: 2 m.; - lankstyti: \~4 m.; - priklauso nuo sudėtingumo. - kirpti žirklėmis: 2 m.; - iškarpyti formas: 5-6 m.; - sudėlioti kubelius: link 1,5 m.; dideliam bokštui 4 m.; - piešiniai "makaliūzės": nuo 1,5 m.; - piešiamos figūros: nuo 2 m.; - galvakojai: nuo 3 m.; - žmonės su kūnu: 5 m. - **kalbos raida** - guguoja: apie 6 mėn.; - pirmas žodis: \~1 m.; - reaguoja į savo vardą: \~1 m.; - sujungia du žodžius į sakinį (telegrafinė kalba): 2 m.; - aktyvųjį žodyną sudaro apie 50 žodžių: 2 m.; - kalba suprantama aplinkiniams: 3 m. - **kūdikiai** *raidos uždavinys pirmais gyvenimo metais*: ryšio su globėjais kontekste įgytas pasitikėjimo, saugumo jausmas. - *raidos implikacijos mokymuisi* - bet koks mokymasis vyksta ryšio su globėju kontekste; - prieraišus elgesys vs. tyrinėjimo elgesys (J. Bowlby); - tyrinėjimo elgesys aktyvuojamas tik tada, kai deaktyvuojamas prieraišus elgesys; - prieraišus elgesys deaktyvuojamas tik tada, kai kūdikis jaučiasi saugus. - raida pati sparčiausia; tačiau užtenka kasdienių patirčių; - globėjų mentalizacijos svarba; - kūdikiai iš globėjų mokosi, kad yra žmonės, kad turi potyrius, emocijas (jos yra pilnai reguliuojamos per išorinius asmenis). - judėjimo laisvės svarba; - pojūčių lavinimo svarba; - turtingos kalbinės aplinkos svarba. - **lopšelinukai ("todleriai", 1-3 m.)** *raidos užduotis*: autonomijos vystymas → Vyksta intensyvi vaiko socializacija (keliami reikalavimai švarai, higienai ir t. t.); perėjimas iš "natūralaus" gyvenimo į "kultūrinį". → Svarbus autonomiškas veikimas savo kūno ribose. → Šūkiai: "aš pats", "nenoriu", "ne". → Pagrindinė vaiko veikla - tyrinėjimas; suaugę turi palaikyti vaiko bundantį savarankiškumą, padrąsinti, žavėtis jo vis didesniais gebėjimais, tuo pat metu užtikrindami jo saugumą. → "Meilės romanas su pasauliu" (M. Mahler). → Šis amžiaus tarpsnis yra ir savarankiško savo jausmų valdymo pradžia. - *raidos implikacijos mokymuisi* - didžiulis smalsumas ir atkaklumas (eriksoniška vertybė - valia); - priklausomybė nuo suaugusiojo iš vieno pusės ir palyginus menkos komunikacijos galimybės iš kitos; - didelis aktyvumas ir veiklų įvairovė iš vienos pusės ir menkos savireguliacijos galimybės iš kitos; - reikalinga pagalba reguliuojant emocijas; - pojūčių lavinimo svarba; - judėjimo laisvės svarba; - ekranus duoti minimaliai (PSO iki 5 m. - 1 val. per dieną). - **ikimokyklinukai (ir priešmokyklinukai)** raidos užduotis: iniciatyvos vystymas; svarbu aktyviai ir iniciatyviai veikti pasaulyje. → Iniciatyva veiklai ir pati veikla kur kas svarbesni už veiklos rezultatą; svarbu susilaikyti nuo vertinimo. → Šūkiai: "aš galiu veikti", "verta bandyti įvykdyti savo sumanymus", "jei man nepavyks, bandysiu dar kartą". → Vaikas nėra suinteresuotas atitikti standartą, kažkaip tobulėti; jis veikia dėl paties proceso. - savireguliacijos vystymas; - pasirengimas formaliam mokymui. - *raidos implikacijos mokymui* - pagrindinė veikla - žaidimas; - ypač laisvas, vaikų inicijuotas žaidimas; - vaikai geba išvystyti sudėtingus žaidimo scenarijus, žaidime bendradarbiauti su bendraamžiais, siekdami bendro tikslo; - laisvo žaidimo metu vystomos socialinės kompetencijos, empatija, savireguliacijos gebėjimai, vykdomosios funkcijos, mentalizacijos gebėjimus. - ikimokykliniame amžiuje ištobulinami stambiosios motorikos įgūdžiai (beveik visiškai baigiasi nervinių takų, atsakingų už pusiausvyrą, mielinizacija). - *adaptacijos vaikų darželyje veiksniai* - ankstyvųjų santykių šeimoje patirtis; - vaiko raidos ypatumai, verbaliniai gebėjimai, socialinės kompetencijos ir t. t.; - santykis su auklėtoja; - darželyje praleidžiamo laiko trukmė; - grupės dydis, pedagogų skaičius ir stabilumas, vaikų amžius ir t. t. - *santykis su pedagogais* - išėjusio į darželį vaiko pasaulis pasikeičia - atsiranda daugiau suaugusių žmonių, kurie juo rūpinasi ir kuriais vaikas turi išmokti pasitikėti; - nors leisdami vaiką į darželį tėvai akcentuoja socializacijos su bendraamžiais svarbą, santykis su pedagogu yra reikšmingesnis (ypač mažesniems vaikams ir adaptacijos laikotarpiu); - svarbiausi vaiko ir auklėtojo santykio kokybės veiksniai: - auklėtojos ir tėvų santykiai; - auklėtojos saviveiksmingumas; - vaiko charakteristikos. → Priešmokyklinis ugdymasis formaliai Lietuvoje prasideda 6 metų arba (tėvų sprendimu) 5 metų. → Priešmokyklinio ugdymo grupė gali būti organizuojama darželyje arba mokykloje. → Gali būti integruota (alternatyvios pedagoginės sistemos). - ***priešmokyklinukų (5-6 m.) raidos gairės*** - bent 15 min išlaiko dėmesį vienai, savo paties pasirinktai veiklai; bent 5 min savarankiškai susitelkia į suaugusiojo nurodytą veiklą, net jei ji atrodo nepatraukli ar nuobodi (6 m. - iki 10 min); - ilgesnį laiką (keletą dienų ar savaičių) išlaiko susidomėjimą patraukliu ilgiau trunkančiu projektu, prisimena su juo susijusias užduotis ir seka progresą; - suvokia logines veiksmų sekas, priežasties-pasekmės ryšius; - gali skirti kairę nuo dešinės (labiau būdinga šešerių); - sparčiai vystosi vizualinės-motorinės integracijos gebėjimai, geba kopijuoti figūras, užrašyti pavienes raides, tiksliai kirpti žirklėmis; - išvystytas serijavimo gebėjimas leidžia suvokti skaičių sekas ir teisingai skaičiuoti objektus: pradeda skaičiuoti nuo vieno, supranta, kad kiekvienam skaičiuojamas objektui turi būti priskiriama po skaičių, didesnį vienetu, ir kad paskutiniam objektui priskirtas skaičius žymi skaičiuojamų objektų kiekį. - ***pasirengimas mokyklai kaip raidos uždavinys*** *Mokytojai norėtų, kad pirmokai:* - savarankiškai pasirūpintų savimi; - pakankamai koncentruotų dėmesį; - laikytųsi taisyklių; - domėtųsi mokymusi. → Tėvai labiau akcentuoja skaitymo, skaičiavimo gebėjimus ir pan. - **branda mokyklai** → Tai daugiaašis fenomenas. *Komponentai:* - pažintinė branda - regimasis suvokimas, žodynas, vizualinė-motorinė koordinacija, loginis samprotavimas, dėmesys ir t. t.; - socialinė branda - gebėjimas palaukti savo eilės, pažvelgti iš kito asmens požiūrio taško, laikytis elgesio taisyklių, mokinio vaidmens supratimas ir priėmimas; - emocinė branda - pozityvūs afektai, gebėjimas reguliuoti emocijas, atpažinti ir įvardinti savo jausmus, adekvačiai vertinti situacijas; - fizinė branda - gebėjimas pasiekti kabyklą rūbinėje. *(Blair esminis savireguliacijos vaidmuo sėkmei mokykloje)* → Savireguliacija