Diuretikai PDF
Document Details
Uploaded by NiceCarnelian7539
Vilnius University
Tags
Summary
This document provides a classification of diuretics, based on their site of action in the nephron and mechanism of action. It also outlines the main diuretic groups (specific diuretics) and their characteristics, including their effect on the kidneys.
Full Transcript
DIURETIKAI. Diuretikų klasifikacija A. Pagal veikimo vietą nefrone/veikimo mechanizmą : 1. Proksimalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis (karboanhidrazės inhibitoriai) 2. Nusileidžiančioji Henlės kilpos dalis (osmosiniai diuretikai) 3. Kylančioji Henlės kilpos dalis (kilpiniai...
DIURETIKAI. Diuretikų klasifikacija A. Pagal veikimo vietą nefrone/veikimo mechanizmą : 1. Proksimalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis (karboanhidrazės inhibitoriai) 2. Nusileidžiančioji Henlės kilpos dalis (osmosiniai diuretikai) 3. Kylančioji Henlės kilpos dalis (kilpiniai diuretikai) 4. Distalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis (tiazidiniai diuretikai) 5. Surenkamasis inkstų kanalėlis (Na jonų kanalų blokatoriai, aldosterono antagonistai) B. Pagal efektyvumą /stiprumą : C. Pagal K jonų išskyrimą : Stiprūs diuretikai (kilpiniai diuretikai, osmosiniai diuretikai) Vidutinio stiprumo (tiazidai ir į tiazidus panašūs diuretikai) Silpni diuretikai (karboanhidrazės inhibitoriai, aldosterono antagonistai) K+ (ir H+) ekskreciją skatinantys diuretikai (kilpiniai, tiazidiniai diuretikai) K+ (ir H+) sulaikantys diuretikai (aldosterono antgonistai, Na jonų kanalų blokatoriai) D. Pagal klinikines indikacijas Pagrindinės diuretikų grupės (specifiniai diuretikai) 1. Karboanhidrazės inhibitoriai (acetazolamidas) 2. Osmosiniai diuretikai (manitolis, šlapalas) 3. Kilpiniai diuretikai (furozemidas) 4. Tiazidiniai diuretikai (hidrochortiazidas, indapamidas) 5. Na jonų kanalų blokatoriai (amiloridas, triamterenas) 6. Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) SPECIFINIAI DIURETIKAI. A: Klasifikacija pagal veikimo vietą / mechanizmą Karboanhidrazės (KA) inhibitoriai (1) PARGRINDINIS Acetazolamidas ATSTOVAS VEIKIMO VIETA Proksimalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis 1. Slopina KA ir blokuoja NaHCO3 reabsorbciją. 2. Slopina Na+ ir H+ jonų mainus VEIKIMO 3. Šlapime susilaiko HCO3- Na + ir H2O MECHANIZMAS 4. Šlapimo pH ↑ 5. Kraujyje hiperchloreminė metabolinė acidozė PAGRINDINIS 1. Nežymiai padidėja diurezė (silpnas diuretikas) 2. ↑ Na+, K+, POVEIKIS Ca+, HCO3- šalinimas su šlapimu 3. Didėja fosfatų ekskrecija Gerai rezorbuojasi iš VT Veikimo pradžia: 2 val., trukmė: iki 12 val., FARMAKOKINETIKA Metabolizams: nemetabolizuojamas Eliminacija: per inkstus nepakitę s Glaukomos gydymas Kalnų ligos profilaktika (smegenų edemos mažinimas) INDIKACIJOS Epilepsija (kartu su antiepilepsiniais vaistais, smegenų edemos mažinimas) Metabolinė alkalozė Metabolinė acidozė Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (hipo K+, hipo na+) NEPAGEIDAUJAMAS Parestezijos POVEIKIS Mieguistumas ir sumišimas Inkstų akmenligė, inkstų nepakankamumas Apetito pablogėjimas, skonio sutrikimas ir VT sutrikimai 1. Kepenų cirozė, KFN, IFN, hipokalemija, acidozė, 2. KONTRAINDIKACIJOS Alergija ̌ ISVADA: silpnas diuretikas, daugiausia naudojamas oftalmologijoje, naudojamas tik kombinacijoje su kitais vaistais, gali sukelti metabolinę acidozę Osmosiniai diuretikai (2) (manitolis) PARGRINDINIAI Manitolis ; šlapalas ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Nusileidžiančioji Henlės kilpos dalis 1. Filtruojami per glomerulą ir nereabsorbuojami 2. Didina kanalėlių filtrato osmosinį slėgį , mažina H2O reabsorbciją VEIKIMO laidžiosiose nefrono dalyse → padidėja išskiriamo šlapimo MECHANIZMAS tūris 3. Mažai veikia elektrolitų apykaitą 4. Padidina plazmos osmozinį slėgį 1. Didina diurezę PAGRINDINIS POVEIKIS 2. Mažina intrakranijinį spaudimą , akispūdį 3. Gerina inkstų kraujotaką , bet GFG kinta menkai FARMAKOKINETIKA Eliminuojamas per inkstus Smegenų edema (Padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui mažinti (manitolis)) Padidėjusiam akispūdžiui prieš oftamologines INDIKACIJOS procedūras mažinti Cistinė fibrozė Edemoms mažinti nevartojami! Plaučių edemai mažinti nenaudojami! ŠN pasunkėjimas Plaučių edema NEPAGEIDAUJAMAS Dehidratacija POVEIKIS Hiponatremija Šlapalas dirgina vietiškai Alergija Anurija dėl sunkios inkstų ligos KONTRAINDIKACIJOS Sunkus širdies nepakankamumas Jeigu yra aktyvus kraujavimas į smegenis Šlapalo negalima skirti KFN atveju (dėl amoniako ̇ pagausejimo rizikos) Šlapalo negalima skirti esant kepenų cirozei IŠVADA: netinka periferinėms edemoms mažinti, naudojamas smegenų edemai gydyti, netinka plaučių edemai gydyti Kilpiniai diuretikai (2) (furozemidas, torazemidas) PARGRINDINIAI ATSTOVAI Furozemidas, torazemidas VEIKIMO VIETA Kylančioji Henlės kilpos dalis Selektyviai slopina Na+/K+/2Cl- VEIKIMO MECHANIZMAS Sumažėja šių jonų reabsorbcija Sumažėja Na, K, Cl, Mg, Ca, H20 reabsorbcija Diurezės pagausėjimas (stiprus diuretikas) ↑ Na+, K+, Ca2+, Mg2+ šalinimas su šlapimu PAGRINDINIS POVEIKIS Mažina inkstų kraujagyslių pasipriešinimą ir gerina