Kriminalistinė raštotyra 2022 PDF

Kriminalistinė raštotyra Rašysena - tai rankraštyje užfiksuota judesių sistema, atspindinti asmens rašymo įgūdžius. Kriminalistinė raštotyra – tai kriminalistikos technikos šaka, tirianti rašysenos ir rašto kalbos formavimosi bei kitimo dėsningumus ir rengianti rašysenos tyrimo metodus, s...

Kriminalistinė raštotyra Rašysena - tai rankraštyje užfiksuota judesių sistema, atspindinti asmens rašymo įgūdžius. Kriminalistinė raštotyra – tai kriminalistikos technikos šaka, tirianti rašysenos ir rašto kalbos formavimosi bei kitimo dėsningumus ir rengianti rašysenos tyrimo metodus, siekiant identifikuoti arba apibūdinti tekstą parašiusį asmenį, taip pat nustatyti kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismo lingvistika Taikomosios lingvistikos šaka, tirianti teisės srityje vartojamą kalbą bei pritaikanti kalbotyros žinias teisėsaugos poreikiams. Kriminalistinė teismo lingvistika Lingvistinių žinių taikymas atskleidžiant nusikaltimus: - Autorystės tyrimai; - Žodžio reikšmės aiškinimas; - Pasakymo prasmės aiškinimas; - Teksto turinio aiškinimas; - Intencijos aiškinimas; - Plagiato tyrimai; - Ir kt. Raštas -  tai sudėtingas sąmoningos veiklos procesas, kurio metu specialiai sukurtais grafiniais ženklais yra fiksuojamos žmogaus mintys.  Suformuluotos ir užfiksuotos mintys sudaro rašto turinį.  Rašto forma yra vadinama rašysena. Rašto kalbą apibūdina raštingumo lygis, tai yra gebėjimas dėstyti savo mintis laikantis tam tikrų nustatytų taisyklių Požymiai: Gramatiniai (gramatikos taisyklės, raštingumo lygis) Leksiniai (vartojami žodžiai) Stilistiniai (gebėjimas darniai ir sklandžiai reikšti mintis) Topografiniai požymiai – tai specifiniai rašymo įpročiai, apibūdinantys teksto ir jo dalių išsidėstymą. Požymiai: Pavadinimų, kreipimųsi, datų ir t.t. vieta tekste Paraštės. Pastraipų ypatybės. Puslapių numeracija Tarpai tarp žodžių, eilučių. Specifiniai rašymo, taisymo, prirašymo, intarpų įpročiai. Rašysenos požymiai atspindi individualias ir pastovias rašymo įgūdžių ypatybes, sudarančias individualią požymių visumą, būdingą konkretaus žmogaus rašysenai. Požymiai: Bendrieji (apibūdinantys rašyseną kaip tam tikrą judesių visumą) Specialieji (apibūdina konkrečių raidžių, ženklų ir jų elementų bei junginių rašymo ypatumus) Bendrieji rašysenos požymiai  charakterizuoja rašyseną apskritai, padeda priskirti rašyseną konkrečiai grupei. Bendrieji rašysenos požymiai  rašysenos išlavinimas,  raidžių ir skaitmenų dydis,  judesių koordinacija,  rašymo tempas,  nuolinkis,  rašysenos įbėgis,  rišlumas,  spūdis.  Rašysenos išlavinimas  – sugebėjimas rašyti laisvais, koordinuotais, greitais judesiais. Išlavinta Vidutiniškai išlavinta Neišlavinta Rašysenos dydis  – nustatomas pagal mažųjų raidžių aukštį. smulkus (< 2 mm), vidutinis (2-4 mm), stambus (> 4 mm). Judesių koordinacija Seno žmogaus rašysena. Sutrikusi didelės amplitudės judesių koordinacija. Rašysenos konstrukcija Supaprastinta Paprasta Įmantri rašysena  Rašysenos įbėgis Mažas Vidutinis Didelis  Raidžių rišlumas Mažas (2-3 raidės) Vidutinis ( 3-5 raidės) Didelis (5-6 raidės) Ištisinis arba intervalinis Rašysenos forma  tiesiaeigė (elementų jungimas kampuotas) ir  kreivaeigė (elementai jungiami apvaliais judesiais).  Specialieji rašysenos požymiai Judesių lokalizacijos ypatybės Judesių pradžia Judesio pabaigos taškų vieta Jų tarpusavio padėtis Judesio susikirtimo ir jungiamųjų taškų padėtis.  