Psichologijos konspektas PDF

1 PASKAITA -- ĮVADAS Psichologija - mokslas, tiriantis psichiką. Psichika - ypatingu būdu organizuotos materijos savybė subjektyviai atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Psichiką sudaro įvairūs psichiniai (vidinio gyvenimo) reiškiniai. Psichika būdinga gyvoms būtybėms, turin...

1 PASKAITA -- ĮVADAS Psichologija - mokslas, tiriantis psichiką. Psichika - ypatingu būdu organizuotos materijos savybė subjektyviai atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Psichiką sudaro įvairūs psichiniai (vidinio gyvenimo) reiškiniai. Psichika būdinga gyvoms būtybėms, turinčioms centrinę nervų sistemą ar jos užuomazgų. Sudėtingesnės nervų sistemos organizmų psichika - sudėtingesnė. Sudėtingiausią psichikos formą - žmogaus - skiria mąstymas, kalba ir sąmonė Psichinis reiškinys - psichikos sudėtinė dalis (dėmuo) Pagal pastovumą ir funkcijas individo veikloje: \- psichinis procesas (pvz. jutimas, suvokimas, emocija) \- psichinė būsena (pvz. emocinė būsena) \- psichinė savybė (pvz. gabumai, temperamentas) Pagal pažinimo lygmenį: \- įsisąmonintas (sąmonė) reiškinys \- neįsisąmonintas (nesąmoningumas) reiškinys \- ikisąmoningas (ikisąmoningumas) reiškinys Ikimokslinė psichologija - Psichologija prasidėjo formuotis 5 a. p. m. e. senovės Graikijos filosofų darbuose. Vėliau psichologijos žinios daugiausia buvo kaupiamos medikų ir filosofų darbuose. Ankstyvųjų ir vėlesnių mąstytojų darbuose galima aptikti šiuolaikinės psichologijos klausimų. Mokslinė psichologija - 1879 m. laikomi psichologijos, kaip atskiro mokslo, pradžia. Tyrinėjo - reakcijos laiką, jutimus ir suvokimą, dėmesį, asociacijas, emocijas ir kitus psichinius reiškinius. Taikė - introspekciją. Introspekcija - tyrimo metodas, grįstas specialiai tiriamam klausimui apmokytų tiriamųjų savo psichinių reiškinių stebėjimu ir aprašymu. Wilhelm Wundt Vokietijoje Leipcigo universitete įsteigė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją ir pradėjo pirmuosius psichologijos eksperimentus. Struktūrinė psichologija (struktūralizmas) - ankstyvoji (XX a. pr.) psichologijos kryptis, kurios pagrindinis tyrimo objektas - tai, ką galima sąmoningai suvokti ir nupasakoti naudojant introspekciją. Svarbiausias uždavinys - skaidyti sąmonę į dėmenis (elementus) ir atskleisti tų dėmenų jungimo dėsnius. Svarbiausiais neskaidomais sąmonės dėmenimis laikyti pojūčiai, vaizdiniai ir paprasčiausios emocijos. Išplėtojo - E. B. Titchener. Struktūrinė psichologija palaipsniui išnyko paaiškėjus, kad introspekcija nėra patikimas tyrimo metodas. Funkcinė psichologija (funkcionalizmas) - psichologijos kryptis, kuri buvo sutelkusi dėmesį į psichinių ir elgsenos procesų funkcijas - kaip šie procesai padeda organizmui prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Idėjas paveikė Ch. Darwin evoliucijos teorija. XX a. pradžia/pirma pusė: \- psichoanalizė (S. Freud); \- biheiviorizmas (J. B. Watson, B. F. Skinner); \- humanistinė psichologija (C. Rogers, A. Maslow). Vėliau: - kognityvioji psichologija, kognityvusis neuromokslas Psichoanalizė - S. Freud pradėta plėtoti psichologijos teorija ir ja pagrįsta psichoterapija. Pabrėžė, kad mūsų pasąmoningi procesai ir vaikystės patirtys veikia mūsų elgesį. Biheiviorizmas - psichologijos kryptis, kuri teigė, kad psichologija turi tirti žmogaus ir gyvūnų elgesį, nes tik jį įmanoma tiksliai (objektyviai) užfiksuoti. Kartais vadinamas S→R (stimulo-reakcijos) psichologija, objektyviąja psichologija. Teigė, kad psichologija turi būti grįsta objektyviais faktais, o ne introspekcija fiksuota subjektyvia patirtimi. Humanistinė psichologija - psichologijos kryptis, kurios tyrinėjimų objektas - laisva, įgyvendinanti kūrybines galias ir siekianti saviraiškos asmenybė (fokusas - asmenybės augimo potencialas, tai skatinančios ir ribojančios sąlygos). Kognityvioji psichologija - psichologijos kryptis, kurios tyrimo ir aiškinimo objektas yra pažinimo procesai. Susiformavo kaip reakcija į biheiviorizmą, pabrėžusį tik išoriškai stebimo elgesio ir jo ryšio su stimulais tyrimus. Sugrąžino tyrėjus prie pažinimo procesų (S-R tarpininkų) tyrimų. Pagal mėginimus sukurti bendrąją teoriją skiriamos psichologijos kryptys Pagal tai, kokiu atžvilgiu tiriamas dalyko objektas, skiriamos psichologijos šakos Psichologijos kryptys: \- psichoanalizė \- postfroidizmas (neofroidizmas) (iš psichoanalizės išsiplėtojusi psichologijos teorija. Nors taip pat dėstė dinaminį požiūrį į psichiką, atsisakė pamatinių psichoanalizės dėsnių ir labiau pabrėžė tarpasmeninius, visuomeninius ir kultūrinius asmenybės, jos tapsmo veiksnius.) (Atstovai: A. Adler, C. G. Jung, E. Fromm, K. Horney, H. S. Sullivan, E. Erikson, H. Kohut, M. Mahler ir kt.) \- biheiviorizmas \- geštaltpsichologija (geštaltizmas) (psichologijos kryptis, kurios pagrindinis ir aiškinamasis psichikos struktūrinis vienetas ir veikimo dėsnis yra geštaltas.) (Akcentavo, kad pagrindinė psichikos ypatybė - organizuoti suvokiamą informaciją į tam tikras formas, konfigūracijas - geštaltus.) (Pabrėžė psichikos elementų integralumą, kurių visetas yra jau visiškai nauja kokybė, nesuprastinama į ją sudarančius dėmenis ir nepaaiškinama jų savybėmis.) \- humanistinė psichologija \- egzistencinė psichologija (psichinių reiškinių teorinis ir empirinis tyrimas ir poveikio organizavimas, grįstas egzistencializmo dėsniais.) (Pabrėžia žmogaus gyvenimo prasmės klausimus per jo subjektyvią patirtį, taip pat individualios patirties ir individualios būties svarbą.) \- kognityvioji psichologija \- kognityvusis neuromokslas Psichologijos šakos: \- teorinės psichologijos šakos - bendroji psichologija - nagrinėja bendriausius žmogaus psichikos ir elgesio ypatumus, istorinę ir individualią psichikos ir elgesio raidą, jų sutrikimus ir psichologinį įvertinimą, biologinius mechanizmus, socialinį elgesį. Bendroji psichologija taip pat analizuoja psichologijos tapsmą mokslu ir jos raidą, pristato ir lygina psichikos ir elgesio tyrimų ir aiškinimo skirtingas teorijas. - amžiaus tarpsnių (raidos) psichologija -tiria žmogaus psichikos kitimą nuo gimimo iki mirties. Nustato kiekvieno amžiaus tarpsnio psichinių reiškinių asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius. - socialinė psichologija - tiria žmogaus psichinius reiškinius ir jų ypatumus, atsirandančius dėl tikro, įsivaizduojamo arba simbolinio kitų žmonių buvimo. - asmenybės psichologija - kuria asmenybės teorijas, aiškinančias asmenybę aprašančias savybes bei jos formavimąsi lemiančius veiksnius. - patopsichologija - tiria neįprastus žmogaus pažinimo, emocijų ir elgesio modelius, kurie gali būti vertinami kaip psichikos ligų simptomai. - zoopsichologija (gyvūnų psichologija) - tiria gyvūnų psichiką, jos kilmę, istorinę ir individualiąją raidą. Nagrinėja konkrečių gyvūnų rūšių psichikos ir elgesio savumus. \- taikomosios psichologijos šakos - klinikinė - sveikatos - pedagoginė organizacinė (industrinė, darbo) - teisės - sporto - kūrybos - eismo Psichologas - asmuo, baigęs pagrindines psichologijos studijų krypties pirmosios studijų pakopos universitetines studijas ir antrosios studijų pakopos psichologijos studijas. Medicinos psichologas - tai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį ir licenciją. Medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų. Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Psichiatras turi teisę diagnozuoti psichikos sutrikimus, skirti vaistus psichikos sutrikimams gydyti (išrašyti receptus). Psichoterapeutas - gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas (arba kitas specialistas), kuris po aukštojo mokslo baigimo papildomai mokėsi ir baigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą (trunkantį ne mažiau kaip 3 metus). Taigi - psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas. Psichoterapeutai remiasi konkrečia psichoterapine paradigma. Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) - visuomeninė organizacija, vienijanti daugiau nei 900 psichologų, dirbančių įvairiose psichologijos srityse. 2 PASKAITA -- TYRIMAI PSICHOLOGIJOJE Tyrimo strategija - bendras tyrimo planas, numatantis visus tyrimo etapus, sąlygojantis duomenų rinkimų būdus (metodus) ir jų interpretaciją Tyrimo strategijos: \- Aprašomoji (stebėjimo) \- Koreliacinė (įvertinimo) \- Eksperimentinė (manipuliacinė) APRAŠOMOJI : Kiekvienas mūsų kasdien stebime. Panašiai elgiasi ir profesionalūs psichologai, tik jų stebėjimai objektyvesni ir sistemingesni. \- Atvejo tyrimas - toks stebėjimo būdas, kai nuodugniai tiriamas vienas individas ar grupė, tikintis taip atskleisti tai, kas būdinga visiems individams. \- Natūralus stebėjimas, laboratorinis stebėjimas ir savistaba - STEBĖJIMAS - tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tyrėjas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kokius jam pateikia aplinka. - Išorinis (objektyvusis) stebėjimas: 1. Natūralusis stebėjimas 2. Laboratorinis stebėjimas ( kontroliuojamomis sąlygomis) - Subjektyvusis stebėjimas: 1. Savistaba Natūralus stebėjimas - elgesio stebėjimas ir fiksavimas natūraliomis, nekeičiamomis ir nekontroliuojamomis aplinkybėmis. Stebint, elgesys neaiškinamas, tik aprašomas. Savistaba - savo paties psichinių reiškinių, veiksmų ir elgesio stebėjimas. Savistabos duomenys yra itin subjektyvūs, todėl savistaba taikoma tik kaip sudėtinė kitų tyrimo technikų dalis. Savistaba nelygu introspekcijai, pastarajai sąvokai palikta tik istorinė vertė \- Apklausa - empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu, laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti. Paremta savistabos duomenimis. Norint susidaryti tikslų vaizdą apie visus žmones, privalome naudoti reprezentatyvią imtį - tai tokia imtis, kuri atspindi visą tiriamą populiaciją pagal tam tikrus požymius. Naudojama atsitiktinė atranka -- kai visų diidesnės grupės narių galimybės pakliūti į imtį yra vienoda. KORELIACINĖ (ĮVERTINIMO) TYRIMO STRATEGIJA: Koreliacinis tyrimas - tyrimo metodas, kuriuo taikant statistikos priemones siekiama įvertinti tiriamųjų veiksnių ryšį. Koreliacija - matas, rodantis kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du veiksniai (koreliacija parodo statistinį ryšį). Koreliacijos koeficientas - ryšio matematinė išraiška, kintanti nuo -1 iki +1. Koreliacija parodo priežastinio-pasekminio ryšio galimybę, tačiau neįrodo priežastingumo. EKSPERIMENTINĖ (MANIPULIACINĖ) TYRIMO STRATEGIJA:  Eksperimentas - tyrimo būdas, kai tyrėjas keičia vieną ar kelis veiksnius (nepriklausomus kintamuosius) ir stebi, kaip jie veikia tam tikrą elgesį ar psichikos procesus (priklausomą kintamąjį). Eksperimentų metu būna bent dvi grupės: eksperimentinė ir lyginamoji (kontrolinė). Atsitiktinai paskirstant, grupės yra suvienodinamos prieš pradedant daryti bet kokį poveikį. Eksperimentinės sąlygos - eksperimento sąlygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomo kintamojo. Priklauso eksperimentinė grupė. Kontrolinės sąlygos - eksperimento sąlygos, priešingos eksperimentinėms, t. y. tiriamieji nėra veikiami eksperimentinių sąlygų. To reikia palyginimui, kad galima būtų įvertinti nepriklausomo kintamojo poveikį. Priklauso kontrolinė grupė. Nepriklausomas kintamasis - eksperimento veiksnys, kuris yra tikslingai keičiamas; kintamasis, kurio įtaką norima ištirti. Šio manipuliavimo tikslas - nustatyti jo poveikį priklausomam kintamajam. Priklausomas kintamasis - kintamasis, kuris yra matuojamas; tai kintamasis, kuris eksperimento metu gali keistis atsakydamas į nepriklausomojo kintamojo keitimą. Atsitiktinis paskirstymas - atsitiktinis dalyvių parinkimas į eksperimentinių ir kontrolinių sąlygų grupes, taip sumažinant išankstinius skirtumus tarp skirtingų eksperimento dalyvių grupių. Nepainioti: \- atsitiktinė imtis (sudaro reprezentatyvios imties pagrindą); \- atsitiktinis paskirstymas (suvienodina eksperimentinę ir kontrolinę grupes). TYRIMŲ ETIKA: - Informuotas sutikimas - Teisė nedalyvauti - Apsaugoti tyrimo dalyvius nuo didesnės nei įprastos žalos ir nemalonių pojūčių - Užtikrinti tyrimo dalyvių konfidencialumą - Debriefingas -- vėliau, atliktus tyrimą, detaliai paaiškinti eksperimento tikslą - Sąžiningumas Testavimas - empirinių duomenų rinkimo būdas, kai asmeniui ar grupei pateikiamas testas ir iš užduočių atlikimo rezultatų sprendžiama apie individo psichinių reiškinių ypatybes. Pagal užduočių ir atsakymų būdą - žodinis ir nežodinis testas. Pagal testavimo būdą - asmeninis ir grupinis testas. Pagal atliktą standartizaciją - standartizuoti ir nestandartizuoti testai.  