kraujotaką Iš VT rezorbuojasi gerai, 60-70% surišama su baltymais, Veikimo pradžia: 20-30 min., max – FARMAKOKINETIKA po 1 val., veikimo trukmė 3- 4 val., suleidus į veną pradeda veikti po 3-4 min., veikimo trukmė 30 min. – 2 val. Eliminacija: per inkstus Ūminė plaučių edema Visceralinės edemos (ascitas) Periferinės edemos Hipertenzinė krizė INDIKACIJOS Ūminė hiperkalcemija Hiperkalemija Ūminis IFN Anurija, oligurija – siekiant atsako Lėtinė inkstų liga, dializuojami pacientai (esant diurezei) Hipovolemija Hipomagnezemija NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Hiponatremija Hipokalemija Hipokalemija KONTRAINDIKACIJOS Hipotenzija Anurija, nesant atsako į maksimalias dozes ̌ ISVADA: stipriausias diuretikas, hiperkalemijos, anurijos, plaučių edemos gydymui, gali sukelti ryškų elektrolitų netekimą Tiazidiniai diuretikai (2) (hidrochlortiazidas) PARGRINDINIAI Hidrochlortiazidas, indapamidas* ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Distalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis slopina Na+ ir Cl- pernašą į lą stelės membraną VEIKIMO kanalėlio spindyje padidėja Na+ ir Cl- koncentracija (ir MECHANIZMAS osmoliariškumas) didina Ca2+ reabsorbciją Diurezės pagausėjimas (vidutinio stiprumo diuretikas) Na+; Cl-; K+; Mg2+ netekimas PAGRINDINIS POVEIKIS Ca2+ šalinimo sumažėjimas -> hiperkalcemija Sumažėję s periferinių kraujagyslių pasipriešinimas pavartojus per os pradeda veikti po 1-2 val., jungiasi su baltymais, FARMAKOKINETIKA veikimo trukmė 6-12 val., organizme nemetabolizuojamas Eliminuojamas per inkstus Hipertenzija Edemoms mažinti dėl širdies nepakankamumo INDIKACIJOS Idiopatinė hiperkalciurija (inkstų akmenligė, osteoporozė) Nefrogeninis (necukrinis) diabetas Nefrozinis sindromas Hipovolemija Hipokalemija, hipomagnezemija Hiperurikemija NEPAGEIDAUJAMAS Hipercholesterolemija POVEIKIS Hiperkalcemija Retai - Erekcijos sutrikimai (išskyrus indapamidą ) KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalcemija Hipotenzija IŠVADA: ilgalaikiam hipertenzijos gydymui, vidutinio stiprumo diuretikas, būdinga hiperkalcemija, hiperurikemija !!! Na jonų kanalų blokatoriai (2) (amiloridas, triamterenas) PARGRINDINIAI ATSTOVAI Amiloridas, triamterenas VEIKIMO VIETA Surenkamasis kanalėlis Blokuoja epitelinius Na+ jonų VEIKIMO MECHANIZMAS kanalus Silpnas diuretikas Mažina Na+ reabsorbciją , PAGRINDINIS POVEIKIS Mažina K + sekreciją (sulaiko K+) Mažina H + Amiloridas – gerai absorbuojamas iš VT, eliminuojamas per inkstus nepakitę s, T 1⁄2 6-9 val. FARMAKOKINETIKA Triamterenas – vidutiniškai absorbuojamas iš VT; susidaro aktyvūs metabolitai, šalinamas per inkstus, T 1⁄2 1-2 val. Kombinacijoje su kilpiniais ar tiazidiniais diuretikais, kaip K+ tausojantis diuretikas INDIKACIJOS Cistinė fibrozė Li (+) intoksikacija Liddle sindromas Hiperkalemija VT sutrikimai: pykinimas, vėmimas, NEPAGEIDAUJAMAS viduriavimas POVEIKIS (Tik triamterenas): Megaloblastinė anemija Kristalurija Fotosensitizacija KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalemija ̌ ISVADA: silpnas, K tausojantis diuretikas, dažniausiai kombinuojamas su kt. diuretikais, gali sukelti hiperkalemiją Aldosterono antagonistai (2) (spironolaktonas) PARGRINDINIAI Spironolaktonas ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Surenkamasis inkstų kanalėlis Sintetinis steroidas, specifinis aldosterono antagonistas VEIKIMO (aldosterono receptorių blokada) MECHANIZMAS Slopina aldosterono poveikyje vykstančius Na+ ir K+ mainus. Mažina Na+ reabsorbciją , K+ ir H+ sekreciją Silpnas diuretikas Didina šalinamo Na+ ir H2O kiekį PAGRINDINIS Sulaiko organizme K+ POVEIKIS Didina diurezę Ilgai vartojant – hiperkalemija, metabolinė acidozė Gerai absorbuojamas iš VT FARMAKOKINETIKA Jungiasi su baltymais Susidaro aktyvūs metabolitai Diuretikas (kombinuojamas su kilpiniais ar tiazidiniais diuretikais): Hirsutizmas Edemoms, kepenų cirozei, hipertenzijai Aldosterono antagonistas: INDIKACIJOS Hiperaldosteronizmas Kardiovaskulinės ligos (hipertenzija, kairiojo skilvelio hipertrofija, lėtinis ŠN) Androgenų antagonistas: Hirsutizmo, aknės, seborėjos gydymui hiperkalemija metabolinė acidozė ginekomastija NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS amenorėja VT dirginimas: kraujavimas, opos miego sutrikimai, sumiš imas lytinės funkcijos sumažėjimas KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalemija Anurija Nėštumas IŠVADA: lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti, K tausojantis diuretikas, steroidas, gali sukelti hiperkalemiją , metabolinę acidozę B: Klasifikacija pagal efektyvumą /stiprumą. Diuretikų klasifikacija pagal stiprumą Kilpiniai diuretikai (furozemidas, Stiprūs diuretikai (+ 25 proc. GFG) torazemidas) Osmosiniai diuretikai (manitolio infuzija) Vidutinio stiprumo diuretikai (+ 6 Tiazidiniai diuretikai (hidrochlortiazidas) proc. GFG) Į tiazidus panašūs (indapamidas) Karboanhidrazės inhibitoriai (acetazolamidas) Silpni diuretikai (+ 3 proc. GFG) Na jonų kanalų blokatoriai (triamterenas, amiloridas) Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) C: Pagal K+ jonų išskyrimą. Diuretikų klasifikacija pagal K+ jonų išskyrimą Kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas) K+ (ir H+) ekskreciją Tiazidiniai diuretikai (hidrochlortiazidas) Į tiazidus skatinantys diuretikai panašūs (indapamidas) Na jonų kanalų blokatoriai (triamterenas, K+ (ir H+) sulaikantys amiloridas) diuretikai Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Dažniausios ligos: Arterinė hipertenzija Išeminė širdies liga Lėtinis širdies nepakankamumas Lėtinis prieširdžių virpėjimas Pagrindinės vaistų grupės Antihipertenziniai vaistai – skirti mažinti arterinį kraujo spaudimą ; Antiaritminiai vaistai – veikia širdies elektrinio laidumo sistemą , koreguoją širdies susitraukimų dažnį ; Statinai – mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir taip stabdo aterosklerozės progresavimą. Antiagregantai ir antikoaguliantai – kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, skiriami esant padidėjusiai trombų susidarymo ar insulto rizikai. ARTERINĖ HIPERTENZIJA – itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėję s tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas. Hipertenzijos gydymo pricipai ir metodai Tikslas – maksimaliai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Būtina šalinti rizikos veiksnius ir normalizuoti AKS. nerūkyti, mažinti ir stabilizuoti svorį (netekus 5,1 kg svorio, AKS sumažėja 4,4/3,6 mm Hg); mažiau vartoti alkoholio (AH sergantiems vyrams siūloma ne daugiau kaip 20–30 g etanolio per dieną , o moterims – 10–20 g); reguliariai mankštintis (vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai 30–45 min. kasdien); mažinti druskos kiekį maiste (vartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną , papildomai maisto nesūdyti); koreguoti mitybą : valgyti daugiau vaisių ir daržovių (4–5 porcijos – bent 300 g daržovių per dieną ) ir mažiau daug sočių jų riebalų rūgščių turinčio maisto. Tikslinis AKS – 120-129/70-79 mmHg ANTIHIPERTENZINIAI VAISTAI A – Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir Angiotenzino II 1 tipo receptorių blokatoriai (ARB); renino inhibitoriai B – Beta adreno-receptorių blokatoriai (BB) C – kalcio (Calcium) kanalų blokatoriai (KKB) D – Diuretikai (D) (vartojami TIK indapamidas, hidrochlortiazidas ir spironolaktonas) KITŲ VAISTU SKYRIMO INDIKACIJOS ILGALAIKEI ARTERINĖS HIPERTENZIJOS KONTROLEI – NĖRA AIŠKIOS + CP - centrinio poveikio vaistai - moksonidinas, rilmenidinas, metildopa, klonidinas, natrio nitroprusidas + Alfa – alfa2 adrenoblokatoriai, alfa-1 adrenoblokatoriai Antihipertenzinių vaistų skyrimo principai 1. Mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, svorio metimas 2. Monoterapija, atsižvelgiant į amžių ir gretutines ligas 3. Didinama monoterapinio vaisto dozė, skiriama kelis kartus per parą , atsižvelgiant į rytinį ar vakarinį AKS padidėjimą 4. Kombinuota terapija RAAS sistemą veikiantys vaistai: klasifikacija Vaistų grupė Galūnė Atstovai Kaptroprilis; Enalaprilis; AKFI -prilis Ramiprilis; Lizinoprilis; Angiotenziną konvertuojančio Kvinaprilis; Zofenoprilis; fermento (AKF) inhibitoriai Fosinoprilis; Trandolaprilis ir kt. ARB -sartanas Losartanas; Valsartanas; (Angiotenzino II 1 tipo receptorių Teimisartanas; Olmesartanas; blokatoriai (ARB) ) Irbesartanas ir kt. AKFI (-priliai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos Mažina proteinuriją Stabilizuoja inkstų funkcija Farmakologinis poveikis: Mažina arterinį kraujo spaudimą ↓periferinis kraujagyslių pasipriešinimas. Nekeičia širdies susitraukimų dažnio Nestimuliuoja simpatinės nervų sistemos. Nepasireiškia refleksinė tachikardija. AKFI nepageidaujamas poveikis Hipotenzija Sausas kosulys Hiperkalemija (dėl IFN) Alerginiai bėrimai Angioneurozinė edema Skonio sutrikimas Kontraindikuotini esant a. renalis bilateralinei stenozei Porfirija FETOTOKSINIS POVEIKIS (NEVARTOTINI NĖŠTUMO METU) ARB (- sartanai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos Mažina proteinuriją Stabilizuoja inkstų funkciją Farmakologinis poveikis: Sukelia ženkliai mažiau nepageidaujamų reiškinių nei AKFI Pranašesni esant diabetinei-hipertenzinei nefropatijai Pranašesni esant kairiojo skilvelio hipertrofijai Metabolizuojami kepenyse BETA BLOKATORIAI Beta adrenoblokatoriai (BAB) slopina simpatinę nervų sistemą ir slopina renino išsiskyrimą , mažina ŠSD ir minutinį tūrį , atkuria baroreceptorių funkciją , mažina norepinefrino išsiskyrimą bei silpnina AKS reakciją padidėjus katecholeminų kiekiui (krūvio ar nervinės į tampos metu). Atstovai: Propranololis, timololis (β1+ β2) Metoprololis, esmololis (β1) Labetalolis (α1+ β) BAB farmakokinetika ir farmakodinamika Dauguma šios klasės vaistų išgerti absorbuojami gerai, aukčiausia koncentracija susidaro per 1-3 valandas. Dauguma kliniškai vartojamų β blokatorių yra visiški antagonistai. Svarbiausiais daugelio jų skirtumas – skirtingas selektyvumas β1 ir β2 adrenoreceptoriams, kurį dažnai lemia dozės dydis. BAB indikacijos Arterinė hipertenzija Krūtinės angina Senas miokardo infarktas Širdies nepakankamumas Tachiaritmijos Glaukoma Nėštumas BAB kontraindikacijos Bronchinė astma (LOPL nėra kontraindikacija) II-IIIo AV blokada (nesant implantuotam nuolatiniam širdies stimuliatoriui) Atsargiai skirti