Judesių sudėtingumas Ženklų struktūra: Paprasta Supaprastinta Sudėtinga  Judesių jungimo forma ir rūšis Jungimo rūšis: Ištisinis jungimas ir intervalinis jungimas Jungimo forma: a) Lankinė b) Kilpinė c) Kampinė  Judesių forma Pagal formą judesiai būna: a) Kilpiniai b) Ovalūs c) Lankiniai d) Vingiuoti e) Kampuoti  Identifikacinės rašysenos savybės  individualumas,  pastovumas (sąlyginis),  variantiškumas: - dėl neįprastų rašymo sąlygų, - dėl neįprastos būsenos. Rašysenos kraipymo būdai  rašymas, pamėgdžiojant spausdintines raides (paprastai didžiąsias),  kito asmens rašysenos pamėgdžiojimas (rašysenos imitacija),  rašymas neįprasta (paprastai kaire) ranka,  rašysenos maskavimas (greitraščio kraipymo būdas),  rašymas pamėgdžiojant neišlavintą (mokyklinę) rašyseną. Parašai ir jų tyrimas Parašo transkripcija – tai parašo sudedamosios dalys. VG-monograma – neraidiniai elementai (1) + užraitas (2) – papildomi elementai (3,4) Parašo neraidiniai elementai (1) – tai dažniausiai lankiniai, kampiniai, kilpiniai elementai, sudarantys parašo vidurinę dalį. Parašo užraitas (2) – baigiamoji parašo dalis. Papildomi elementai (3,4) Pagal savo sudėtį parašai būna:  raidiniai, t. y. susidedantys tik iš raidžių;  mišrūs, susidedantys iš raidžių, neraidinių elementų ir užraito;  neraidiniai, susidedantys tik iš neraidinių elementų ir užraito. Raidiniai parašai: Raidiniai parašai: Mišrūs parašai: Neraidiniai parašai: Neraidiniai parašai: Neraidiniai parašai: Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės parašas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus parašas Vytauto Landsbergio parašas  Lietuvos atstovų Valdo Adamkaus, Algirdo Brazausko ir Antano Valionio parašai po Sutartimi JAV prezidento Barack Obama parašas BŪNA IR TOKIŲ PARAŠŲ Rašysenos imitacija, t. y. svetimo parašo ar rašysenos pamėgdžiojimas, – paplitęs dokumentų klastojimo būdas. Skiriami du rašysenos imitavimo būdai: 1) imitavimas iš atminties; 2)imitavimas turint tikro parašo ar rašysenos pavyzdį. Techninio parašų padirbimo būdai: 1) parašo kopijavimas peršviečiant; 2) kopijavimas per kopijavimo popierių; 3) kopijavimas ant klastojamo dokumento perspaudžiant tikro parašo štrichus ir vėliau juos apvedant rašalu ar šratinuku; 4) dvigubas kopijavimas; 5) kopijavimas naudojant įvairius kopijavimo aparatus. Techninio parašų padirbimo būdai: parašo kopijavimas peršviečiant; kopijavimas per kopijavimo popierių; kopijavimas perspaudžiant; dvigubas kopijavimas; parašo padirbimas padarant tikro parašo klišę; parašo nuskanavimas ir atspausdinimas spausdintuvu. PASIRAŠYTA PRIEŠ INSULTĄ PASIRAŠYTA PO INSULTO GRAFOTYP programa, kurios metu yra nustatomi individualūs rašysenos požymiai RAŠYSENOS EKSPERTIZĖ  Rašysenos ekspertizės – tai rašysenos tyrimai, kurių metu siekiama identifikuoti arba apibūdinti asmenį, parašiusį tam tikrą rankraštį, užrašiusį kokį nors įrašą arba pasirašiusį po dokumentu. Rašysenos ekspertizės objektai  raidiniai įrašai (rašysena);  parašai;  skaitmeniniai įrašai. Rašysenos ekspertizės uždaviniai:  identifikaciniai,  klasifikaciniai,  diagnostiniai. Identifikaciniai uždaviniai sprendžiami, kai reikia nustatyti tekstą rašiusį ar pasirašiusį asmenį arba nustatyti, kad keli dokumentai (tekstai) parašyti, pasirašyti vieno asmens. Identifikaciniai klausimai Ar tiriamąjį tekstą (ar jo dalį) parašė konkretus asmuo (Petraitis)? Ar tas pats ar skirtingi asmenys parašė rankraštinį tekstą pateiktuose tirti dokumentuose? Ar dokumente pasirašė konkretus asmuo (Jonaitis)? Klasifikaciniai uždaviniai  sprendžiami, kai tekstą rašiusį asmenį reikia priskirti tam tikrai grupei, pvz., pagal amžių, lytį. Klasifikaciniai klausimai  Ar tiriamąjį tekstą parašė vyras ar moteris?  Koks rankraštį parašiusio asmens amžius? Diagnostiniai uždaviniai  sprendžiami siekiant nustatyti rašiusio asmens būseną rašymo metu ir rašymo sąlygas. Diagnostiniai klausimai  Ar rankraštiniai tekstai parašyti įprasta ar pakeista rašysena?  Ar tiriamasis tekstas parašytas, esant rašančiam neįprastos būsenos?  Ar tiriamasis tekstas parašytas neįprastomis sąlygomis?  Pagrindiniai reikalavimai ruošiant bei pateikiant medžiagą rašysenos, parašų ekspertizei. 1. Rašysenos, parašų ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tinkami identifikuoti objektai. 2. Ekspertizei (tyrimui) dokumentai turėtų būti tinkamai pateikiami. 