intensyviausiai vystosi priešmokykliniais metais - didžiausias šuolis stebimas ties **5-6** metais. → Amžius, kada pradedama lankyti mokyklą, veikia mokyklinį patyrimą, raidą ir rezultatus šiais aspektais: - nuo vaiko amžiaus priklauso jo įgūdžių ir gebėjimų lygis, raidos poreikiai (kaip biologinės raidos funkcija); - nuo vaiko amžiaus priklauso jo įgūdžių ir gebėjimų lygis (kaip ikimokyklinės patirties funkcija); - mokyklos reikalavimai daugiau ar mažiau dera su vaiko raidos tarpsniu; - dėl savo amžiaus vaikas užima unikalią padėtį tarp bendraamžių/unikalus santykis su mokytoju. → Gruodžio mėnesį gimę vaikai (jauniausi klasėje) reikšmingai skiriasi nuo sausio mėnesį gimusių vaikų (vyriausių klasėje) SDQ balais (efekto dydis net -0,7); visgi skirtumas ryškiausias pradinėje mokykloje, o vėliau išnyksta. **mokykla** - **mokyklinukai (iki paauglystės)** --- sprendžiama krizė tarp meistrystės ir menkavertiškumo (pagal Erikson). **pagrindinis uždavinys**: įvaldyti kultūros naudojamus darbo įrankius. - vaikas intensyviai mokosi, siekdamas būti kompetetingas ir produktyvus visuomenės narys; - vaiko besiformuojantis tapatumo jausmas apima "ką aš galiu" (akademiniai, sportiniai, meniniai pasiekimai) ir "kaip aš pritampu" (socialinė sėkmė); - *itin svarbu turėti galimybę patirti sėkmę!* - ***kiti raidos uždaviniai mokykliniais metais*** - išugdyti fizinius įgūdžius, reikalingus įprastiems žaidimams; - formuoti tarpusavyje derančias nuostatas savo atžvilgiu; - vystyti sąžinę, moralumą ir vertybių sistemą; - siekti asmeninės nepriklausomybės; - formuoti nuostatas įvairių socialinių grupių ir institucijų atžvilgiu. - ***santykiai su bendraamžiais*** - pirmosios neformalios bendraamžių grupės dažnai susiformuoja viduriniojoje vaikystėje, artėjant link paauglystės jų reikšmė vis didėja; - įprastai sudaro tos pačios lyties, socialinio-ekonominio sluoksnio vaikai; struktūrai būdinga lyderis ir sekėjai; - "bendraamžių kultūra" - ypatingi papročiai (pvz. pasisveikinimas), kalbos, stiliaus ypatumai, bendri interesai bei veikla; - ***konformizmo problema*** - nuo pradinės mokyklos iki ankstyvosios paauglystės polinkis paklusti teigiamai bendraamžių įtakai išlieka stabilus, bet polinkis paklusti neigiamai įtakai didėja, kol apie 15 metus pasiekia piką ir vėlyvosios paauglystės metais ima vėl mažėti. - ***raidos gairės 7-8 metai (socioemocinė raida)*** - *socioemocinė raida* - konstruodamas savo aš-vaizdą lygina save su bendraamžiais; - atpažįsta, geba tiksliai įvardinti savo ir aplinkinių emocijas; - emocijų, elgesio reguliacija daug geresnė nei ikimokykliniame amžiuje; - suvokia kito asmens požiūrį, geba priimti, jog jis gali būti kitoks; - pasikliauja autoritetais, *santykis su mokytoju ypatingai svarbus;* - noriai prisiima naujas atsakomybes, džiaugiasi savo didėjančiu savarankiškumu. - *pažintinė raida* - mąstymas stipriai priklausomas nuo konkretaus patyrimo; - žinias ir įgūdžius taiko analogiškoje situacijoje; - pradeda planuoti, stebėti ir vertinti savo veiklą ir jos rezultatus; - gerėja sąvokinis mąstymas, itin sparčiai plečiasi žodynas; - gerėja kalbos garsų analizės ir sintezės gebėjimai, sekos suvokimas; - įvyksta vizualinės-motorinės integracijos raidos šuolis; - geba nepertraukiamai sutelkti dėmesį vienai veiklai iki 15 minučių. - ***raidos gairės 9-10 metų*** - *socioemocinė raida* - aš-vaizdo pokyčiai: pasakodami apie save pabrėžia psichologines dimensijas; -... - *pažintinė raida* - įgytas žinias perkelia į kitą situaciją; - mąsto pagal analogiją, supranta perkeltinę reikšmę; - neapmąsto viso galimo problemos sprendimo lauko; - atlieka "eksperimentus" neturėdami hipotezių; - veikliosios atminties apimtis išsiplečia nuo suaugusiojo lygio; - pradeda savarankiškai taikyti informacijos organizavimo, grupavimo, pertvarkymo strategijas siekdami geriau įsiminti informaciją; - geba sutelkti dėmesį vienai veiklai **iki valandos**, jei ji nėra monotoniška ir nereikalauja nuolatinio įtempto mąstymo. - ***raidos gairės 11-12 metų*** - *socioemocinė raida*.. - *pažintinė raida*... - **kaip motyvuoti tėvus (autonomija-kompetencija-sąryšingumas)** - pradėti nuo diskusijos - kokie iššūkiai, sunkumai, lūkesčiai ir galimi sprendimai; dialogas mokytojai-tėvai, tėvai-tėvai; - edukuoti apie ekranų naudojimo rizikas; - sutarti dėl konkrečių, nedidelių pokyčių, kuriems pritartų visi; stebėti progresą, teikti grįžtamąjį ryšį. - **kad vaikai bendradarbiautų, svarbu:**... - **paauglių (vyresnių klasių mokinių) raidos užduotys** **pagrindinis uždavinys**: raidos paieškos (E. Erikson) → Priklausymas grupei padeda spręsti tapatumo krizę; artimi draugai atlieka veidrodžio funkciją; ieškoma, kuo sekti. *Grėsmės:* - netinkami tapatumo modeliai/pozityvių modelių trūkumas; - pernelyg stiprus tapatinimasis su grupe. - siekia autonomijos, nepriklausomybės nuo autoritetų; - atmeta suaugusiųjų požiūrį, kvestionuoja autoritetus; - darosi labiau kritiški sau ir aplinkiniams; - pažengę metakognityviniai gebėjimai leidžia aktyviai konstruoti savo religinę, etinę sampratą, rūpintis globaliomis visuomenės problemomis. - ***Marcia tapatumo statusas*** - difuzinis tapatumas (*identity diffusion*) - mažai ieškojimų, mažai įsipareigojimo; - išankstinis tapatumas (*identity foreclosure*) - mažai ieškojimų, didelis įsipareigojimas; - moratoriumas (*moratorium*) - daug ieškojimų, mažai įsipareigojimo; - pasiektas tapatumas (*identity achievement*) - daug ieškojimų, didelis įsipareigojimas. siekiamybė: pasiektas tapatumas, karjeros (tolesnių studijų) pasirinkimo kontekste reikalinga mokyklos pagalba pasiektam tapatumui. - ***rizikingas elgesy paauglystėje*** → Paaugliams labiau būdinga elgtis rizikingai (ypač kai jie yra bendraamžių grupėje)... - ***raidos gairės 13-14 m.*** - *pažintinė raida* - geba atlikti mintinus veiksmus su abstrakčiomis idėjomis, hipotetiniais procesais ir pan.; - gerai suvokia, geba paaiškinti abstrakčias sąvokas; -... - *pažintinė raida 15-16 m.* - spręsdami problemas geba remtis abstrakčiu sąvokiniu mąstymu, konstruoja sudėtingas abstrakčių sąvokų sistemas; - samprotauja apie idealus, tobulybę, apmąsto alternatyvias visuomenines, religines, moralines sistemas;.. - *pažintinė raida 17-18 m.