esant: Sunkiam ŠN (IV NŠA funkcinė klasė) Dabar esantis ar buvę s per pastarą jį mėnesį (4 sav) ŠN paūmėjimas (stacionarizuotas dėl paūmėjimo), ar ŠSD venos) 1. Vainikines (Diltiazemas = Nifedipinas > Verapamilis) 2. Smegenų (Nimodipinas) 2. Mažina arterinį kraujo spaudimą (antihipertenzinis poveikis) (Nifedipinas >Verapamilis, Diltiazemas) 3. Silpnina širdies susitraukimo jėgą (neigiamas inotropinis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas) 4. Retina ŠSD (neigiamas chronotropinis) (Verapamilis, Diltiazemas) 5. Mažina O2 poreikį (antianginis poveikis) 6. Blogina laidumą AV mazge (antiaritminis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas > Nifedipinas) POVEIKIS KITIEMS ORGANAMS: Atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis, žarnyno lygiuosius raumenis, gimdos raumenis. KKB indikacijos Kitos ligos: 1. Reino sindromas (Nifedipinas, diltiazemas ) 2. Priešlaikinis gimdymas 3. Hemoraginis smegenų insultas (Nimodipinas) 4. Migrena (Nifedipinas, verapamilis) Širdies ir kraujagyslių ligos: 1. Hipertenzija 2. Krūtinės angina 3. Širdies ritmo sutrikimai: Supraventrikulinė tachikardija Prieširdžių virpėjimas Prieširdžių plazdėjimas KKB nepageidaujamas poveikis 1. Vidurių užkietėjimas 2. Hipotenzija galvos skausmas nuovargis svaigulys 3. Refleksinė tachikardija (Nifedipinas) 4. Miokardo infarktas (Nifedipinas) 5. Periferinės edemos (pėdų ir kulkšnių tinimas) 6. Širdies nepakankamumas (Verapamilis > diltiazemas) 7. AV blokada (Verapamilis > diltiazemas) KKB: verapamilis ir diltiazemas PAGRINDINIAI Verapamilis Diltaizemas ATSTOVAI PAGRINDINIS POVEIKIS FK ir FD sąveika (beta FD sąveika (beta blokatoriai) blokatoriai, digoksinas, ciklosporinas) INDIKACIJOS Krūtinės anginos profilaktika, Krūtinės anginos gydymas ir arterinės hipertenzijos profilaktika; arterinės ir gydymas; P-glikoproteino plautinės hipertenzijos inhibitorius gydymas; ritmo sutrikimų gydymas KONTRAINDIKACIJOS SMSS, blokados, ŠN NEPAGEIDAUJAMAS Obstipacijos, raudonis, edema, Kaip ir verapamilio POVEIKIS galvos skausmai, kepenų (BRADIKARDIJA) disfunkcija, BRADIKARDIJA KKB: nifedipinas PAGRINDINIAI ATSTOVAI Nifedipinas PAGRINDINIS POVEIKIS - Miokardą veikia labai silpnai - Plečia arterijas, taip pat ir vainikines. Neturi poveikio venoms. Stabdo širdies raumens remodeliaciją. INDIKACIJOS - Arterinės hipertenzijos gydymas, krūtinės anginos profilaktika, plautinės hipertenzijos gydymas, migernos profilaktika - Išeminio neurologinio deficito profilaktika po subarchnoidinės hemoragijos - Neretai naudojami deriniuose su AKFI, diuretikais, BAB. NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Tachikardija, miokardo infarktas ANTIANGINIAI VAISTAI. Krūtinės angina Išeminė širdies liga – sergant šia liga, kraujagyslės, kurios aprūpina širdį krauju, susiaurėja, nes ant vidinių arterijų sienelių formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kaupiasi riebalų sankaupos, formuojasi trombai. Kai kraujagyslės susiaurėja daugiau nei 50 proc. širdies raumuo negauna pakankamai kraujo. Tai sukelia krūtinės skausmą , ypač fizinio krūvio metu (krūtinės anginą ). Antianginiai vaistai: klasifikacija Vazodilatatoriai ✓Nitratai (nitroglicerinas, izosorbido mononitrtas ir dinitratas) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas, dažniausiai skiriamas amlodipinas) Širdies veiklą slopinantys – reti ✓β adrenoblokatoriai (propranololis, metoprololis, atenololis) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas) Nitratai Nitroglicerinas Izosorbido dinitratas Natrio nitroprusidas Nitroglicerino formos: poliežuvinė, liežuvinė, transbukalinė, peroralinė, transdermalinė ir intraveninė. Izosorbido dinitratas – vidutinio ir ilgo veikimo, vartojamas krūtinės anginos gydymui ir profilaktikai. Natrio nitroprusidas – kraujo spaudimą mažinantis vaistas – arterijų - venų dilatatorius. Jis atpalaiduoja lygiuosius arterijų , arteriolių ir venų raumenis ir efektyviai sumažina širdies prieškrūvį ir pokrūvį. Skiriama arterinei hipertenzijai gydyti, kontroliuojamai hipotenzijai sukelti operacijų metu, kai reikia mažinti kraujavimą ir širdies nepakankamumui gydyti. Nitratai: veikimo mechanizmas Nitratai tai - provaistas Kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse nitratai denitrinami → susidaro azoto oksidas (NO) → NO aktyvuoja guanilatciklazę , stimuliuojama cGMF sintezė → aktyvinamas miozino lengvų jų grandinių defosforilinimas → skatinamas lygių jų raumenų atsipalaidavimas ir vazodilatacija Nitroglicerinui būdingas nuo dozės priklausomas venų ir arterijų atsipalaidavimas, labiau dilatuoja postkapiliarinės ir stambios venos nei arterijos Venos > arterijos > arteriolės Nitroglicerinas į prastinėmis dozėmis pats labai stipriai koronarų nedilatuoja -> nedaug gerina kolateralinę kraujotaką Koronarų vazodilatacija → KA simptomų išnykimas ← Venų dilatacija, ↓prieškrūvis, lengvėja širdies darbas Organiniai nitratai: farmakologinis poveikis ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS Atpalaiduoja stambiąsias venas didėja kraujo kiekis veniniame baseine, sumažėja jo grį žimas į širdį , mažėja galinis diastolinis širdies tūris ir ↓ prieškrūvis, lengvėja širdies