3. Nerekomenduojama žymėti tiriamųjų objektų rodyklėmis, apvesti, pabraukti, ant jų pasirašyti ir pan. Rašysenos, parašų pavyzdžių ruošimo pagrindiniai reikalavimai Pagrindiniai reikalavimai pateikiant rašysenos ir parašų pavyzdžius ekspertui yra: -jų patikimumas, t. y. neabejotina jų priklausomybė tam asmeniui, kieno vardu jie pateikti; -jų kokybė, t. y. jų atitikimas pagal rašymo (pasirašymo) laiką, tempą, dokumento rūšį, kalbą, medžiagą, rašymo sąlygas, rašymo būdą ir, jei galima, pagal teksto turinį; -pakankamas jų kiekis, t.y. toks lyginamosios medžiagos (pavyzdžių) kiekis, kuris leidžia išsamiai ir visapusiškai palyginti tiriamuosius įrašus (parašus) su pavyzdžiais, surasti visus požymius, esančius tiriamajame tekste bei parašuose.  Lyginamosios medžiagos rašysenos ekspertizei parengimas  Norint nustatyti tekstą ar įrašą rašiusį ar dokumente pasirašiusį asmenį, reikia turėti įtariamų asmenų rašysenos ir parašų pavyzdžių.  Lyginamieji rašysenos pavyzdžiai  laisvieji,  sąlygiškai laisvieji,  eksperimentiniai. Laisvieji rašysenos (parašų) pavyzdžiai – rankraščiai, rašyti arba pasirašyti iki bylos, kurioje reikia atlikti ekspertizę, iškėlimo. Imant laisvuosius rašysenos pavyzdžius, svarbu laikytis tokių taisyklių:  laikotarpis tarp rašysenos pavyzdžių ir tiriamųjų objektų parašymo turi būti kuo trumpesnis;  laisvieji rašysenos pavyzdžiai turiniu ir paskirtimi turi atitikti tiriamąjį dokumentą;  rašysenos pavyzdžiai turi būti parašyti ta pačia kalba kaip ir tiriamasis tekstas;  rašysenos pavyzdžių ir tiriamųjų įrašų rašymo priemonės, dažomoji medžiaga ir pagrindas turi būti kuo artimesni;  pageidautina, kad laisvuosiuose pavyzdžiuose pasitaikytų visi rašysenos variantai, kuriais gali šyti įtariamas asmuo. Sąlyginai laisvieji rašysenos pavyzdžiai – tai įrašai ar parašai procesiniuose dokumentuose, t. y. rankraščiai ar parašai, parašyti/pasirašyti iškėlus baudžiamąją ar civilinę bylą, susiję su ja ar ne, bet ne specialiai paruošti lyginamajam tyrimui. Eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai – tai pavyzdžiai paimti iš įtariamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo, laikantis BK reikalavimų, specialiai ekspertizei atlikti. Ekspertas negali atsakyti į pateiktus klausimus kai:  tiriamieji objektai trumpi, paprastos sandaros ir todėl nepakankamai informatyvūs;  lyginamoji medžiaga parengta netinkamai arba jos yra per mažai,  nepavyksta gauti pakankamai kokybiškos medžiagos.  Eksperimentiniai parašų pavyzdžiai. Imant eksperimentinius parašų pavyzdžius, asmuo, kurio vardu pasirašyta, 2-5 lapuose turi parašyti savo vardą, pavardę ir greta pasirašyti: Tomas Kavaliauskas.................. (parašas). Asmuo, kuris galėjo pasirašyti už kitą asmenį: -1-3 lapuose turi parašyti savo vardą, pavardę ir greta savo parašu pasirašyti: Tomas Kavaliauskas.............(parašas); -2-4 lapuose turi parašyti asmens, kurio vardu yra tiriamasis parašas, vardą, pavardę ir pasirašyti taip, kaip, mano, galėtų pasirašyti tas asmuo. Jei įtariamas asmuo yra Tomas Kavaliauskas, o tiriamas parašas yra Petro Vaitkaus vardu, rašoma: Petras Vaitkus...............(parašas) pasirašyti sugalvotu parašu. Pareigūnas savo parašu turi patvirtinti rašysenos, parašų autentiškumą. Imant eksperimentinius parašų (rašysenos) pavyzdžius neleistina, kad rašantysis kopijuotų tiriamąjį parašą (įrašą). Rekomenduotina paimti kiekvieną parašytą (pasirašytą) lapą nuo stalo, kad jau parašytas (pasirašytas) tekstas nebūtų pavyzdys rašančiajam. Taip pateiktuose pavyzdžiuose atsiskleidžia didesnis rašysenos variantiškumas. Skiriant rašysenos objektų tyrimą (ekspertizę) dar pateikiamos žinios apie asmenį (amžius, išsilavinimas, profesija), nurodoma, jei jie yra, fiziniai trūkumai bei psichiniai sutrikimai. Labai lengva yra suklastoti kito žmogaus parašą! MITAS ar TIESA? Pabandykite pabūti ekspertais. Kuris iš tyrimui pateiktų parašų yra nesuklastotas? Tad kuris parašas yra nesuklastotas? Originalus parašas yra Nr.3  Links Kaip analizuojama rašysena? Teismo ekspertizės rašysenos ekspertai – You Tube https://www.youtube.com/watch?v=7 HCGob75xGQ