*... - **suaugusiųsių raidos užduotys ir mokymasis** - ankstyvas brandus amžius (17-45 m.); --- šeimos, gerbūvio kūrimas, mokymasis karjerai. - vidutinis brandos amžius (40-65 m.); - tikslai išsiplečia už savo ir artimųjų interesų ribų; - generatyvumas; - prasmės paieškos; - susirūpinimas visuomenės gerove; - mokymasis kaip savęs tobulinimas, galimybė atiduoti duoklę visuomenei, palikti kažką po savęs. - vėlyvasis brandos amžius (nuo 60 m.). --- mokymasis, kaip galimybė išlikti produktyviu, aktyviu, sveiku; socialinių ryšių poreikis. - ***pažintinių funkcijų pokyčiai*** - fluidinio vs. kristalizuoto intelekto pokyčiai; - sumenksta informacijos apdorojimo greitis (lėtėja jau nuo 25 m.); - prastėja dėmesio koncentracija; - ryškesni epizodinės nei semantinės ar procedūrinės atminties pokyčiai; mažėja veikiosios atminties apimtis. → Prastesnis kognityvinis funkcionavimas ryškesnis sudėtingose, stresinėse situacijose. → Bet pokyčiai ne tokie žymūs kaip galėtų atrodyti ir labai priklausomi nuo patirties (pvz. fizinio aktyvumo). → Teigiama, kad prastesnė kognityvinių užduočių atliktis turėtų būti vertinama ne kaip mąstymo silpnėjimo požymis, bet kaip įrodymas, kad formalusis mąstymas užleidžia vietai pažangesnei mąstymo formai. →... 4-5. Mokymosi ir motyvacijos teorijos ===================================== - **mokymasis** --- procesas, kurio rezultatas yra išmokimas; ilgalaikis elgesio, žinių, emocijų pokytis. švietimo sistemos tikslas: mokyti to, kas bus naudinga visuomenei ir individui toje visuomenėje. - **biheiviorizmas** tikslas: paaiškinti ryšius tarp: - įvykių; - elgesio; - pasekmių. klasikinis sąlygojimas: mokymasis per asociacijas. operantinis sąlygojimas: mokymasis per pasekmes. - ***problemos su biheiviorizmo taikymu švietimo sistemoje*** - per daug pasikliaujama antriniais ir atidėtais pastiprinimais; - per mažai domimasi, kas mokiniams išties turi pastiprinamąją vertę. - ***elgesio formavimas*** --- esmė yra atlyginti tik už pageidaujamą elgesį, o likusį elgesį ignoruoti. - ne laukti, kol atsitiktinai pasirodys nepageidaujamas elgesys, o palaipsniui atlyginti elgesį, vis artimesnį pageidaujamam; - su žmonėmis net lengviau - galima pasakyti, kokio elgesio pageidaujama ir apdovanoti už mažus žingsnelius to elgesio link. - ***įgūdžio išmokymo žingsniai*** - aiškiai apibrėžti, kokio veiksmo turi išmokti individas arba kokį atlikimo lygį turi pasiekti; - suskaidyti užduotį mažais lengvai įveikiamais žingsneliais, pradedant nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių veiklų; - leisti mokiniui atlikti kiekvieną žingsnį, kiekvieną teisingą atlikimą pastiprinant; - užtikrinti, kad mokinys galėtų kiekviename žingsnyje pasiekti sėkmę ir kiekviename žingsnyje būti apdovanotas, kol pasiekiamas galutinis tikslas; - po truputį pereiti prie protarpinio pastiprinimo. - **socialinis mokymasis** --- elgesį lemia tai, kokių pasekmių individas tikisi, o ne tik pačios realios pasekmės. - ***svarbiausi principai*** - modelio svarba mokantis; - besimokančiųjų poreikis, kad būtų pademonstruota; - saviveiksmingumo samprata; --- savo gebėjimų pasirinkti ir atlikti veiksmus, būtinus siekiant išsikeltų tikslų, vertinimas. *Grindžiamas:* 1. realiais veiksmais ir pasiektais rezultatais; 2. patirtimi, įgyta stebint kitų žmonių veiksmus; 3. kitų žmonių verbaliniais įtikinimais; 4. fiziologine ir emocine būsena. → Mokykla - ideali terpė saviveiksmingumui formuotis. 1. *mokiniai su mažu saviveiksmingumu* - vengia sunkių užduočių; - turi žemas aspiracijas ir menkai atsidavę savo tikslams... 2. *mokiniai su dideliu saviveiksmingumu* - kelia sau aukštus tikslus ir yra šiems tikslams atsidavę; - sunkias užduotis traktuoja kaip iššūkius, o ne kaip grėsmę; - susitelkia į užduoties atlikimą, o ne savo atlikimo analizavimą; - nesėkmes aiškina nepakankamomis pastangomis; - padidina pastangas, susidūrę su sunkumais; - greitai atgauna buvusį saviveiksmingumo lygį po nesėkmės; - mažai linkę į stresą ir depresiją. - mokymosi savireguliacijos samprata. --- savo mokymosi, jo konteksto, tiesioginių ir nutolusių pasekmių stebėjimas, vertinimas (remiantis asmeniniais ir išoriniais vertinimais, referentine grupe) ir savęs apdovanojimas ar baudimas remiantis vertinimo rezultatais. → Nuo esamų kognityvinių struktūrų, įsitikinimų apie save, emocijų ir kt. priklausys, į ką kreipiamas dėmesys ir kaip stebėjimo rezultatai organizuojami ateityje. - ***savireguliuotas mokymasis (Pintrich)*** --- apima: - saviveiksmingumą; - motyvaciją; 1. vidinių tikslų orientacija; 2. išorinių tikslų orientacija; 3. užduoties vertė. - metakognityvines strategijas. --- aktyvus kažko darymas su mokymosi procesu. 1. planavimas; 2. motyvacinės strategijos; 3. kontrolė; 4. stebėjimas; 5. įvertinimas. \ 💡 sukurti strategiją, kaip išmokyti pradinuką sklandžiai skaityti ir pamilti skaitymą. → Kiek per dieną perskaitysi pats, tiek *dvigubai* aš tau perskaitysiu vakare. \ - **kognityvinės mokymosi teorijos** --- kas vyksta žmogaus viduje, kai jis mokosi. įvestis (informacija iš aplinkos stimulų) → ??? → išvestis (elgesys) - ***esminiai principai*** - pažinimas suvokiamas kaip: - veiksmas (aktyvus pažįstančiojo); - procesas. - žinios psichikoje saugomos simbolių pavidalu; - mokymasis - tai procesas, kai simboliai sujungiami prasmingu ir galimu atsiminti būdu; - analizuojami kognityviniai procesai, padedantys sudaryti simbolių jungtis. įvestis → saugojimas → išvestis įvestis → integracija → saugojimas → išvestis - ***J. Piaget kognityvinis konstruktyvizmas*** --- mokomės nuolat konstruodami ir rekonstruodami savo žinias apie pasaulį, siekdami suteikti prasmę savo patirčiai ir sisteminti pasaulį į nuoseklią struktūrą. - kognityvinės struktūros - bendresnis terminas už schemas; kategorija, į kurią įeina schemos, pvz. kartu su simboliais, scenarijais (nors pastaruosius irgi gali priskirti schemoms); - schemos; - homeostazė - dermė tarp kelių kognityvinių struktūrų; labai aiškus ir vienprasmiškas žinojimas; - kognityvinis disonansas; - adaptacija; - asimiliacija - adaptacijos rūšis; - akomodacija - adaptacijos rūšis. - ***Atkinson ir Shriffrin informacijos apdorojimo teorija*** \[schema\] → Sensorinio registro apimtis didžiulė, jos ribų nežinome, tačiau išlaikymo laikas labai trumpas (iki 3-4 sekundžių); didžioji dalis (absoliuti dauguma) informacijos yra prarandama. → Nedidelė dalis informacijos iš sensorinio registro patenka į trumpalaikę atmintį; čia