Psichologinis vertinimas - Atliekamas pasitelkiant psichologijos metodikas, kurias turi teisę naudoti tik psichologo išsilavinimą turintis specialistas. 3 PASKAITA -- BIOLOGINĖ PSICHOLOGIJA 1 DALIS Biologinė psichologija - psichologijos šaka, nagrinėjanti biologijos ir elgesio tarpusavio ryšius. Visa, kas yra psichologiška, tuo pat metu yra ir biologiška. NEURONAI : Jie sudaro nervų sistemą, jų yra įvairių tipų. Kiekvieną neuroną sudaro: - ląstelės kūnas - kontroliuoja neurono funkcijas; - dendritai - trumposios neurono ataugos, kurios priima nervinius impulsus ir perduoda į ląstelės kūną; - aksonas - ilgoji neurono atauga (gali būti iki kelių metrų ilgio), kuri nervinius impulsus perduoda į kitus neuronus, raumenis ar liaukas. Kai kurių neuronų ataugas dengia daug riebalų turintis sluoksnis - mielino dangalas. Tai pagreitina elektrinių impulsų sklidimą. Nerviniai impulsai neurone kyla jį veikiant išoriniais dirgikliais, kurių dirginimas paverčiamas elektriniais impulsais, arba veikiant cheminiams signalams iš kaimyninių neuronų. Kai kurie signalai sužadina, kiti - slopina. Jei iš sužadinančių signalų atėmus slopinančius viršijamas minimalus stipris, vadinamas slenksčiu, susijungę signalai sukelia nervinį impulsą, kuris toliau sklinda neuronu. Slenkstis - dirginimo, būtino nerviniam impulsui sukelti, lygis KAIP NEURONAI SĄVEIKAUJA? Sinapsė - jungtis tarp impulsą perduodančio neurono aksono galo ir jį priimančios ląstelės kūno ar dendrito. Šioje jungtyje esantis labai mažas tarpelis (0,00000025 cm) yra vadinamas sinapsiniu plyšiu. Kai nervinis impulsas pasiekia aksono galūnėlę, jis išskiria chemines medžiagas - neuromediatorius. Per 0,0001 sek. neuromediatoriaus molekulė pereina per plyšį ir sąveikauja su impulsus priimančiojo neurono membranos receptoriumi taip tiksliai, kaip raktas su spyna. Dėl to sustiprėja arba susilpnėja priimančiojo neurono parengtis sukelti nervinį impulsą. Perteklinius neuromediatorius absorbuoja siunčiantysis neuronas (tai vadinama reabsorbcija) KAIP MUS VEIKIA NEUROMEDIATORIAI? Agonistai žadina neuronų impulsus (pvz. opijaus vaistai, juodosios našlės voro nuodai) Agonisto molekulė gali blokuoti neuromediatoriaus reabsorbciją. Antagonistai slopina neuronų impulsus (pvz. nuodas botulinas, kurarės nuodai). NERVŲ SISTEMA: Nervų sistemą sudaro periferinės ir centrinės nervų sistemos nervinės ląstelės. Centrinę nervų sistema (CNS) sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinę nervų sistemą (PNS) nervai. PNS jungia CNS su kūne esančiais jutimo organais, raumenimis ir liaukomis. Informacija nervų sistema keliauja per trijų rūšių neuronus: - Juntamieji neuronai siunčia info iš jutimo organų į centrinę nervų sistemą - Judinamieji neuronai siunčia info iš centrinės nervų sistemos į raumenis ir liaukas - Tarpiniai neuronai tai centrinės nervų sistemos neuronai, jungiantys juntamąjį įvestį ir judinamąją išvestį CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA sudaryta iš tarpinių. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA -- iš juntamųjų ir judinamųjų neuron PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA: Sudaro dvi dalys: - SOMATINĖ NERVŲ SISTEMA -- PNS dalis, kuri renka info iš jutimo organų ir valdo kūno skeleton raumenis - AUTONOMINĖ NERVŲ SISTEMA (ANS) -- PNS dalis, kuri tvarko vidaus organų raumenų ir liaukų veiklą -- reguliuoja vidaus organų veiklą. - SIMPATINĖ NERVŲ SISTEMA -- ANS dalis, kuri aktyvina kūną ir sutelkia energiją stresinėmis situacijomis - PARASIMPATINĖ NERVŲ SISTEMA -- ANS dalis, kuri slopina kūno veiklą ir taip taupo energiją CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA -- NUGAROS SMEGENYS IR REFLEKSAI: Nugaros smegenys yra informacijos magistralė - kylantys aukštyn nervų siūleliai siunčią jutiminę informaciją, o besileidžiantys žemyn nervų siūleliai siunčia atgal judesio valdymo informaciją Refleksas - paprastas, automatiškas, įgimtas atsakas į juntamąjį dirginimą. Paprastąjį reflekso taką sudaro vienas juntamasis ir vienas judinamasis neuronai, kurie dažnai sąveikauja per tarpinius neuronus. Pvz. kelio, skausmo refleksai. Veikiant refleksui veiksmas įvyksta anksčiau negu suvokimas - informacijai reikia laiko, kol per nugaros smegenis pasiekia galvos smegenis, kur įvyksta suvokimas CNS: GALVOS SMEGENYS IR NERVINIAI TINKLAI: Galvos smegenys gauna informaciją, ją interpretuoja ir nusprendžia, kaip reaguoti Galvos smegenis sudaro nerviniai tinklai - tarpusavyje susijungusių nervinių ląstelių grupės. Neuronai jungiasi su šalia esančiais, su kuriais gali turėti trumpas, sparčias jungtis. ENDOKRININĖ SISTEMA: (INFORMACIJOS SISTEMOS) Yra dvi informacijos sistemos - nervų sistema ir endokrininė sistema. Endokrininės sistemos liaukos išskiria chemines medžiagas - hormonus. Jie pagaminami viename audinyje, keliauja kartu su krauju ir veikia kitus kūno audinius, taip pat smegenis Abi sistemos išskiria molekules, kurios kur nors kitur suaktyvina receptorius. Nervų sistema valdo endokrininės sistemos liaukas, o šios veikia nervų sistemą. SMEGENŲ TYRIMO BŪDAI: - Klinikiniai stebėjimai - Tiesioginis poveikis smegenimis - Smegenų elektrinio aktyvumo registravimas (EEG) - Nervų sistemos vaizdų gavimo būdai KLINIKINIAI STEBĖJIMAI: Stebėti smegenų ligų ir pažeidimų padarinius Dešinioji kūno pusė yra sujungta su kairiąja smegenų puse Suardžius atitinkamą užpakalinę smegenų dalį -- apankama Pažeidus kairįjį pusrutulį - gali sutrikti kalba SMEGENŲ TYRIMO BŪDAI: TIESIOGINIS POVEIKIS SMEGENIMS: Elektros srove, cheminėmis medžiagomis ar magnetiškai stimuliuojamos įvairios smegenų dalys ir fiksuojamas poveikis. Chirurginiu būdu suardomi tam tikri gyvūnų smegenų sričių audiniai ELEKTRINIO AKTYVUMO REGISTRAVIMAS: Dėl neuron aktyvumo galvos smegenyse kyla reguliarios, jų paviršiumi plintančios elektros bangos. Elektroencefalograma (EEG) - sustiprintų galvos smegenų paviršiaus elektrinio aktyvumo bangų registravimas elektroencefalografu. Registruojama elektrodus pritvirtinus prie galvos odos. SMEGENŲ TYRIMO BŪDAI: POZITRONINĖ EMISINĖ TOMOGRAFIJA: (PET) Tai - galvos smegenų aktyvumo vaizdas, rodantis, kur pasiskirsto radioaktyvioji gliukozė žmogui atliekant skirtą užduotį Mokslininkai gali nustatyti, kuri smegenų sritis yra aktyviausia, kai žmogus atlieka tam tikrą užduotį. MAGNETINIO REZONANSO VAIZDAS ( MRV) IR FUNKCINIS MRV : Magnetinio rezonanso vaizdas (MRV) - stiprių magnetinių laukų ir radijo bangų dėka kompiuteris sukuria skirtingus įvairių minkštųjų audinių tipų vaizdus ekrane. Taip galima pamatyti galvos smegenų vidaus struktūras. Funkcinis MRV (fMRV) - kraujo pritekėjimo, o kartu ir smegenų aktyvumo stebėjimas, lyginant MR vaizdų seką. Stebima, į kurias smegenų sritis priteka kraujas, atliekant skirtingas psichines funkcijas. MRV atskleidžia smegenų anatomiją, fMRV - smegenų funkcijas. GALVOS SMEGENŲ STRUKTŪROS: 1. Smegenų kamienas 2. Gumburas 3. Smegenėlės 4. Limbinė sistema 5. Smegenų žievė 1. SMEGENŲ KAMIENAS- evoliuciškai seniausia galvos smegenų dalis, sandara ir funkcijomis panašiausia į gyvūnų smegenyse esančius atitikmenis. Smegenų kamienas prasideda ten, kur sustorėjusios nugaros smegenys įeina į kaukolę. Smegenų kamieną sudaro trys pagrindinės struktūros: - Pailgosios smegenys - Tiltas - Vidurinės smegenys Smegenų kamienas jungia nugaros smegenis su galvos smegenimis - per jį pereina informacija. Smegenų kamienas atsako už gyvybines funkcijas - širdies darbą, kvėpavimą, virškinimą, miego-budrumo režimą, rijimo refleksą, skausmo pojūčio reguliavimą, kūno temperatūros palaikymą ir kt. Smegenų kamieno reguliuojamų funkcijų sąmoningai nesuvokiame, tuo labiau negalime kontroliuoti. Apie jas susimąstome tik tada, kai sutrinka jų veikla. Tinklinis darinys yra smegenų kamieno dalis, esanti galvos smegenų viduje nuo pailgųjų iki vidurinių smegenų. Tinklinį darinį sudaro galvos smegenų kamieno neuronų tinklas Tinklinis darinys kontroliuoja budrumą. 2. Gumburas yra smegenų kamieno viršuje, primena du tarpusavyje sujungtus kiaušinius. Čia ateina informacija iš visų juntamųjų neuronų (išskyrus kvapo) ir nukreipiama į aukštesnes galvos smegenų sritis - žievės jutimines sritis. 3. Smegenėlės šliejasi prie smegenų kamieno užpakalinės dalies, jas sudaro du susiraukšlėję pusrutuliai. Padeda koordinuoti valingus judesius, kai sprendimas, kurią kūno dalį ir kaip judinti, priimamas sąmoningai. Ši smegenų dalis paties judesio nesukelia, tik užtikrina, kad atliekamas judesys būtų daromas tiksliai ir laiku. Smegenėlės svarbios reguliuojant kūno pusiausvyrą. Taip pat veikia neverbalinį mokymąsi ir atmintį, padeda įvertinti laiką, reguliuoti emocijas ir skirti garsus bei tekstūrą. 4. Limbinė sistema - į riestą spurgą panašus nervinių struktūrų darinys ties smegenų kamieno ir pusrutulių riba. Limbinę sistemą sudaro: - Amono ragas - Migdolas - Pogumburis Amono ragas - limbinės sistemos dalis, reikalinga atminčiai. Yra susijusi su akademiniais pasiekimais. Migdolas - du limbinės sistemos į migdolo vaisius panašūs nervinių ląstelių telkiniai. Veikia emocijas - agresiją ir baimę. Pogumburis - darinys, esantis po gumburu. Tvarko kai kurias funkcijas, svarbias gyvybei palaikyti - alkį, troškulį, kūno temperatūrą, lytinį elgesį Padeda per hipofizę valdyti endokrininę sistemą: išskiria hormonus, kurie kontroliuoja hipofizę. Savo ruožtu hipofizė išskiria hormonus, kontroliuojančius kitas liaukas 5. Smegenų žievė - tarpusavyje susijungusių nervinių ląstelių raizginys, dengiantis galvos smegenų didžiuosius pusrutulius. Tai svarbiausias organizmo valdymo ir informacijos apdorojimo centras. Valdo suvokimą, mąstymą ir kalbą Kuo didesnė smegenų žievė, tuo mažesnė elgesio genetinė kontrolė ir tuo didesnis organizmo gebėjimas prisitaikyti. Raukšlės padidina smegenų paviršiaus plotą Smegenų žievėje yra 20-23 milijardai nervinių ląstelių, kurias supa 9 kartus daugiau glijos ląstelių, kurios laiko, maitina ir apsaugo neuronus (bitės motinėlės). Smegenų žievę sudaro PILKOJI MEDŽIAGA- neuronų branduoliai, kuriuose analizuojama į smegenis atkeliavusi informacija ir priimami sprendimai. Pusrutulių vidus sudarytas iš BALTOSIOS MEDŽIAGOS - neuronų ataugų (skaidulų). Neuronų skaidulomis skirtingos smegenų dalys bendrauja ir dalijasi informacija. Ypač daug skaidulų yra didžiojoje smegenų jungtyje. BALTOJI MEDŽIAGA: Kai baltosios medžiagos skaidulos sveikos, informacija iš vieno smegenų centro į kitą nuskrieja greitai ir laiku pasiekia tikslą. Kai nervinių skaidulų sveikata suprastėja ar jose atsiranda pažeidimų, neišvengiamai sulėtėja tarp ląstelių perduodamo informacijos srauto greitis. Su amžiumi susijęs baltosios medžiagos skaidulų nykimas prisideda prie to, kad senstant sulėtėja informacijos apdorojimo greitis ir darosi sunkiau greitai įsisavinti naują informaciją. SMEGENŲ ŽIEVĖS FUNKCIJOS: - Judinamosios funkcijos, už kurias atsakinga -- judinamoji žievė - Juntamosios funkcijos, atsakinga -- juntamoji žievė - Sudėtingesnė psichikos veikla, atsakingos -- asociacinės sritys JUDINAMOSIOS FUNKCIJOS IR JUDINAMOJI ŽIEVĖ: Judinamoji