Sveikatos psichologija 1 PDF

10/7/2018 Rekomenduojama literatūra Arlauskienė R. (2009).Psichologija. Sveikatos KU....

10/7/2018 Rekomenduojama literatūra Arlauskienė R. (2009).Psichologija. Sveikatos KU. Handbook of Healh Psychology. psichologija (2011). Edited by A. Baum. T.A. Revenson, J.Singer. Psychology Press Taylor & Francis Group, New York, USA. Marks D. F. (2015). Health Psychology: theory, research and practice. Los Angeles, CA: SAGE. Taylor S. E. (2006). Health Psychology. Boston: McGraw-Hill. Psichosomatika – ryšys tarp kūno ir II TEMA. ASMENYBĖ IR SVEIKATA: PSICHIKOS IR KŪNO RYŠIO sielos negalavimų. PROBLEMA. Psichosomatiniai sutrikimai – realūs LIGOS IR SVEIKATOS PRIELAIDOS organiniai sutrikimai, kurių atsiradimą ASMENYBĖS TEORIJŲ arba eigą (paūmėjimą) veikia PERSPEKTYVOJE. ASMENYBĖS BRUOŽAI IR POLINKIS Į psichologiniai veiksniai. ĮVAIRIAS LIGAS. Jaučiami vienos ar kitos somatinės ASMENYBĖS SAVIREGULIACIJOS (kūno) ligos simptomai be aiškios PROCESAI, STIPRINANT SVEIKATĄ. fiziologinės priežasties (pvz., pilvo skausmai, bėrimai). Psichosomatinės ligos Psichofiziologiniai sutrikimai -  Odos ligos (egzema, bėrimai);  Kvėpavimo sutrikimai (bronchinė astma, liga atsiranda dėl susijusių psichologinių ir hiperventiliacija); fiziologinių sutrikimų (pvz., galvos arba  Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos migreniniai skausmai). (hipertonija, tachikardija);  Virškinimo trakto sutrikimai (gastritas, opaligė);  Skeleto ir raumenų (nugaros skausmai). 1  10/7/2018 Somatoforminių sutrikimų klasifikacija (I) Somatoforminiai sutrikimai – dėl Somatizacinis sutrikimas – būdingi pirminės psichologinės, o ne fiziologinės besikeičiantys, vis grįžtantys skausmai ar kilmės. Realūs organiniai sutrikimai be nemalonūs somatiniai simptomai įvairiose kūno aiškios fiziologinės priežasties, kurių vietose, nors realaus fiziologinio pagrindo ties atsiradimą arba eigą (paūmėjimą) veikia skausmais ar kitokiems somatiniams simptomams nėra. psichologiniai veiksniai. Hipochondrija – normalius, įprastinius kūno Somatoforminiai sutrikimai – pojūčius ar menkus, kitiems atrodytų - varginantys simptomai įgauna somatinę nereikšmingus simptomus žmogus vertina kaip formą, nors nėra akivaizdžios priežasties. baisios, mirtinos ligos požymius. Somatoforminių sutrikimų klasifikacija (II) Somatoforminiams sutrikimams būdinga: Konversinis sutrikimas – aiškiai matomas fizinis  Asmuo iš tiesų jaučia vienus ar kitus simptomas, dažniausiai susijęs su sensorinėmis fiziologinius simptomus. ar motorinėmis funkcijomis, atsiradęs be  Fiziologinių simptomų pajutimą visuomet lydi medicininės priežasties. nerimas.  50 % pacientų į pirminės sveikatos priežiūros gydytojus kreipiasi dėl somatoforminių, o ne somatinių ligų. Požiūris į pacientus, turinčius somatoforminius sutrikimus Įsitikinti, ar iš tiesų skundai neturi medicininės Somatoforminiai sutrikimai – realūs priežasties, kad nebūtų nepastebėta sunki somatinė organiniai sutrikimai be aiškios fiziologinės liga. priežasties, kurių atsiradimą arba eigą (paūmėjimą) veikia psichologiniai veiksniai. Pacientams taip pat reikalinga pagalba, nes simptomai visuomet signalizuoja apie tam tikrus