Bendroji Farmakologija (Lithuanian) PDF

BENDROJI FARMAKOLOGIJA. VAISTŲ FARMAKOKINETIKA IR FARMAKODINAMIKA. VAISTŲ SĄVEIKA. FARMAKOLOGIJA – mokslas, tiriantis vaistų poveikį gyvų sistemų funkcijoms (vaistų ir organizmo tarpusavio są veiką ). Bendroji farmakologija - nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, būdingus visiems vaistams  farmakodinamika – vaisto sukelti pokyčiai organizme (ką ir kokiu veikimo mechanizmu?)  farmakokinetika – ką organizmas daro su vaistu? (vaisto patekimas, pasiskirstymas, pašalinimas). Specialioji farmakologija nagrinėja vaistus ir jų grupių tarpusavio są veiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Farmakokinetika Nagrinėja vaisto kiekybinius ir kokybinius koncentracijos pokyčius jam judant per organizmą. Vaisto farmakokinetika gali būt išskaidyta į keturis procesus: ABSORBCIJA -> PASISKIRSTYMAS -> METABOLIZMAS -> EKSKRECIJA. Priešsisteminis metabolizmas – metabolizuojamas prieš vaistui patenkant į sisteminę kraujotaką. Vaisto pasiskirstymas - procesas, kurio metu vaistai laikinai patenka iš kraujo į tarpląstelinį. Biotransformacija – vaistų cheminiai pakitimai organzime. Presisteminė eliminacija – vaistas, kuris stipriai metabolizuojamas kepenyse. Medikamento išnykimas iš organizmo prieš jam patenkant į bendrą kraujotaką. Provaistas – neaktyvus arba silpnai aktyvus junginys. Pusinės eliminacijos laikas – tai laikas, per kurį vaisto koncentracija kraujyje sumažėja pusiau. Isotinamoji dozė – didesnė vaisto dozė, skiriama gydymo pradžioje, siekiant greičiau pasiekti norimą vaisto koncentraciją greitai. Indiosinkrazinė reakcija – neįprastas arba netikėtas atsakas į vaistą Tolerancija – per kelias savaites, mėnesius išsivystantis vaistų efektyvumo mažėjimas. Refrakteriškumas – vaisto terapinio poveikio išnykimas Vartojimo būdai: 1. ENTERINIS – vaistai patenka į virškinamą jį traktą :  Per os (tabletė suyra, ištirpsta, vaisto molekulės rezorbuojasi, vaisto molekulės patenka į kraują )  Sublingvalinis/bukalinis  Rektalinis (žvakutės, klizmos) 2. PARENTERINIS – vaistai patenka į organizmą aplenkdami virškinamąjį traktą:  Injekcijos (po oda, į raumenis, į veną , intratekaliai, į serozines ertmes)  Vietinis (pro odą , į makštį )  Per kvėpavimo takus – inhaliacijos FK: Absorbcija (pagrindinis procesas) Vaisto absorbcija – tai procesas, kurio metu vaistas patenka iš vartojimo vietos (pvz., skrandžio, žarnyno ar raumenų ) į kraujotaką. Absorbcija vyksta dėl veiklių jų medžiagų judėjimo per biologines membranas, kol vaistas patenka į kraują ir pasiekia savo veikimo vietą. Faktoriai darantys į taką vaisto absorbcijai: Absorbcijos greitis ir apimtis priklauso nuo kelių faktorių : - Vaisto forma ir vartojimo būdas – pvz., tabletės absorbuojamos lėčiau nei intraveninės injekcijos. - Vaisto cheminės savybės – lipofiliniai (riebaluose tirpūs) vaistai geriau absorbuojasi nei hidrofiliniai. - Organizmo fiziologinės są lygos – pH, kraujo pritekėjimas, maistas virškinamajame trakte. Absorbcijos efektyvumas svarbus, nes jis lemia vaisto veiksmingumą ir tai, kaip greitai vaistas pasiekia terapinę koncentraciją organizme. Absorbcijos iš VT mechanizmai: Pasyvi difuzija – pagal koncentracijos gradientą (dauguma vaistų ) Palengvinta difuzija – spec. transmembraniniai nešikliai, energijos nereikalauja; Aktyvus transportas - reikalinga energija, nešikliai, vyksta prieš koncentracijos gradientą (AR, vitaminai) Endocitozė – suformuojama pūslelė (makromolekulės) Absorbciją veikiantys veiksniai: Vidaus organų kraujotaka:  Hipovolemija,↓AKS,↓kraujotaka žarnose, skrandyje Bendras paviršiaus plotas:  žarnų mikrogaureliai (atrofija, išnykimas) Motorika(kontakto trukmė):  Skrandžio motorika, gastrostazė  Viduriavimas  Valgymo į taka vaisto absorbcijai (maistas skrandyje) VAISTO IŠSITUŠTINIMĄ LEMIA: Skrandžio išsituštinimas  Nevalgius (20min.-2val.) ir povalgio (7-12 val.)  Skrandžio motorika (nevalgius ir po valgio) Dalelių dydis Judėjimas žarnynu  Plonoji žarna (apie3val.)  Storojižarna Geriamų vaistų absorbciją veikiantys veiksniai: Vaisto forma ir sudėtis  Tabletės dezintegracijos laikas  Ištirpimo laikas  tabletės ar kapsulės pagalbinės medžiagos  Stabilumas virškinimo trakte Kitos medžiagos virškinimo trakte  są veika su kitomis medžiagomis, jonais  maistas Paciento savybės  spindžio pH  skrandžio išsituštinimo laikas  tranzito žarnynu laikas  virškinimo trakto paviršiaus plotas  virškinimo trakto ligos  mezenterinė kraujotaka Vaisto farmakokinetinė charakteristika  vaisto metabolimas žarnų sienelėje  vaistus metabolizuojančios bakterijos Biologinis prieinamumas Bioprieinamumas – tai vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką (%) Priklauso nuo: – Metabolizmo kepenyse – Farmacinė forma ir jos tirpumas – Absorbcija ir lokalus (prieš sisteminis) metabolizmas (degradacija) – Skrandžio pH (suirimas veikiant rūgščiai skrandyje) – Žarnos sienelės ir kepenų fermentų aktyvumas – Žarnyno motorika į veną – 100% per burną – 5-100% inhaliavimas – 5-100% į raumenis – 75-100% po oda – 75-100% per odą – 80-100% į tiesią ją žarną – 5-100% Plotas po kreive (AUC) Vaisto biologinį prieinamumą galima išreikšti grafiškai ir apskaičiuoti kiekybiškai. Kiti FK parametrai Cmax – maksimali vaisto koncentracija. T – laikas iki maksimalios max koncentracijos. T 1/2 - pusinės eliminacijos laikas Cmin – minimali koncentracija Stabilios vaisto koncentracijos kraujyje pusiausvyra (“steady state”) Vartojant vaistą pastoviai tam tikru režimu, kraujo plazmoje nusistovi pastovi koncentracija. Paprastai tam reikia penkių T 1/2. FK: Pasiskirstymas Pasiskirstymas – procesas, kai vaistas iš kraujo laikinai patenka į nelą stelinį skystį ir (arba) lą steles (difuzija, transportavimas). Pasiskirstymo greitis priklauso nuo:  Audinio kraujotakos intensyvumo  Kapiliarų laidumo (pvz. kepenys ir širdis)  Vaisto savybių (laisvo vaisto koncentracijos, vaisto