žievė - kaktos skilties užpakalinės dalies sritis, tvarkanti valingus judesius. Kairysis pusrutulis kontroliuoja dešiniosios pusės kūno judesius ir atvirkščiai. Nuo konkrečios judinamosios žievės vietos aktyvumo priklauso tam tikros kūno dalies judesiai. Tikslesnius judesius atliekančias kūno dalis kontroliuoja didesni judinamosios žievės plotai. JUNTAMOSIOS FUNKCIJOS IR JUNTAMOJI ŽIEVĖ: Juntamoji žievė - priekinė momens skilties dalis, surenkanti ir apdorojanti kūno jutiminę informaciją. Informacija pasiekia iš kūno odos ir judančiųjų kūno dalių Kuo jautresnė žmogaus kūno vieta, tuo didesnė juntamosios smegenų žievės sritis yra jai skirta. ASOCIACINĖS SRITYS: Asociacinės sritys - smegenų žievės sritys, kurios nekontroliuoja pagrindinių judinamųjų ir juntamųjų funkcijų, bet yra būtinos sudėtingesnėms psichikos veikloms - mokymuisi, atminčiai, mąstymui, kalbai. Pakaušio skiltis - apima abiejų pusrutulių regos sritis, kurių kiekvieną pasiekia informacija iš priešingos regos lauko pusės. Smilkinių sritis - į kiekvieno pusrutulio klausos sritį ateina informacija iš priešingos ausies. Kaktos skiltis - be judesių, atsako už kalbą, veiklos planavimą, sprendimų priėmimą. Momens skiltis - be jutimų, susijusi su matematiniu ir erdviniu mąstymu, leidžia atpažinti veidus. Sudėtingos psichikos funkcijos neturi kokio nors vieno nervų centro. KALBA: Už kalbą atsakingos smegenų sritys: regos sritis, kampinis vingis, Broca sritis, Wernicke sritis, judinamoji žievė. Regos sritis - kai garsiai skaitote, informacija apie žodžių vaizdą pasiekia regos sritį. Kampinis vingis - informacija iš regos srities perduodama į kampinį vingį, kuris perkoduoja regimąją informaciją į garsinę (žodžiai paverčiami garsais). Wernicke sritis - smilkinio skilties kairiosios dalies sritis, būtina kalbai suprasti. Iš kampinio vingio informacija perduodama į Wernicke sritį, kur žodis įgauna prasmę. Broca sritis - kaktos skilties kairiosios dalies sritis, valdanti kalbėjimui būtinus raumenis. Iš Wernicke srities informacija perduodama į Broca sritį, kuri kontroliuoja smegenų judinamąją žievę. Judinamoji žievė sukuria tariamą žodį. Afazija - kalbos sutrikimas dėl kairiojo pusrutulio arba Broca (kalbėjimo) bei Wernicke (kalbos supratimo) sričių pažeidimo. Pažeidus kampinį vingį, žmogus gali kalbėti ir suprasti, bet negali skaityti Suardžius Wernicke sritį, žmogus gali sakyti atskirus žodžius, nesusiedamas jų į prasmingą visumą. Sužalojus Broca sritį, neįmanoma kalbėti, bet žmogus gerai supranta, kas kalbama. SMEGENŲ PLASTIŠKUMAS: Smegenų plastiškumas - galvos smegenų savybė keistis smegenims persitvarkant po pažeidimo arba mokantis (dėl patirties). Smegenys plastiškiausios vaikystėje, bet plastiškumas tęsiasi visą gyvenimą. Aklųjų juntamoji žievė įsiskverbia į regimosios žievės sritį. Kurčiųjų regos žievė įsiskverbia į smilkinių skilčių sritis, kuri skirta garsinei informacijai. Kairiojo pusrutulio augliui sutrikdžius kalbą, dešinysis pusrutulis gali tai kompensuoti. Smegenų plastiškumas pasireiškia ne tik pažeidimų atvejų, bet ir mokantis. DEŠINYSIS IR KAIRYSIS PUSRUTULIAI: Didžioji smegenų jungtis - didžiausia nervinių skaidulų jungtis, jungianti abu pusrutulius. Dėl šios jungties abu smegenų pusrutuliai gali dalytis informacija ir dirbti išvien  KAIRIARANKIŠKUMAS IR DEŠINIARANKIŠKUMAS: Beveik visų dešiniarankių kalba daugiausia apdorojama kairiajame smegenų pusrutulyje, kuris dažnai būna truputį didesnis. Kairiarankiai yra įvairesni - daugiau kaip pusės jų kalba apdorojama kairiajame smegenų pusrutulyje, kaip ir dešiniarankių. Maždaug ketvirtadalio - dešiniajame, kito ketvirtadalio - abiejuose pusrutuliuose AR DIDESNĖS SMEGENYS REIŠKIA DAUGIAU PROTO? Priklauso nuo to, ką vadiname protu, tačiau, paprastai sakant, jį lemia gebėjimas greitai atlikti įvairias užduotis. Geriau išlavintu šiuo gebėjimu įprastai pasižymi asmenys, kurių smegenys yra labiau susietos - jose yra daugiau baltosios medžiagos jungčių, leidžiančių tarpusavyje bendradarbiauti smegenų žievėje esantiems informacijos apdorojimo centrams. Prie didesnio smegenų susietumo prisideda tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. 5 PASKAITA -- SĄMONĖS BŪSENOS Mes svyruojame tarp įvairių sąmonės būsenų - nuo įprasto budrumo iki pakitusių sąmonės būsenų. Sąmonė - tik žmogui būdinga aukštesnioji psichikos raidos forma, pasireiškianti gebėjimu pažinti, numatyti, valdyti savo elgesį. Nors nulemta filogenetiškai, sąmonė susidaro ankstyvoje vaikystėje Sąmonė sudaro sąlygas savimonei Savimonė - savęs - savo minčių, emocijų, elgesio motyvų, padėties grupėje - išskyrimas iš aplinkos, pažinimas ir vertinimas. Veidrodžio testas - priemonė individo savimonei ar jos užuomazgoms tirti Biologiniai ritmai - periodiniai psichologiniai svyravimai, kuriuos valdo vidinis biologinis laikrodis. Metiniai ciklai (pvz. žmonės gali patirti sezoninius apetito, miego trukmės, nuotaikos pokyčius). Dvidešimt aštuonių dienų ciklas (pvz. moterų menstruacijų ciklas) Cirkadinis ritmas - biologinis laikrodis. Prie 24 val. dienos ir nakties ciklo mūsų organizmas prisiderina dėka biologinio laikrodžio. Šviesa veikia cirkadinį laikrodį: šviesa veikia kankorėžinės liaukos (trečioji akis) veiklą. Dėl šviesos poveikio ryte sumažėja, o vakare padidėja liaukos išskiriamo miegą sukeliančio hormono melatonino gamyba. Biologinį laikrodį sutrikdo: vasaros ir žiemos laiko įvedimas, ilgi skrydžiai, naktinės pamainos ir buvimas ryškioje šviesoje. MIEGAS: Miegas - periodiška funkcinė žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kuriai būdingas savitas CNS ir viso organizmo neveiklumas. Būdravimo priešprieša. Miego metu nutrūksta žmogaus sąmoninga psichikos veikla. Tačiau miego metu smegenys išlieka aktyvios. Atsipalaidavus, tačiau dar būdravimo būsenoje, stebimos alfa bangos Alfa bangos - gana lėtos smegenų elektrinio aktyvumo bangos. MIEGO FAZĖS:  1 FAZĖ:\ Perėjimo į miego būseną momento mes nepastebime. Užmigimo momentą rodo sulėtėjęs kvėpavimas ir nelygios smegenų bangos. Šio negilaus pirmosios fazės miego metu gali kilt įvairiausių fantastinių vaizdų, nesant realių jutiminių dirgiklių. 2 FAZĖ: Po pirmosios prasideda 20 min. trunkanti antroji miego fazė, kuriai būdingi periodiškai pasireiškiantys K-komplesai ir miego verpstės - staigaus aktyvumo smegenų bangų formos. Retėja pulsas ir kvėpavimas, krinta kūno temperatūra. Šioje vidutinio gilumo miego stadijoje asmuo praleidžia ilgiausiai - apie pusę viso nakties miego laiko. 3 IR 4 FAZĖS: Per kitas kelias min. pereiname į trečiąją, pereinamąją, miego fazę ir pasiekiame ketvirtąją, gilaus miego, fazę. Jau trečiosios, tačiau daugiausia ketvirtosios miego fazės metu smegenys pradeda skleisti delta bangas - didelės lėtos smegenų elektrinio aktyvumo bangos, susijusios su giliu miegu Abi šios miego fazės kartu dar kartais vadinamos lėtų bangų miegu. Trunka maždaug 30 min. ir jų metu sunku pažadinti žmogų. 5 FAZĖ -- REM: Maždaug po valandos žmogus grįžta per miego fazes atgal - per trečiąją ir antrąją miego fazes patenka į REM miegą - greitų akių judesių tarpsnis miegant.\ 10 min. smegenų skleidžiamos bangos pagreitėja, tampa dantytos formos, panašiai kaip per pirmąją miego fazę. pagreitėja širdies ritmas, pradedama greičiau kvėpuoti, neritmingai ir maždaug kas pusę minutės po užmerktais vokais staiga suaktyvėjusios akys pradeda greitai judėti. Stiprėja lytinių organų susijaudinimo požymiai. REM miego metu smegenų motorinė žievė yra aktyvi, tačiau smegenų kamienas blokuoja nervinių impulsų perdavimą į raumenis, todėl jie yra atpalaiduoti. Todėl REM miegas dar kartais vadinamas paradoksaliuoju miegu - kūnas viduje yra aktyvus, o išoriškai atrodo ramus. Tai miego fazė, kurios metu dažniausiai sapnuojama. Žmonės, pažadinti REM miego metu, atsimena sapnavę. Greitieji akių judesiai (virpčioja vokai) praneša apie sapno pradžią. REM miego fazės sapnai dažniausiai yra emocionalūs, primenantys įvairias istorijas bei haliucinaciniai. Smegenų sritys, susijusios su rega ir klausa, gana aktyvios, o kitų miego stadijų metu - pasyvios. Greitai judančios akys atspindi padidėjusį sapnuojančioji žmogaus nervų sistemos aktyvumą. MIEGO FAZĖS: Naktį miego ciklas kartojasi maždaug kas 90 minučių: 3-4 gilaus miego fazė pamažu trumpėja, kol visai išnyksta, o REM miego - ilgėja. MIEGO SVARBA: Miegas leidžia smegenims atsistatyti, kadangi jo metu atkuriami pažeisti neuronai. Miegodami mes atstatome ir atnaujiname prisiminimus apie tai, ką patyrėme dieną, be to, geras miegas naktį kitą dieną padeda įžvalgiau, kūrybiškiau spręsti užduotis. Miegas taip pat skatina augimą: ketvirtosios miego fazės metu hipofizės liauka išskiria augimo hormoną. MIEGO TRŪKUMO KOMPENSAVIMAS: Kad būtų kompensuotas vienos valandos miego trūkumas per vieną naktį, reikia keturių naktų adekvataus miego. Todėl ilgesnio savaitgalio miegas niekaip negali kompensuoti penkių darbo dienų miego trūkumo. Nustatyta, kad po vienos nakties vienos valandos miego deficito kitą dieną yra suvartojama 200 kalorijų daugiau. Per ilgai miegoti - irgi kenksminga. MĖLYNA ŠVIESA: Prie sutrumpėjusios miego trukmės smarkiai prisideda besaikis naktinėjimas prie išmaniųjų ekranų. Vakare, saulei nusileidus, natūralus apšvietimas mažėja, žmogaus organizme ima gamintis melatoninas, ir jei tuo metu einame miegoti, greičiau užmiegame. Tačiau mėlyno spektro šviesa didina budrumą ir stabdo melatonino išsiskyrimą.  MIEGO SUTRIKIMAI:\ Nemiga - miego sutrikimas, kai nuolat sunku užmigti arba išmiegoti nenubundant. Stresinėmis situacijomis nemiga yra natūrali ir adaptyvi reakcija. Narkolepsija - miego sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamais miego priepuoliais. Žmogus gali iš karto, dažnai visai netinkamu metu užmigti REM miegu. Tęsiasi paprastai mažiau kaip 5 min. Priežastys - fiziologinės. Gali atsirasti monotoniškose sąlygose. Miego apnėja - miego sutrikimas, kuriam būdinga laikinai sustojantis kvėpavimas miegant ir pasikartojantys momentiniai prabudimai. Per naktį gali pasikartoti daugiau kaip 400 kartų. Siejama su nutukimu. Somnambulizmas - miego sutrikimas, kuriam būdingi kartotiniai nevisiško nubudimo iš miego atvejai. Įvyksta dažniausiai pirmąjį miego laikotarpio trečdalį. Asmuo atsikelia iš lovos, vaikšto arba kitaip neįprastai elgiasi. Jį sunku pažadinti, jis neatsako į aplinkinių pastangas bendrauti, veido išraiška bereikšmė. Trunka 0,5-30 min. Paprastai būdingas vaikams ir siejamas su vėluojančiu brendimu (pirmiausia - nervų sistemos). Hipersomnija - miego sutrikimas, ilgalaikis (bent 3 kartus per savaitę mažiausiai 3 mėn. trunkantis) perdėtas mieguistumas, nepaisant bent 7 val. įprasto miego. Būdingas vienas iš simptomų: tą pačią dieną pasikartojantys miego laikotarpiai; daugiau kaip 9 val. per parą trunkantis pagrindinis miego epizodas, kuris nesugrąžina jėgų; sunkumai būti visiškai budriam po staigaus pabudimo. SAPNAI: Sapnas - vaizdinių srautas, patiriamas miegant, dažniausiai greitojo (REM) miego metu. Sapnas geriau prisimenamas, jeigu nubundama iš greitojo miego. Lėtojo (ne REM) miego metu patiriamas sapnas būna mažiau ryškus ir įsimenamas. SAPNŲ TURINYS: REM fazės sapnai - gyvi, kad juos galima supainioti su tikrove, emocionalūs, keisti. 