XX amž. vidur. ypač susidomėta somatinių psichologinius sunkumus (pvz., stresą, išorinius ir ligų atsiradimu dėl psichologinių veiksnių ir vidinius konfliktus). tuo, kad įvairios ligos susijusios su asmenybės bruožais (būdingi tam tikrais bruožais  Nuraminimas, atsainus požiūris nesumažins šių pasižyminčioms asmenybėms). pacientų skaičiaus sveikatos priežiūros įstaigose. Jei asmuo nuolat patiria stresą, ilgainiui gali formuotis realūs funkciniai ar organiniai pakitimai. 2  10/7/2018 PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (Z. FROIDAS) (I) SAMPRATA (Z. FROIDAS) (II) Psichosomatinė medicina - tam tikri pasąmonės Asmenybės struktūra: konfliktai gali sukelti fizinius sutrikimus, kurie Sąmonė – nedidelė psichikos dalis, kurią žmogus simbolizuoja išstumtą į pasąmonę psichologinį gali kontroliuoti. konfliktą. Priešsąmonė (ikisąmonė) – tai, ko konkrečiu Somatinis negalavimas ar simptomas gali būti momentu sąmonėje nėra, bet gali būti ištraukta. aiškinamas kaip kompromisas, formuojamas Pasąmonė – pati reikšmingiausia dalis, į kurią mėginant bent iš dalies patenkinti pasąmonės patenka visa kada nors gauta informacija. troškimus ar norus ir neturint patirties, žinių ar Žmogus nekontroliuoja pasąmonės ir net nežino galimybių padaryti tai kitokiu, priimtinu būdu. jos turinio. PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (Z. FROIDAS) (III) SAMPRATA (Z. FROIDAS) (IV) Asmenybė sudaryta iš trijų struktūrinių dalių: Asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti tik ID – primityvi, biologinė asmenybės pusė, kurioje yra išsprendusi vidinius ir išorinius konfliktus. instinktai ir kiti biologiniai reiškiniai. Suteikia energijos visai žmogaus veiklai. Id veikia pagal malonumo Į pasąmonę perėję konfliktai sukelia nerimą ir principą – nedelsiant gauti malonumą ir vengti skausmo. trukdo žmogui gerai jaustis. EGO – sąmoningoji asmenybės dalis, kuri vadovaujasi realybės principu. Jos dėka žmogus gali suderinti savo Nerimo tikslas – perspėti žmogų apie artėjantį poreikius su visuomenės normomis, bendrauti su aplinka. pavojų, kurį reikia pasitikti arba išvengti. SUPEREGO – asmenybės sluoksnis, kuris suformuotas Jei Ego nesugeba susitvarkyti su nerimu, visuomenės normų ir taisyklių, kurį žmogus įgyja patirties pradedami naudoti gynybos ir auklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausia asmenybės mechanizmai. dalis, nes normos tarsi primetamos iš šalies ir geriausiu atveju žmogus jas įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (Z. FROIDAS) (V) SAMPRATA (Z. FROIDAS) (VI) Gynybos mechanizmai: Regresija – grįžimas prie ankstesnės, vaikiškesnės raidos stadijos, kur tebėra fiksuota tam tikra mūsų Neigimas – atsisakymas priimti tikrovę ir psichikos energija. Žmogus tampa mažiau brandus. pripažinti tai, kas akivaizdu. Atvirkštinis reagavimas – tai procesas, kai Ego Projekcija – tikrovės iškreipimas, kai sau nesąmoningai siekia, kad nepriimtini impulsai būtų nepriimtinus impulsus, troškimus, bruožus, pakeisti priešinga išraiška. jausmus žmogus mato kituose. Racionalizacija – nesąmoningai kuriami save Išstūmimas – padeda Ego išvaryti iš sąmonės pateisinantys aiškinimai, taip nuslepiant nuo savęs keliančius nerimą jausmus ir mintis. Išstūmimas tikrąsias poelgių priežastis. leidžia neprisiminti to, ko nenorime prisiminti ar kas kelia grėsmę. Nukreipimas ar pakeitimas – neigiamos emocijos nukreipiamos į kitus žmones. 