telpa 7 +/-2 informacijos vienetų, o jie gali išlikti apie 12 sekundžių; veikiojoje atmintyje gali išlikti apie 4 vienetus. → Tai, kas svarbu iš trumpalaikės atminties, ką pakartojame, patenka į ilgalaikę atmintį. - ***schemų teorija*** --- informacija, kuri telpa į egzistuojančią schemą, įsisavinama lengviau, negu netelpanti į egzistuojančią schemą. - ***atgaminimas*** - asociacijų sužadinimas; - konteksto įtaka. - ***užmiršimas*** - atsiminimų blėsimas; - atkūrimo nesėkmė (dėl interferencijos). - ***kognityvinės apkrovos teorija*** --- schemų konstravimas ir schemų automatizavimas kaip esminiai mokymosi mechanizmai. kognityvinė apkrova = užduoties reikalavimai/kognityviniai resursai \[iliustracija\] → Kuo daugiau resursų reikalauja ir kuo mažiau jų turime laisvų, tuo sunkiau susidoroti su informacija ir kažko išmokti.... **lūkesčių-verčių teorija** \ 💡 Racionalių ekonominių sprendimų teorija: mes renkamės veiklas, kurios mažiausiai investavus duoda didžiausią naudą. \ - **motyvaciniai įsitikinimai** → Ar imsimės kažkokios veiklos, priklauso nuo mūsų įsitikinimų apie: 1. savo galimybes atlikti veiklą; 2. pačios veiklos vertės; 3.... - **Atkinson (1964)** 1. motyvas siekti sėkmės ir motyvas vengti nesėkmės; 2. sėkmės lūkesčiai ir subjektyvi užduoties vertė. - **Eccles ir Wigfield lūkesčių-verčių teorija** 1. taip pat pabrėžė motyvacinius įsitikinimus; 2.... **lūkesčiai**: ar aš sugebu? ar man pavyks? **vertės**: kas man iš to? 1. *vidinė vertė* - vertė, kylanti iš pačios veiklos; 2. *naudos vertė* - veikla yra kažkuo naudinga (pvz. matematikos reikės laikant egzaminą ir stojant arba matematika bus naudinga kasdieniame gyvenime); 3. *pasiekimų vertė* - kiek asmeniškai svarbūs pasiekimai, gauti iš veiklos (pvz. pažymiai yra vertingi, nes duoda grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip mokiniui sekasi mokytis to dalyko). **kaina**: kiek reikės investuoti į veiklą? → Priešingai negu lūkesčiai ir vertės, didesnė kaina mažina įsitraukimo tikimybę. 1. *pastangų kaina* - kiek reikės investuoti energijos ir laiko, kad patirti sėkmę; 2. *galimybių kaina* - kiek reikės atsisakyti kitų patrauklių galimybių, kad patirti sėkmę; 3. *emocinė kaina* - kiek reikės emociškai kankintis, vargti, kiek bus nemalonių patyrimų siekiant sėkmės; 4. *Ego kaina* - kiek tai potencialiai pažeis asmens Ego, jeigu nepavyks pasiekti sėkmės. → Ego kainos didėjimas gali koreliuoti su didesniu įsitraukimu, tačiau ši kaina visgi taip pat koreliuoja su prastesne savijauta. → Kiekvieną kartą vertė yra sveriama priešais kainą. **ESMĖ:** 4. nesiimame užduočių, kuriose tikimės nesėkmės; 5. nesiimame užduočių, kurios mums nėra vertingos ir/arba kurias atliekant reiktų pernelyg daug paaukoti. → Tiek palankūs įsitikinimai, tiek užduoties vertingumas būtini, bet nepakankami motyvacijai rastis. 1. ***skirtinga prognostinė vertė*** → Įsitikinimai apie gebėjimus geriau prognozuoja pasiekimus, pastangas, įsitraukimą. → Vertė geriau prognozuoja pasirinkimus (kokį dalyką rinktis, kur stoti, kokios karjeros siekti). 2. ***raidos aspektas*** → Nuo paauglystės vis mažiau tikime savo gebėjimais; įsitikinimai apie gebėjimus ir užduoties vertes tampa teigiamai susiję. **savideterminacijos teorija** - **motyvacijos skirstymas** - vidinė - veikla atliekama dėl jos pačios teikiamo malonumo; - išorinė - veikla atliekama dėl su ja pačia nesusijusių pasekmių. 6. Mokinių įvairovė =================== - **intelektas** *(nėra vieno visuotinio apibrėžimo)* - ***Binet, 1903*** --- mokyklinė sėkmė, gebėjimai, kurių reikia sėkmingai mokytis mokykloje. - ***Boring, 1923*** --- tai, ką matuoja intelekto testai. **intelektas - bendrasis gebėjimas** **intelektas - atskirų gebėjimų suma** ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- ------------------------------------------------------------------------------------------------------------ yra bendras g faktorius (egzistuoja bendroji protinė energija; Spearman) nėra bendro g faktoriaus (intelektas sudarytas iš beveik neriboto skaičiaus atskirų gebėjimų; Thorndike) pasiekimus atskiroje srityje lemia g ir s faktorių suma pasiekimus atskiroje srityje lemia būtent tai sričiai svarbūs gebėjimai intelektas - tai visa apimantis individo gebėjimas veikti tikslingai, galvoti protingai ir efektyviai tvarkyti savo aplinką (Wechsler) **ĮRODYMAI** **ĮRODYMAI** \- gana aukšta koreliacija tarp skirtingų intelekto testo užduočių \- nepakankamai aukšta koreliacija tarp skirtingų intelekto testų užduočių \- turintys išskirtinių meninių gabumų pasižymi ir aukštesniais bendraisiais gebėjimais \- niekas neturi išskirtinių gebėjimų visose srityse, visi turi (santykinių) galių ir (santykinių) sunkumų - ***intelekto teorijos*** - *fluidinio ir kristalizuoto intelekto teorija (Cattel & Horn, 1988)* - fluidinis intelektas - skaičių, verbalinės, erdvinės, atminties ir pan. užduotys; - kristalizuotas intelektas - žinios, saugomos sąvokų pavidalu. - *Sternberg (1997) trikomponentė intelekto teorija* --- sėkmingą intelektą sudaro analitiniai, kūrybiniai ir praktiniai gebėjimai. - *daugialypio intelekto teorija (Gardner)* - kalbinis intelektas; - loginis-matematinis intelektas; - erdvinis intelektas; - muzikinis intelektas; - kūno-kinestetinis intelektas; - gamtinis intelektas; - tarpasmeninis intelektas; - asmeninis intelektas; - egzistencinis intelektas. → Tačiau nėra empirinių tyrimų, kurie leistų išskirti būtent tokius intelekto tipus. - **vykdomosios funkcijos (*executive functions*)** --- grupė aukštesniojo lygmens pažintinių gebėjimų, kurie kontroliuoja ir reguliuoja kitus gebėjimus bei elgesį įgalindami prasmingą, į tikslą nukreiptą veiklą. → Jos vadinamos vykdomosiomis dėl to, kad yra būtinos norint sėkmingai ką nors įvykdyti. - slopinimas; - perkėlimas; - atnaujinimas. - ***vykdomosios funkcijos besimokantiesiems leidžia:*** - suplanuoti, inicijuoti ir užbaigti veiklą; - likti susitelkus ties veikla, net ir iškilus sunkumams; - atnaujinti savo žinias atsižvelgiant į naują patirtį; - susilaikyti nuo netinkamo elgesio; - efektyviai naudoti laiką atliekant užduotis; - būti lankstiems - keisti elgesį, kai mato, kad jis neduoda norimų rezultatų; - susitelkti ties tuo, kas tuo metu svarbu, nesiblaškyti. - ***būklės, kurioms būdingi vykdomųjų funkcijų sunkumai*** - aktyvumo ir dėmesio sutrikimai; - specifiniai