pH, jonizacijos konstantos (pKa)  Prisijungimo prie baltymų (baltymų kiekio kraujyje) Pasiskirstymo tūris Pasiskirstymo tūris yra tūris, kuris teoriškai reikalingas sutalpinti visą plazmoje ištirpusį vaistą Pasiskirstymo tūris nustatomas: 𝑉 = 𝑉𝑎𝑖𝑠𝑡𝑜 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑖𝑠 𝑜𝑟𝑔𝑎𝑛𝑖𝑧𝑚𝑒 / 𝐶 C – vaisto koncentracija kraujo plazmoje V – pasiskirstymo tūris Vaisto kiekis organizme – tai vaisto kiekis, kurį pacientas tūrėtų gauti suvartojus farmacinę formą Vaistų susijungimas su plazmos baltymais Kraujyje vaistai jungias su plazmos baltymais (albuminais); Farmakologiškai aktyvi – tik laisva frakcija, o susijungusi su baltymais frakcija yra “depo”; Esant hipoproteinemijai bus didesnė laisvo vaisto koncentracija plazmoje – stipresnis vaisto poveikis. Faktoriai lemiantys pasiskirstymo tūrį : 1. Lipofiliškumas/hidrofiliškumas 2. Jungimasis su plazmos baltymais/receptoriais FK: Metabolizmas Metabolizmas - procesas, kurio metu, dėl vykstančių cheminių reakcijų pakinta vaisto molekulė (susidaro metabolitai), o tai lemia lengvesnį vaisto eliminavimą iš organizmo. Pagrindinė vieta - kepenys Metabolizmas (ekstrahepatinis) gal ivykti:  plaučiuose  inkstuose  kraujyje  smegenyse  odoje  žarnyne (pirmojo pasažo metabolizmas) Vaistų metabolizmo fazės Vaistų metabolizmas skirstomas į dvi fazes:  Pirmos fazės reakcijos – tai oksidacijos, redukcijos arba hidrolizės reakcijos, kurių metu vaistai tampa hidrofiliškesni (t.y. tirpesni vandenyje)  Struktūros supaprastinimas (hidroksilinimas, oksidacija ir kt.)  Dalyvauja citochromo P-450 fermentai.  Susidaro metabolitai (aktyvūs, mažai aktyvūs, neaktyvūs)  Antros fazės reakcijos – tai konjugacijos reakcijos  Porinių junginių susidarymas (gliukuronidų , rečiau sulfatų )  Dalyvauja gliukuroniltransferazės  Susidaro neaktyvūs metabolitai, lengvai pašalinami FK: metabolizmas Citochromo P-450 sistema (CYP450), yra vienas svarbiausių I fazės fermentų kompleksų lemiančių vaistų metabolizmą kepenyse (taip pat ir virškinamajam trakte) Šios sistemos paveikti vaistai tampa:  Mažiau aktyvūs  Lengviau šalinami  Yra IŠIMČIŲ (pvz. klopidogrelis, kodeinas) CYP450 fermentų aktyvumas gali kisti priklausomai nuo veikiančių faktorių Ekskrecija Vaistai ir jų metabolitai gali būti išskiriami iš organizmo:  Per inkstus su šlapimu;  Per kepenis su tulžimi;  Per žarnų sienelę su virškinamojo trakto turiniu; (metabolitai)  Per plaučius su iškvepiamu oru ir kt. (metabolitai) Pagrindinis išskyrimo kelias – per inkstus; Išskyrimas per inkstus Vaistai inkstuose šalinami per NEFRONUS Glomerulų filtracija; Reabsorbcija distaliniuose kanalėliuose; Išskyrimas proksimaliniuose kanalėliuose; Pro glomerulo filtrą į nefrono kanalėlius filtruojamos molekulės pasižyminčios šiomis savybėmis:  Laisvi vaistai (nesusijungią su plazmos baltymais)  Vandenyje tirpios medžiagos  Elektrolitai  Mažos molekulės Inkstų kanalėlių sekreciija:  Gali būti eliminuojami vaistai nepriklausomai nuo dydžio, jungimosi su plazmos baltymais Neaktyvūs metabolitai yra lengviau šalinami iš organizmo. Klirensas Atspindi organizmo gebėjimą išskirti vaistus. Klirensas - tai plazmos tūris (l, ml), išvalytas tam tikro organo (kepenų , inkstų ar abiejų ) nuo vaisto per laiko vienetą (h, min) ⚫ Kepenų klirensas ⚫ Inkstų klirensas ⚫ Bendrasis klirensas Farmakodinamika - į žanga Farmakodinamika (FD) – tai vaisto sukelti pokyčiai organizme.  Daugelio vaistų poveikis pasireiškia jiems są veikaujant su organizmo makromolekulėmis (receptoriais); Faktoriai darantysi įtaką farmakodinamikai:  Vaistų są veikos  Amžius  Vaistų vartojimot rukmė  Genetiniai faktoriai Vaistų veikimo mechanizmai Specifinės vaistų veikimo vietos - taikiniai:  Receptoriai  Fermentai (pvz. metotreksatas)  Lą stelės membranos jonų siurbliai (pvz. digoksinas, omeprazolas, fenitoinas)  Nešikliai (transporto baltymai) (pvz.probenecidas)  Lą stelių organelės (pvz. tetraciklinai, aminoglikozidai) Ligandas - cheminė medžiaga (vaistas arba endogeninė medžiaga), perduodanti signalą (prisijungia prie specializuotos lą stelinės makromolekulės) Receptorius – specializuota (specifinė) lą stelės makromolekulė (“taikinys”), kuri priima signalą ⚫ vaistas gali paveikti bet kurios organizme vykstančios reakcijos greitį ⚫ vaistas nesukelia naujo efekto, bet jis moduliuoja funkciją Vaistų veikimas Vaistai modifikuoja biocheminius ir fiziologinius procesus:  signalo susidarymą (pvz., rezerpinas)  signalo sklidimą (pvz., lokalūs anestetikai)  signalo atpažinimą (pvz., adrenoblokatoriai)  pokyčių lą stelėje atsiradimą (pvz., sildenafilis) Agonistai ir antagonistai: Agonistas - tai cheminė medžiaga, prisijungianti prie receptoriaus ir sukelianti aktyvinantį efektą. Antagonistai: blokuoja receptorių , neleidžia atsirasti atsakui. Pavyzdžiai: Morfinas kaip agonistas, sukeliantis nuskausminamą jį poveikį. Naloksonas kaip antagonistas, blokuojantis opioidų poveikį. Ryšys tarp vaisto dozės ir atsako Stiprumas (vidinis aktyvumas) :  vaisto kiekio, kurio reikia tam tikro stiprumo atsakui sukelti, matas EC50 Efektyvumas  maksimalaus atsako matas Terapinis ir toksinis poveikis Terapinis langas:  Saugi dozavimo riba tarp minimalaus efektyvumo ir toksiškumo. Terapinio indekso svarba:  Didelis terapinis indeksas (saugus vaistas).  Mažas terapinis indeksas (reikalauja atsargumo). Pavyzdžiai:  Paracetamolis: saugus terapinis indeksas.  