8 iš 10 sapnų patiriamos neigiamos emocijos. Į sapną gali prasibrauti ir jutiminių dirgiklių iš aplinkos. Ar nuo gimimo akli žmonės sapnuoja? Sapnuoja, tik naudojasi ne rega, o kitais jutimais - klausosi, liečia, uodžia, ragauja. Bet net ir jie gali sapnuose matyti vaizdus. PAGRINDINIAI SAPNŲ AIŠKINIMAI: Nors sapnas tiriamas nuo pat mokslinės minties užuomazgų, jo fiziologinė ir psichologinė paskirtis iki šiol nežinoma - S. Freud norų išpildymo - Informacijos apdorojimo - Fiziologinės funkcijos - Sužadinimo-sintezės - Kognityvinė S. FREUD APIE SAPNUS: S. Freud išskyrė manifestinį ir latentinį sapno turinį. Manifestinis turinys - atsimenamas sapno siužetas. Latentinis turinys - tikroji, necenzūruota sapno prasmė (skirtingai nuo manifestinio turinio). Manifestinis (akivaizdus) sapno turinys yra tik simbolinė, cenzūruota latentinio (paslėptojo) turinio atmaina. Paslpėtos gilesnės prasmės reikia ieškoti latentiniame turinyje. Sapnu išpildomas nesąmoningas troškimas (noras), kuris būtų grėsmingas, nepriimtinas, jei būtų išreiškiamas tiesiogiai. Sapnai - tai raktai vidiniams konfliktas suprasti Kritika: nepatvirtinta moksliškai; sapnai gali būti labai įvairiai interpretuojami. Sapnas apie šautuvą ir yra sapnas apie šautuvą. Cigaras kartais yra tiesiog cigaras. INFORMACIJOS APDOROJIMO TEORIJA: Sapnai padeda surūšiuoti dienos įvykius ir įtvirtinti prisiminimus. REM miegas padeda atminčiai - miegame REM miegu iš dalies dėl to, kad prisimintume. Kritika: kodėl mes kartais sapnuojame dalykus, kurių niekada nesame patyrę? FIZIOLOGINĖS FUNKCIJOS TEORIJA: Sapnai (arba su jais susijęs smegenų aktyvumas REM miego metu) periodiškai dirgina miegančias smegenis. Dirginimas REM miego metu gali padėti kurti ir išsaugoti nervinius takus Kritika: tai gali būti tiesa, tačiau tai nepaaiškina, kodėl sapnuojame prasmingus sapnus. SUŽADINIMO-SINTEZĖS TEORIJA: Sapnai kyla dėl nervų sistemos aktyvumo, plintančio aukštyn iš smegenų kamieno. Nervų sistemos aktyvumas yra atsitiktinis, o sapnas - tai smegenų pastangos jį įprasminti. Kritika: žmogaus smegenys kuria istorijas, kurios mums kažką pasako ir apie sapnuojantįjį. KOGNITYVINĖ TEORIJA: Sapnai - tai smegenų brendimo ir pažintinės raidos dalis. Sapnai iš dalies sutampa su pažinimu nemiegant - atspindi sapnuojančiojo raidos lygį, žinias ir supratimą. Kritika: nepaaiškina sapnų adaptacinės funkcijos PAGRINDINIAI SAPNŲ AIŠKINIMAI: REM miegas ir su juo susiję sapnai atlieka svarbią funkciją. Kai trūksta REM miego, pasireiškia REM atstatymas - pailgėja REM miego trukmė. Gyvūnų REM miego poreikis rodo, kad šis miegas turi gilias biologines priežastis ir paskirtį. HIPNOZĖ: Hipnozė - sąveika, kurios metu vienas žmogus įteigia kitam žmogui, kad pastarasis spontaniškai patirs tam tikrus suvokinius, jausmus, mintis ar net atliks kokius nors veiksmus. Hipnozės efektas priklauso ne nuo hipnotizuotojo įtaigos, o nuo hipnotizuojamojo imlumo įtaigai. Ar visus žmones galima užhipnotizuoti? Kiekvienas žmogus pasiduoda įtaigai, jeigu tik patiki, kad taip gali būti. Žmonės, kurie lengvai pasiduoda hipnozei, dažnai įsitraukia į lakios vaizduotės reikalaujančią veiklą. Jie pasižymi lakia vaizduote ir gyvenime (pvz. lengvai įsijaučia į romanų ir filmų veiksmą). Galbūt ne pasiduoti hipnozei, o gabus hipnozei? Stanford Hypnotic Susceptibility Scale - nustato asmens imlumo hipnozei laispnį. Ar gali hipnozė padėti prisiminti užmirštus įvykius? Tyrimai rodo, kad hipnoze atgaivinami prisiminimai supina tikrus dalykus su prasimanymais. Taigi, hipnozė gali sužadinti klaidingus prisiminimus. Hipnozės metu sugrąžinti į ankstesnį amžių žmonės elgiasi taip, kaip jie mano elgiantis vaikui, tačiau jie paprastai persistengia mėgindami elgtis kaip tokio amžiaus vaikai. Konfabuliacija - atminties apgaulės rūšis; procesas, kurio metu įsivaizduojami (nebūti) dalykai ar įvykiai suvokiami kaip tikri; negebėjimas skirti to, kas buvo ir ko nebuvo (pritaikius hipnozę, žmogus pateiks esmingai daugiau informacijos, tačiau didžioji informacijos dalis bus neteisinga). Ar hipnozė gali priversti žmogų elgtis prieš jo valią? Užhipnotizuotiems žmonėms galima įteigti atlikti pavojingą veiksmą. Tačiau: autoritetingas asmuo gali įteigti ir užhipnotizuotiems, ir neužhipnotizuotiems žmonėms atlikti kai kuriuos netikėtus veiksmus. Ar hipnozė gydo? Vadovėlyje rašoma: hipnoterapeutai nedaro nieko stebuklingo. Jie tik mėgina padėti ligoniams pasinaudoti jų pačių gydomosiomis galiomis. Tyrimų santraukoje pastebėta, kad vidutinis pacientas, kurio gydymas buvo papildytas hipnoze, gijo geriau negu 70 proc. kitų pacientų. Poveikis nėra veiksmingas gydant priklausomybes. Ar hipnozė gali sumažinti skausmą? Taip, hipnozė gali sumažinti skausmą. Neužhipnotizuotiems žmonėms, įmerkusiems rankas į ledinį vandenį, per 25 sek. jas pradeda labai skaudėti. Kai tą patį daro užhipnotizuoti žmonės, kuriems prieš tai įteigta nejausti skausmo, jie iš tikrųjų sakosi beveik nieko nejaučią. Nors žmonės teigia nejuntantys skausmo, jų jutimo sistemos dirgiklius vis tiek registruoja. Neatsakytas klausimas - ar hipnozė sumažina skausmą atskirdama skausmo jutimą nuo sąmoningo suvokimo (disociacija), ar tik nukreipdama dėmesį į kitus dalykus (atrankinis dėmesys). Ar hipnozė yra pakitusi sąmonės būsena? Viena nuomonė, kad hipnozė atspindi normalios sąmonės veiklą ir parodo socialinės įtakos galią. Tai tik kasdienės socialinės elgsenos apraiškos. Užhipnotizuotas žmogus pats to nežinodamas vaidina gero tiriamojo vaidmenį. Toks žmogus įsijaučia į vaidmenį ir gali pradėti jausti ir elgtis taip, kaip tinka įteigiamam vaidmeniui. Tai socialinės įtakos teorija. Antra pozicija, jog hipnozė siejasi ne tik su socialine įtaka, bet ir su ypatinga sąmonės suskirstymo būsena (disociacija). Disociacija - tai normalių jutimų ir sąmoningo suvokimo atskyrimas. Tai sąmonės suskirstymo teorija. SĄMONĖS SUSKIRSTYMO TEORIJOS PAGRINDIMAS: Užhipnotizuoti žmonės kartais elgiasi taip, kaip jiems įteigta, net tada, kai yra įsitikinę, kad jų niekas nestebi. Vieno eksperimento metu gilios hipnozės būsenoje esančių žmonių buvo paprašyta įsivaizduoti spalvą. Smegenyse buvo pastebėta reakcija, lyg jie iš tikrųjų būtų tą spalvą matę. Hipnozės pagalba siekiant sumažinti skausmą, žmogaus smegenų sritys, gaunančios jutiminę informaciją, gali būti aktyvios, tačiau sumažėja aktyvumas tų sričių, kurios šią informaciją apdoroja. 6 PASKAITA -- RAIDOS PSICHOLOGIJA Raidos psichologija - psichologijos šaka, kuri nagrinėja gyvenant atsirandančius fizinius, pažintinius ir socialinius pokyčius. RAIDOS LAIKOTARPIAI: 1. Prenatalinė raida ir gimimas 2. Kūdikystė ir vaikystė 3. Paauglystė 4. Suaugystė 1. PRENATALINĖ RAIDA IR GIMIMAS: Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė - zigota. Mažiau negu pusė zigotų išgyvena ilgiau kaip 2 savaites. Zigota daug kartų dalijasi ir tampa embrionu, o embrionas - vaisiumi. Kiekvienoje prenatalinėje stadijoje raidą veikia teratogenai - veiksniai, kurie gali pasiekti embrioną ar vaisių prenatalinės raidos metu ir jam pakenkti. Prenatalinė raida: Zigota - nuo apvaisinimo iki 2 savaičių. Embrionas - nuo 3 iki 8 savaičių. Vaisius - nuo 9 savaičių iki gimimo (vid. 38 sav.). NAUJAGIMIO GEBĖJIMAI: Kūdikiai gimsta turėdami daug automatinių (įgimtų) refleksų, kurie padeda išgyventi. Gimstama teikiant pirmenybę vaizdams ir garsams, kurie palengvina socialinius ryšius. Taip pat šiuo laikotarpiu sparčiai besivysto naujagimio regos, klausos ir uoslės jutimai. 2. KŪDIKYSTĖ IR VAIKYSTĖ: Kūdikystė - nuo gimimo iki tol, kol išmokstama vaikščioti. Vaikystė tęsiasi iki paauglystės. FIZINĖ RAIDA: Smegenų raida: Neuronai formuojasi iki gimimo. Gimdamas žmogus turi apie 23 milijardus neuronų, tačiau gimusio žmogaus nervų sistema yra nesubrendusi - nerviniai tinklai dar tik formuojasi. Motorinė raida: Motorinei raidai būdingas nuoseklumas (pasitaiko išimčių): apsiversti, sėdėti, ropoti, eiti, bėgti. Kūdikio atmintis: vidutinis anksčiausios sąmoningos atminties amžius yra 3,5 metų. Tačiau kūdikiai turi atmintį. PAŽINTINĖ RAIDA: Jean Piaget (1896-1980) pažintinės raidos teorija teigia, kad vaiko psichika tobulėja pereidama keletą pažintinės raidos stadijų: a. Sensomotorinė stadija b. Priešoperacinė stadija c. Konkrečių operacijų stadija d. Formaliųjų operacijų stadija Psichikos raidos varomoji jėga - nuolatinės pastangos sudėtingesniais būdais suprasti pasaulį. a. SENSOMOTORINĖ STADIJA: Sensomotorinė stadija - stadija nuo gimimo iki maždaug 2 metų. Vaikai pasaulį pažįsta pojūčiais ir judesiais. Objekto pastovumas - žinojimas, kad daiktai egzistuoja net jų nestebint tiesiogiai. b. PRIEŠOPERACINĖ STADIJA: Priešoperacinė stadija - stadija nuo 2-ejų iki 6-erių ar 7-erių metų. Vaikai mokosi kalbėti, bet dar nesupranta konkrečių loginių operacijų. Tvermė - principas, kad keičiantis daiktų formai, jų masė, tūris ir kiekis nekinta. Egocentrizmas - vaiko nesugebėjimas suprasti kito žmogaus požiūrio. Būdingi imitaciniai žaidimai. c. KONKREČIŲ IR FORMALIŲ OPERACIJŲ STADIJA: Konkrečių operacijų stadija - stadija nuo 6 ar 7 metų iki 11 metų. Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius dalykus. Plėtojami gebėjimai, kurių reikia matematinėms transformacijoms bei tvermei suprasti. Formalių operacijų stadija - stadija, paprastai prasidedanti apie 12 metus. Žmonės pradeda logiškai mąstyti abstrakčiomis sąvokomis, samprotauti hipotetiniais teiginiais, daryti išvadas - jei taip, tai šitaip. TEORIJOS VERTĖ: Tyrimai, atlikti visame pasaulyje, patvirtina, kad žmogaus pažintinė raida visur iš esmės yra vienoda. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai raidą laiko esant tolydesnę negu manė Piaget. Naujesniais tyrimais parodyta, kad kiekvienai stadijai būdingų pasiekimų užuomazgos prasideda anksčiau. MINČIŲ TEORIJA: Minčių teorija - žmonių sugebėjimas priskirti sau ir kitiems mintis ir suprasti, kad kitų žmonių mintys gali skirtis nuo jo paties. Minčių teorijos pradžia - ikimokyklinis amžius. Autizmu sergantiems žmonėms nėra susiformavusi minčių teorija. SOCIALINĖ RAIDA: Kūdikystės pasiekimas socialinės raidos kontekste - saugus prieraišumas, vaikystės - pozityvi savojo Aš samprata. PRIERAIŠUMAS: Visų kultūrų kūdikiai prisiriša prie globėjų. Kūdikiai pirmenybę teikia pažįstamiems veidams ir balsams. Nepažįstamų žmonių baimė - svetimų žmonių baimė, išryškėjanti apie 8-ąjį mėnesį. Prieraišumas - emocinis ryšys su kitu žmogumi. Maži vaikai tai išreiškia artumo su globėju poreikiu ir liūdesiu išsiskiriant su juo. Ilgai raidos psichologai manė, kad kūdikiai prisiriša prie juos maitinančių žmonių. Tačiau Harlow tyrimas parodė, jog to nepakanka prieraišumui paaiškinti. (Bezdžionės eksperimentas) Kiti svarbūs prieraišumo veiksniai - kūno sąlytis ir artimumas. PRIERAIŠUMO SKIRTUMAI: Apie 60 procentų vaikų būdingas saugus prieraišumas, likusiems - nesaugus prieraišumas. Motinų, kurios buvo jautrios, nuolat stebėdavo, ką daro jų kūdikiai ir į tai tinkamai reaguodavo, vaikai jautėsi saugūs. Nejautrių motinų, kurios bendravo su kūdikiais tik tuomet, kai jos to norėdavo, bet nekreipdavo į juos dėmesio kitu metu, vaikai jautėsi nesaugiai. Visame pasaulyje atliktų tyrimų rezultatai liudija, kad, prognozuojant vaiko sveikatą bei savijautą, tėvo meilė bei palankumas prilygsta motinos meilei - Fathers matter. PRIERAIŠUMO STILIUS IR SANTYKIAI SUAUGUS: ankstyvoji prieraišumo patirtis pakloja pamatą santykiams suaugus. Taip pat gali turėti įtakos santykiams su savo vaikais. NESAUGUS PRIERAIŠUMAS YRA DVIEJŲ STILIŲ: 1\. NESAUGUS NERIMASTINGAS(AMBIVALENTIŠKAS, DVILYPIS) 2.NESAUGUS VENGIANTIS SAVOJO AŠ SAMPRATA (SELF-CONCEPT): Savojo Aš samprata - savo tapatumo ir savosios vertės jausmas. Savęs supratimas formuojasi laipsniškai - nuo paprasčiausio savęs atpažinimo veidrodyje kūdikystėje iki išplėtoto, stabilaus savęs supratimo apie 8-10 metus. VAIKŲ AUGINIMO PRAKTIKA: Keturi auklėjimo stiliai: 1. AUTORITARIŠKI TĖVAI 2. DAUG LEIDŽIANTYS TĖVAI 3. NEĮSITRAUKIANTYS TĖVAI 4. AUTORITETINGI TĖVAI Visame pasaulyje atliktos šeimų studijos patvirtino autoritetingo auklėjimo naudą socialiniam vaikų elgesiui bei mokymuisi. 