darbas, ↓ O2 poreikis. Atpalaiduoja arterioles ↓ periferinis pasipriešinimas ↓AKS Atpalaiduoja vainikines širdies kraujagysles širdis geriau aprūpinama krauju šalinamas spazmas pagerėja kraujo tėkmė kolateralėse KITOMS SISTEMOMS Atpalaiduoja kitų organų lygiuosius raumenis bronchų virškinimo trakto urogenitalinės sistemos organų Trombocitai mažina trombocitų agregaciją Organiniai nitratai: indikacijos KRŪTINĖS ANGINA 1. Skubiai pagalbai Labai trumpos veikimo trukmės Trumpos veikimo trukmės 2. Ilgalaikiam gydymui Vidutinės veikimo trukmės Ilgos veikimo trukmės Organiniai nitratai: nepageidaujamas poveikis 1. Ūmus Galvos skausmas (30-60 % vartojantiems prolonguoto veikimo nitratus) Ortostatinė hipotenzija (vartojant dideles nitratų dozes) Tachikardija Veido paraudimas 2. Tolerancija (tachifilaksija) – pakartotinai vartojant, mažėja stimuliuojantis efektas iki išnykimo. Greičiausia tolerancija transderminėms sistemoms ir geriamiesiems. Lėčiau – izosorbido dinitratui. Jautrumas atsistatytų , jei per parą 8 – 12h nebūtų vartojami nitratai. Tolerancija yra kryžminė, tačiau nevisiška. Didesnė dozė, nors ir silpnesnį , bet efektą duos. 3. Nutraukimo sindromas – nutraukus iš karto, ↑daugiau kraujo grį š į širdį ir didelis stenokardijos priepuolis, kuris baigiasi MI; 4. Apsinuodijimas – vartojant dideles dozes, HGB virsta į metHGB, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi NEGALIMA SKIRTI esant didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenozei !!! ŠIRDIES INOTROPIJĄ VEIKIANTYS VAISTAI Širdies inotropiją veikiantys vaistai: klasifikacija I. Širdį veikiantys glikozidai 1. Digoksinas 2. Digitoksinas II. Beta adrenoreceptorių agonistai 1. Dopaminas – kaip inotropikas nevartojamas. 2. Dobutaminas III. Fosfodiesterazės inhibitoriai 1. Amrinonas IV. Kalcio kanalų jautrikliai 1. Levosimendanas ŠVG: digoksinas (I) Na+/K+ siurblio inhibitorius. Slopinami Na+/K+ mainus, ↑ Na+ koncentracija, jai padidėjus, VEIKIMO Na+ jonai nepatenka į lą stelę , MECHANIZMAS per Na+/Ca2+ ATPazę Ca2+ negali pasišalinti iš lą stelės. Be to Ca2+ jonai į lą stelę patenka per Ca kanalus. Ko pasekoje ↑ Ca intralą stelinė koncentracija ir širdies raumuo stipriau susitraukia. 1. Simptominis širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas − ŠSD retinimui, INDIKACIJOS 2. Simptominis širdies nepakankamumas ir sinusinis ritmas, kai KSIF≤40 proc. – inotropijai pagerinti Siauras terapinis indeksas Toksinis digoksino veikimas sergantiems ŠN pasireiškia 4-23 proc. TOKSINIS Rekomenduojama terapinė digoksino koncentracija serume nuo VEIKIMAS 0,5 iki 1,0 ng/ml(0,6-1,3 nmol/l). Mirties rizika didesnė, jei digoksino kiekis serume > 1,0 ng/ml. Nustatyta, jog esant digoksino koncentracijai > 2 ng/ml vaisto toksiškumas ženkliai padidėja. ŠVG: digoksinas (II) NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS 1. Intoksikacija ŠVG 2. Bradikardijos Simptominė ženkli bradikardija ( trombocitų agregacijos slopinimas Farmakokinetika: p/os, metabolizuojama kepenyse, eliminacija per inkstus Farmakologinis poveikis: antiuždegiminis, antipiretinis, analgezinis poveikis, antiagregacinis Indikacijos: kardiologijoje – pacientams, kuriems yra daug rizikos veiksnių , vainikinių arterijų trombozės profilaktika; nestabili krūtinės angina; ūminis miokardo infarktas; pakartotinio miokardo infarkto profilaktika; trumpalaikių smegenų išemijos priepuolių ir smegenų insulto profilaktika, venų trombozės ir plaučių embolijos profilaktika po ilgalaikio galūnės į tvėrimo Nepageidaujamas poveikis: skrandžio opos, kraujavimas KLOPIDOGRELIS Veikimo mechanizmas: ADE (adenozino difosfato receptorių ) inhibitorius Farmakokinetika: p/os, metabolizuojamas ir aktyvuojamas kepenyse CYP fermentų , aktyvūs metabolitai, eliminacijaper inkstus Farmakologinis poveikis: antiagregacinis Indikacijos: po miokardo infarkto, ūminio miokardo infarkto metu, po kraujagyslių stentavimo Nepageidaujamas poveikis: kraujavimas, odos bėrimai, trombotinė trombocitopeninė purpura, VT pažeidimo simptomai Dažniausiai skiriama kartu su aspirinu. Pacientams, turintiems CYP fermento mutaciją – atsparumas klopidogreliui (P-450 mutacija)! ANTIKOAGULIANTAI – vaistai, tiesiogiai ar netiesiogai slopinantys krešumo faktorius ir/ar krešėjimo kaskadą. 1. Netiesiogininiai trombino inhibitoriai (slopina trombiną jungdamiesi prie ATIII ir heparino kofaktoriaus II) 1. Nefrakcionuotas heparinas (heparinas) 2. Mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) (nadroparinas) 1. Tiesioginiai trombino inhibitoriai (tiesiogiai jungiasi su trombinu) (dabigatranas, hirudinas) 2. Netiesioginis Xa faktoriaus inhibitorius (fondaparinuksas) 3. Tiesioginiai Xa faktoriaus inhibitoriai – rivaroksabanas 4. Vitamino K antagonistai - varfarinas (sukelia vit. K stygių) Trombolitikai – streptokinazė (susidariusio krešulio tirpdymas) 1.1. Netiesioginio trombino inhibitoriai: heparinas Nefrakcionuotas heparinas VEIKIMO MECHANIZMAS Kraujo plazmoje jungiaisi su antitrombinu III, susidaręs kompleksas inaktyvuoja IIa, IXa faktorius INDIKACIJOS Ūmioms būklėms gydyti: giliųjų venų trombozė; plaučių arterijos trombinė embolija; periferinių arterijų