Požeminis vanduo PDF

Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo https://www.nurturedevelopment.org/blog/difference- hole-well/  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminis vanduo – t...

Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo https://www.nurturedevelopment.org/blog/difference- hole-well/  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminis vanduo – tai vanduo, slūgsantis žemiau paviršiaus (arba aeracijos zonos), nuogulų, nuosėdų, uolienų plyšiuose ir porose. Požeminės hidrosferos storis siekia mažiausiai 250-450 km: - gerai ištirta – iki 300-500 m gylio; - mažai ištirta – iki 2-5 km gylio; - labai mažai ištirti gilesni sluoksniai. Požeminis vanduo skirstomas pagal genezę: - infiltracinis, kurį formuoja į viršutinius sluoksnius įsisunkę krituliai – gėlas; - sedimentinis, susidaręs iš kadaise egzistavusių jūrų, lagūnų, vandenynų – įvairios mineralizacijos ir cheminės sudėties; - mišrus, esantis tarp infiltracinio ir sedimentinio vandens zonų.  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Lietuva yra Baltijos arteziniame baseine: - užima 14 % baseino ploto (460 000 km², ~200 000 km² po Baltijos jūra); - yra centrinėje dalyje, kur nuosėdinės dangos storis >2 km, o struktūra sudėtingiausia. https://www.lgt.lt  Lietuvos vandenų geografija Baltijos artezinis baseinas Baltijos artezinio baseino schema: 1 – Baltijos artezinio baseino riba; 2 – riba tarp prekambrinio ir paleozojinio (kaledoninio) kristalinio pamato uolienų; 3 – Fenoskandijos hidrogeologinio masyvo kristalinės ir metamorfizuotos uolienos; 4 – baseino kristalinio pamato slūgsojimo gylio izolinijos (m); 5 – svarbiausios tektoninių lūžių linijos; 6 – Baltijos artezinio baseino centrinė dalis; 7 – Baltijos artezinio baseino šiaurinis ir šiaurės vakarinis šlaitas; 8 – Baltarusijos–Mozūrijos artezinis skliautas  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminio vandens pasiskirstymas Baltijos arteziniame baseine: - iki 300-400 m gylio – gėlas vanduo, vyrauja hidrokarbonatai (HCO3-); - iki 500-700 m gylio – 1-35 g/l mineralizacijos vanduo, vyrauja chloras (Cl-) ir sulfatai (SO42-); - giliau iki kristalinio pamato – 250 g/l mineralizacijos vanduo, vyrauja natrio chloridas (NaCl). 1. gėlas: mineralizacija iki 1 mg/l, 2. gėlas ir mineralizuotas: mineralizacija iki 35 mg/l, 3. gėlas, mineralizuotas ir sūrymai: mineralizacija virš 35 mg/l, 4. gėlo vandens zonos storio izolinija. https://www.lgt.lt  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminis vanduo skirstomas pagal nuosėdų amžių: - kvartero nuosėdų vanduo; - prekvartero nuosėdų vanduo; - kristalinio pamato požeminis vanduo. https://www.lgt.lt Kvartero nuogulų storis  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminis vanduo skirstomas pagal slūgsojimo gylį: - dirvožemio vanduo, esantis aeracijos zonos porose ir plyšiuose; - gruntinis vanduo, -esantis virš pirmojo nelaidaus sluoksnio (vandensparos); - tarpsluoksninis vanduo, esantis tarp dviejų nelaidžių sluoksnių. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Pozeminis_vanduo.svg  Lietuvos vandenų geografija Vidutinis gruntinio vandens gylis Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Lietuvos gruntinių vandenų tipai pagal juos sukaupusių nuogulų genezę: Aeracijos Vidutinis nuo- Nuogulų genezė Paplitimas zonos, m sėdų storis, m durpėse – nenuotakiuose tarpupiuose, lygumose, Pajūrio Pelkinės 0,2-1 2-5 žemumoje ir upių salpose Aliuvinės upių salpose ir terasose, deltinės nuosėdos Nemuno žemupyje 1-10 5-20 Limninės didžiųjų ežerų pakrantėse ir duburiuose 0,5-1,5 1-8 Jūrinės Pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje 1-65 5-12 Kuršių nerijoje, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Varėnos-Druskininkų Eolinės 1-50 5-25 apylinkėse Būdingi Pietryčių smėlėtajai lygumai, aptinkami ir moreninėse Fliuvioglacialinės 0,1-20 2-25 aukštumose Vidurio Lietuvos limnoglacialiniuose baseinuose, Dysnos Limnoglacialinės 1-10 3-10 lygumoje – plonuose smėlio sluoksniuose ar lęšiuose Dugninė morena žemumose, plynaukštėse 0,1-15 0,2-2 Galinė morena aukštumose 0,1-20 2-15  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Vidutinis gruntinio vandens nuotėkis Lietuvoje – 2,3 l/s iš km²: - didžiausias, iki 7,0 l/s iš km² – Pietryčių smėlingoje lygumoje; - mažiausias, apie 0,5 l/s iš km² – Vidurio Lietuvoje. Lietuvos upių požeminis nuotėkis, l/s iš km²  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Požeminius vandenis maitina kritulių vanduo: - 5-30 % kritulių įsigeria į žemę ir virsta požeminiu vandeniu; - aukštumos, upių takoskyros – požeminio vandens infiltracijos zonos; - žemumos, upių vagos – požeminio vandens iškrovos zonos.  