mokymosi sutrikimai; - įvairiapusiai raidos sutrikimai; - emocijų ir elgesio sutrikimai. → Tačiau gali būti vykdomųjų funkcijų sunkumai net ir nesant šių sutrikimų. - ***vykdomųjų funkcijų raida*** - vystosi nuo pat gimimo; - didžiausias raidos šuolis apie 6-7 gyvenimo metus; - galutinai subręsta jau suaugus. - *Vykdomųjų funkcijų vienovės ir įvairovės modelis (Miyake et al., 2000)* - ***atsako slopinimas (response inhibition)*** --- procesas, leidžiantis nuslopinti dominuojančią automatinę, patogesnę reakciją, kai to reikalauja užduotis ar situacija (slopinančioji kontrolė). - apima gebėjimą atsispirti pagundai; - savireguliacijos pagrindas. → Vaikų, kurių slopinančioji kontrolė mažiau išvystyta, pasiekimai mokytojų vertinimu yra prastesni. - *slopinančios kontrolės sunkumai mokykloje* - *elgesys;* 1. sunku sulaukti savo eilės; 2. šaukia atsakymą iš vietos, nepakėlęs rankos; 3. sunku susivaldyti supykus; 4. pramogų ir malonumų nori čia ir dabar; 5. neišsėdi ramiai visą pamoką, stojasi iš vietos. - *dėmesys;* 6. greitai išsiblaško; 7. reaguoja į kiekvieną pašalinį triukšmą, o po to sunkiai grįžta prie veiklos. - *akademinė veikla.* 8. rašo tą raidę, kurią girdi žodyje skambant, o ne tą, kurią yra išmokęs šiame žodyje vartoti; 9. susitelkia į vieną informacijos aspektą, nemato visumos. - *ką daryti?* - *elgesys;* 1. draudžiamieji ženklai-priminimai; 2. sutartiniai ženklai; 3. kalbėjimas sau (vidinė kalba); 4. mokymas atpažinti konfliktines situacijas; 5. dėmesio nukreipimo strategijos (kai reikia palaukti); 6. judėjimo galimybės. - *dėmesys-akademinė veikla.* 7. visualiai rami, mažai blaškanti aplinka (mažiau ryškių spalvų, plakatų vaikams prieš akis); 8. signalas kas kelias minutes: "ką aš šiuo metu darau"; 9. jei reikia ilgai klausytis - papildomos nuorodos, ko laukti; 10. "stabtelk ir pagalvok". - ***psichinis lankstumas*** (psichinės veiklos perkėlimas) --- pažintinis procesas, leidžiantis efektyviai perjungti psichinės veiklos sutelktį pirmyn ir atgal tarp kelių skirtingų užduočių, stimulo savybių, mintinių operacijų, veikimo strategijų. - *psichinės veiklos perkėlimo sunkumai mokykloje* - *elgesys;* 1. pasimeta, sunerimsta staiga pasikeitus veiklos pamokoje pobūdžiui; 2. sunki pamokos pradžia; 3. po judrios veiklos sunkiai nurimsta, susikaupia. - *dėmesys/akademinė veikla.* 4. negali atlikti dviejų veiklų vienu metu; 5. išmokus naują užduoties sprendimo būdą toliau taiko senąjį; 6. jei užduoties atlikimas apima dvi skirtingas veiklas (pvz. klausytis ir užsirašinėti), tenka nuolat priminti, ką daryti; 7. sunkiau kūrybiškai spręsti problemas. - *ką daryti* - *elgesys;* 1. iš anksto perspėti dėl būsimų veiklos pasikeitimų; 2. duoti daugiau laiko persiorientuoti; 3. pareinamosios veiklos. - *dėmesys/akademinė veikla.* 4. įvertinti, kiek skirtingų procesų reikalauja užduoties atlikimas ir bandyti mažinti jų skaičių; 5. nesitikėti, kad bus taikoma naujoji strategija, jeigu tinka ir senoji. - ***veikioji atmintis*** --- vidinis "darbastalis", kuriame informaciją laikome sąlyginai trumpą laiką, kol atliekame užduotį. → Labiausiai siejasi su vaikų mokymosi pasiekimais! - *veikliosios atminties sunkumai mokykloje* - *elgesys;* 1. nevykdo pakopinių nurodymų; 2. kas liepta, padaro tik iš dalies; 3. neatsineša priemonių; 4. atlieka tik dalį klasės/namų darbų. - *dėmesys/akademinė veikla.* 5. pamiršta, kas ką tik buvo kalbėta arba atlikdamas užduotį pamiršta užduoties sąlygas; 6. atlieka užduotis ne pagal reikalavimus; 7. "pameta" mintį; 8. labiau klysta skaičiuodamas mintinai nei raštu. - *ką daryti* - *elgesys;* 1. pateikti labai konkrečius nurodymus, kuriuos sudaro vienas-du žingsniai; 2. mokyti naudotis papildomomis priemonėmis planuojant, organizuojant darbus (užrašai, spalviniai kodai, priminimų ar kalendoriaus appsai). - *dėmesys/akademinė veikla.* 3. skatinti žymėti informaciją; 4. skaidyti užduotis mažais žingsneliais; 5. mokyti susižymėti darbo atlikimo etapus ir stebėti progresą išbraukiant, kad jau atlikta; 6. duoti trumpą esminės informacijos, į kurią mokinys turėtų atkreipti dėmesį, atmintinę. → Siekiant padėti vaikams, turintiem vykdomųjų funkcijų sunkumų, svarbu: - šiuos sunkumus atpažinti; - prisiminti, kad vykdomųjų funkcijų sunkumai susiję su veiklos VYKDYMU, o ne žiniomis. \ 💡 Vaikas, kurio vykdomosios funkcijos sutrikusios, gali žinoti, kaip turi elgtis, tačiau nebūti pajėgus to žinojimo perkelti į veiksmų lygį. \ *Pagrindinės pagalbos strategijos:* - bandymas **kompensuoti** vykdomųjų funkcijų sunkumus kitais gebėjimais ir įgūdžiais; - vykdomųjų funkcijų **lavinimas**. \ 💡 Kuo jaunesnis vaikas ir kuo didesni vykdomųjų funkcijų sunkumai, tuo labiau jam pagelbėja specialus struktūruotas vykdomųjų funkcijų lavinimas. \ - **mokymosi stilius** --- individualus, stabilus būdas, kuriuo individas priima, apdoroja, organizuoja ir išsaugo informaciją. → Populiariausias mokymosi stilių skirstymas, paremtas *sensoriniu-procesiniu modalumu*: - vizualinis; - akustinis; - kinestetinis. **esmė**: jei mokysime tuo stiliumi (ar stilių kombinacija), kuris individui natūraliai būdingas, mokymasis bus efektyvesnis. → Tyrimai nepatvirtina prielaidos, kad individams galima patikimai ir stabiliai priskirti vieną kurį mokymosi stilių, pagal kurį mokant mokymo efektyvumas padidėja. → Tai nereiškia, kad neegzistuoja individualios mokymosi preferencijos ar kad visi mokosi vienodai; tačiau visi laimi, kai mokant pasitelkiama ir girdimoji, ir regimoji informacija, ir praktinis patyrimas. - **lyčių skirtumai** \ 💡 Skirtumai tarp vyrų ir moterų grupių visuomet yra mažesni nei skirtumai tų grupių viduje tarp individų. \ - **pažinimo procesų skirtumai;** *Verbaliniai gebėjimai:* - mergaitės anksčiau pradeda kalbėti; - daugiau turinčių skaitymo sutrikimus yra tarp berniukų; - mokykliniame amžiuje berniukai lenkia mergaites spręsdami žodines analogijas. *Erdviniai ir matematiniai gebėjimai:* - pradedant 7-8 metais skirtumai tarp berniukų ir mergaičių (ypač mintinio sukimo) gebėjimų didėja iki 18 metų; skirtumas išlieka visą gyvenimą. - **pasiekimų skirtumai;** - SAT (JAV) testų rezultatai ilgą laiką rodė berniukų matematikos pasiekimų pranašumą, tačiau jis tolygiai mažėja; vis daugiau tyrimų neranda matematinių pasiekimų vidurkio skirtumo tarp lyčių; išlieka skirtumas normaliojo skirstymo galuose; - PISA: mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatų skirtumas 3 kartus didesnis nei matematikos rezultatų skirtumas; - pažymiai mergaičių geresni nuo pirmos klasės iki mokyklos baigimo; - didesnis procentas moterų įgyja aukštąjį išsilavinimą. - **pasirinkimų skirtumai;** → Gimnazijoje berniukai linkę pervertinti savo STEM gebėjimus, o mergaitės - nuvertinti juos; tai galima sieti su mergaičių polinkiu mažiau rinktis STEM ir daugiau rinktis humanitarinius, socialinius mokslus. - **mokymosi motyvacijos skirtumai.