3. PAAUGLYSTĖ: Paauglystė - pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių. Paauglystė trunka nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Vakarų kultūrose, kur lytinis brendimas vyksta anksčiau, o savarankiškumas - vėliau, paauglystės laikotarpis ilgėja. LYTINIS BRENDIMAS: Paauglystė prasideda lytiniu brendimu - laikotarpis, kurio metu asmuo įgyja galimybę apvaisinti arba gimdyti. Lytinis brendimas mergaitėms prasideda apie 11-uosius, o berniukams - apie 13- uosius metus. Lytiniu brendimo laikotarpiu ima ryškėti pirminiai lytiniai požymiai (reprodukciniai ir išoriniai lytiniai organai), kartu formuojasi ir antriniai lytiniai požymiai (su reprodukcija nesusiję lytiniai požymiai - vyriškieji ir moteriškieji bruožai). Lytinio subrendimo požymiai yra pirmoji berniukų ejakuliacija (apie 14-uosius metus) ir mergaičių pirmosios menstruacijos - menarchė (apie 12-uosius metus). Ankstyvasis lytinis brendimas yra palankesnis berniukams negu mergaitėms. SMEGENŲ VYSTIMASIS: Iki lytinės brandos daugėja nervinių ryšių, vėliau, paauglystės metais, prasideda nenaudojamų ryšių genėjimas. Kaktos skilčių brendimas atsilieka nuo limbinės sistemos raidos - tai susiję su paauglių impulsyvumu, rizikingu elgesiu, emociniu nestabilumu. PAŽINTINĖ RAIDA: a. Mąstymo raida - dauguma paauglių pasiekia formaliųjų operacijų stadiją (pagal J. Piaget pažintinės raidos teoriją) b. Moralumo raida MORALUMO RAIDA: L. Kohlberg sukūrė moralės raidos teoriją. Moralinis mąstymas atsiranda pradėjus mąstyti, kas yra gera, kas - bloga. Anot Kohlberg, mes pereinam tris moralinio mąstymo lygius: - PREKONVENCINIS MORALUMAS - KONVENCINIS MORALUMAS - POKONVENCINIS MORALUMAS MORALINIAI JAUSMAI, MĄSTYMAS IR ELGESYS: Pagal socialiai intuityvų moralumo aiškinimą, moraliniai jausmai eina pirma moralinio mąstymo. Taigi, moralinis elgesys (sprendimas) yra daugiau nei mąstymas, jis taip pat susijęs su inkstinktyviais jausmais. Tačiau moralinis elgesys priklauso ir nuo socialinės įtakos SOCIALINĖ RAIDA: E. Eriksonas sukūrė psichosocialinę raidos teoriją. Pagal Eriksoną, kiekviena gyvenimo stadija turi savo psichosocialinę užduotį - krizę, kurią reikia išspręsti. Paauglystės užduotis - tapatumas ar vaidmenų neaiškumas (sumaištis). Vėlyvosios paauglystės ir ankstyvojo suaugusiojo amžiaus užduotis - artimumas (intymumas) ar vienatvė. PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS STADIJOS: - Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas - Autonomija ar gėda bei abejones - Iniciatyva ar kaltė - Kompetencija ar nevisavertiškumas - Tapatumas ar vaidmenų neaiškumas - Artimumas ar vienatvė - Kūryba ar neveiklumas - Pilnatvė ar neviltis  TAPATUMO FORMAVIMASIS: Paauglystės užduotis - geriau suvokti save išmėginant ir sujungiant įvairius vaidmenis Vėlyvojoje paauglystėje tapatumas tampa vis aiškesnis ir asmeniškesnis. Išsprendus užduotį formuojasi tapatumas, neišsprendus - pasireiškia vaidmenų sumaištis. Anot Eriksono - aiškiai jausdami, kas esate, esate pasirengę artimiems santykiams - kitai psichosocialinės raidos stadijai. TĖVŲ IR BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA: Paauglystė - tai laikas, kuriam būdinga mažėjanti tėvų ir auganti bendraamžių įtaka. Santykiai su tėvais: paaugliai palaipsniui pradeda atsiriboti nuo tėvų; suintensyvėja laikini konfliktai, ypač ankstyvojoje paauglystėje, tačiau vis labiau retėja vėlyvojoje paauglystėje. Daugumos paauglių nesutarimai nėra destruktyvūs \- dauguma paauglių myli savo tėvus. Santykiai su bendraamžiais: paaugliai dažnai tampa tokie, kokie yra jų draugai; labai svarbus bendraamžių pripažinimas. PILNAMETYSTĖS PRADŽIA: Tapus pilnamečiais, silpnėja emociniai ryšiai su tėvais, tačiau daugelis yra vis dar priklausomi nuo tėvų. 4. SUAUGUSIEJI: FIZINĖ RAIDA: VIDUTINIAME AMŽIUJE: Laipsniškai pasireiškia fizinis (raumenų) silpnėjimas, tačiau fizinė galia mažiau priklauso nuo amžiaus negu nuo sveikatos ir mankštinimosi įpročių. Atsiranda suaugusiojo amžiui būdingi fiziniai pokyčiai - išoriniai senėjimo požymiai. Moterims: laipsniškai mažėja vaisingumas; įvyksta menopauzė - natūralus menstruacijų išnykimas (apie 50-uosius metus), kai moteris praranda gebėjimą gimdyti, staigiai sumažėja estrogeno. Vyrams: išlieka vaisingi; nepatiria menopauzės; mažėja spermos, testosterono, silpnėja erekcija ir ejakuliacija. FIZINĖ RAIDA: VYRESNIAME AMŽIUJE: Tikėtina gyvenimo trukmė: ilgėja (idealiomis sąlygomis padidėtų iki 85-erių metų ar kiek daugiau); vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė skiriasi - vyrai miršta anksčiau. Jutimo gebėjimai: silpsta rega, uoslė, klausa. Sumažėja raumenų jėga. Sveikata: blogoji pusė - silpsta imuninė sistema, todėl vyresni žmonės tampa jautresni pavojingoms ligoms; geroji pusė - dėl per visą gyvenimą susikaupusių antikūnų rečiau serga trumpalaikėmis ligomis. Lėtėja nervų sistemos procesai. Silpsta atminčiai svarbios smegenų sritys. PAŽINTINĖ RAIDA: SENĖJIMAS IR ATMINTIS: Vyresni žmonės lengviau prisimena prasmingą nei beprasmę informaciją, tačiau jiems gali prireikti daugiau laiko ją įsiminti. Perspektyvinė atmintis (Prisimink, kad reikia...) išlieka tvirta esant užuominoms, tačiau jei jų nėra, su konkrečiu laiku susijusios ir įprastos užduotys gali būti pamirštos. SENĖJIMAS IR INTELEKTAS: Tvirtasis intelektas - sukauptos žinios ir žodiniai įgūdžiai. Jis su amžiumi tobulėja. Takusis intelektas - gebėjimas greitai ir abstrakčiai mąstyti. Vėlyvame amžiuje silpnėja. SUAUGUSIŲJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI: Santuoka: dabar žmonės Vakarų šalyse tuokiasi vėliau, skiriasi - dvigubai dažniau. Vaikų auginimas: vaiko turėjimas - ilgiausiai trunkantis gyvenimo pokytis. Svarbus įvykis - kai vaikai palieka namus. Vieniems tai tuščias lizdas, kitiems - antrasis medaus mėnesis. Darbas: darbas/karjera padeda realizuoti save ir pajusti pasitenkinimą gyvenimu, jei žmogus dirbti atėjo teigiamai nusiteikęs. Dabar pastebima, kad vis daugiau žmonių renkasi keisti savo pasirinktą specialybę. 7 PASKAITA - JUTIMAI IR SUVOKIMAS KAIP MES SUKURIAME IŠORĖS PASAULIO PATEIKTĮ/VAIZDĄ? Turime jutimo receptoriais aptikti fizinę energiją išorėje, paversti ją nerviniais signalais ir perduoti į smegenis - tai vadinama jutimu. Jutimo rezultatas - pojūtis. Taip pat smegenyse turime jutiminę informaciją atrinkti, tvarkyti, paaiškinti (interpretuoti) - tai vadinama suvokimu. Suvokimo rezultatas - suvokinys. ABSOLIUTIEJI (APTIKTIES) SLENKSČIAI: Absoliutusis (aptikties) slenkstis - mažiausias dirgiklio stipris, galintis sukelti pojūtį. Dirgiklio aptikimas priklauso nuo jo stiprumo. ABSOLIUTIEJI SLENKSČIAI PVZ: Mes galime pajusti bites sparnelį, užkritusį ant skruosto 1 cm atstumu. SIGNALO APTIKIMO TEORIJA: Signalo aptikimo teorija - numato, kaip ir kada aptiksime silpną dirgiklį (signalą). Daroma prielaida, kad nėra vieno absoliučiojo slenksčio ir silpno dirgiklio aptikimas iš dalies priklauso nuo asmens patirties, lūkesčių, motyvacijos ir nuovargio. Silpnų dirgiklių/signal aptikimas priklauso ne tik nuo jų stiprumo, bet ir nuo mūsų psichikos būsenos Signalo aptikimo padariniai gali būti gyvybiškai svarbūs  IKISLENKSTINIS DIRGINIMAS: Ar galime justi dirgiklius, kurie yra silpnesni už mūsų absoliučiuosius slenksčius? Mes nesąmoningai galime justi ikislenkstinį dirgiklį - mažesnis už absoliutųjį slenkstį dirgiklis. PARENGTIS - Nesuvokiamai trumpas dirgiklis sužadina silpną reakciją, kurią galima aptikti skenuojant smegenis. Tokia silpna smegenų reakcija gali sukelti dirgiklio pojūtį, tačiau ne sąmoningą jo suvokimą. SKYRIMO (DIFERENCINIAI) SLENKSČIAI: Kaip aptinkame mažus dirgiklio skirtumus? Skyrimo (diferencinis) slenkstis - dviejų dirgiklių stiprio mažiausias juntamas skirtumas. Skyrimo slenkstį suvokiame kaip vos pastebimą skirtumą. Kitaip sakant, tai sugebėjimas pajusti mažus dirgiklio pokyčius. Vėberio dėsnis teigia: kad suvoktume dviejų dirgiklių skirtumą, jų stipris turi skirtis pastoviu mažiausiu santykiu (o ne pastoviu dydžiu). JUTIMŲ ADAPTACIJA: Jutimų adaptacija - sumažėjęs jautrumas dėl pastovaus vienodo dirginimo. Kai dirginimas nuolatinis, mūsų nervinės ląstelės pradeda reaguoti rečiau. Nors jutimų adaptacija sumažina mūsų jautrumą, bet ji labai naudinga: jos dėka galime sutelkti savo dėmesį į informatyvius aplinkos pasikeitimus ir nepastebėti neinformatyvių dirgiklių. Dėmesį patraukia kintanti stimuliacija. SVARBŪS JUTIMAI: Visi jutimo organai priima jutiminį dirginimą (dažniausiai pasitelkiant specializuotas ląsteles - receptorius), paverčia jį nervine informacija, kurią perduoda smegenims. Svarbūs jutimai: - Rega - Klausa - Lytėjimas ir skausmas - Skonis - Uoslė - Kūno padėtis ir judejimas ATRANKUSIS DĖMĖSYS IR NEDĖMESINGUMO AKLUMAS: Atrankusis dėmesys - sąmoningas susitelkimas ties atskirais dirgikliais. Kokteilių vakarėlio efektas - gebėjimas sutelkti dėmesį tik į vieną balsą iš daugelio. Nedėmesingumo aklumas - matomų objektų nepastebėjimas, kai dėmesys sutelktas į ką nors kitą. Nedėmesingumo aklumo pavyzdžiai: aklumas pokyčiams, pokyčių negirdėjimas, aklumas pasirinkimui. Aklumas pasirinkimo aklumui. Staigaus praregėjimo reiškinys - kai dėmesį patraukia nepaprastai ryškus dirgiklis. SUVOKIMO ILIUZIJOS: Kodėl pasiduodame iliuzijoms, net jei patys tai suvokiame? Vienas iš aiškinimų (pagal R. Gregory), kad suvokimo iliuzijos atsiranda, nes mūsų suvokimas priklauso nuo ankstesnių patirčių ir iš to plaukiančių lūkesčių. Kitaip sakant, dėl suvokimo pastovumo. SUVOKINIO KŪRIMAS: Geštaltinės psichologijos šalininkai mėgo sakyti, kad suvokiama visuma gali skirtis nuo savo dalių sumos. FORMOS SUVOKIMAS: Figūra ir fonas - regimojo lauko sutvarkymas į objektus (figūras), kurios išsiskiria iš aplinkos (fono). Grupavimas (pasireiškia po figūros išskyrimo iš fono) - suvokimo polinkis telkti dirgiklius į vientisas grupes. Psichika vadovaujasi tam tikromis dirgiklių grupavimo taisyklėmis: artumas, panašumas, vientisumas, susietumas, uždarumas. GRUPAVIMO TAISYKLES: - ARTUMAS: telkiame great viena kitos esančias figūras - PANAŠUMAS: grupuojame tarpusavyje esančias figures - VIENTISUMAS: suvokiame vienalyčius, ištisinius, o ne pertraukiamus vaizdus - SUSIETUMAS: taškus, linijas ar plotus, kai ji eyra vienodi ir sujungti, mes suvokiame kaip atskirą vienetą - UŽDARUMAS: jei figūra yra neištisinė, su spragomis, mes ją užpildome, kad susidarytų užbaigta visybė GYLIO SUVOKIMAS: Gylio suvokimas - gebėjimas matyti trimačius objektus, nepaisant to, kad tinklainėje projektuojami dvimačiai atvaizdai. Tai leidžia nustatyti objektų nuotolį (atstumą). Gylio suvokimas iš dalies yra įgimtas gebėjimas. Tai įrodyta regimojo skardžio prietaisu - laboratorinis įrenginys tirti, kaip kūdikiai ir gyvūnų jaunikliai suvokia gylį. Kaip dvimačius atvaizdus tiklainėje paverčiame trimačiais suvokiniais? Mes remiamės gylio požymiais, kurie veikia regint abiem akims - binokuliniai požymiai, ir kitais požymiais, kurie gali veikti ir regint viena akimi - monokuliniai požymiai. BINOKULINIAI POŽYMIAI: Binokuliniai požymiai - gylio požymiai, kurie gaunami žiūrint abiem akimis. - Atvaizdų skirtumas tinklainėse - lygindamos iš abiejų akių gaunamus atvaizdus, smegenys apskaičiuoja atstumą: kuo daugiau skiriasi objekto - konvergencija - akių pasukimo į vidų laipsnis žiūrint į objektą: kuo didesnis vidinis įtempimas, tuo arčiau yra daiktas. MONOKULINIAI POŽYMIAI: Monokuliniai požymiai - gylio požymiai, kuriais gali naudotis viena akis. - santykinis dydis - objektą, kurio vaizdas tinklainėje yra mažesnis, suvokiame kaip esantį toliau; - įsiterpimas - jei vienas objektas iš dalies uždengia kitą, tai pirmąjį suvokiame esant arčiau mūsų; - santykinis aiškumas - neryškius objektus mes suvokiame kaip esančius toliau už aiškius, ryškius objektus; - tekstūros gradientas - laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią, blankią tekstūrą yra didėjančio atstumo ženklas; - santykinis aukštis - aukštesnius regos lauko objektus suvokiame kaip esančius toliau; - santykinis judėjimas - kai judame, atrodo, kad mūsų atžvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Objektai, esantys arčiau fiksacijos taško, atrodo juda į priešingą pusę - kuo jie arčiau, tuo greičiau jie atrodo juda. Objektai, esantys už fiksacijos taško, atrodo juda į tą pačią pusę - kuo jie toliau, tuo lėčiau juda; - tiesinė perspektyva - kuo lygiagrečios linijos arčiau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas; - šviesa ir šešėlis - blausesnis objektas atrodo esantis toliau. JUDĖJIMO ILIUZIJOS: - indukuotas judėjimas - suvokiančiajam atrodo, kad juda kitas, šalia judančio esantis objektas; - stroboskopinis judėjimas - pateikiant seriją truputį keičiamų, bet nejundančių vaizdų, sukuriamas nenutrūkstamo judėjimo suvokimas; - fi reiškinys - suvokiamas vienas judantis šviesos šaltinis, kai du ar daugiau gretimų šviesos šaltinių greita seka paeiliui blyksteli ir užgęsta. SUVOKIMO PASTOVUMAS: Suvokimo pastovumas - objektai suvokiami kaip nekintantys (turintys pastovų skaistį, spalvą, formą ir dydį), kai apšvietimas ir atvaizdai tinklainėje kinta. Formos suvokimo pastovumo dėka žinomus objektus suvokiame esančius pastovios formos net tada, kai jų atvaizdas tinklainėje kinta. Dydžio suvokimo pastovumo dėka suvokiame žinomus objektus esant pastovaus dydžio, net tada, kai jų atvaizdas tinklainėje kinta. Apšviestumo suvokimo pastovumas - tai mūsų gebėjimas suvokti, kad objekto apšviestumas nekinta, net kai jo apšvietimas - krintanti ant jo šviesa - keičiasi. Spalvos suvokimo pastovumas padeda mums suvokti objektų spalvą kaip nekintančią net kai keičiasi apšvietimas. 