Digoksinas: siauras terapinis indeksas, gali būti toksiškas. Tolerancija ir priklausomybė Kumuliacija – vartojant vaistus pakartotinai jie gali kauptis organizme, todėl jų poveikis gali stiprėti. Tolerancija – vartojant kai kuriuos vaistus jų poveikis gali silpnėti  Farmakodinaminės tolerancijos mechanizmo pavyzdys yra GABA receptorių tankio padidėjimas pacientams, kurie ilgą laiką vartoja benzodiazepinus Tachifilaksija – labai greitai (per kelias val.) išsivystanti tolerancija. Priklausomybė – kai kurie vaistai dėl poveikio CNS gali sukelti euforiją. Pavyzdys: Opioidų vartojimas ilgą laiką gali sukelti toleranciją ir priklausomybę. Alerginės reakcijos – dažniausiai pasireiškia po tam tikro laiko per kurį organizmas sensibilizuojasi. Vaistų są veika Vaistų są veika – reiškinys, kai vienas vaistas keičia kito kartu vartojamo vaisto aktyvumą. Kartu vartojami vaistai gali didinti vienas kito aktyvumą (sinergistinė są veika) arba mažinti (antagonistinė są veika). Vaistų są veika taip pat gali būti:  Nepageidaujama;  Pageidaujama Farmakologinė vaistų są veika:  Farmakokinetinė - atsiranda vienam vaistui keičiant kito vaisto FK - absorbciją , pasiskirstymą , metabolizmą arba eliminaciją.  Farmakodinaminė - susijusi su veikiančio vaisto farmakologiniu poveikiu organizmui ir apima sinergizmą , suminį vaistų poveikį , tarplą stelinio signalo pokyčius, antagonizmą ir receptorių pokyčius ir kt. Bendroji farmakologija tiria bendruosius vaistų poveikio organizmui dėsningumus ir visiems vaistams būdingus vartojimo principus. Specialioji farmakologija nagrinėja tam tikrų vaistų grupių ir preparatų savybes, vartojimą, jų sukeliamus nepageidaujamus reiškinius. Eksperimentinė farmakologija – vaistų poveikį gyvūnų organizmo audiniams, viso organizmo ir atskirų organų veiklai. Eksperimentų rezultatų taikymą pacientams gydyti nagrinėja klinikinė farmakologija. Farmakologijos sritis, tirianti organizmo reakciją į vaistų poveikį, vadinama farmakodinamika (FD), farmakologijos sritis, tirianti pavartoto vaisto kiekybinius ir kokybinius pokyčius organizme, – farmakokinetika (FK). Farmakologija susijusi su farmacija, farmakogenetika, toksikologija ir kt. VAISTAS, VAISTINĖ MEDŽIAGA Vaistas – tai medžiaga, kuri farmakologiniu, imunologiniu ar metaboliniu keliu daro poveikį gyvam organizmui. Dėl tokio veikimo liga gali būti išgydoma, sušvelninama, užkertamas kelias jos atsiradimui (profilaktika) ar atpažįstama (diagnozuojama). Vaistas – paruošta vartoti vaistinė medžiaga sukelianti farmakologinį poveikį. Skiriama: - Profilaktikai - Diagnostikai - Gydymui - Fiziologinių funkcijų atstatymui Vaistinė medžiaga – veiklioji medžiaga sukeliantį farmakologinį poveikį organizmui. Kilmė: Cheminė – laboratorijoje susintetintos cheminės medžiagos (elementai, natūralios cheminės medžiagos ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu). Gyvūninė – gyvūnų audiniai, mikroorganizmai, jų toksinai, organų dalys, gyvūnų išskyros, ištraukos, kraujo produktai. Augalinė – augalai, jų dalys, augalų išskyros, ištraukos. Žmogaus – kraujas ir jo produktai (globulinai, plazma). Vaisto sudėtyje yra kitų medžiagų (pagalbinės medžiagos, suteikiančios masę, formą, gerinančios kvapą, skonį, suteikiančios spalvą, konservantai, tirpikliai,...) Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą. VAISTO VEIKSMINGUMAS IR SAUGUMAS Vaisto veiksmingumas turi būti įrodytas klinikinių tyrimų metu, lyginant jį su placebu. (prieš tai vyksta ikiklinikiniai tyrimai). Vaisto pakuotės lapelis:  Vaisto vartojimo indikacijos;  Kontraindikacijos;  Sąveika su kitais vaistais;  Pašaliniai poveikiai;  Dozavimas;  Vartojimo nurodymai; VAISTO FORMOS, VARTOJIMO BŪDAI. Kambario temperatūroje vaistai gali būti įvairių formų: Kietos (tabletės, dražetės, kapsulės, milteliai, granulės, arbatos) Minkštos (žvakutės, tepalai, geliai, kremai linimentai, pleistrai) Skystos (tirpalai, lašai, emulsijos, suspensijos, ekstraktai, gleivės) Dujinės (dujos) Kietosios vaistų formos:  Tabletės – dozuoti vaistai, gaminami pramoniniu būdu, sudaro viena arba kelios vaistinės medžiagos, indiferentinė ir jų masę rišanti medžiaga. Paprastos ir sudėtinės. Vartojamos į vidų ar į išorę (tirpalams gaminti)  Dražetės - dozuotos, gaminamos pramoniniu būdu, vaistinės medžiagos sluoksniuojamos ant cukraus granulių, vartojamos į vidų. Labai atsparios aplinkos faktorių poveikiui  Kapsulės – gaminamos iš krakmolo, želatinos ar gliutolio. Jose talpinamos nemalonaus skonio, kvapo, neatsparūs aplinkos poveikiui ar skrandį dirginantys vaistai  Milteliai – birūs, vartojami į vidų ar išoriškai. Jie gali būti paprasti, sudėtiniai, dozuoti – viename miltelyje yra vienkartinė vaisto dozė, nedozuoti. Nepatvarios medžiagos švirkštimui ampulėse gaminamos miltelių pavidalu.  Arbatos – vaistažolių mišinys (gali būti pridėta mineralinių druskų, eterinių aliejų), vartojamos į vidų ir išoriškai (kompresams, vonios, pavilgams, skalavimui). Minkštosios vaistų formos (veiklioji medžiaga ir riebalai):  Tepalai - kietos medžiagos ir tepalo pagrindas (vazelinas, lanolinas)  Linimentai – skystieji tepalai, tiršti. Sudėtis - vaistinė medžiaga ir aliejus (linų, saulėgrąžų, vazelino). Prieš vartojimą suplakti  Pastos – standesnės nei tepalai (pagrindas: talkas, krakmolas, cinko oksidas). Ilgiau išlieka ant pažeisto paviršiaus  Žvakutės – pagrindas iš kakao sviesto ar kakao aliejaus. Yra: rektalinės, vaginalinės, į šlaplę, fistulę  Pleistrai – standi, lipni medžiaga, vartojama išoriškai, kūno temperatūroje suminkštėja (vaistinė ir riebalinė medžiaga: derva, vaškas, kaučiukas, parafinas):  Kietieji – tvarščiams fiksuoti, žaizdos kraštams suartinti, gydomieji - transderminiai, skystieji – skysčiai išgaruoja, lieka plėvelė, kuri saugo audinius Dujinės: NO  Aerozoliai (aerozoliniai inhaliatoriai) – dujos ir juose plūduriuojančios kietos ar skystos veikliųjų medžiagų dalelės (patenka tiesiai į kvėpavimo takus, į kraujotaką, greitai veikia) Skystosios vaistų formos: Tirpalas, solutio, sol. Mikstūra, mixtura, mixt. Lašai, guttae, gutt. Injekcijoms skirti vaistai Vandeninės ištraukos Užpilai ir nuovirai Tinktūra, tinctura, tinct. Ekstraktas, extractum, extr. Sirupai, sirupus, sir. Skystos:  Tirpalai – dažniausiai vartojami per „os“, rečiau išoriškai arba injekcijomis. Tirpalą sudaro vaistinė medžiaga ir tirpiklis Koloidiniai tirpalai: Gleivės Emulsija, emulsum, emuls. Suspensija, suspensio, susp. VAISTŲ PAVADINIMAI.  