** - ***lyčių vaidmenys ir lyčių stereotipai mokykloje*** - lyčių stereotipų skatinimas; - berniukų ir mergaičių atsiskyrumo toleravimas ir skatinimas; - skirtingas (tendencingas) elgesys su berniukais ir mergaitėmis. --- pamokose berniukai gauna daugiau mokytojos dėmesio (tiek negatyvaus, tiek pozityvaus): daugiau giria, užduoda daugiau klausimų, ypač abstraktaus pobūdžio. → Stereotipai gali veikti kaip save išpildančios pranašystės. - **kalbinė įvairovė** - vaikai, kurių gimtoji kalba yra kita nei valstybinė; - dvikalbės šeimos; - vaikai, grįžę iš užsienio. *Ugdymo variantai:* - ugdymas valstybine kalba (intensyviai mokant valstybinės kalbos pereinamuoju laikotarpiu); - ugdymas gimtąja kalba; - ugdymas dviem kalbomis (empiriškai labiausiai pagrįstas, bet brangiausias variantas). - **šeimos socialinis ekonominis statusas (SES)** → SES apsprendžia asmens išsilavinimas, pajamos ir profesijos prestižas visuomenėje; vaiko SES priklauso nuo jo tėvų SES. → Švietimo sistemos kontekste dar dažnai minimas SEK - socialinis ekonominis kultūrinis statusas. → Visame pasaulyje egzistuoja atotrūkis (*SES achievement gap*) tarp aukštesnio ir žemo SEK mokinių statuso; per paskutinius 50 metų šis skirtumas tik didėja. - ***SEK ir pasiekimai Lietuvoje*** → Kuo daugiau mokykloje žemo SEK mokinių, tuo visos mokyklos STEM pasiekimai prastesni. → Aukštesnio SEK → aukštesni pasiekimai, dalį sklaidos lemia mokyklos SEK, dalį - individualus SEK. → Žemesnio SEK mokiniai linkę suvokti klasės aplinką kaip mažiau motyvuojančią, mažiau struktūruotą ir mažiau nuspėjamą. - ***SEK svarba*** - ankstyvosios patirties turtingumas; - ugdomosios veiklos ir patirtys; - tėvų įsitraukimas į mokymąsi, bendradarbiavimas su mokykla; - tėvų lūkesčiai, aspiracijos, reikalavimai; - vaiko sveikatos ir kitų poreikių atliepimas, problemų sprendimas; - mokinio savijauta mokykloje; - mokytojo-mokinio santykiai (mokytojai daugiau dėmesio skiria vaikams su aukštesniu SEK). 7. Specialieji ugdymosi poreikiai ================================= Svarbios sąvokos Specialieji ugdymosi poreikiai --tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. Įtraukusisugdymas --tai procesas, kuriame atsižvelgiama į mokinių socialinę, kultūrinę, mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas Ypatingas vaikas Vaikas, kuriam reikalingas specialus mokymas ir pagalba, kad jis realizuotų savo potencialą Lietuvos teisinė bazė : įtraukusis ugdymas 2024 m. rugsėjo 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Švietimo pakeitimas ir įstatymo papildymas, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Įtraukausugdymo kokybės skatinimo principai **Pagarba mokinių nuomonei**. Mokinių, jų tėvų ir artimųjų, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus. **Aktyvus mokinių dalyvavimas**. Visiems mokiniams sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime. **Teigiamos mokytojų nuostatos**. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis. **Mokytojų įgūdžiai.** Visi mokytojai turėtų išsiugdyti įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius. **Lyderystė mokykloje**. Mokyklų vadovai turėtų teigiamai vertinti darbuotojų ir mokinių skirtybes, skatinti kolegialumą ir inovacijas. **Įvairių žinybų paslaugų dermė**. Esminės vertybės, kuriomis turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėješvietimo sistemoje: *Pagarba mokinių įvairovei*,*skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais* *Pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl jo pasiekimų* *Bendradarbiavimas ir darbas komandoje* *Asmeninis profesinis tobulėjimas* SUP nustatymo ir pagalbos teisinis reglamentavimas Specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi mokiniams, kurie, remiantis **pedagoginio psichologinio įvertinimo** išvada, turi teisę gauti pedagoginę, **psichologinę**, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą, būti aprūpinami specialiosiomis mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis. Švietimo psichologo vaidmuo! SUP poreikių grupės Negalios Intelekto sutrikimas Regos sutrikimas Klausos sutrikimais Kochleariniaiimplantai Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai Įvairiapusiai raidos sutrikimai Kurčneregystė Kompleksinė negalia Sutrikimai Bendrieji mokymosi sutrikimai Specifiniai mokymosi sutrikimai Elgesio ir/ar emocijų sutrikimai Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai Kompleksinis sutrikimas Sunkumai besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje; turintys sulėtėjusią raidą; turintys sveikatos problemų; patiriantys nepalankių aplinkos veiksnių įtaką; patiriantys emocinę krizę; nerealizuojantys ypatingų gabumų. SUP lygis nustatomas remiantis tuo, kiek stipriai reikia prisitaikyti prie mokinio galimybių ir poreikių ir kiek pagalbos skirti: bendrojo ugdymo programų pritaikymo apimtis ir lygis ugdymo plano pritaikymas ugdymosi metodų ir būdų pritaikymas vadovėlių, mokymo priemonių, mokomosios medžiagos parinkimas, pritaikymas ugdymosi vietos parinkimas ar/ir aplinkos pritaikymas ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių reikmė specialiosios pedagoginės pagalbos reikmė specialiosios pagalbos reikmė **psichologinės pagalbos reikmė** socialinės pedagoginės pagalbos reikmė. SUP lygiai Nedideli Vidutiniai Dideli Labai dideli Intelekto sutrikimas **Intelekto sutrikimas** --sutrikimas, pasireiškiantis pažintinės veiklos, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais, taip pat adaptyvaus elgesio sutrikimu. Asmenims būdingas adaptyvaus elgesio sutrikimas bent keliose iš nurodytų sričių: komunikacija, savitvarka, buities, socialiniai, sveikatos ir saugumo įgūdžiai, laisvalaikio leidimas, savireguliacija ir veiklos organizacija, akademinių žinių taikymas kasdieniame gyvenime. *Nežymus intelekto