8 PASKAITA - MOKYMASIS Mokymasis - sąlyginai pastovus organizmo elgesio pokytis, kurį lemia patirtis. MOKYMOSI FORMOS: - Asociatyvusis mokymasis -- mokymasis, kad konkretūs įvykiai būna kartu a. Klasikinis sąlygojimas (įvykiai -- du dirgikliai) b. Operatinis sąlygojimas (įvykiai -- dirgiklis ir reakcija į jį) - Mokymasis stebint -- tai kitų žmonių patirties ir pavyzdžių stebėjimas KLASIKINIS SĄLYGOJIMAS: Klasikinį sąlygojimą vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti I. Pavlovas. Anot I. Pavlovo ir jo šalininkų, klasikinio sąlygojimo būdu mokosi visi gyvūnai. Klasikinis sąlygojimas - toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti du dirgiklius (dar žinomas kaip Pavlovo sąlygojimas). Savo tyrimais I. Pavlovas su kolegomis nustatė penkis pagrindinius sąlygojimo procesus: pirminį išmokimą, blėsimą, savaiminį atsinaujinimą, apibendrinimą ir atskyrimą. PAVLOVO EKSPERIMENTAI: 1. Prieš sąlygojimą: Nesąlyginis dirgiklis sukelia nesąlyginį atsaką Nesąlyginis = neišmoktas.\ Neutralus dirgiklis nesukelia jokio atsako. 2. Sąlygojimo metu: Nesąlyginis dirgiklis pateikiamas tuoj pat po neutralioji dirgiklio. 3. Po sąlygojimo: Sąlyginis dirgiklis sukelia sąlyginį atsaką. Sąlyginis = išmoktas. PIRMINIS IŠMOKIMAS: Kiek laiko turi praeiti tarp neutralaus dirgiklio ir nesąlyginio dirgiklio pateikimo? Dažniausiai sąlyginis atsakas nepasireiškia: - kai nesąlyginis dirgiklis pateikiamas po ilgesnio laiko tarpo - kai neutralus dirgiklis pateikiamas po nesąlyginio dirgiklio Pirminis išmokimas - pradinis sąlygojimo tarpsnis. Tai fazė, kai buvęs neutralus dirgiklis susiejamas su nesąlyginiu atsaku ir ilgainiui sąlyginis (buvęs neutraliu) dirgiklis ima kelti sąlyginį atsaką. BLĖSIMAS IR SAVAIMIS ATSINAUJINIMAS: Blėsimas - silpnėjantis sąlyginis atsakas, kai sąlygojimo metu po sąlyginio dirgiklio nebebūna nesąlyginio dirgiklio. Blėsimas yra greičiau sąlyginio atsako sulaikymas, o ne išnykimas Savaiminis atsinaujinimas - nusilpusio sąlyginio atsako atsigavimas po ramybės tarpsnio. APIBENDRINIMAS IR ATSKYRIMAS: Apibendrinimas - polinkis, susidarius sąlyginiam atsakui, sukelti tokius pat atsakus ir į kitus dirgiklius, kurie yra panašūs į sąlyginį dirgiklį. Atskyrimas - sąlygojimo atveju gebėjimas sąlyginius dirgiklius atskirti nuo panašių į juos dirgiklių. DABARTINIS PAVLOVO TEORIJOS SUPRATIMAS: Ankstyvieji bihevioristai manė, jog bet kurį natūralų atsaką galima sąlygoti bet kuriam bet kurio gyvo organizmo neutraliam dirgikliui. Mokymosi teoretikai atsisakė šios minties. Kiekviena rūšis yra biologiškai pasiruošusi išmokti asociacijų, tačiau biologiškai pasirengusi išmokti vienokius dalykus geriau (kurie susiję su išlikimu) negu kitokius. PAVLOVO PALIKIMAS: - klasikinis sąlygojimas yra vienas iš būdų, kuriuo iš esmės visi organizmai mokosi prisitaikyti prie juos supančios aplinkos - parodyta, kaip galima objektyviai laboratoriniais būdais tirti tokį vidinį procesą kaip mokymasis OPERANTINIS SĄLYGOJIMAS: Operantinį sąlygojimą vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti B. F. Skinneris. Operantinis sąlygojimas - mokymosi rūšis, kai pastiprinamas/apdovanojamas elgesys tvirtėja, o elgesys, už kurį baudžiama, silpnėja. Ir klasikinis ir operantinis sąlygojimas apima jau anksčiau aptartus sąlygojimo procesus. KLASIKINIS VS OPERANTINIS SĄLYGOJIMAS: - Ar organizmas mokosi asociacijų tarp jo paties nekontroliuojamų įvykių - klasikinis sąlygojimas - Ar jis mokosi asociacijų tarp savo elgesio ir po jo sekančio įvykio - operantinis sąlygojimas SKINNERIO EKSPERIMENTAI: Skinneris savo darbais išplėtojo E. Thorndike rezultato dėsnį - atlyginamą elgesį linkstama kartoti. Eksperimentuodamas Skinneris naudojo formavimą - operantinio sąlygojimo metodika, kai atlygis kreipia elgseną trokštamo tikslo link. Operantinė kamera (Skinnerio dėžė) - kamera, naudojama tiriant operantinį sąlygojimą PASTIPRINIMAS IR JO RŪŠYS: Pastiprinimas - operantinio sąlygojimo atveju po tam tikro elgesio einantis jį sustiprinantis įvykis. Pastiprinimas nuo materialių iki nematerialių dalykų. Kas yra pastiprinimas vienam žmogui, kitam gali nieko nereikšti. Kas yra pastiprinimas vienoje situacijoje, kitoje situacijoje gali tokiu nebūti. DVI PAGRINDINĖS PASTIPRINIMO RŪŠYS: - Teigiamas pastiprinimas - Neigiamas pastiprinimas Teigiamas pastiprinimas - stiprėjantis elgesys, pateikiant teigiamą, malonų dirgiklį. Teigiamo pastiprinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, pateiktas po atsako, jį sustiprina. Neigiamas pastiprinimas - stiprėjantis elgesys, sumažinant ar pašalinant neigiamą dirgiklį. Neigiamo pastiprinimo priemonė yra bet kuris dirgiklis, kuris, pašalintas po atsako, jį sustiprina. Neigiamas pastiprinimas nėra bausmė PASTIPRINIMO PROGRAMOS: Operantinio pastiprinimo programos: - nuolatinis pastiprinimas - pageidautino atsako pastiprinimas kiekvieną kartą, kai tik jis pasirodo - dalinis (protarpinis) pastiprinimas - tik retkarčiais pastiprinamas atsakas NUOLATINIS VS DALINIS PASTIPRINIMAS: - taikant nuolatinį pastiprinimą labai greitai išmokstama, tačiau pastiprinimo nelikus, labai greitai pasireiškia blėsimas - taikant dalinį pastiprinimą pradinis mokymasis esti lėtesnis, bet jis būna daug atsparesnis blėsimui, negu kai pastiprinama nuolat Dalinio (protarpinio) pastiprinimo programos: - pastoviojo santykio - kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro jų skaičiaus - kintamojo santykio - kai atsakas pastiprinamas po nenumatomo atsakų skaičiaus - pastoviųjų intervalų - kai atsakas pastiprinamas tik praėjus nustatytam laikui - kintamųjų intervalų - kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais BAUSMĖ IR JOS RŪŠYS: Bausmė - elgesio tikimybę mažinantis bet koks po jos einanti įvykis. DVI PAGRINDINĖS BAUSMIŲ RŪŠYS: - teigiama bausmė - kai suteikiamas atgrasantis dirgiklis - neigiama bausmė - kai atimamas trokštamas dirgiklis Elgesys, už kurį baudžiama, nepamirštamas, jis tik nuslopinamas Bausmė nenukreipia pageidaujamo elgesio link. Bausmė dažnai išmoko tik to, kaip jos išvengti. Bausmė nurodo, kaip nesielgti, pastiprinimas - kaip elgtis. Taigi, bausmė, derinama su pastiprinimu, paprastai būna veiksmingesnė negu vien tik bausmė DABARTINIS SKINNERIO TEORIJOS SUPRATIMAS: Be akivaizdaus pastiprinimo galima išmokti iš patirties (slaptasis (latentinis) išmokimas). Išorinis atpildas gali menkinti susidomėjimą (vidinę motyvaciją) tam tikra veikla bei jos teikiamą pasitenkinimą. Lengviau išmokstamos tokios asociacijos, kurios yra natūraliai adaptyvios (biologiniai polinkiai). SKINNERIO PALIKIMAS: - Skinneris sulaukė nemažai kritikos, jog nužmogina žmogų - Operantinio sąlygojimo principai plačiai taikomi mokykloje, sporte, darbe, namie MOKYMASIS STEBINT: Aukštesniųjų gyvūnų, o ypač žmonių, mokymasis nebūtinai siejasi su tiesiogine patirtimi. Toks pats svarbus yra ir mokymasis stebint. Mokymasis stebint - mokymasis stebint kitų elgesį. Modeliavimas - procesas, kai elgesys stebimas ir mėgdžiojamas. Neurologai atrado veidrodinius neuronus (lokalizacija smegenų kaktos skiltyje), kurie yra mokymosi stebint nervinis pagrindas. Veidrodiniuose neuronuose kyla impulsas, atliekant tam tikrus veiksmus arba stebint kitą asmenį, atliekant šiuos veiksmus. Tai gali sukurti prielaidas mėgdžiojimui, kalbos mokymuisi ir empatijai. A. Bandura pirmasis pradėjo tyrinėti mokymąsi stebint. Žinomiausias - lėlės Bobo eksperimentas. B. Tie vaikai, kurie buvo stebėję suaugusio žmogaus agresijos protrūkį, dažniau buvo linkę mušti ir spardyti lėlę, negu tokio suaugusiųjų elgesio nematę vaikai. Stebint mokomasi tiek asocialaus, tiek prosocialaus elgesio Medijos tampa intensyvaus mokymosi stebint šaltiniu. Koreliaciniai tyrimai rodo, jog iš tiesų egzistuoja ryšys tarp smurto žiūrėjimo ir smurtinio elgesio. Eksperimentiniai tyrimai patvirtina, kad smurtas per televiziją iš tiesų sukelia šias programas žiūrinčių vaikų bei paauglių agresyvų elgesį. lgai žiūrint smurtą, taip pat sumažėja žiūrovų jautrumas agresyvaus elgesio atžvilgiu. VERTERIO REIŠKINYS: Verterio reiškinys - savižudybių skaičiaus padidėjimas, kurį sukelia plačiai žiniasklaidos pristatomas elgesio modelis - gerai žinomo ar populiaraus asmens savižudybė. Neretai mėgdžiojamas ir savižudybės būdas. Verterio reiškinio atveju, elgesio modelis veikia trejopai: - skatina pasirinkti tam tikrą nusižudymo būdą, t. y. Pamėgdžioti - skatina pasirinkti savižudybę kaip išeitį iš sudėtingų aplinkybių - skiepija požiūrį, kad savižudybė yra priimtinas gyvenimo sunkumų sprendimo būdas 9 PASKAITA -- ATMINTIS Atmintis - psichikos procesas - informacijos ar veiksmų įsiminimas, laikymas ir atsiminimas. Blykstės atmintis - aiškus emociškai reikšmingų akimirkų ar įvykių prisiminimas. TRIJŲ APDOROJIMO ETAPŲ ATMINTIES MODELIS:\ R. Atkinson ir R. Shiffrin klasikinis trijų apdorojimo etapų atminties modelis teigia, kad atmintis formuojasi trimis etapais. MODELYJE KALBAMA APIE: - užkodavimas, laikymas, atkūrimas - jutiminė, trumpalaikė, ilgalaikė atmintis Užkodavimas - informacijos apdorojimas atminties sistemoje. Laikymas - užkoduotos informacijos išlaikymas tam tikrą laiką. Atkūrimas - informacijos išėmimas iš atminties saugyklos. Jutiminė atmintis - greitas, labai trumpas jutiminės informacijos užfiksavimas atminties sistemoje. Trumpalaikė atmintis - aktyvuota atmintis, kurioje trumpą laiką saugomas ribotas kiekis informacijos, kuri vėliau išsaugoma arba pamirštama. Ilgalaikė atmintis - santykinai nuolatinė ir neribotos apimties atminties sistemos saugykla. MODIFIKUOTAS TRIJŲ APDOROJIMO ETAPŲ ATMINTIES MODELIS: Jis kritikuojamas, nes: - kai kuri informacija peršoka pirmuosius du etapus ir yra automatiškai (nesąmoningai) įrašoma į ilgalaikę atmintį - trumpalaikė atmintis yra daugiau nei pasyvus informacijos apdorojimas, ją geriau vadinti darbine atmintimi įvertinant čia vykstantį aktyvų informacijos apdorojimą Darbinė atmintis - naujesnis trumpalaikės atminties supratimas, apimantis sąmoningą, aktyvų įeinančios informacijos bei informacijos, paimtos iš ilgalaikės atminties, apdorojimą INFORMACIJOS KODAVIMAS: Informaciją apdorojame valingai arba automatiškai. Valingas apdorojimas - dėmesio ir sąmoningų pastangų reikalaujantis kodavimas. Dažniausiai valingai informaciją apdorojame ją kartodami. Automatiškas