Bendrinis (generinis) – veikliosios medžiagos (vaistinės medžiagos)pavadinimas  Sugalvotas (“firminis” – gamintojo suteiktas pavadinimas jo pagamintam vaistui) pvz. Aspirin ® Acidum Acetylsalicylicum Aspirin - gamintojo suteiktas pavadinimas ® - vaistas yra registruotas LR vaistinių preparatų registre Acidum Acetylsalicylicum – veiklioji medžiaga (sukeliantį farmakologinį poveikį) pvz. Acetaminofenas (Paracetamolum) – veiklioji medžiaga Praktiniai patarimas, kaip išvengti vaistinių preparatų skyrimo klaidų Deramas atitinkamos etiketės naudojimas yra pagrindinė saugaus medikamentų skyrimo dalis; Visi medikamentai, išimti iš jų originalios pakuotės, turi būti identifikuoti; Bet kuris švirkštas (ar kokia kita talpyklė), kuriame yra vaistinių preparatų ir kurį asmuo, sutraukęs tuos vaistinius preparatus, nors trumpam buvo paleidęs iš rankų, privalo būti pažymėtas; Vaistiniai preparatai privalo būti sutraukti į švirkštus (ar būti kitose talpyklėse), o prilipinta vartotojo (paciento) etiketė (lipdukas) ant to švirkšto (ar kitos talpos) turi būti patikrinta; Vienu metu gali būti dirbama tik su vienu vaistiniu preparatu ir vienu švirkštu; Draudžiama kalbinti ar kitaip blaškyti slaugytoją tuo metu, kai jis dirba su vaistais; Vaistinio preparato pavadinimas ant švirkšto (ar kitos talpyklės) etiketės turi atitikti vaistinio preparato pavadinimą ant ampulės ar buteliuko; Bet kuris vaistinis preparatas ar skystis, kurio negalima identifikuoti (pvz. nepažymėtame švirkšte ar kitoje talpyklėje), vertinamas kaip nesaugus ir turėtų būti išmetamas. ANTIBIOTIKAI Antibiotikų atsparumą skatinantys veiksniai:  Virusinų infekcijų gydymas  Netikslinga profilaktika  Netinkamas antibiotiko parinkimas  Netinkamas dozavimas  Netinkama gydymo trukmė  Savigyda  Nekokybiški antibakteriniai vaistai  Nereguliuojamas pardavimas  Antibakteriniai vaistai naudojami ne tik žmonių gydymui  Genetinė informacija apie atsparumą perduodama palikuonims  Rezistentiškumo genai gali būti perduodami kitos rūšies mikroorganizmams  Atsparūs mikroorganizmai perduodami nuo žmogaus žmogui  Atsparūs mikroorganizmai pervežami iš vienos šalies į kitą Antipseudomoniniai penicilinai:  Atstovai: Piperacilinas su tazobaktamu  Farmakokinetika: skiriamas tik į/v. Piperacilinas penicilinazei neatsparus, todėl skiriamas kartu su tazobaktamu.  Poveikis: Veikimo spektras platesnis už ampiciliną, veiksmingas ypač prieš Gram – bakt. Veikia Pseudomonas aeruginosa.  Indikacijos: sergantiems sunkiomis infekcijomis su komplikacijomis, Pseudomonas aeruginosa sukeltai infekcijai gydyti Betalaktaminiai antibiotikai. Karbapenemai Atstovai: Imipenemas+cilastatinas, Meropenemas, Doripenemas, Ertapenemas Poveikis: Sintetiniai, labai plataus spektro β-laktaminiai AB. Labai atsparūs β- laktamazių sukeliamai hidrolizei Skiriami I/V, gerai patenka į audinius ir CNS, ypač uždegimo metu; Karbapenemai neveikia prieš MRSA, VRE, atipinius sukelėjus; Indikacijos: Sunkios infekcijos (bakteriemija, hospitalinė pneumonija, intraabdominalinės infekcijos, ginekologinės infekcijos, komplikuotos urogenitalinės sistemos infekcijos, odos ir minkštųjų audinių infekcijos), polimikrobinės infekcijos. Meropenemas gali būti skiriamas bakteriniam meningitui gydyti. Nepageidaujamas poveikis: Alerginės reakcijos retos, pykinimas, galvos svaigimas, rečiau sukelia neutropeniją. Amikacinas – AMINOGLIKOZIDAS Amoksicilinas – PENCILINAI Ciprofloksacinas – FLUORCHINOLONAI Meropenemas – KARBAPENEMAI Cefuroksimas – CEFALOSPORINAI Klaritromicinas – MAKROLIDAI Aminoglikozidai Atstovai: Streptomicinas Tobramicinas Gentamicinas Amikacinas Kanamicinas Neomicinas Veikimo mechanizmas – penetruoja į ląstelės vidų, negrįžtamai slopina ribosomas ir sutrikdo baltymų sintezę. Siauras veikimo spektras, veikia baktericidiškai, poveikis priklauso nuo koncentracijos. Atsparumas vystosi lėtai. Dozavimas 1 kartą per dieną – aukštesnės koncentracijos, mažesnis toksiškumas (ototoksiškumas, nefrotoksiškumas, neurotoksiškumas). Dažniausiai skiriami deriniuose – sunkios hospitalinės infekcijos, febrilinė neutropenija, septinis endokarditas. Glikopeptidai - Vankomicinas Veikimo mechanizmas – slopina RNR sintezę→ slopina ląstelės sienelės peptidoglikanų sintezę, sutrikdo ląstelės membranos laidumą. Siauro veikimo spektro, poveikis priklauso nuo laiko. Farmakokinetika: leidžiamas lėtai I/V, į raumenis, peritoninį tarpą, intratekaliai, intraokuliariai, peroraliai. Gerai pasiskirsto organizmo skysčiuose, į CNS → iki 30 %; Toksiškumas priklauso nuo koncentracijos. Nemetabolizuojamas, šalinamas nepakitęs sušlapimu. Makrolidai - antimikrobiniai vaistai slopinantys bakterijų ląstelės citoplazmos baltymų sintezę Atstovai: Eritromicinas Azitromicinas Klaritromicinas Roksitromicinas Ir kt. Plataus spektro bakteriostatiniai antibiotikai; Veikimo mechanizmas prisijungia prieprokariotinės ribosomos 50S subvieneto ir slopina baltymų sintezę Dažniausiai skiriami plaučių infekcijoms kaip alternatyva penicilinams esant alergijoms; Farmakokinetika: Labai gerai absorbuojami iš virškinimo trakto (jei nesuardo skrandžio rūgštys). Klaritromicino dozė koreguojama esant IFN. Atkreipti dėmesį į klaritromicino sąveikas (slopina CYP450); Paliatyvi chemoterapija - kuri neišgydo ligos ir dažnai neprailgina gyvenimo, bet silpnina simptomus. Neoadjuvantinė chemoterapija - taikoma neoperabiliam navikui sumažinti/ Adjuvantinė chemoterapija - taikoma po operacijos kuomet yra didesnė recidyvo ar mikrometastazių rizika. Poantibiotinis efektas – tai mikroorganzimų augimo slopinimo laikotarpis po antibiotiko pašalinimo iš aplinkos. Betalaktaminiai antibiotikai CEFALOSPORINAI. Cefalosporinų klasifikacija 1 kartos – veiksmingi prieš Gr+ m/o (cefazolinas, cefadroksilis). 2 kartos – veiksmingesni prieš Gr- m/o, veikia ir Gr+ m/o (cefuroksimas). 3 kartos – ženkliai veiksmingesni prieš Gr- m/o (cefotaksimas, ceftriaksonas, ceftazidimas, ceftazidimas su avibaktamu). 