okliuzija; pooperacinių venų trombozių profilaktika; hemodializės metu FARMAKOKINETIKA Per os nesirezerbuoja. Metabolizuojamas kepenyse. T 30- 90min. į veną, automatinė švirkštinė pompa NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Trombocitopenija, kraujavimas, osteoporozė, hiperkalemija, kepenų fermentų padidėjimas, odos nekrozė KONTRAINDIKACIJOS Sunki trombocitopenija, kraujavimas, ryški hipertenzija, osteoporozė, odos nekrozė Efekto stebėjimas – DATL ANTIDOTAS - protaminas 4. Tiesioginiai Xa faktoriaus inhibitoriai Rivaroxabanas, apixabanas VEIKIMO MECHANIZMAS Aktyvaus Xa faktoriaus inhibitoriai INDIKACIJOS 1. Lengva arba vidutinė kitos kilmės vožtuvo liga 2. Sunki aortos stenozė 3. Biologinis vožtuvas 4. Mitralinio vožtuvo plastika 5. Hipertrofinė kardiomiopatija FARMAKOKINETIKA Metabolizuojami kepenyse, eliminacija per inkstus. Dažniausiai skiriami ilgam vartojimui NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Kraujavimas iš VT, dantenų, odos bėrimai, sutrikusi inkstų veikla KONTRAINDIKACIJOS Mechaniniai vožtuvai Vidutinė arba sunki mitralinio vožtuvos stenozė 5. Vitamino K inhibitorius Varfarinas VEIKIMO MECHANIZMAI Sukelia dirbtiną vit. K stygių, kepenyse slopina nuo vit. K prikausančią krešėjimo faktorių ir baltymų C ir S sintezę INDIKACIJOS Giliųjų venų trombozė Plaučių arterijos embolija Smegenų kraujagyslių ligos Širdies ligos FARMAKOKINETIKA Gerai rezorbuojasi iš VT, 90-99proc. jungiasi su kraujo plazmos baltymais, metabolizuojami kepenyse citochromo P450 į neaktyvius metabolitus NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS Kraujavimas, dermatitas, odos pūslelinė, dilgėlinė, alopecija ANTIDOTAS Fitometadionas (vit. K preparatas) Šviežiai šaldyta plazma Vertinamas pagal INR Trombolitikai Alteplazė, STREPTOKINAZĖ VEIKIMO MECHANIZMAS Veikia trombo viduje, plazminogeną verčia į plazminą, sisteminis poveikis neženklus, T 5min. Metabolizuojama kepenyse INDIKACIJOS Ūminės situacijos – trombų tirpinimui (masyvi plaučių embolija, ūminis MI, ūminis išeminis smegenų insultas) NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Kraujavimas, anafilaktoidinės reakcijos, cholesteroleminė embolija, širdies aritmijos, hipotenzija DOZAVIMO RĖŽIMAS Būtina pradėti gydyti per pirmas 4,5val nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo pradžios SĄVEIKOS Kraujavimo rizika didėja prieš Alteplazę vartojant kitus antritrombozinius vaistus; vartojant su AKFI galima gerklų edema ANTIDOTAI: Dabigatranas – IDARUCIZUMABAS Varfarinas – FITOMETADIONAS Heparinas – PROTAMINAS VIRŠKINIMO TRAKTĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Vaistai viduriavimui: Loperamidas (VIDURIAVIMUI) - opioidinių μ receptorių agonistas (30 - 40 stipriau negu morfinas slopina motoriką), blogai patenka į CNS. Indikacijos: simptominis ūminio viduriavimo gydymas, pirmo pasirinkimo esant keliautojų diarėjai Nepageidaujamas poveikis: vidurių užkietėjimas, pilvo spazmas, mieguistumas, galvos svaigimas, paralitinis ŽN. Vaistai pykinimui: 5-HT3 receptorių antagonistai: Atstovai: Ondansetronas, granisetronas, polonosetronas Veikimo mechanizmas: daugiausiai blokuoja 5-HT3 receptorius išoriniuose žarnyno ir stuburo nervuose, taip pat blokuoja 5-HT3 receptorius vėmimo centre ir CTZ Farmakokinetika: per burną, į/v, pleistrai Indikacijos: 1. Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas 2. Pooperacinis ar radioterapinio gydymo sukeltas pykinimas ir vėmimas Nepageidaujamas poveikis: galvos skausmas, galvos svaigimas ir vidurių užkietėjimas, QT intervalo prailgėjimas D2 receptorių antagonistai: Atstovai: Metoklopramidas, domperidonas Veikimo mechanizmas: veikia CTZ ir periferijoje veikia patį virškinimo traktą, didindamas stemplės, skrandžio ir žarnyno judrumą Farmakokinetika: per burną, į/v Indikacijos: 1. Chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas 2. Simptominis pykinimo ir vėmimo gydymas Nepageidaujamas poveikis: judesių sutrikimai, spazminis tortikolis, galaktorėja ir menstruacijų sutrikimai. Skrandžio rūgščių sekreciją slopinantys vaistai: Protonų siurblio inhibitoriai – PSI: Atstovai: Omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas, lansoprazolas Veikimo mechanizmas: Rūgščių sekrecija atsistato tik sintezavus naujus siurblius (po 24-48 val.) Vartojamos dengtos druskos rūgščiai atsparios vaisto formos (kapsulės, dengtos tabletės, dengtos granulės ir pan.) Farmakokinetika: Plėvele dengtas formas, vartoti 30 min. prieš valgį: aktyvinamas rūgščioje parietalinių ląstelių kanalėlių pH , o maistas skatina HCl sekreciją Greitai absorbuojami iš plonosios žarnos Daug jungiasi su plazmos baltymais Metabolizuojami CYP fermentų, ypač CYP2C9 ir CYP3A4 t ½ ≈ 1-2 val. vienos dozės poveikio trukmė 2 - 3 dienos (kaupiasi kanalėliuose) vartojant kasdien, antisekrecinis poveikis stiprėja 5 d., po to pasiekiamas plateu. Indikacijos: 1. GERL, refliuksinio ezofagito gydymas 2. Pepsinių opų gydymas (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos), opų susijusių su H.pylori infekcija gydymas (kartu su antibiotikais) 3. Su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) susijusių opų gydymas ir profilaktika 4. Zollinger-Ellison