apdorojimas - nesąmoningas, be pastangų informacijos kodavimas. Automatiškai apdorojama informacija apie: erdvę, laiką, dažnį SU ATMINTIMI SUSIJĘ EFEKTAI: Skaidymo efektas - polinkis geriau išsaugoti informaciją ar įgūdį tada, kai mokomasi išskaidant dalimis, o ne ištisai. Vietos eilėje efektas - polinkis geriausiai prisiminti pirmuosius ir paskutiniuosius sąrašo dėmenis. KĄ MES KODUOJAME: - vaizdinės informacijos kodavimas - regimųjų vaizdų užkodavimas - garsinės informacijos kodavimas - garsų užkodavimas - semantinis kodavimas - reikšmės užkodavimas Už kiekvieno tipo informacijos kodavimą atsakingos skirtingos smegenų sistemos. Tyrimai rodo, kad geriausiai apdorojame žodinę informaciją tada, kai ją užkoduojame semantiškai. Nuorodos į save efektas - polinkis geriau atsiminti tuos dalykus, kuriuos siejame su savimi. MNEMONINĖS PRIEMONĖS: Pasaulio atminties čempionato nugalėtojų tyrimai rodo, kad jų intelektas nėra išskirtinis, tiesiog jie geriau moka naudoti mnemonines strategijas. Mnemoninės priemonės - priemonės, padedančios atsiminti. KODUOJAMOS INFORMACIJOS TVARKYMAS: Lengviau atsimename informaciją, kurią galime pertvarkyti į prasminius vienetus arba dalis Veiksmingiau atkuriame informaciją, kai sudarome hierarchines struktūras - informaciją apdorojame suskirstydami ją į loginius lygius, pradėdami nuo bendriausio ir pereidami prie konkrečiausio. LAIKYMAS: JUTIMINĖ ATMINTIS: Atvaizdžio atmintis - labai trumpa vaizdinių dirgiklių jutiminė atmintis, trunkanti ne ilgiau kaip kelias dešimtąsias sekundės. Atgarsio atmintis - labai trumpa garsinių dirgiklių atmintis. Jei dėmesys nukreiptas kur nors kitur, garsus ir žodžius vis tiek galima prisiminti dar 3-4 sekundes. LAIKYMAS: DARBINĖ ARBA TRUMPALAIKĖ ATMINTIS: Tik į dalį gausios informacijos, užregistruojamos jutiminėje atmintyje, atkreipiame dėmesį. Jei mūsų darbinė atmintis prasmingai neužkoduoja ar nekartoja šios informacijos, ji greitai išnyksta. Trumpalaikė atmintis paprastai saugo tik maždaug septynis informacijos vienetus (plius-minus du) - magiškasis septynetas. LAIKYMAS: ILGALAIKĖ ATMINTIS:\ Mūsų ilgalaikės atminties talpa yra beribė Išskiriamos dvi ilgalaikė atminties rūšys (posistemės): - NEIŠREIKŠTOJI (PROCEDŪRINĖ) ATMINTIS - IŠREIKŠTOJI (DEKLARATYVIOJI) ATMINTIS INFORMACIJOS ATKŪRIMAS: Prisiminimai laikomi naudojant asociacijų tinklą, kuriame visi informacijos dėmenys yra tarpusavyje susiję. Kiti informacijos vienetai tampa užuominomis, padedančiomis prisiminti. Kuo daugiau turite užuominų, padedančių prisiminti, tuo sėkmingiau rasite kelią į tikslinę informaciją.\ Užuominomis gali būti: žodžiai, pojūčiai, kontekstas, nuotaikos ir kt. KONTEKSTO IR NUOTAIKOS ĮTAKA ATMINČIAI: Konteksto įtaka - kontekstas, kuriame pirmą kartą patyrėme įvykį arba kilo mintis, gali turėti užuominų, padedančių prisiminti tikslinę informaciją. Kartais, patekę į aplinkybes, primenančias tas, kuriose anksčiau esame buvę, galime patirti deja vu (jau regėta). Nuotaikos įtaka - daug lengviau prisimenama esant tos pačios būsenos. UŽMIRŠIMAS: NEGALĖJIMAS KODUOTI: Negalime prisiminti to, ko nepavyko užkoduoti - ši informacija niekada nepatenka į ilgalaikę atmintį.  Net jei ką nors ir gerai užkodavome, tačiau laikui bėgant tai užmirštame Proaktyvioji interferencija - trukdantis ankstesnio mokymosi poveikis naujai informacijai prisiminti. Retroaktyvioji interferencija - trukdantis naujų dalykų mokymosi poveikis seniau išmoktiems dalykams prisiminti. MOTYVUOTAS UŽMIRŠIMAS: S. Freudas, sukūręs, išstūmimo sąvoką, teigė, kad mūsų atminties sistemos iš tiesų cenzūruoja skausmingą informaciją. Kad apsaugotume savo savivaizdį ir sumažintume nerimą, skausmingus atsiminimus galime išstumti. Išstūmimas - pagal psichoanalitinę teoriją - tai pagrindinis gynybos mechanizmas, kuris išstumia iš sąmonės nerimą keliančius jausmus, mintis ir prisiminimus. Tačiau nugramzdinti atsiminimai nedingsta ir gali būti atkurti. ATSAKYMĄ MENANTYS KLAUSIMAI IR LIUDYTOJŲ PARODYMAI: Atmintį galima pakoreguoti atsakymą menančiais klausimais. Menančių klausimų poveikis gali būti ir paslėptas, užmaskuotas - poveikį daro ne pats klausimas, o tik atskiri jo žodžiai ar net gramatinės žodžio formos. Siekiant išvengti poveikio, apklausos pradžioje liudytojui siūloma pačiam papasakoti viską, ką jis žino. LOFTUS IR PALMER TYRIMAS: Visi tiriamieji matė tą patį filmą apie autoavariją. Visus tiriamuosius eksperimentatorius prašė pasakyti, maždaug Vienų tiriamųjų eksperimentatorius klausė, koks buvo greitis, kai viena mašina trenkėsi į antrąją. Kitų tiriamųjų jis klausė, koks buvo greitis, kai viena mašina palietė antrąją. Skirtingi žodžiai sukėlė atsakymų skirtumą: pavartojus žodį trenkė vidutinis greičio įvertinimas buvo 75,6 km/val., pavartojus žodį palietė - 57,6 km/val. Kaip mokslininkai apie dinozauro išvaizdą spėja iš jo liekanų, taip mes išvadas apie savo praeitį darome iš saugomos informacijos ir to, ką dabar matome. Taigi, mes kuriame savo prisiminimus. 10 PASKAITA -- EMOCIJOS Emocija - trumpalaikis situacinis išgyvenimas. Jausmas - pastovūs, patvarūs ir ilgesnį laiką trunkantys žmogaus išgyvenimai. Afektas - stiprus susijaudinimas, teigiamų ar neigiamų emocijų protrūkis dėl netikėtai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. EMOCIJAS SUDARO: - fiziologinis (kūno) sužadinimas - elgesio išraiška - sąmoningas išgyvenimas (patyrimas), apimantis mintis ir jausmus EMOCIJŲ TEORIJOS: JAMESO-LANGE TEORIJA Jameso-Lange teorija - teorija, teigianti, kad emocijas pajuntame po to, kai pastebime savo fiziologinę reakciją  Cannono-Bardo teorija - teorija, teigianti, kad emocijas pajaučiame tuo pat metu, kai sureaguoja kūnas. Valinso reiškinys - klaidingos informacijos apie asmens fiziologines reakcijas įtaka tų reakcijų vertinimui. Tiriamiesiems buvo rodomos tam tikros skaidrės ir tuo pačiu metu jie ausinėmis tariamai klausėsi savo širdies plakimo. Iš tikro tai buvo anksčiau įrašyti kitų žmonių širdies dūžiai. Žvelgiant į vienas skaidres iš įrašo buvo girdimi dažnesni širdies dūžiai, o žvelgiant į kitas - lėtesni. Tiriamieji palankiau įvertino tas skaidres, kurias žiūrėdami girdėjo pakitusius širdies dūžius. Pavadintas JAV psichologo Stuarto Valinso, kuris pirmasis aprašė ir pagrindė reiškinį, vardu. Schachterio-Singerio (dviejų veiksnių) teorija - teorija, teigianti, kad emocijos išgyvenimui būtina fizinis sužadinimas ir pažintinis sužadinimo įvardijimas.  Zajonco ir LeDoux požiūris: Nesutiko, kad emocijai išgyventi būtinas kūno sužadinimo įvardijimas. Teigė, kad žmonės patiria daugybę emocijų žaibiškai, sąmoningai neinterpretuodami situacijos arba net anksčiau nei ši situacija iškyla. Išskyrė du smegenų (nervinius) kelius emocijoms - pagrindinį ir šalutinį. SMEGENŲ KELIAI EMOCIJOMS: a. pagrindinis mąstymo kelias - į migdolą per smegenų žievę / susijęs su sudėtingesnėmis emocijomis b. greitasis šalutinis kelias - tiesiai į migdolą (pro gumburą) / susijęs su paprastesnėm emocijomis Lazaruso požiūris: Atkreipė dėmesį, kad net akimirksniu pajustos emocijos reikalauja tam tikro pažintinio situacijos įvertinimo. Emocijos kyla tada, kai įvertiname/interpretuojame įvykį.  EMOCIJOS IR AUTONOMINĖ NERVŲ SISTEMA: Autonominė nervų sistema kontroliuoja fiziologinį sužadinimą. Lengvos ir gerai žinomos užduotys geriausiai atliekamos tada, kai sužadinimas yra gana stiprus. Kai užduotys sunkesnės arba joms nepasirengta iš anksto, palankiausias yra kiek silpnesnis sužadinimas. Fiksuojant prakaitavimo, kvėpavimo ir pulso rodmenis, sunku pastebėti emocijų fiziologinius skirtumus (pavyzdžiui, baimė, pyktis, lytinis sužadinimas). Tačiau veido išraiškos (pavyzdžiui, baimė ir džiaugsmas) ir smegenų aktyvumas (pavyzdžiui, išgąstis ir pyktis; neigiamos ir teigiamos emocijos) priklauso nuo skirtingų emocijų. Patiriant neigiamas emocijas aktyvuojasi kaktos dešiniosios skilties veikla, teigiamas emocijas - kairiosios. NEVERBALINIS BENDRAVIMAS: Žmonės ypač jautrūs neverbalinei grėsmei. Patirtis gali padidinti jautrumą konkrečioms emocijoms. Ar galima išmokti geriau atspėti apgaulę? Taip, įgiję patyrimo žmonės dažnai gali pastebėti mikroskopinę melagio išraišką. Moterys yra jautresnės perprantant žmonių emocinius signalus, geriau pastebi melą. Moterims būdingas didesnis emocinis raštingumas Moterys dažniau negu vyrai tvirtina esančios atviros jausmams, ekspresyviau emociškai reaguoja. Moterys dažniau reiškia empatiją, giliau išgyvena emocinius įvykius. Moterys pranoksta vyrus perteikdamos laimės jausmą, o vyrai geriau parodo pyktį. VEIDO IŠRAIŠKOS POVEIKIS: Veido išraiškos grįžtamojo ryšio hipotezė - teigia, kad grimasos sustiprina emocijas sužadindamos raumenis, susijusius su konkrečiomis būsenomis, o raumenys siunčia kūnui signalus reaguoti taip, tarsi iš tiesų išgyventume šias būsenas. Elgesio grįžtamojo ryšio hipotezė - daro prielaidą, kad, jei kūną judiname taip, kaip elgtumės išgyvendami tam tikrą emociją, galime tam tikru mastu šią emociją pajausti. EMOCIJŲ IŠGYVENIMAS: 1. C. Izardas (1977) Išskyrė dešimt pagrindinių emocijas, iš kurių dauguma būsingos jau kūdikiams: džiaugsmas, susidomėjimas-susijaudinimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, panieka, baimė, gėda ir kaltė. Teigė, kad kitos emocijos yra dešimties išvardytųjų deriniai. 2. P. Ekman (1972; 2016) Dauguma emocijų tyrėjų sutaria, kad yra šešios pagrindinės emocijos: nuostaba, pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, liūdesys ir laimė. DVI EMOCIJŲ DIMENSIJOS: 1. MALONAUS/TEIGIAMO BEI NEMALONAUS/NEIGIAMO POBŪDŽIO 2. MAŽO BEI DIDELIO SUŽADINIMO  12-13 PASKAITA -- ASMENYBĖ Asmenybė - žmogui būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena Psichoanalitinė ir humanistinė asmenybės teorijos - dvi istoriškai svarbiausios teorijos, kurios padėjo susiformuoti asmenybės psichologijos sričiai. PSICHOANALITINĖ KRYPTIS: Psichoanalizė - tai asmenybės teorija, asmenybės tyrimo būdas ir psichologinių sunkumų gydymo būdas. Tai pirmoji išsami asmenybės teorija. Psichoanalitinės krypties pradininkas - Zigmundas Froidas. (Z. Froidas niekada nieko nelaikė atsitiktinumu.) PSICHOANALITINĖ KRYPTIS, ASMENYBĖS STRUKTŪRA: Psichoanalitinė teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra tarsi ledkalnis, kurio didžioji dalis yra neregima ir tik mažesnė dalis iškilusi į paviršių. Psichikos sritys (topografiniu požiūriu): - SĄMONĖ - IKISĄMONĖ - PASĄMONĖ Sąmoninga sritis yra iškilusi į paviršių matoma ledkalnio dalis. Joje yra įsisąmonintas turinys. Pasąmonės sritis yra giliau slypinti nematoma ledkalnio dalis. Ji apima neįsisąmonintą turinį. Ikisąmoningumo srityje yra laikinai saugomas turinys, į kurį atkreipus dėmesį jis gali patekti į sąmoningą sritį. Turinys - mintys, jausmai, norai, troškimai, prisiminimai ir kt. Pasąmonėje glūdi nepriimtinas turinys, kuris yra išstumtas ir neįleidžiamas į sąmonę. Patekęs į sąmonę nepriimtinas turinys sukeltų pernelyg daug nerimo. Pasąmonėje slypintis nepriimtinas turinys gali pasireikšti, pavyzdžiui, apsirikimuose kalbant ir rašant, sapnuose (karališkas kelias į pasąmonę), simptomuose, žmogui laisvai asocijuojant, anekdotuose ir kt. Vėliau Z. Froidas koregavo asmenybės struktūros sampratą. Psichikos sritys (struktūriniu požiūriu): - ID - EGO - SUPEREGO Asmenybė kyla iš konflikto tarp agresyvių ir malonumo siekiančių biologinių impulsų (atspindi id) ir vidinių socialinių normų (atspindi superego). Asmenybė yra pastangų įveikti šį konfliktą padarinys (atspindi ego) - išreikšti impulsus tokiais būdais, kurie nesukeltų neigiamų jausmų ar padarinių. Psichikos dinamikai šio konflikto metu suprasti buvo pasiūlytos trys sąveikaujančios psichikos sritys - id, ego ir superego. ID- INSTINCTS, EGO -- REALITY, SUPEREGO -- MORALITY Id yra visiškai nesąmoningas. Ego ir superego veikia ir sąmoningai, ir nesąmoningai. asmenybė