3  10/7/2018 PSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (Z. FROIDAS) (VII) Gynybos mechanizmų veikimas gali būti stiprus Afekto izoliacija – jausmo atskyrimas nuo minčių ir ir trukdyti žmogui gyventi: veiksmų,  Asmuo, nepripažįstantis savo intensyvių Intelektualizacija – kai pradedama mąstyti labai impulsų ir išgyvenimų, gali stipriai susijaudinti su abstrakčiai, aukštomis sąvokomis, apibendrintai, kad išstumtais išgyvenimais susijusiose situacijose sumažėtų ar būtų kontroliuojami trikdantys jausmai, (būdingas nerimas, pasikartojantys nemalonūs įtampa, nemaloni situacija. sapnai ir kt.). Slopinimas - sąmoningai vengiama galvoti apie  Neigdamas patiriamą stresą ir galimas jo nerimą keliančius dalykus, stresines situacijas pasekmes sveikatai, asmuo gali neįvertinti realaus (brandus gynybos mechanizmas). pavojaus ir patirti didelių sveikatos sutrikimų. Sublimacija – nepriimtų impulsų išraiška socialiai priimtinais būdais (brandus gynybos mechanizmas).. BIHEVIORISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (J. BIHEVIORISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (J. B. Watsonas, B. F. Skinneris) (I) B. Watsonas, B. F. Skinneris) (II) Psichologijos mokslo dėmesys – aplinkos įtakos Klasikinis sąlygojimas – išmokimas reaguoti jau tyrimas. Žmogaus elgesį grindė materialiniais ir esančia organizmo reakcija ar prigimtiniu, refleksiniu socialiniais pastiprinimais ir bausmėmis. elgesiu į dirgiklį, kuris anksčiau niekuomet Su sveikata ir su liga susijęs elgesys gali būti nesukeldavo tokios reakcijos. išmokstamas. Išmokstame ne tik “sveiko” elgesio Operantinis (instrumentinis) sąlygojimas - visai – sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, bet ir naujo, kitokio elgesio, veiksmo ar judesio išmokimas. simptomų. Kaip tam tikras, kad ir atsitiktinis, veiksmas sulaukia Dėl gaunamų pastiprinimų simptomai gali būti paskatinimo (yra pastiprinamas), jis linkęs įsitvirtinti. linkę įsitvirtinti ir kartotis tam tikrose situacijose. Jei kurį laiką mūsų reakcijos nėra pastiprinamos, jos gali nykti, blėsti. BIHEVIORISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ ASMENYBĖS (J. B. Watsonas, B. F. Skinneris) (III) SAMPRATA (A. BANDURA) (I) Įsitikinimai ar kognityvinės schemos lemia Modeliavimas (mėgdžiojimas stebint) – galima elgesio modelius. išmokti sveiko gyvenimo būdo (pvz., stebėdami ir Elgesį lemia ne tik bausmės ir pastiprinimai, bet mėgdžiodami sportuojančius ar nerūkančius tėvus) arba, ir vidiniai psichikos reiškiniai (lūkesčiai, ligą sukeliančio elgesio bei elgesio susirgus. įsitikinimai, savo vertės suvokimas ir t. t.). Išskirtinis dėmesys – ką žmogus mano apie savo o Biheviorizmo dėsningumais paremta elgesio elgesį ir galimas jo pasekmes. terapija, taikoma medicinoje. Kiekvienas žmogus prognozuoja savo veiksmų o Biheviorizmu paremtos kai kurios sėkmę, imdamasis tam tikros veiklos, vertina save atsipalaidavimo technikos, biogrįžtamasis ryšys kaip efektyvų ar neefektyvų, kaip sugebantį gerai simptomams mažinti. atlikti užduotį ar kaip manantį, jog vargu pavyks. 