4 kartos – plataus spektro, veiksmingi prieš Gr+ kokus, Gr- m/o, taip pat ir Pseudomonas spp. (cefepimas). 5 kartos - plataus spektro, veiksmingi prieš Gr+ ir Gr- m/o, (ceftolozanas su tazobaktamu, ceftarolinas) Antistafilokokiniai (penicilinazei atsparūs) penicilinai Atstovai: Oksacilinas, meticilinas, flukloksacilinas Poveikis: Atsparūs penicilin-β-laktamazės (penicilinazės) poveikiui. Ribotopoveikio, pasirinktinai veikia Gram (+) bakterijas, Gram (-) kokus, spirochetas. Neveikia listerijų, enterokokų ir meticilinui atsparių stafilokokų (angl. MRSA) padermių. FK: Atsparūs rūgščių poveikiui, geriau absorbuojasi (dikloksacilinas, fliukloksacilinas), todėl gali būti geriami (1-2 val. prieš arba 2-4 val. po valgio). Oksacilinas skiriamas į/v. Indikacijos: vartojami tik penicilinazę gaminančių stafilokokų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti (pvz. viršutinių kvėpavimo takų, apatinių kvėpavimo takų, odos ir poodinio audinio, kaulų ir sąnarių infekcijų gydymui) Oseltamiviras – skiriamas gripo virusui gydyti. Ampicilinas + sulbaktamas – BETALAKTAMAS SU BETALAKTAMZĖS INHIBITORIUMI Amoksicilinas – AMINOPENCILINAI (PLATAUS SPEKTRO) Benzilpencilinas – NATŪRALŪS PENCILINAI Oksacilinas – ANTISTAFILOKOKINIAI PENCILINAI Empirinis gydymas Antibiotikas skiriamas iš anksto: Numatant labiausiai tikėtiną ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams Atsižvelgiant į galimą bakterijų rezistentiškumą antibiotikams Dažniausiai plataus spektro Trimetoptimas/sulfametoksazolis – METABOLITŲ SINZTEZĖS SLOPINIMAS Fluorchinolonai – SLOPINA BAKTERIJŲ FERMENTŲ GIRAZĘ Makrolidai – SLOPINA BAKTERIJŲ LĄSTELIŲ CITOPLAZMOS BALTYMŲ SINTEZĘ Polimiksinai – KEIČIA BAKTERIJŲ LĄSTELĖS CITOPLAZMOS MEMBRANŲ LAIDUMĄ Beta laktaminiai AB – SLOPINA BAKTERIJŲ LĄSTELĖS SIENELĖS SINTEZĘ Cefalosporinai yra atsparūs bakterijų fermentams pencilinazėms, bet neatsparūs fermentams cefalosporinazėms. Visų jų poveikis yra bactericidinis. Šie antibiotikai yra skirstomi į V kartas. Pirmos kartos cefalosporinai yra siauro spektro, geriausiai veikia gramteigiamas bakterijas. Kitos kartos yra plataus spektro. AUTONOMINĖS NERVŲ SISTEMOS FUNKCIJAS VEIKIANTYS VAISTAI. CHOLINERGINĖ SINAPSĖ. CHOLINOMIMETIKAI, CHOLINOBLOKATORIAI. ADRENERGINĖ SINAPSĖ. ADRENOMIMETIKAI, ADRENOBLOKATORIAI. Muskarininiai agonistai (MCh-mimetikai) Acetylcholinas (tyrimuose) Muskarinas (apsinuodijus Amanita muscaria, paprastaja musmire) Karbacholas (akių lašai ir akių tyrimuose) Methacholinas (bronchų reaktyvumo tyrimuose) Pilokarpinas (akių lašai 20 mg/ml; 5 ml) selektyvus cholinerginis agonistas, veikiantis M receptorius Muskarininių agonistų poveikis: Širdies kraujagyslių sistema  Sumažėjęs ŠSD ir minutinis tūris (sumažėjusi prieširdžių kontrakcija)  Generalizuota vazodilatacija (dėl NO išlaisvinimo)  Sumažėjęs AKS (dėl pirmųjų dviejų poveikių) Lygieji raumenys susitraukia (išskyrus kraujagyslių) Aktyvėja žarnyno peristaltika Bronchų lygieji raumenys susitraukia Egzokrininių liaukų sekrecija aktyvinama Poveikis CNS  tremoras, hipotermija  padidėjęs lokomotorinis aktyvumas, pagerėjęs pažinimas Poveikis akiai  Miozė  Akomodacija artumui NETIESIOGINIAI muskarininiai agonistai Acetilcholinesterazės inhibitoriai Acetilcholinesterazė:  Panaikina nedepoliarizuojančių miorelaksantų poveikį (neostigminas)  Myasthenia gravis gydymas (neostigminas, piridostigminas)  Myasthenia gravis diagnozavimui (edrofonijus)  Alzheimerio ligai gydyti (donepezilis, rivastigminas)  Glaukomai gydyti (fizostigminas) Glaukomos gydymas: fizostigminas, propanololis. Piridostigmino poveikis:  Širdies veikla: mažėja ŠSD, susitraukimo jėga, AKS  Skrandžio sekrecija: didėja  Bronchai: spazmas Vaistai skatinantys žarnyno peristaltiką:  Neostigminas  Karbacholis  Piridostigminas Klinikinis cholinoblokatorių panaudojimas Farmakologinės Vaistas Klinikinis panaudojimas Pastabos savybės Apsinuodijus anti- Neselektyvus CNS chilinesterazinėmis Nepageidaujamas poveikis: Atropinas stimuliantas medžiagomis Bradikardijai šlapimo susilaikymas, burnos gydyti džiūvimas, neryškus matymas Skopolaminas Slopina CNS Jūros liga Neturi poveikio CNS Neslopina Ipratropiumas Astma, LOPL mukociliarinio bronchų klirenso Nepageidaujamas poveikis: burnos džiūvimas, vidurių Oksibutinas Selektyvus M3 AcRB Šlapimo nelaikymas užkietėjimas, pablogėję s matymas Ganglioblokatorių poveikis: Simpatinė – vazodilatacija, hipotenzija, sumažėja ŠMT, lėtėja periferinė kraujotaka. Parasimpatinė – tachikardija, midriazė, šlapimo susilaikymas, vidurių užkietėjimas, sumažėja sekrecija. Periferinių miorelaksantų indikacijos:  Raumenų relaksacija operacijos metu Acetilcholinas Vienas pagrindinių autonominės nervų sistemos transmiterių Acetilcholinas išskiriamas iš simpatinės ir parasimpatinės NS preganglioninių skaidulų Taip pat išskiriamas ir postganglinių simpatinių neuronų, kurie įnervuoja prakaito liaukas, ir motorinių neuronų, kurie įnervuoja skeleto raumenis. Simpatinės ir parasimpatinės AN sistemos yra antagonistinės viena kitai. Kai acetilcholinas veikia ląsteles, kurios sukelia parasimpatinį atsaką, veikiami dviejų rūšių receptoriai: nikotininiai ir muskarininiai. Ganglioblokatoriai – dėl simpatinių ganglijų blokavimo gali sumažėti kraujospūdis. Miorelaksantų nepageidaujamos reakcijos Kardiovaskulinis kolapsas (dėl histamino išlaisvinimo) Kūno temperatūros pokyčiai Ilga apnėja, elektrolitų disabalansas (depoliarizuojantys miorelaksantai išlaisvina K+ iš ląstelių) Piktybinė hipertermija (RYR-1 mutacija, pagalba – dandrolenas blokuoja Ca2+ išsiskyrimą skersaruožiuose raumenyse) Visų muskarininių agonistų nepageidaujamas poveikis Seilių tekėjimas Bronchų spazmas Skrandžio, žarnų spazmai Viduriavimas Bradikardija Kraujospūdžio sumažėjimas Padidėjęs prakaitavimas CNS VEIKIANČIOS MEDŽIAGOS. RAMINAMIEJI VAISTAI. VAISTAI EPILEPSIJAI. Benzodiazepinai: Benzodiazepinai yra plačiausiai vartojami anksiolitikai ir hipnotikai. Daugumai jų būdingos nerimą mažinančios, raminančiosios, traukulius slopinančios ir griaučių raumenis atpalaiduojančios savybės. Benzodiazepinų poveikis:  Priklausomybė  Sutrikusi judesių reakcija  Sutrikusi orientacija  Sutrikusi reakcija  Mieguistumas  Retrogradinė amnezija  Anterogradinė amnezija Antidepresantų nepageidaujamas poveikis:  Tricikliai antidepresantai: o Autonominės nervų sistemos sutrikimai o CNS sutrikimai (sedacija, nuovargis, traukulių rizika, sumišimas) o Kitų organų sutrikimai (bėrimas, gelta, prakaitavimo sustiprėjimas, kūno masės didėjimas) o Sąveika su kitais vaistais (nevartoti su MAO inhibitoriais, sąveika su alkoholiu) o Perdozavimas  SSRI: o Pykinimas, vėmimas, viduriavimas o Galvos skausmas, tremoras o Svorio priaugimas o Nutraukimo sindromas o Sąveika su kitais vaistais o Perdozavimas mažiau pavojingas už TCA  MAOi: o Ortostatinė hipotenzija, galvos svaigimas o Galvos skausmas, apatija, nemiga, nuovargis o VT sutrikimai, neryškus matymas o Sąveika su maisto produktais Antipsichizinių vaistų nepageidaujamas poveikis:  Judesių sutrikimai (grįžtamieji – parkinsonizmas, negrįžtamieji – vėlyvoji diskinezija)  Piktybinis neurolepsinis sindromas (primena sunkų parkinsonizmą)  Antihistamininis poveikis  Anticholinerginis poveikis  Antiadrenerginis poveikis Zolpidemas, zaleplonas, zopiklonas Jie chemine struktūra skirtingi nei benzodiazepinai, tačiau kai kurios farmakologinės savybės labai panašios į benzodiazepinų. Trumpalaikis nemigos gydymas. Nepageidaujamas poevikis – VT sutrikimai. Karbamzepinas (epilepsija):  Vartojamas židininiams ir toniniams – kloniniams priepioliams  Natrio jonų kanalų blokada  Metabolizuojamas kepenų CYP fermentų  Nepageidaujamas poveikis: mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dermatitas Valpro rūgštis:  Vartojama absansams, mikloniniams, židininiams ir toniniams – kloniniams priepuoliams  Veikia Na kanalus  Nepageidaujamas poveikis: VT sutrikimai, sedacija, ataksija, tremoras, bėrimas, alopecija VAISTAI PARKINSONIZMUI GYDYTI. VIETINIAI IR BENDRIEJI ANESTETIKAI, NARKOTINIAI ANALGETIKAI. Levodopa/Karbidopa (parkinsonizmui) Levodopos dekarboksilinimas į dopaminą atkuria tam tikrą aktyvumą nigrostrialiniame kelyje Karbidopa slopina levodopos dekarboksilinimą periferijoje, todėl galima naudoti mažesnes dozes ir sumažinti periferinį nepageidaujamą dopamino poveikį Karbidopa privalumas:  Slopina aromatinių L – amino rūgščių dekarboksilazę ir mažina dopamino formavimasi periferiniuose audiniuose. Anestezija Bendroji anestezija –nenuolatinė, grįžtanti CNS būklė, kurios metu asmeniui susilpinanami ar visai nuslopinami gebėjimai reaguoti ir jausti išorinius stimulus. Naudojama pacientams,kurie yra operuojami. Anestezijos operacijos metu tikslai yra:  Sedacija, nerimo mažinimas  Budrumo nuslopinimas, amnezija  Skeleto raumenų relaksacija  Nepageidaujamų refleksų nuslopinimas  Analgezija Nėra vieno preparato, kuris sukeltų visus aukščiau išvardintus poveikius.  Dažnai vartojami vaistų deriniai, stengiantis panaudoti visas palankias vaistų savybes  Vaistų deriniais stengiamasi sumažinti nepageidaujamus poveikius Yra keletas vaistų grupių, kurios vartojamos kartu. Preanestezinės medžiagos naudojamos:  Pacientui nuraminti  Sumažinti skausmą  Sumažinti nenorimų refleksų pasireiškimą  Relaksacijai. Inhaliuojamieji anestetikai Nėra vieno paties geriausio anestetiko Inhaliacija pradedama po intraveninio kito anestetiko panaudojimo  Sumažina reflekso atsako tikimybę  Tuomet reikia mažesnių inhaliacinių vaistų dozių  Sustiprina arba sukelia analgeziją Inhaliuojamųjų anestetikų privalumas – galima gana greitai keisti anestezijos gylį – pakeitus vaisto dozę Turi labai stačią dozės – atsako kreivę Siauras terapinis indeksas Nėra antagonistų Lokalieji anestetikai – amidai:  Lidokainas  Bupivakainas  Mepivakainas  Artikainas Lokaliųjų anestetikų nepageidaujamas poveikis CNS:  Traukuliai  Kvėpavimo sutrikimai  Sedacija Organizmo sistemų sutrikimai dėl lokaliųjų anestetikų:  CNS  Širdies ir kraujagyslių  Atramos ir judėjimo Opioidai:  Atstovai: fentanilis, morfinas, kodeinas, metadonas, tramadolis  Receptoriai: ant presinapsinių ir posinapsinių neuronų membranų  Kodeinas: yra daug silpnesnis už morfiną, gali būti skiriamas kosuliui slopinti  Tramadolis: vartojamas slopinti vidutinį ir stiprų skausmą  Morfinas: turi stiprų kvėpavimo funkciją slopinantį poveikį KVĖPAVIMO SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Bronchinė astma Lėtinė pasikartojanti kvėpavimo takų obstrukcinė liga dėl žalingų dirgiklių Dirgikliai: alergenai, fizinis krūvis, KT ( kvėp.takų) infekcija, aplinkos tarša Požymiai: - Kvėpavimo takų uždegiminiai pokyčiai - Bronchų hiperreaktyvumas - Grįžtama bronchų obstrukcija (kosulio, dusulio, spaudimo krūtinėje, sausų cypiančių karkalų priepuoliai) Dažniausi dirgikliai - alergenai (žiedadulkės, plunksnos, dulkės, gyvūnų plaukai) - išoriniai aplinkos faktoriai (cheminės medžiagos, teršalai) - fizinis krūvis - šaltas oras - greitas kvėpavimas - virusinės kvėpavimo takų ligos (↑ kvėpavimo takų jautrumas) Bronchinė astma: patogenezė Imunologinis modelis (nėra iki galo žinoma) Pakartotinai į organizmą patekęs Ag susijungia su ant putliųjų ląstelių fiksuotu IgE ir sukelia ląstelių degranuliaciją Iš ląstelių išsiskyrę mediatoriai - histaminas, triptazė, leukotrienai, PG – sukelia bronchų spazmą, ↑ kraujagyslių pralaidumą Citokinai, interleukinai sukelia vėlyvąją astminę reakciją – KT gleivinės ląstelių infiltraciją ir ↑ gleivių sekreciją Astma sergančio kvėpavimo sistema  Lėtinis kvėpavimo takų uždegimas  Sudirginti, paraudę, patinę, labai jautrūs takai  Kosulys ir (arba) švokštimas Astmos priepuolio schema  PRIEPUOLIO METU UŽSIDARO KVĖPAVIMO TAKAI  Raumenų spazmas, sustiprėjęs uždegimas ir paburkimas, padidėjęs