formuojasi pirmaisiais keleriais gyvenimo metais. Vaikai bręsdami pereina keletą psichoseksualinių stadijų - vaikystės raidos stadijos, kurių metu id slypintys malonumo impulsai nukreipiami į skirtingas jautrias kūno sritis. Išskiriamos tokios psichoseksualinės raidos stadijos: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė. Blogai prisitaikančių suaugusiųjų elgesys yra ankstyvųjų psichoseksualinių stadijų metu neišspręstų konfliktų padarinys. Konfliktas gali neišsispręsti (užsifiksuoti) bet kurioje stadijoje, kai tai stadijai būdingi poreikiai buvo arba pernelyg tenkinami, arba nebuvo patenkinami. Fiksacija - išliekantis malonumo impulso susitelkimas ties psichoseksualine stadija, kur liko neišspręstų konfliktų. GYNYBOS MECHANIZMAI: Kartais ego bijo nesuvaldyti vidinės prieštaros tarp id ir superego, todėl kyla neapibrėžtas nerimas. Gynybos mechanizmai - tai ego gynybos būdai nerimui mažinti. Veikia nesąmoningai, t. y. ego nesąmoningai ginasi nuo nerimo. Gynybos mechanizmų pavyzdžiai: išstūmimas, regresija, atvirkštinis reagavimas, projekcija, racionalizacija, perkėlimas ir kt. PSICHOANALITINĖS KRYPTIES TĄSA: Psichoanalitinės krypties šalininkai pripažino pagrindines Z. Froido idėjas, tačiau nuo Froido skyrėsi įvairiausiais aspektais. Pirma, jie labiau pabrėžė sąmonės vaidmenį. Antra, jie abejojo, ar vien malonumo ir agresyvūs impulsai yra pagrindinis elgesio motyvacijos šaltinis. Jie labiau akcentavo socialinius veiksnius. Susiformavo atskiros psichodinaminės teorijos. PASĄMONĖS PROCESŲ VERTINIMAS: Asmenybę vertinant iš šios perspektyvos reikia pasiekti pasąmonę. Tam padeda projekciniai testai - asmenybės testai, kai žmonėms pateikiami neaiškūs, dviprasmiški stimulai, kuriuos paskui reikia apibūdinti arba sukurti apie juos pasakojimą. Pavyzdžiui, teminis apercepcijos testas (neaiškaus turinio paveikslėliai, apie kuriuos žmonės turi sukurti pasakojimus). Kituose testuose tiriamųjų prašoma nupiešti, užbaigti sakinius arba, tyrėjui ištarus kontrolinį žodį, pasakyti pirmą į galvą atėjusį žodį. Plačiai žinomas Rorschacho rašalo dėmių testas. PSICHOANALITINĖS KRYPTIES KRITIKA: Šiuolaikiniai mokslininkai diskutuoja dėl daugelio Froido pagrindinių idėjų. Egzistuoja nesąmoningas informacijos apdorojimas - šiuolaikinė pasąmonės samprata. Kritikai atkreipia dėmesį į tai, jog Froido idėjas sunku patikrinti moksliniais metodais. Psichoanalitinė teorija neleidžia daryti elgesio prognozės. Froido palikimas tebėra gyvybingas. HUMANISTINĖ KRYPTIS: Humanistinės psichologijos pradininkai: - Abrahamas Maslow - Carlas Rogersas A.MASLOW IDĖJOS: A. Maslow iškėlė mintį, kad žmogaus motyvus sudaro poreikių hierarchija Patenkinus žemesnius poreikius ima rūpėti aukštesni poreikiai. Saviraiška - aukščiausias / galutinis psichologinis poreikis, kuris iškyla, kai likę pagrindiniai / žemesni žmogaus poreikiai yra patenkinti. Saviraišką atspindi motyvacija įgyvendinti savo galias. Tai brandaus suaugusiojo žmogaus savybė. C.ROGERSO IDĖJOS: C. Rogersas buvo įsitikinęs, kad žmonės iš esmės yra geri ir visi turi saviraiškos polinkių. Kiekvienas žmogus gali atskleisti savo galias, jei tik aplinka netrukdo ir nestabdo šio proceso. Kad aplinka skatintų saviraišką, būtinos trys sąlygos - nuoširdumas, palankumas ir empatija. SAVOJO AŠ SAMPRATA: Ir A. Maslow, ir ypač C. Rogersas manė, kad svarbiausias asmenybės požymis yra savojo Aš (savasties) samprata. Savojo Aš samprata - visos mintys ir jausmai apie save atsakant į klausimą "Kas aš esu?". Savojo Aš samprata gali būti teigiama ar neigiama priklausomai nuo to, kiek žmogus jaučiasi arti ar toli nuo savo idealaus Aš. Kuo Savojo Aš samprata labiau neigiamesnė, tuo žmogus jaučiasi nepatenkintas ir nelaimingas Klausimynais įvertinama, koks žmogus yra iš tikrųjų ir koks jis norėtų būti. Kuo idealusis aš ir tikrasis aš yra panašūs, tuo Savojo aš samprata teigiamesnė. Kiti humanistinės krypties atstovai mano, kad bet koks klausimynas asmenybei įvertinti yra nuasmeninantis. Jie tikisi paprastais nuoširdžiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asmens nepakartojamą patirtį. HUMANISTINĖS KRYPTIES KRITIKA: Pasak kritikų, humanistinės psichologijos sąvokos miglotos ir subjektyvios Humanistinės psichologijos skatinamas individualizmas puoselėja nuolaidžiavimą sau, egoizmą ir moralinių ribojimų nykimą. Humanistinės krypties psichologai kaltinami tuo, kad nesugeba realiai įvertinti blogio prado (prielaidos naiviai optimistiškos). Net pačioje humanistinėje psichologijoje vyksta diskusijos dėl to, ar žmonės iš esmės yra geri. Humanistinės psichologijos įtaka didžiulė, ji paveikė dabartinę populiariąją psichologiją. ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJA: Bruožų teorijos šalininkai asmenybę aiškina pastoviomis ir patvariomis elgesio savybėmis Bruožas - būdingas elgesio modelis arba dispozicija jausti ir veikti tam tikru būdu Bruožų teorijomis besivadovaujantys psichologai mėgina pagal vyraujančius bruožus aprašyti asmenybės tipus. Atsižvelgdami į tai, kuris, jų nuomone, kūno skystis vyrauja, žmones priskirdavo: - melancholiškam (prislėgtam) - sangviniškam (linksmam) - flegmatiškam (nejausmingas) - choleriškam (dirgliam) tipui Naujesnę Myers-Briggs asmenybės tipų klasifikavimo sistemą sukūrė I. Briggs Myers ir K. Briggs. Jos rėmėsi C. G. Jungo asmenybės tipais ir išplėtojo tipų teoriją Yra sukurtas Myers-Briggs tipų indikatorius MBTI - asmenybės testas Pagal šį indikatorių yra išskirtos 4 priešingos poros, kurios suformuoja 16 galimų asmenybės tipų. Priešingos poros: ekstravertas ir intravertas, jaučiantis ir intuityvus, mąstytojas ir jausmingas, suvokiantis ir sprendžiantis. H. ir S. Eysenckai mano, kad žmogų galima apibūdinti per dvi dimensijas: ekstraversija-intraversija ir emocinis stabilumas-nestabilumas. Vėliau buvo pridėta trečia dimensija - psichotizmas, kuri neturi atvirkštinio varianto (priešingai nei kitos dvi dimensijos). Yra sukurtas Eysenck asmenybės klausimynas. Autoriai mano, kad asmenybės matmenims įtakos turi genetika. Tai patvirtina ir šiuolaikiniai tyrimai. BRUOŽŲ ĮVERTINIMO BŪDAI: Asmenybės klausimynas - klausimynas, kurio klausimai arba teiginiai skirti labai įvairiems jausmas ir elgesiui įvertinti. Naudojamas asmenybės bruožams įvertinti. Psichologai labiausiai ištyrė ir plačiausiai klinikinėje praktikoje naudoja Minesotos daugiafazį asmenybės klausimyną. Yra išverstas į daugiau kaip 100 kalbų. Palyginti su psichoanalitikų naudojamais projekciniais testais, kurie yra subjektyvūs, asmenybės klausimynais siekiama objektyvumo. Tačiau objektyvumas negarantuoja validumo. DIDYSIS PENKETAS: Didysis Penketas yra praplėstas asmenybės bruožų rinkinys. Tai aktyviausiai tyrinėjama asmenybės sistema ir šiuo metu yra geriausias pagrindinių bruožų dimensijų apibendrinimas. Didžiojo penketo asmenybės bruožų dimensijos: - SĄMONINGUMAS - SUTARIAMUMAS - NEUROTIZMAS - ATVIRUMAS PATYRIMUI - EKSTRAVERSIJA  DABARTINĖ DIDŽIOJO PENKETO TYRIMŲ BANGA NAGRINĖJA ĮVAIRIUS KLAUSIMUS: - Ar šie bruožai pastovūs? Sulaukus pilnametystės, penki svarbiausi bruožai yra gana pastovūs, tik vieni truputį blėsta, kiti - ryškėja. - Ar jie paveldimi? Kiekvienas bruožas yra paveldimas 50 proc. ar daugiau - Kaip sėkmingai gali būti taikomi skirtingoms kultūroms? Didžiojo Penketo bruožai gana gerai apibūdina asmenybę įvairiose kultūrose - Ar penki svarbiausi bruožai leidžia prognozuoti kitas asmenines savybes? Taip ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJOS KRITIKA: Kritikai nurodo, kad, nors žmonių bendrieji bruožai laikui bėgant gali nekisti, jų konkretus elgesys skirtingomis aplinkybėmis būna nevienodas. Todėl bruožai nėra geri elgesio prognozės rodikliai. SOCIALINĖ-KOGNITYVINĖ KRYPTIS: Žmogaus elgesiui įtaką daro: - asmens ypatybės (dispozicijos); - situacijos veiksniai. Galimai konkrečioje situacijoje žmogaus elgesį veikia ir asmens turimos savybės, ir su situacija susiję veiksniai. Socialinės-kognityvinės krypties kūrėjas - Albertas Bandura. Socialinė-kognityvinė kryptis - teorija, teigianti, kad elgesį veikia individo sąveika su socialine aplinka. Šios krypties šalininkai mano, kad elgtis daugiausia išmokstama arba sąlygojimo dėka, arba stebint kitus ir sekant jų pavyzdžiu - tai yra socialinė dalis. Jie taip pat pabrėžia psichikos procesų svarbą: tai, ką žmogus galvoja apie situaciją, veikia žmogaus elgesį - tai yra kognityvinė dalis. Abipusis determinizmas atspindi požiūrį, kad žmogaus asmenybę formuoja vidinių asmeninių ir kognityvinių veiksnių (kognityvinė dalis), aplinkos veiksnių (socialinė dalis) ir elgesio sąveika. Kitaip sakant, elgesys kyla iš išorinių ir vidinių veiksnių sąveikos. Žmogus yra ir aplinkos kūrinys, ir jos architektas. Asmeninė kontrolė - galėjimo kontroliuoti savo aplinką jausmas, priešingas bejėgiškumo jausmui. Vienoje pusėje yra tie, kurie kontrolės šaltinį priskiria išoriniams veiksniams - tai išorinis kontrolės pobūdis (suvokimas, kad likimą lemia atsitiktinumai arba asmens nekontroliuojami išoriniai veiksniai). Kitoje pusėje yra tie, kurių suvokiamas kontrolės pojūtis yra vidinis (suvokimas, kad patys tvarkome savo likimą Išmoktas bejėgiškumas - bejėgiškumas ir visiškas pasidavimas, kurio išmokstama tada, kai gyvūnas arba žmogus nepajėgia išvengti kartotinių nemalonių įvykių. Rekomenduojama sukurti tokią aplinką, kuri didintų asmeninės kontrolės jausmą ir asmeninį veiksmingumą. Tačiau laisvės perteklius (pasirinkimo tironija) šiandienos Vakarų kultūrose prisideda prie mažėjančio pasitenkinimo gyvenimu, didėjančios depresijos ir kartais prie dvasinio paralyžiaus. ELGESIO ĮVAIRIOMIS SITUACIJOMIS ĮVERTINIMO BŪDAI: Socialinės-kognityvinės krypties mokslininkai siekia numatyti žmogaus elgesį įvairiomis aplinkybėmis. Jie remiasi principu, kad geriausiai galima numatyti būsimą žmonių elgesį ne asmenybės testais ar pokalbiais, o ištyrus, kaip jie elgėsi anksčiau panašiomis situacijomis. Jeigu negalima patikrinti, kaip žmogus elgėsi seniau, pravartu sukurti įvertinimo situaciją, kurioje imituojamos panašios situacijos. Kritikai kaltina socialinę-kognityvinę teoriją už tai, kad ji labai daug dėmesio skiria aplinkybėms ir nepakankamai vertina individo vidines savybes. 14-15 PASKAITA -- SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA - Elgesio aiškinimas asmens arba situacijos veiksniais - Nuostatos ir elgesys PAGRINDINIAI PRINCIPAI AIŠKINANT ELGESIO PRIEŽASTIS: - Priežasčių ir pasekmių principas - Laiko principas - Erdvinio gretimumo principas - Kovariacijos principas - Priežasčių ir pasekmių atitikties principas ELGESIO AIŠKINIMAS ASMENS ARBA SITUACIJOS VEIKSNIAIS: Atribucijos teorijos - nagrinėja, kaip mes esame linkę aiškinti kieno nors elgesio priežastis. Mes aiškiname tiek kitų žmonių, tiek savo elgesio priežastis jas priskirdami arba vidiniams, arba išoriniams veiksniams. Išskiriamos vidinės (dispozicinės atribucijos) ir išorinės (situacinės atribucijos) elgesio priežastys. Atribucijų naudojimas leidžia suprasti ir kontroliuoti supančią aplinką Atribucijos dažniau naudojamos nukrypstančiam nuo socialinių vaidmenų elgesiui. PAGRINDINĖ ATRIBUCIJOS KLAIDA: Pagrindinė atribucijos klaida - tai polinkis kitų elgesį dažniau aiškinti vidinėmis, o savąjį - išorinėmis priežastimis. Beveik neįmanoma nedaryti pagrindinės atribucijos klaidos Nors pagrindinė atribucijos klaida pasireiškia visose tyrinėtose kultūrose, šis polinkis elgesį aiškinti žmonių asmeninėmis savybėmis yra ypač ryškus individualistinėse Vakarų šalyse. Elgesio priežasčių aiškinimas asmens polinkiais ar situacija turi įvairių padarinių gyvenime. IŠIMTYS: Stebint savo elgesį, nufilmuotą iš kito žmogaus perspektyvos, pasireiškia tendencija savo elgesio priežastis aiškinti vidinėmis priežastimis. Sau palanki atribucija - polinkis teigiamus savo elgesio rezultatus aiški