4  10/7/2018 SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ ASMENYBĖS SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (A. BANDURA) (II) SAMPRATA (M. Seligmanas) (III) Išmoktas bejėgiškumas – įsitikinimas, kad tavo pastangos, aktyvūs veiksmai neturės jokios įtakos Saviveiksmingumas – asmens gebėjimas pasiekti pasekmėms, todėl neverta net mėginti. pageidaujamą rezultatą. Būtina sąlyga vidiniam kontrolės lokusui arba asmeninės kontrolės Ryšys tarp išmokto bejėgiškumo ir depresijos (trijų jausmui. sričių sutrikimas:  Motyvacijos (“nebėra ko stengtis”),  Pažintinį (“mano veiksmai neturi jokios įtakos pasekmėms”),  Emocinį (baimė, išgąstis, į save nukreiptas pyktis). SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ ASMENYBĖS SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (A.T. Beckas) (IV) SAMPRATA (A. T. Beckas) (V) Nerimą ir psichofiziologinius sutrikimus linkę Kognityvioji terapija – asmens sunkumai asmenys nepavojingus stimulus suvokia kaip dažniausiai kyla iškraipius tikrovės faktus, grėsmingus, o menkas grėsmes, kurias lengva susijusius su klaidingomis prielaidomis ir įveikti, paverčia didžiulėmis nelaimėmis. nuostatomis. Klaidingos nuostatos yra nulemtos nekokybiško išmokimo asmens kognityvinėje Pačios stresinės situacijos nėra tokios svarbios raidoje. nerimui ir psichosomatinėms ligoms atsirasti; svarbiau, kaip šios situacijos suvokiamos. Kognityviosios terapijos esmė – atpažinti klaidingus mąstymo modelius, ydingus įsitikinimus bei juos keisti ar jų atsisakyti. HUMANISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA HUMANISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (A. (A. Maslow, C. Rogers) (I) Maslow) (III) Hierarchinėje struktūroje aukščiau esančius poreikius Žmogus turi aukščiausią poreikį išreikšti save, tenkinti galima tik tada, kai patenkinami žemesnieji. atsiskleisti. Kartais žmogus, negalėdamas patenkinti žemesnių Dažniau linkę sirgti savęs neišreiškiantys asmenys. poreikių, gali atidėti jų tenkinimą kuriam laikui ir tenkinti aukštesniuosius. Organizminis vertinimo procesas - kiekvienas žmogus natūraliai teigiamai vertina augimui Skirtingu gyvenimo laikotarpiu dominuoja skirtingo lygio poreikiai: kūdikystėje dominuoja fiziologiniai poreikiai ir jų palankius potyrius ir faktus ir neigiamai reaguoja tenkinimas, ikimokykliniame amžiuje – saugumo, jaunesniajame tai, kas trukdo augti. mokykliniame – priklausomybės ir pagarbos poreikiai, ir tik paauglystėje tampa svarbus saviraiškos poreikis. Kuo aukštesnio lygio poreikius žmogus yra patenkinęs, tuo didesnis jo biologinis (mažiau serga, geriau miega, valgo) ir psichologinis (jaučiasi labiau patenkintas, įgyvendinęs norus ir svajones) efektyvumas. 5  10/7/2018 HUMANISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA HUMANISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (C. Rogers) (IV) (C. Rogers) (V) Suaugęs žmogus gali nesivadovauti savo Kartais organizmo potyrių ir Aš sampratos organizminiu vertinimo procesu, jeigu: neatitikimas yra nemalonus, jis kelia įtampą, grėsmę Aš sampratai.  