sutrikimas: IQ (50-69)* *Vidutinis intelekto sutrikimas: IQ (35-49)* *Žymus intelekto sutrikimas: IQ (20-34)* *Labai žymus intelekto sutrikimas: IQ \< 20* **Nežymus intelekto sutrikimas (IQ 50--69)** įprastai negali įsisavinti aukštesnio nei 6 klasės kurso; tikėtina pasekmė yra tam tikri mokymosi sunkumai mokykloje. Dauguma suaugusiųjų yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje (F70) **Vidutinis intelekto sutrikimas (IQ 35--49)** įprastai negali įsisavinti aukštesnio nei 3 klasės kurso; tikėtina pasekmė yra didelis vystymosi atsilikimas vaikystėje, tačiau dauguma žmonių gali įgyti tam tikro savarankiškumo ir sugebėjimų pasirūpinti savimi, adekvačiai bendrauti ir net mokytis. Suaugusiesiems, kuriems nustatytas vidutinis intelekto sutrikimas, prireikia įvairaus laipsnio pagalbos gyvenant ir dirbant visuomenėje (F71) **Žymus intelekto sutrikimas (IQ 20--34)** negali įsisavinti mokyklinės programos; pažintinė raida maždaug atitinka vaiko iki 6 metų raidą; tikėtina pasekmė yra nuolatinės priežiūros ir pagalbos poreikis (F72) **Labai žymus intelekto sutrikimas (IQ \< 20)** Būdingas labai ribotas gebėjimas pasirūpinti savimi, bendrauti ir judėti (F73) Paplitimas Vaikai su intelekto sutrikimu sudaro apie 1% visų mokykloje besimokančių vaikų Iš visų intelekto sutrikimą turinčių žmonių apie 85% yra su nežymiu intelekto sutrikimu. Intelekto dažniausiai diagnozuojamas vaikui pradėjus lankyti mokyklą Didesnė dalis berniukų Didesnė dalis iš socialinės rizikos šeimų Ypatumai mokantis Mažesnis protinis amžius Lėtesnė raida Dėmesio sunkumai Sunkumai perkeliant įgūdžius į kitas situacijas Išorinis kontrolės lokusas Žemas saviveiksmingumas Menki gebėjimai spręsti tarpasmenines problemas Ugdymas Mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, sudaromos individualizuotos ugdymo programos Jau iki įtraukausugdymo reformos daug mokinių mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose (dažniau --specialiosiose klasėse) Mokiniai su intelekto sutrikimu daug dažniau patenka į specialias klases,nei turintys kitus SUP Ugdymas Ugdymo tikslas: didinti vaiko savarankiškumą, savireguliaciją, funkcionavimą mokykloje, namuose ir darbinėje aplinkoje. Svarbu: Mokyti kasdienio gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų gyventi visuomenėje, pereiti į suaugusiųjų pasaulį. Mokyti savireguliacijos Mokyti kelti tikslus, planuoti ir įgyvendinti išmoktus veiksmus, įvertinti atlikimą ir modifikuoti juos siekiant tikslų. Fizinės veiklos užtikrinimas Įvairiapusiai (autizmo spektro) raidos sutrikimai Sutrikimai pasireiškia kokybiniais socialinio bendravimo ir komunikacijos sutrikimais bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos pobūdžiu. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės arba, išimtiniais atvejais, sutrikimas išryškėja per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Dažnai (nors ne visada) būna tam tikro laipsnio bendras kognityvinės veiklos pažeidimas, elgesys neatitinka amžiui būdingo elgesio (nesvarbu, ar asmuo yra protiškai atsilikęs, ar ne). ELGESYS KALBA SOCIALUMAS Pagrindiniai sėkmingo ugdymo principai: Nuoseklumas Struktūra Prisitaikymas prie vaiko gebėjimų Specifiniai mokymosi sutrikimai Tai sutrikimai, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais, nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (*kai IQ yra 80 ir aukšt*esnis) bei vaiko amžių atitinkantį ugdymą. Kitaip sakant, vaikui sunku mokytis tik tam tikrų dalykų, ir tų sunkumų negalima paaiškinti kitaip --žemu gebėjimų lygiu, sensoriniais sutrikimais, kalbiniais skirtumai, nepalankia aplinka ir pan. Priežastis --CNS netipiška raida ir mikropakitimai, lemiantys informacijos perdavimo sutrikimus Iki 7 metų mokymosi sunkumai nenustatomi (LT --nuo 2 klasės) pradinėse klasėse 7-15 % mokinių; Vyresnėse klasėse pasireiškia sunkumai mokantis daugiau dalykų Būdinga: emociniai sunkumai, motyvacijos stoka, psichosomatiniai simptomai, iškritimas iš mokyklos Paplitimas ir raiška Ugdymas Mokymas mokytis Dažnas grįžtamasis ryšys Mokymo metodai, įtraukiantys besimokantįjį Geras klasės valdymas Specialioji pedagoginė pagalba Skaitymo ir/arba rašymo sutrikimas Disleksija **Skaitymas --tai:** 1. Rašytinių simbolių iškodavimas į kalbos garsus (tam reikalingas gebėjimas susieti spausdintinius simbolius su jų fonologinereprezentacija); 2. Supratimas to, kas buvo perskaityta (teksto prasmės kūrimas). Lietuvių kalba --*skaidri*. Skaidriomis kalbomis skaityti besimokantys vaikai lengviau išmoksta *tiksliaiiškoduoti*pavienius žodžius, sunkiau juos iškoduoti *greitai.* **Rašymas --tai:** 1.Kalbos garsų užkodavimas rašytiniais simboliais; 2.Gebėjimas rašyti rišlų tekstą. Žodžio garsams užkoduoti simboliais reikia naudotis žodžių rašybos taisyklėmis, būtina pakankama rašysenos motorinė kontrolė ir koordinacija. Tiksliai užrašyti lietuvių kalbos žodžius sunkiau, nei tiksliai perskaityti (*asimetrinė* kalba) Tarptautinės disleksijosasociacijos duomenimis, maždaug 10--20 proc. vaikų turi **skaitymo ir rašymo sunkumų** (cit. pgl. Kim, 2022). Kai kurios galimos skaitymo ir rašymo sunkumų priežastys: biologiniai pažeidimai (pavyzdžiui, regos ir klausos sensorinių sistemų) intelekto sutrikimas raidos ir mokymosi sutrikimai (pavyzdžiui, autizmo spektro, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo, **disleksijos**) aplinkos veiksniai: kitakalbystė; apleista kultūrinė ir ugdymosi aplinka namuose; tinkamo mokymo mokykloje stoka. ***Skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimai*** --platesnis terminas nei disleksijair apima dėl įvairių specifinių priežasčių (pvz., regimojo suvokimo, atminties, dėmesio, vizualinės-motorinės koordinacijos sutrikimo) kylančius reikšmingus sunkumus skaityti ir (ar) rašyti. Šie sunkumai lemia neprognozuotą mokinių akademinės pažangos stoką, nepaisant normalaus intelekto ir gebėjimo mokytis. ***Disleksija***--tai specifinis, neurobiologinėsprigimties mokymosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais mokantis teisingai ir (ar) sklandžiai atpažinti ir iškoduoti žodžius bei juos užrašyti (Tarptautinė disleksijosasociacija, 2022). Disleksijospaplitimas: nuo 3 iki 10 proc. Pagal***Nepakankamo fonologinioapdorojimo teoriją***(angl. *ThePhonologicalDeficitTheory*, Ramus, 2004), disleksijospriežastis yra specifiniai fonologinėsinformacijos