Merleau-Ponty's Phenomenology of Embodiment PDF

31 suvoKrMO FENOMENOLOGTIA mano kunas neatsiejamas nuo mangs, kad man jis - visada esantis, reiSkia teigti, kad jis niekada i5 tikrqjq ne...

31 suvoKrMO FENOMENOLOGTIA mano kunas neatsiejamas nuo mangs, kad man jis - visada esantis, reiSkia teigti, kad jis niekada i5 tikrqjq nesti prie5ais mane, kad negaliu savo Zvilgsniu jo i5 visq pusiq apZvelgti, kad jis i5lieka visq mano suvokimq pa5aleje, kad jis esti su manimi. Tiesa, i5ores objektai man irgi visada rodo tik vien? savo pusg, nusldpdami nuo MAURICE MERLEAU-PONTY mangs kitas, tadiau a5 be,nt galiu savo nuoZitra pasirinkti, kuriq pusg jie man parodys. Jie gali man pasirodyti L\f"g1!pg$yyoj", tadiau tam tikra perspektyva, kuriq jie man kiekvienu momentu suteikia, kyla tik i5 fizines butinybes, t. y. i5 brltinybes, kuria galiu pasinaudoti ir kuri mangs nevari,o: pro mano lang4 matosi tik baZnydios varpind, tadiau lasai.apribojimas tuo pat metu iada, kad i5 kitos yietos matysis visa baZnydia. Tiesa, jeigu bndiau kalinys, 2. KOno patirtis ir klasikine psichologija baL,nyiia man sumaZdtq iki atkirstos varpin6s. |eigu nenusivilkdiau r[bo, niekada nesuvokdiau i5virk5diosios jo pusds, ir i5 tikrqjq pa- |au klasikine psichologija, apraSydama sav4 kunE, jam priskyre matysime, kad mano rubai gali tapti lyg ir mano kuno priedeliais. su objekto statusu nesud.erinamus ,,ypatumus.: pirmiauslu yi ,"ige, Tadiau Sis faktas nerodo, kad mano k0no esati galima gretinti su kad manasis kunas skiriasi nuo stal,o ar lempos, faktiniu tam tikrq objektq pastovumu, o kuno organ4 - su instru- nes yra nuolat s t11|kiam1S, o -nu o _st_al o- -1i. lg1p 9-s- galiu nu si grgZ ti. Vadin as i, r ai mentu, kuriuo visada galima pasinaudoti. Atvirk5diai, jis rodo, kad m.an1s ior.i" i=iveyu ;is r.i, au.'y.u veiksmai, kuriuos i5 ipratimo atlieku, integruoja instrumentus ir li !,!le5!"':trlis objektas objektas? ""p;ii.li;.'B"iai Jeigu yra nekintama struktura, yis toks yrJn9 priverdia juos dalyvauti originalioje sivo kuno struktrlroje. Pats nepaisant perspektyvq kaitos, patiu tuo kitimu savas kunas - tai pirmapradis lprotis, jis lemia visus kitus iprodius a arbaiilom, kei ti-anti;. Kaskart naujos perspektlvos tai ne paprasdiausia ir sykiu leidZia juos suprasti. Nuo mangs neatsiejamas pastovus - proga objektui parodyti savo pastovum4 ar netiketa galimybe jo buvimas, nekintama jo perspektyva ndra faktine butinybe, nes _u_r rui. pateikti. |is yra objektas, kitaip tariant, yra prie5ais faktine bntinybe Siuos momentus jau suponuoja: ka!-11ano l-q1gas mus tik todel, kad gali bfiti stebimas - pasiekiamas pir5tais galetg man primesti tam tikr4 baZnydios regos ta5k4, visg pirma arba akimis, sukiola_ mas nesuskaidant ir kiekvienu pirltq ar akitl judesiu reikia, kad mano krinas man primestq tam tikr4 pasaulio regos atrandamas. Antraip jis butg tikras kaip kokia nors ideja, o ne ta5kE, ir pirmoji butinybe gali b[ti tiesiog fiiine vien todel, kad kaip esamas daiktas. Svarbiausia, kad objektas yra objektas, antroji yra metafizine, faktines situacijos man yra prieinamos, tik tik jeigu jis gali brlti nutolgs ar netgi i5nykti iS mano regos lauko. yo'"rltl, jeigu mano prigimtis yra tokia, kad man esti fakfines iituacijos. ,""up_ sieina be galimos nesaties. Tadiau s6vo kuno pastovumas Kitaip tariant, i5ores objektus a5 stebiu savo kunu, juos diupineju, visiikai kitoks: jis nera be paliovos tyrinejan;;;jt, ,r"rit.iaZiu tyrioej;;;; apZirlrineju, apeinu aplink, tadiau paties savo kuno nestebiu: no- ir man save teikia visada tuo paiiu kampu. pastovumas _ rint tai padaryti, reiketq turdti antr4 kun4, kuris pats negaletq briti |o tai ne p-1-'-1':li"t P1:1ulU9, , Pl-'-.tgIyTls i5 mano pures. i"igti, r.ua stebimas. Kai sakau, kad mano kunas visada suvokiamas i5 mangs,  i I I i 32 JJ Siq zodziq nereikia suprasti tiesiog statistine prasme, sivo kuno nors atskiras pastovumo atvejis iSores objektq pasaulyje, - pas- pateikime turi b[ti kaZkas, del ko negaliu m4styti jo nesaties ar tarasis gali buti suprastas tik remiantis pirmuoju; maia pasakyti, net kitimo. Kas gi tai b[tq? Savo galvq man duota matyti tiek, kiek kad mano kuno perspektlwa ndra atskiras objektq perspektpros mano akys mato nosies galiukE ir akiduobiq konturus. savo akis atvejis - perspektyvinis objektq rodymasis gali buti suprastas tik galiu matyti trilypiame veidrodyje, tadiau tai - stebindiojo akys, ir i5 to, kad mano kfrnas priesinasi bet kokiai perspektyvos kaitai. vargiai man pavyktg pagauti gyv? savo Zvilgsni gatves veidrodyje, Objektai man parodo tik vienE savo puse butent del to, kad a5 kai jame netiketai Smeksteles mano atvaizdas. Mano kunas veid- , pats esu tam tikroje vietoje, i5 kurios juos matau, bet padios tos rodyje tarsi Seselis sekioja mano intencijas, o kadangi stebejimas vietos negaliu matyti. Ir vis delto tikiu esant jq pasleptas Puses, I I reikalauja kaitalioti regejimo ta5k4, iSsaugant fiksuoi4 objekt4, jis kaip ir visas jas aprepianti ir su jomis koegzistuojanti pasauli, juk , nesileidzia stebimas - jis yra tarsi mano lytimo kino simuliakras, ir mano kunas, kuris man - visada esantis, yra daugybe objektyviq nes uiuot i mano intencijas reagavgs laisva perspektyvg kaita, jas saitq itrauktas i jq aplink4 ir jas, koegzistuojandias su juo, palaiko, mdgdi,ioja. Mano regimasis kunas yra tikras objektas, jei turesime priversdamas visas jas pulsuoti savosios trukmds ritmu' Tad-j-ei klasikine p-sichologija brltq analizavusi savo !g19 P.eq oyum?, ji omenyje nuo galvos nutolusias dalis, bet ardiau akiq iis atsiskiria nuo objektq, sukuria tarp jq tam tikr4 kvazierdvg, kuri4 Sie negali i galiausiai butq susidrlrusi su k{rnu, kuris yra nebe pasaulio objek- patekti, o kai noriu t4 tustumE uzpil