Aplinkiniai, formuojantys vaiko asmenybei, ignoruoja jo poreikius, tinkamai jų netenkina. Įtampą mažinantys gynybos mechanizmai:  Vaikas pradeda nepasitikėti savo poreikiais, 1.Suvokimo iškraipymas. stengiasi įtikti kitiems bijodamas prarasti meilę ar 2.Neigimas. dėmesį arba neišmoksta savo poreikių tinkamai pažinti ir tenkinti. HUMANISTINĖ ASMENYBĖS SAMPRATA (C. ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA Rogers) (VI) (H. ir Eysenckai) (I) Asmenybės sutrikimai ir psichopatologija Asmenybės bruožus galima išreikšti dviem atsiranda tada, kai gynybos mechanizmais genetiškai nulemtais matmenimis: nesugebama apsiginti nuo išgyvenimų, vidinės  Ekstraversija ir intraversija; arba išorinės grėsmės, nes viena ar kita (arba abi  Pastovumas ir nepastovumas. iš karto) yra pernelyg didelės, sunkiai Psichopatiškumas. pakeliamos asmenybės Aš daliai. ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA (H. ir Eysenckai) (II) (H. ir Eysenckai) (III) Ekstravertai – asmenys, kurių pagrindinė veiksla Pastovios psichikos būsenos žmonės – stabilios, ir dėmesio traukos centras yra aplinkoje. Linkę valdomos, nepermainingos, jų psichikos procesai bendrauti, pirmi eina į kontaktą, yra drąsūs. mažiau labilūs. Introvertai – labiau į save negu į aplinką Nepastovios psichikos būsenos žmonės – orientuoti žmonės. Jiems svarbu, kaip jie būdinga greita nuotaikų kaita, emocinis jaučiasi, ką išgyvena patys. nepastovumas, jų psichika yra jautresnė. 6  10/7/2018 ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA (R.McCrae, (R.McCrae, P.Costa) (IV) P.Costa) (V) 5 svarbiausių asmenybės bruožų modelis Asmenybės emocinis nepastovumas susijęs su (BIG FIVE): nuolatinėmis ar pasikartojančiomis sveikatos Ekstraversija ar intraversija, problemomis, dažnais apsilankymais pas gydytojus. Emocinis pastovumas, Asmens atvirumas potyriams ir gebėjimas Asmens atvirumas potyriams, sutarti su aplinkiniais - su teigiamais sveikatos  Gebėjimas sutarti su aplinkiniais , įsitikinimais. Sąžiningumas. Asmenybės bruožai ir polinkis į įvairias ligas ASMENYBĖS BRUOŽAI IR POLINKIS Į F.Dunbar Ar žmogus bus linkęs sirgti psichosomatinėmis ligomis ir ĮVAIRIAS LIGAS. (1943) kokiomis būtent ligomis sirgs, priklauso nuo jo charakterio (siejo sergančiųjų asmenybės savybes su elgesio modeliais) Nuo pirmųjų Senovės Graikijos ir Romos gydytojų (opinė, hipertenzinė, astminė asmenybės). darbų (pvz., Hipokratas, Galenas) iki XX amž. F.Alexanderis Psichosomatinių ligų atsiradimą aiškino kaip pradž. moksliniais tyrimais paremtų darbų (pvz., E. (1950) * pasąmoninių vidinių konfliktų padarinį. Susiformavęs vidinis konfliktas sukelia nerimą, kuris susijęs su Kretschmeris) ieškoma sąsajų: fiziologija (autonominės nervų sistemos funkcionavimu). Kūno sandaros – kūno konstitucijos – organizmo Nuolatiniai fiziologiniai pokyčiai gali lemti organinius sutrikimus. Vidiniai konfliktai tampa ligų prielaidomis tik funkcionavimu su tam tikrais asmenybės bruožais jeigu asmuo yra linkęs sirgti tomis ligomis (“silpniausia – temperamentu - charakteriu. organo teorija”). Daugiaveiksmė ligų etiologija (ligą lemia fiziologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai). Šiuolaikiniai