Lietuvos vandenų geografija Požeminio vandens infiltracinė mityba Infiltracinę mitybą lemia procesai: 1. Susiję su kritulių transformacija aukščiau žemės paviršiaus (augalijos dangos garavimas, sniego dangos garavimas, vandens nuotėkis žemės paviršiumi, drėgmės kiekis ant augalijos dangos ir sniego tirpsmo drėgmės kiekis) 2. Susiję su drėgmės migracija aeracijos zonoje (dirvožemio garavimas, augalų transpiracija, gruntinio vandens paviršiaus garavimas ir infiltracija į gruntinio vandens sluoksnį) Infiltracinės mitybos dydis reikšmingas skaičiuojant požeminio (gruntinio) vandens išteklius, vertinant taršiųjų medžiagų migraciją per aeracijos zoną  Lietuvos vandenų geografija Požeminio vandens infiltracinė mityba Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Fliuvioglacialinėse kvartero nuogulose aptinkami keturi tarpmoreniniai ir vienas pomoreninis spūdinio vandens sluoksniai: Dažniausias Vandeningas sluoksnis Paplitimas storis, m Viršutinio pleistoceno 20-55 Baltijos aukštumose (grūdos-varduvos) Viršutinio ir vidurinio pleistoceno Pietryčių Lietuvoje, Žemaičių 30-60 (varduvos-žemaitijos) aukštumose Vidurinio ir apatinio pleistoceno Pietryčių Lietuvoje, Žemaičių 20-60 (žemaitijos-dainavos) aukštumose Apatinio pleistoceno beveik visoje Lietuvoje, 15-30 eksploataciniu požiūriu reikšmingi (dainavos-dzūkijos) Baltijos aukštumų pietinėje dalyje Apatinio pleistoceno (dzūkijos) priešpaskutinio apledėjimo 15-25 pomoreninis plynaukštėse (Ašmenos, Lydos)  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Kristalinio pamato požeminis vanduo Skiriamos dvejopos sankaupos: - esančios dūlėjimo žievėje – dažniausiai turi tiesioginį hidraulinį ryšį su nuosėdinės dangos požeminiu vandeniu (Lietuvoje vyrauja 3-8 m storio dūlėjimo žievė); - esančios tektoninio trupinimo zonose – giliose ir siaurose įvairaus slūgsojimo ir filtracijos sąlygų juostose. Kristalinio pamato požeminis vanduo praktiniams poreikiams nenaudojamas, nedidelė panaudojimo perspektyva – nebent balneologiniams tikslams.  Lietuvos vandenų geografija Požeminis vanduo Lietuvos gamtinio požeminio vandens ištekliai – 13 mln. m³ per parą. Eksploataciniai – 3.72 mln. m³ per parą (tiek galima išgauti gėlo vandens). Kasdien išgaunama 0.37-0.39 mln. m3 vandens, maždaug po 120-130 litrų kiekvienam. 2500 vandenvietės 40 tūkst. vandens gavybos gręžinių. Ištirti požeminio vandens ištekliai vertinami kaip turtas už 9 mlrd. eur (15.7 % valstybės nacionalinio turto ir daugiau kaip pusė (53 %) visų žemės gelmėse slūgsančių naudingųjų iškasenų vertės. Lietuvos geologijos tarnyba, Šaltinis Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017  Lietuvos vandenų geografija Požeminio vandens baseinai Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017  Lietuvos vandenų geografija Nemuno UBR Nemuno UBR išskirta 12 požeminio vandens baseinų. AAA, 2022 Lietuvos vandenų geografija  Lietuvos vandenų geografija Ventos UBR Ventos UBR išskirtas vienas požeminio vandens baseinas. AAA, 2022  Lietuvos vandenų geografija Lielupės UBR Lielupės UBR išskirti 5 požeminio vandens baseinai. AAA, 2022  Lietuvos vandenų geografija Dauguvos UBR Dauguvos UBR išskirti 5 požeminio vandens baseinai. AAA, 2022  Lietuvos vandenų geografija Požeminio vandens gavybos gręžinių gylis Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017  Lietuvos vandenų geografija Iš higienos normos HN 24:2017 geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų  Lietuvos vandenų geografija Prasto vandens regionai  Lietuvos vandenų geografija Mineralinis vanduo Lietuvoje žinomas ir Pagal mineralizaciją vanduo skirstomas: eksploatuojamas trejopas - šiek tiek mineralizuotas (2-5 g/l); mineralinis vanduo: - vidutiniškai mineralizuotas (5-15 g/l); - be specifinių komponentų; - labai mineralizuotas (15-35 g/l); - bromo; - sūrymas (>35 g/l). - sulfidinis. Balneologiniai kurortai Lietuvoje: - Druskininkai – nuo 1837 m.; Nemuno slėnyje ir Ratnyčėlės žiotyse buvo žinoma 19 natūralių šaltinių, dabar vanduo gaunamas iš gręžinių; - Birštonas – nuo 1846 m.; dešiniajame Nemuno krante buvo žinomi 9 natūralūs šaltiniai, nuo 1959 m. tiekiamas vien gręžinių vanduo; - Likėnai – nuo 1890 m.; buvo naudojamas sulfidinis Smardonės šaltinio vanduo, vėliau gręžinių vanduo; - Palanga – nuo 1959 m., naudojamas gręžinių vanduo. 2019 m. pradėtas naudoti naujas ir gilesnis gręžinys.  Lietuvos vandenų geografija Požeminio vandens monitoringas Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos požeminis vanduo Hidrogeologijos atlasas, 2017