reprezentacijų susidarymo, saugojimo ir atgaminimo pažeidimai, nulemti sutrikusios jungties tarp smegenų kaktinių ir smilkinio sričių. Disleksijagali būti nustatoma, kai: gebėjimai teisingai ir sklandžiai perskaityti ir užrašyti žodžius yra reikšmingai menkesni, lyginant su bendraamžiais; sunkumai teisingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti žodžius yra ilgalaikiai, ir matoma netolygi skaitymo ir rašymo įgūdžių mokymosi pažanga; specifinių žodžių skaitymo ir rašymo sunkumų kylane dėl intelekto, socialinių, ekonominių, motyvacinių ar emocinių veiksnių, prastų mokymosi galimybių, akivaizdaus sensorinio ar neurologinio pažeidimo, o **dėl prastų fonologiniųgebėjimų**. Gabūs ir talentingi vaikai -samprata Gabūs vaikai --tai vaikai, ***galintys***efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti, sparčiai mokytis iš patirties. **Skiriamieji požymiai:** Labai aukštas intelektinių gebėjimų lygis Aukštas kūrybiškumo lygis Talentingi vaikai --tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais. Skėtinė sąvoka: *didelį mokymosi potencialą turintys mokiniai* Gabių vaikų pažintinės savybės Turtingas ir platus žodynas, sklandus minčių reiškimas žodžiu Lengvai įsisavina sąvokas, supranta dėsnius Greitai ir gerai įsimena naują informaciją, lengvai ir greitai išmoksta Platesnės žinios bei tinkamas šių žinių panaudojimas Teikia pirmenybę sudėtingesniam, įvairesniam mokymosi turiniui ir kontekstui Gretai, lanksčiai ir efektyviai sprendžia problemas ir renkasi jų sprendimo strategijas Svarbu Ne visi gabūs vaikai turi aukštus pasiekimus ir ne visi aukštų pasiekimų mokiniai yra gabūs! Puikių mokymosi rezultatų gali pasiekti ir vidutinių gebėjimų mokiniai Daugiau nei trečdalis gabių vaikų savo gebėjimų mokykloje nerealizuoja Gabumų nerealizavimassuprantamas kaip neatitikimas tarp (numanomo) mokymosi potencialo ir rezultatų (Reis & McCoach, 2000). ***Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas(2011):*** mokiniai, nerealizuojantys ypatingų gabumų -tai mokiniai, kurių pasiekimai neatitinka jų intelektinių gebėjimų, kurie yra didesni nei bendraamžių (IQ 130 ar didesnis) dėl individualių (asmenybės) ir aplinkos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių ir t. t.) Ugdymo pritaikymo galimybės Ugdymo spartinimas Ankstinimas Klasių peršokimas Ugdymo papildymas Ugdymo diferencijavimas Ugdymo principai: Derinti su išsilavinimo standartais Eliminuoti kartojimą Riboti jau suformuotų (susiformavusių) įgūdžių lavinimą Mokymuisi naudoti aukštesnio lygio mąstymo procesų reikalaujančias užduotis (vadovaujantis Bloomtaksonomija) Naudoti įvairias priemones papildytam mokymui Įvertinti, ar pagreitintas mokymas nepalieka žinių, įgūdžių, elgesio ir supratimo spragų. Gabių vaikų ugdymo pritaikymo formos: Diferencijuotas mokymas klasėje (kitos, sunkesnės, įvairesnės užduotys) Atrankinės mokyklos, gimnazijos Papildomi moduliai mokyklose Tam tikrųdalykųmokymasis aukštesniu lygiu su vyresniais Savarankiškas mokymasis (prižiūrint ekspertui) Šeštadieninės mokyklos Popamokinė veikla Olimpiados 8. Vertinimas ============= Kodėl reikia kalbėti apie VERTINIMĄ? Mokymas (teaching) ir išmokimas(learning) ar išmokimas gali įvykti be mokymo? ar mokymas galimas be išmokimo? → Išmokimas teikia informaciją apie vykdytą mokymą! Kas rodo išmokimą? --žinių, gebėjimų, įsitikinimų pokyčiai; (ne)akivaizdūs → Vertinimas teikia informaciją apie įvykusį išmokimą **Svarbu:** išmokimasir jo vertinimas yra neatsiejami nuomokymo proceso Vertinimo funkcijos (Waugh& Gronlund, 2013): **1.** Grįžtamamasisryšys besimokančiajam **2.** Grįžtamasis ryšys mokytojui **3.** Informacija tėvams **4.** Informacija besimokančiųjų atrankai, sertifikavimui **5.** Informacija atskaitomybei **6.** Mokymosi paskata Taip pat: vertinimas teikia informaciją ir apie pačią vertinimo priemonę Pasiekimų vertinimo strategijos Formalus vs. Neformalus vertinimas Formuojamasis vs. Apibendrinamasis vertinimas Kriterijumi paremtas vs. Normomis paremtas vertinimas Neformalus vertinimas nevertinama pažymiais remiamasi subjektyviais kriterijais vertinama ne tik pažinimo sritis (vykdo nurodymus, atidžiai klausosi, bendradarbiauja su kitais, planuoja savo laiką, \...) 2 būdai: \- nuomonės susidarymas (apie mokinio žinias ir gebėjimus, motyvaciją, asmenybę, interesus); Pavojai: pirmasis įspūdis neturėtų tapti nuolatiniu; stereotipų pavojus \- vertinimas mokant (ar suprato? ar reikia daugiau pavyzdžių?); Pavojai: stebi ne visus; polinkis ieškoti „gero mokymo" įrodymų; vertinamas dalyvavimas pamokoje, o nepasiektassupratimas, įgytosžinios Formalus vertinimas vertinama pažymiais (dažniausiai) remiamasi objektyviais kriterijais vertinama tik pažinimo sritis būdai: „testai" rašto darbai praktinės užduotys projektiniai darbai \... Formuojamasis vertinimas „Kaip tau sekasi siekti mokymosi tikslų ir ką gali padaryti, kad sektųsi geriau?" „Ką jau moki, o ties kuo dar reikia padirbėti?" Vertinama mokymo(si) eigoje Turi būti informatyvus, dažnas, glaudžiai susietas su tuo ko mokoma čia ir dabar, neatidėtas. Didesnis akcentas į mokinio pažangą Apibendrinamasis vertinimas „Kaip išmokai?" Pvz. egzaminai Vertinama pasibaigus mokymui(si). Taip pat turi būti informatyvus, glaudžiai sietis su tuo, ko **buvo mokoma** (didesnė apimtis), gali būti mažiau dažnas, labiau atidėtas. Geriau, kai sprendimai daromi remiantis daugiau nei vienu vertinimo atveju Didesnis akcentas į besimokančiųjų palyginimą tarpusavyje ----------------------------------------------------------------------- --------------------------------------------------------------- N**ormomis paremtas vertinimas** **Kriterijumi paremtas vertinimas** Vertinami individualūs pasiekimų skirtumai Vertinamas meistriškumas Rezultatas lyginamas su referentinės grupės rezultatais Rezultatas lyginamas suiš anksto numatytu pasiekimo standartu Pasiekimų lygis nustatomas pagal santykinę padėtį tam tikroje grupėje Pasiekimų lygisnėra santykinis Palankesnis siekiant įvertinti labai plačią pasiekimų sritį Palankesnis siekiantįvertinti konkrečios srities pasiekimus Užduotys turi pasižymėti gera skiriamąja geba Skiriamoji geba nesvarbi (gali visigauti maksimalų rezultatą) ----------------------------------------------------------------------- ---------------------------------------------------------------