psichogenetiniai tyrimai atskleidžia – galima paveldėti ne tik polinkį sirgti, bet ir ligai atsirasti “palankią” aplinką. Asmenybės bruožai ir polinkis į įvairias ligas S.Minuchinas Psichologinė ir socialinė aplinka turi A.Antonovsky Vidinė darna (asmuo save, savo gyvenimą ir pasaulį (1970) * įtakos ligos atsiradimui, o ypač jau (1987) suvokia kaip suprantamą, kontroliuojamą ir prasmingą) susijusi su ligų, kaip patiriamo streso atsiradusios (dėl kitų priežasčių) ligos pasekmės – atsiradimu. eigai. S.Kobasos, Asmenybės bruožai kontrolės jausmas, R.H.Rosenmanas A ir B tipo asmenybių tipai siejami su S.Maddi (1998) įsitraukimas, lojalumas permainoms M.Friedmanas širdies ir kraujagyslių ligomis (būdingi * (atsparumo arba patvarumo bruožai) leidžia (1970) * panašūs elgesio modeliai). prognozuoti, ar asmenys susirgs dėl patiriamo E.Colerick Polinkis sirgti ar atsparumas ligoms streso, ar ne. (1985) susidūrus su stresiniais įvykiais susijęs B.Major (1998) Atsparumas apima asmens savigarbą, kontrolės su ištverme. Ištvermingi asmenys jausmą ir optimizmą (teigiamas emocingumas). Šios pasižymi stojiškumu, teigiamu požiūriu savybės net ir labai nepalankiomis sąlygomis padeda į gyvenimą. asmenims išlikti gerai prisitaikiusiems ir sveikiems. N.Kupper D tipo asmenybės tipas, kuriam būdingas (2007) * afektyvumas ir socialinis atsitraukimas. 7  10/7/2018 F.Alexanderis (1950): S.Minuchinas (1970): Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė Cukriniu diabetu sergančių vaikų ligos atsiranda dėl vidinio konflikto: asmuo siekia tėvų paūmėjimų sąsajos su šeimos psichologine /globėjų meilės (nuolat jaučia jos trūkumą), nori būti globojamas ir kartu neigia šį troškimą, išoriškai atmosfera, tėvų konfliktais. demonstruodamas savarankiškumą, nepriklausomybę. Hipertenzija – atsiranda dėl nuolat išstumiamo ar slopinamo priešiškumo: kilusį nepasitenkinimą, pyktį asmuo slopina (neleidžia sau jo įsisąmoninti), nes jam jo paties agresyvūs impulsai atrodo nepriimtini ir grėsmingi, be to, baiminamasi, kad už juos gali būti kerštaujama. R.H.Rosenmanas M.Friedmanas (1970): C tipo asmenybės – priešiškumas siejamas su A tipo asmenybės – labiausiai linkusios sirgti širdies, kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis. koronarinėmis ligomis. Būdinga: polinkis Psichoimunologiniai tyrimai aiškina per imuninės konkuruoti su kitais, nuolatinis skubėjimas, sistemos pasikeitimus ir neuroendokrininės reakcijas nekantrumas, priešiškumas ir pyktis. patiriamo streso metu. Asmenys įsitraukę į darbą, tačiau stokoja Ryšys tarp priešiškumo ir onkologinių ligų: kantrybės, savistabos, yra nerimastingi.  Stresinėje situacijoje priešiški žmonės patiria didesnį distresą. B tipo asmenybės – harmoningesnės,  Fiziologiškai intensyviau reaguoja. ramesnės, į viską žvelgia filosofiškiau.  Aktyvuojama H+H+-A ašis – neuroendokrininiai atsakai į stresą.  Veikiama imuninė sistema, jos aktyvumas.  