sindromo gydymas 5. Pakartotinio kraujavimo iš pepsinių opų prevencija Nepageidaujamas poveikis: Pykinimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, pūtimas, viduriavimas, virškinimo trakto infekcijų rizikos ↑ Hipergastrinemija Daug sąveikos galimybių su varfarinu, diazepamu , ciklosporinu sumažėjus skrandžio pH , blogėja kai kurių vaistų biologinis įsisavinamumas Skrandžio sekrecijos reguliavimas: Skatina: - Gastrinas - Acetilcholinas - Histaminas Slopina: - Prostaglandinas E2 - Prostaciklinas - Somatostatinas Skrandžio rūgščių sekreciją veikiantys vaistai: 1. Skrandžio rūgščių sekreciją slopinantys vaistai a. Histamino H2 receptorių antagonistai b. Protonų siurblio inhibitoriai 2. Druskos rūgštį neutralizuojantys (antacidiniai) 3. Skrandžio gleivinę saugantys vaistai a. Chelatai (sutraukiančios medžiagos), apsaugo nuo mechaninio, cheminio poveikio b. Prostaglandinų analogai Vėmimą slopinantys vaistai: 1. H1 receptorių antagonistai (antihistamininiai) 2. Muskarino receptorių antagonistai 3. 5-HT3 receptorių antagonistai 4. D2 receptorių antagonistai 5. Kanabinoidai 6. Gliukokortikoidai 7. Neurokinino-1 antagonistai 8. Antipsichotiniai vaistai Uždegiminių žarnų ligų gydymui vartojami vaistai: 1. Aminosalicilatai: sulfasalazinas, mesalazinas 2. Gliukokortokoidai: prednizolonas, budezonidas 3. Kiti vaistai: metotreksatas, azatioprinas, ciklosporinas, takrolimuzas, infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas, ustekinumabas. HORMONINIAI PREPARATAI. SKYDLIAUKĖS VAISTAI. Skydliaukės sutrikimai Skydliaukės sutrikimus lydi daug papildomų skydliaukės simptomų, ypač širdies, virškinimo trakto ir odos. Skydliaukės ligos atsiranda dėl skydliaukės hiperfunkcijos (hipertirozė) arba hipofunkcijos (hipotirozė). Daugelis kitų skydliaukės sutrikimų turi autoimuninį pagrindą – iš tikrųjų autoimuninė skydliaukės liga yra dažniausia autoimuninė liga. Skydliaukės hiperfunkcija: Pagrindinės ligos: 1) Greivs’o liga – autoimuninė liga, kurios metu, kai IgG autoantikūnai stimuliuoja tirotropino receptorius ir skatina ląstelių hipertrofiją ir hormonų sekreciją 2) Toksinė mazginė struma 3) Lėtinis tiroiditas 4) Autonominė skydliaukės hiperfunkcija 5) Vaistų sukelta tireotoksikozė Pagrindiniai simptomai: 1. 1) Padidėję s apetitas 2. 2) Svorio mažėjimas 3. 3) Karščio netoleravimas 4. 4) Plaukų slinkimas 5. 5) Egzophtalmus (akių išverstakumas) 6. 6) Gūžys (priklausomai nuo ligos) 7. 7) Padidėję s nervingumas, jautrumas 8. 8) Rankų ir kūno tremoras (drebulys) 9. 9) Tachikardija, ritmo sutrikimai 10. 10) Šilta, švelni, plona, drėgna, paraudusi oda 11. 11) Padidėję s prakaitavimas 12. 12) Menstruacijų sutrikimas (sutrinka, sutrumpėja mėnesinių ciklas) GYDYMAS: Tioamidai Atstovai: Metimazolis; Propiltiouracilas Veikimo mechanizmas: jie sumažina jodo prisijungimą prie tirozino liekanų , nes slopina tiroperoksidazės katalizuojamas oksidacijos reakcijas. Propiltiouracilas turi papildomą poveikį – sumažina T4 virtimą į T3 periferiniuose audiniuose. Farmakokinetika: Vartojami per burną. Poveikis pasireiškia po 3 – 4 sav. iš dalies dėl to, kad T4 pusinės eliminacijos laikas yra ilgas, taip pat dėl to, kad skydliaukėje gali būti daug hormonų atsargų , kurias reikia išeikvoti, kol vaisto veikimas gali pasireikšti visiškai. Manoma, kad propiltiouracilas veikia šiek tiek greičiau, nes jis papildomai slopina periferinį T4 virsmą T3. Abu vaistai gali būti vartojami nėštumo metu, tačiau abu gali prasiskverbti per placentą ir paveikti vaisiaus skydliaukę. Jų atsiranda ir motinos piene, tačiau vartojant propiltiouracilą šis poveikis silpnesnis, nes jis stipriau jungiasi su plazmos baltymais. Indikacijos: 1) konservatyvus tirotoksikozės gydymas, ypač jei skydliaukės gūžys yra nedidelis arba jo visiškai nėra; 2) bet kokios rūšies tirotoksikozės gydymas prieš skydliaukės operaciją ; 3) tirotoksikozės, ypač sunkios, gydymas prieš terapiją radioaktyviuoju jodu/ po terapijos 4) Pirmame nėštumo trimestre skiriamas propiltiouracilas, vėlesniuose trimestruose galima skirti ir metimazolį Nepageidaujamas poveikis: Hepatotoksiškumas Odos išbėrimas Imuninės reakcijos hipoprotrombinemija agranulocitozė Skydliaukės hiperfunkcijos simptominis gydymas Betablokatoriai – kaip papildomas gydymas Atstovai: propranololis, metoprololis Veikimo mechanizmas: inhibuoja T4 virtimą į T3, mažina ŠSD (esant hipertirozei būdinga tachiakrdija) Indikacijos: 1) Tirotoksinei krizei gydyti 2) Tirotoksikozės sukelties širdies ritmo sutrikimams 3) Tremoro gydymui Steroidiniai hormonai (prednizolonas, hidrokortizonas) – egzoftalmui (išverstakumui) gydyti Skydliaukės hipofunkcija: Pagrindiniai simptomai: 1) Nuovargis 2) Vidurių užkietėjimas 3) Svorio padidėjimas 4) Vangumas 5) Sausa oda 6) Plaukų slinkimas 7) Šalčio netoleravimas 8) Depresija 9) Prikimęs balsas 10) Sutrikusios menstruacijos ir 11) Nevaisingumas 12) Cholesterolio ir (ar ) trigliceridų kiekio padidėjimas kraujyje 13) Hipotermija 14) Reta širdies veikla Gydymas: Levotiroksinas vartojamas per os, 30min prieš valgį ryte. Indikacijos: hipotiroidizmas, po tiroidektomijos, radio-jodo terapijos. Nepageidaujamas poveikis: gali sukelti tokių simptomų kaip tirotoksikozė. Kontraceptiniai preparatai Klasifikacija: 1. Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai 2. Tik progestagenų preparatai 3. Skubios kontracepcijos preparatai Tik progestagenų preparatai: 1) Progestagenų tabletė („minipill“) – geriama kiekvieną dieną, be pertraukos 2) Poodiniai progestagenų implantai (poveikis trunka 3 – 5 metus) 3) Leidžiami progestagenų preparatai į/r arba po oda (poveikis trunka 3 mėn.) 4) Levonorgestrelio intrauterinės spiralės (poveikis 3 – 5 metai) Taip pat yra ir nehormoninės varinės intrauterinės spiralės (poveikis iki 10 metų). Skubios kontracepcijos preparatai: 1) Intrauterinėvarinėspiralė–efektyviausia.Gali būti įdėta per 5 – 7 dienas po nesaugaus lytinio akto. Tuo pačiu bus užtikrinta ir ilgalaikė kontracepcija. 2) Geriamieji preparatai, kurių sudėtyje yra vien progestino (levonorgestrelio), vien estrogeno arba estrogeno ir progestino derinio. Dažniausiai naudojamas levonorgestrelis. Turi būti skiriami kuo greičiau, pageidautina per 72 val po nesaugaus lytinio akto. Dar vadinami „planu B“. Tik progestino turintys preparatai sukelia mažiau šalutinio poveikio. Estrofenų ir progestinų kontracepciniai deriniai: Formos: tabletės, pleistrai (užklijuojami kas savaitę ant sėdmenų, pilvo, žasto ar liemens pirmąsias 3 savaites, vėliau vienos savaitės pertrauka), intravaginaliniai žiedai (toks pats principas kaip pleistro, 3 savaites naudoji/1 savaitę nenaudoji) Kontracepcinių priemonių nepageidaujamas poveikis: spuogai, skysčių susilaikymas, svorio pokytis, depresija, lytinio potraukio pokytis, diskomfortas krūtyse, priešmenstruaciniai simptomai, nereguliarus menstruacinis ciklas, didesnė tromboembolijų rizika. NVNU. VAISTAI REUMATUI, MIGRENAI. NVNU sukeliamas poveikis: slopina uždegimą (išskyrus paracetamolį) Malšina skausmą Mažina padidėjusią temperatūrą Slopina trombocitų agregaciją COX1 – trombocitų agregacija, skrandžio uždegimo mediatorius COX2 – aktyvuojasi esant uždegimui, skatina uždegimo mediatorius COX3 – dalyvauja CNS procesuose KLASIFIKACIJA PAGAL CIKLOOKSIGENAZĖS BLOKAVIMĄ: 1. Selektyvūs COX1 inhibitoriai – aspirinas (mažos dozės), ketorolakas, ketoprofenas, indometacinas 2. Selektyvūs COX2 inhibitoriai – meloksikamas, diklofenakas, ciklokoksibas 3. Neselektyvūs COX inhibitoriai – naproksenas, piroksimas, ibuprofenas 4. Dalinai COX3 inhibitoriai – paracetamolis Aspirinas (salicilatas): Poveikis: Mažina temperatūrą, uždegimą (paros dozė >3,0), skausmą Slopina trombocitų agregaciją ( 1 g alkoholikams) – negrįžtamas kepenų pažeidimas Ibuprofenas: Poveikis: Poveikio stiprumas panašus į aspirino, geriau toleruojami Neselektyviai slopina COX Slopina aspirino antitrombocitinį poveikį Naproksenas slopina leukocitų funkciją Kiti poveikiai panašūs į kitų NVNU NVNU nepageidaujamas poveikis: Kardiovaskulinės komplikacijos (hipertenzija, edema) VT sutrikimai/pažeidimai (skandžio opa, kraujavimas) Inkstų sutrikimai Kepenų sutrikimai Reumatoidinis artritas: Simptomai: Kūno masės mažėjimas Sąnarių skausmas Raumenų silpnumas Bendras nuovargis Sąnarių deformacijos Odos mazgeliai Rytinis sąnarių sustingimas Sumažėjusi plaštakų jėga Akių sausumas Simptominis gydymas: 1. NVNU: ibuprofenas, diklofenakas PARGRINDINIAI Ibuprofenas, diklofenakas -> celekoksibas ir kt. ATSTOVAI VEIKIMO COX-1, COX-2 inhibitoriai (slopinama arachidonininės r. sintezė) MECHANIZMAS PAGRINDINIS Slopina skausmą, patinimą, uždegimą POVEIKIS INDIKACIJOS Pradinis simptominis RA gydymas; gydymas kol pradės veikti LMV; kitoms artropatijoms (spondiloartritui ir kt.) gydymui KONTRAINDIKACIJOS Skrandžio opa, ūminis inkstų pažeidimas, kraujavimas iš VT NEPAGEIDAUJAMAS VT opos, kraujavimas iš VT, analgetinė nefropatija, pykinimas, POVEIKIS vėmimas 2. Steroidiniai hormonai: prednizolonas, metilprednizolonas PARGRINDINIAI Prednizolonas, metilprednizolonas ATSTOVAI VEIKIMO MECHANIZMAS Jungiasi prie branduolio receptorių, keičia baltymų sintezę PAGRINDINIS POVEIKIS Slopina skausmą, patinimą, uždegimą INDIKACIJOS Simptominis RA gydymas; RA paūmėjimui gydyti; sunkioms RA gydymo formoms kartu su LMV, taip pat sisteminė raudonoji vilkigė, polimiozitas, dermatomiozitas, vaskulitai FARMAKOKINETIKA Pradžioje nedidelės dozės, nutraukti palaipsniui mažinant dozes, skiriama: tab., įr., injekcijos į sąnarius, dažnai su NVNU ir LMV NEPAGEIDAUJAMAS Osteoporozė, VT opos, glaukoma, CD, antinksčių POVEIKIS nepakankamumas, acne, AH, hirsutizmas, Kušingo sindromas ir kt. 1. Chinolino grupės vaistai (antimaliariniai): plakvenilis 2. Specifinis NSAID (arba sulfa-antibiotikas): sulfasalazinas 3. Imunosupresantai: metotreksatas (MTX), leflunomidas, azatioprinas, ciklosporinas, ciklofosfamidas PARGRINDINIAI Metotreksatas ATSTOVAI VEIKIMO MECHANIZMAS Slopina folio r. sintezę (slopinama leukocitų aktyvacija) (reikia vartoti papildomai folio rūgštį) PAGRINDINIS POVEIKIS Slopina skausmą, patinimą, uždegimą INDIKACIJOS PIRMIAUSIA PASIRENKAMAS VAISTAS RA gydymui (visoms formoms) FARMAKOKINETIKA Greita veikimo pradžia; efektyvus; tab.; 1 k./sav., pradeda veikti po 2-4 sav. NEPAGEIDAUJAMAS Hepatotoksiškas, TERATOGENIŠKAS, leukopenija, POVEIKIS trombocitopenija