Organizmas tampa jautresnis onkogeniniams virusams. S.Kobasos, S.Maddi (1998): N.Kupper (2007): Asmenybės atsparumas: D tipo asmenybės - siejamos su širdies ir Kontrolės jausmas – asmens įsitikinimas, kad jis gali kraujagyslių ligomis, pasižymi tendencija neigiamai daryti įtaką savo gyvenimui, jo įvykiams, situacijoms. reaguoti į įvairias situacijas, slopinti savo emocijas, Įsitraukimas – asmens jautimas, jog viskas, kas vyksta, jomis nesidalyti su kitais. yra susiję, turi tam tikrą priežastį, yra praminga ir tikslinga. Šie asmenys jaučia tam tikrą įsipareigojimą, D tipo asmenybė prasčiau psichologiškai prisitaiko, domisi tuo, ką daro, mato savo veiksmų tikslą ir prasmę. stabili ir sunkiai keičiama. Lojalumas permainoms – asmens polinkis priimti pokyčius kaip skatinimą ar galimybę augti, kaip iššūkius, o ne grėsmę saugumui. 8  10/7/2018 Savireguliacijos procesai - tai asmens įsitikinimas savo Kontrolės jausmas– pajėgumu keisti situaciją. apima asmeninę kontrolę ir iš dalies socialinę Savireguliacijos procesai paramą (gebėjimą ja pasinaudoti). Svarbu: Kontrolės jausmas – o kad, asmuo nebūtų tik pasyvus paramos, įsitikinimas, kiek Kontrolės lokusas – nusako, įmanoma kontroliuoti kam priskiriama atsakomybė pagalbos gavėjas; situaciją ne tik savo, bet už tam tikro įvykio, reiškinio ir kitų pastangomis. pasekmes. Skiriami vidinis o kad gaunama pagalba atitiktų jo poreikius. Apima asmeninę (atsakomybė priskiriama sau: kontrolę ir iš dalies aš atsakingas už tai, kas socialinę paramą vyksta su manimi) bei išorinis Gerai žmogaus savijautai svarbiausia – kiek ir (gebėjimą ja (atsakomybė priskiriama kokios socialinės paramos jis jaučia gaunąs, o ne pasinaudoti). kitiems) kontrolės lokusai. reali (objektyviais parametrais vertinama) parama (R. Schwarzeris, A. Leppin, 1988). Kontrolės lokusas Savireguliacijos procesai (I) (J. Walker, 2001) Išorinis lokusas skaidomas dar į du aspektus: Suvokta kontrolė susijusi su pasitikėjimu ir  atsakomybė priskiriama kitiems (galingiems) optimizmu; asmenims; Suvoktas netikrumas ir nenuspėjamumas susiję su likimui, aplinkybėms (kitoms sunkiai nerimu; apibrėžtoms jėgoms) (nusako prastą motyvaciją Suvoktas nekontroliuojamumas susijęs su baime, rūpintis savo sveikata). nerimu ir /arba depresija; Suvokta asmeninė kontrolė ir suvokta socialinė kontrolė papildo viena kitą; Asmeninė kontrolė yra labiau tinkama ir pageidaujama nei socialinė, nes yra labiau patikima ir patvari. Asmenybės blogos savijautos (nerimo, Savireguliacijos procesai (II) (J. Walker, 2001) prislėgtumo) priežastys (I) (J. Walker, 2001)  Emocinė ir informacinė parama turėtų būti traktuojama kaip paramos, didinančios asmeninės  Jų situacija yra nekontroliuojama; kontrolės jausmą, tipai. Jie turi neigiamų lūkesčių esamai ar  Instrumentinė parama yra adaptyvi tuo atveju, jeigu būsimai kontrolei (lūkesčiai paremti tenkina poreikius, kurių pats asmuo negali patenkinti. Jeigu ji uzurpuoja asmeninę kontrolę ir formuoja ankstyvąją, traumuojančia patirtimi); priklausomus santykius, ji yra neadaptyvi. Jie neišmoko veiksmingai spręsti  Teigiamos ar neigiamos emocijos, susijusios su problemų, su kuriomis susiduria; pasitikėjimu, optimizmu, baime, nerimu ir depresija, atspindi suvoktos kontrolės laipsnį - kiek pasiekiama iš Jie prarado asmenį (ar ryšį su juo), kuriuo bet kokio šaltinio (savęs, kitų ar dvasinių) bet kuriuo galėdavo pasikliauti, gauti emocinės momentu. paramos. 9