gleivių susidarymas  Astmos metu:  Jei negydoma – uždegimas  Padidėjęs jautrumas žiedadulkėms, dulkėms  Stipriai reaguoja Kvėpavimo sistemos “triada” sergant bronchų astma Kvėpavimo sistemos sutrikimus nulemia triada:  Bronchų spazmas  Padidėjusi sekrecija  Gleivinės edema Gydymas: vaistų grupių “triada”:  Bronchų dilatatoriai  Priešuždegiminiai vaistai  Gleivinės epitelio kinetiką aktyvinantys Vaistai astmai gydyti Bronchus plečiantys vaistai:  Bronchų spazmui nutraukti ankstyvojoje fazėje  β2-adrenoceptorių agonistai  Ksantinai  Muskarino receptorių antagonistai  Leukotrienų receptorių antagonistai Uždegimą slopinantys vaistai:  Uždegimui slopinti abiejų fazių metu  Gliukokortikoidai  Kromoglikatai Sekreciją mažinantys vaistai Bronchinės astmos gydymas Bronchų spazmui nutraukti ankstyvoje Bronchus plečiantys vaistai fazėje β adrenoreceptorių agonistai (Sukelia Epinefrinas (sunkaus priepuolio metu), tachikardiją , aritmijas, griaučių raumenų efedrinas, izoproterenolis – dėl NP tremorą ) nebevartojami Trumpo veikimo: salbutamolis (tarbutalinas) β2 adrenoreceptorių agonistai Ilgo: Salmeterolis, formoterolis Teofilinas, aminofilinas, teobrominas, Metilksantinai kofeinas Muskarino rec. antagonistai Ipratropiumas Bronchinės astmos gydymas Leukotrienų receptorių antagonistai: Didina kvėpavimo takų skersmenį , mažina bronchų Zafirlukastas, Montelukastas reaktyvumą , slopina kvėpavimo takų uždegimą Bronchinės astmos gydymas Uždegimui slopinti abiejų fazių Uždegimą slopinantys vaistai metu Budezonidas, flunizolidas, Gliukokortikoidai flutikazonas Kromoglikatai Kromolinas, nedokromilis Vaistų formos: Geriamieji vaistai astmai gydyti vartojami dažnai  Reikalinga jų absorbcija iš VT (virškinimo trakto)  Poveikis – sisteminis, todėl sukelia daugiau NP (nepageidaujamų poveikių) Švirkščiamieji vaistai dažniausiai vartojami BA (bronchinės astmos) priepuolio metu Inhaliatoriai vartojami vietiškai  Sukelia mažiau NP  Kandidozei sumažinti – po kiekvienos procedūros būtina gerai praskalauti burną vandeniu ir po to išspjauti Inhaliuojamųjų vaistų formos bronchų astmai gydyti Purkštuvas Slėginis dozatorius- inhaliatorius Sausų miltelių inhaliatorius purkštuvas Dozuotas aerozolis inhaliacijoms - salbutamol Suslėgta inhaliacinė suspensija – salmeterol Suslėgtas inhaliacinis tirpalas – Berodual Inhaliaciniai milt. - Symbicort - turbuhaleris Inhaliavimas Stovint arba sėdint Normaliai iškvėpti Įsidėti kandiklį į burną tarp dantų ir apimti lūpomis Įkvėpimo metu paspausti inhaliatorių Išimti inhaliatorių iš burnos Sulaikyti kvėpavimą, po to laisvai kvėpuoti (Vaikams + spec. tarpinė) Bronchus plečiantys Beta2 adrenoreceptorių agonistai:  Trumpo veikimo: salbutamolis, terbutalinas  Ilgo veikimo: salmeterolis, formoterolis (veikia 12 h ir ilgiau) Poveikis:  Atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis (nepriklausomai nuo spazmogeno)  Slopina mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių  ↑ gleivių pasišalinimą veikdami virpamojo epitelio blakstienėles NP: - padažnėjęs širdies plakimas - galvos skausmas - griaučių raumenų tremoras - tolerancija Bronchus plečiantys Metilksantinai: teofilinas (↓ KT gleivinės uždegimą), teobrominas, kofeinas, aminofilinas Poveikis: - Priešastminis: atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis - Slopina uždegimą - CNS – stimuliuoja, didina budrumą, sukelia tremorą, nervingumą, gali sutrikdyti miegą; stimuliuoja kvėpavimą - ŠK sistemai – stimuliuoja širdies veiklą, sukelia vazodiliataciją, kai kur sukelia vazokonstrikciją (smegenų kraujagyslių) - Inkstams – silpnas diurezinis poveikis: didina glomerulų filtraciją ir mažina Na reabsorbciją kanalėliuose NP: - CNS: nervingumas, tremoras, traukuliai - Kardiovaskuliniai: aritmija - VT: anoreksija, pykinimas, vėmimas Bronchus plečiantys M (muskarino) receptorių antagonistai  Ipratropiumas  Poveikis:  - Slopina bronchų spazmą (slopindami Ach (acetilcholino) poveikį )  - Slopina gleivių sekreciją  - Nelabai efektyvus slopinant alergenų sukeltus pokyčius, vėlyvos fazės visai neveikia  - Vartojamas kartu su beta2 agonistais ir steroidais, kai jų vienų nepakanka Leukotrienų receptorių antagonistai (leukotrienai – uždegimo mediatoriai, sutraukia bronchus, ↑ bronchų reaktyvumą , gleivinės edemą , gleivių hipersekreciją ) Montelukastas, zafirlukastas Vartojimas: kaip pagalbinis vaistas, kai yra lengva ir vidutinė astma, vartojami kartu su beta agonistais ir kortikosteroidais NP: galvos skausmas, VT sutrikimas; Churg-Strauss sindromas (sisteminis vaskulitas, eozinofilija, sinusitas ir rinitas) Uždegimą slopinantys vaistai Gliukokortikoidai: beklometazonas, budezonidas (šiek tiek plečia bronchus), flutikazonas Vartojimas (inhaliacijos): Bronchinė astma Nepageidaujamas poveikis: - burnos ir ryklės kandidozė - disfonija - antinksčių supresija (didelės dozės) - vaikams –augimo slopinimas Kromoglikatai: Kromolinas, nedokromilas (inh.) - Veikia vietiškai - Veikimo mechanizmas nėra aiškus (“putliųjų ląstelių stabilizatorius”) NP: - KT dirginimas, sausas kosulys, bronchų spazmas, padidėjusio jautrumo reakcijos (dilgėlinė, anafilaksija) Nauji vaistai BA gydyti: IgE monokloniniai antikūnai: Omalizumabas Humanizuotas monokloninis anti-IgE antikūnas Jungiasi prie IgE, neleidžia jam jungtis prie putliųjų ląstelių ir mažina jo kiekį Tinka pacientams su alergine astma ir alerginiu rinitu, kai yra ryškus IgE padidėjimas Labai brangus BA gydymas – sekrecijos mažinimas Mukolitikai: ardo mukoproteinus arba depolimerizuoja ilgas DNR grandines į mažesnes (30- 70% pūlingo sekreto sudaro DNR)  Acetilcisteinas  Ambroksolis  Bromheksinas  Karbocisteinas  Dornaza alfa  Guaifenezinas Sudėtiniai vaistai bronchų Obstrukcijai gydyti - Berodual (ipratropiumas+formoterolis) - Combivent (ipratropiumas+salbutamolis) - Symbicort Turbuhaler (budenozidas+formoterolis) - Seredite 100 Diskus (250/500 (flutikazonas+salmeterolis) Pacientų ir šeimos mokymas Vaistus vartoti pagal gydytojo paskyrimus, patiems nedidinti rekomenduojamos dozės; Savarankiškai vaistų vartojimo nutraukti negalima, jeigu reikia – vaistai nutraukiami palaipsniui; Vaistus laikyti sausoje, vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių, vaikų apsaugotoje vietoje; Jeigu BA priepuolius išprovokuoja fizinis krūvis, šaltas oras – būtina naudoti vaistus prieš kontaktą su šiais veiksniais; Būtina pranešti gydytojui apie kartu vartojamus vaistus Pasireiškus ryškiems NP – kreiptis į gydytoją Geriamuosius vaistus užsigerti stikline vandens arba vartoti po valgio – sumažinamas skrandžio dirginimas Rūkymas didina teofilino metabolizmą – nerūkyti, rūkantiems gali prireikti didesnių vaisto dozių Po inhaliacijos būtina sulaikyti kvėpavimą Po inhaliacijos būtina prasiskalauti burną vandeniu – mažėja kandidozės rizika Slogos , kosulio gydymas vaistais. Vaistai nuo slogos Sisteminiai dekongestantai: pseudoefedrinas (simpatomimetinis poveikis)- sudafed, actifed Antihistamininiai (H1 receptorių antagonistai) – alerginei slogai gydyti: I karta - klemastinas, tavegilis, II karta – cetirizinas, zyrtekas, loratidinas (nesukelia sedacijos) Leukotirnų receptorių antagonistai – natrio montelukastas (singulair) Vietiniai gerklės anestetikai, antiseptikai Anestetikai: katijoniniai junginiai – benzalkonijaus chloridas: pvz., Coldrex Laryplus Lozenges: benzalkonijaus ir heksilrezorcinolio (fenolio darinio) preparatas (skausmo malšinimui); Septolete pastilės: benzalkonijaus, pipirmėčių aliejaus, mentolio, timololio preparatas Antiseptikai: chlorheksidino biglukonatas(0,2%tirpalas(+96% etanolio 5%) -Chlorhexidine Gluconate Mouthwash Original Flavour, Peppermint Flavour, Sol. Corcodyl Mouthwash Sudėtiniai:Toncils, Hexoralettenpast. (chlorheksidinasir benzokainas), Trachisan past. (chlorheksidinas, tirotricinas, lidokainas) Kosulys Tai apsauginis organizmo mechanizmas (apsauginis refleksas), padeda kvėpavimo takams išsivalyti nuo erzinančių medžiagų ar svetimkūnių; Tai ne liga, o daugelio ligų simptomas; Kosulį gydant svarbu panaikinti jo priežastį Kosulio susidarymą lemiantys gerklų ir trachėjos sienelių pokyčiai  Spindžio susiaurėjimas  Sienelių sustorėjimas  Sienelės spaudimas  Gerklos: struktūrinis, funkcinis, trachėja: svetimkūnis  Įgimtas (tracheomaliacija, stenozė), trauma (stenozė)  Kraujagyslių žiedas, padidėję limfiniai mazgai Kosulio priežastys Infekcinės ir neinfekcinės Infekcinio kosulio - virusai (rotavirusas, adenovirusai, paragripo, gripo, citomegalo, rečiau rinovirusai ir kt.), - bakterijos (kokliušo, chlamidijų , mikoplazmų , Pneumocystis carinii, Ureaplazma urealyticum) ir -mikrobakterijos Neinfekcinio kosulio – svetimkūniai KT, alergija, lėtinis procesas plaučiuose, per didelis KT jautrumas, KT ir plaučių vystymosi defektai, KT suspaudimas ar trauma, psichologiniai ir psichogeniniai veiksniai Kosulio gydymas: preparatų klasifikacija Kosulį slopinantys preparatai (centrinio, periferinio poveikio) Atsikosėjimą gerinantys (lengvinantys) preparatai - Atsikosėjimą skatinantys - Mukolitikai Atsikosėjimą skatinantys preparatai - Veikiantys refleksiniu būdu - Veikiantys rezorbciniu būdu Atsikosėjimą skatinantys Veikiantys refleksiniu būdu: -Nestipriai dirgina skrandžio receptorius ir refleksiniu keliu (per parasimpatinius nervus) veikia bronchus ir jų liaukas – stimuliuoja sekreciją! (gali turėti ir rezorbcinį poveikį). Herba Thermopsidis (Termopsio žolė) Radix Althaeae (Vaistinės piliarožės šaknis) Pertusinas (Čiobrelių ekstraktas) Fructus anysi vulgaris (Anyžių vaisiai) Prospan (sausas gebenių lapų ekstraktas) Veikiantys rezorbciniu būdu:  Kalio jodidas – gali sukelti alergines reakcijas  Natrio jodidas  Amonio chloridas – į eina į mikstūrų sudėtį Mukolitikai: skreplius skystinantys vaistai Ardo mukoproteinus (mukopolisacharidų disulfitines jungtis) arba depolimerizuoja ilgas DNR grandines į mažesnes (30-70% pūlingo sekreto sudaro DNR) – keičia skreplių fizines ir chemines savybes, juos skystina ir tirpina Mukolitikai: Acetilcisteinas Mažina glikoproteinų tąsumą – palengvina virpamojo epitelio veiklą, skreplius lengviau pašalinti (ACC, Mucofluid) Nepageidaujamas poveikis: pykinimas, vėmimas Mukolitikai: Bromheksinas Skaldo, skystina mukoproteinus, rūgščius mukopolisacharidus, šiek tiek slopina sausą kosulį, gerina surfaktanto sintezę Nepageidaujamas poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, alerginės r- jos Mukolitikai: Ambroksolis (Bromheksino metabolitas) – mažina gleivių susikaupimą, normalizuoja bronchų sekreto gamybą, skatina fosfolipidų gamybą alveolėse ir bronchiolėse, surfaktanto sintezę (Ambrolan, Ambroxol Sandoz, Brontex, Helixol, Lasolvan, p/os, inh.) Mukolitikai: Karbocisteinas: mažina gleivių klampumą, elastingumą, tąsumą (Fluditec sir., Rhinathiol sir.) Dornasum alfa: fosforilinta ir glikozilinta rekombinantinio žmogaus baltymo dezoksiribonukleazė I – cistinei fibrozei gydyti (Pulmozyme inh.tirp.) Guaifenezinas: ↑ sekreciją, ↓ klampumą (Coldrex Broncho sir., Robitussin Expectorans sir., Tussin sir.) Gelomyrtol, Gelomyrtol forte: vaistažolių preparatas Kosulį slopinantys vaistai Kai nepavyksta atsikosėti, vargina sausas kosulys, skausmas Centrinio poveikio, slopina kosulio centrą: Opioidai (narkotiniai): Kodeinas (sausam kosuliui slopinti, sukelia priklausomybę); Dekstrometorfanas (sausam kosuliui slopinti, nesukelia pripratimo, Robitussin) Nenarkotiniai dariniai: - Okseladinas (selektyviai slopina kosulio centrą, sausam, pertraukiamam, priepuoliniam kosuliui slopinti, nesukelia mieguistumo, Paxeladine) Periferinio poveikio (nenarkotiniai) - Levodropropizinas (sausam kosuliui slopinti, Levopront) - Prenoksdiazinas (sausam kosuliui slopinti, Libexin) Pacientų ir šeimos mokymas Vaistus vartoti pagal gydytojo paskyrimus. Savarankiškai didinti vaisto dozės ar vartojimo dažnio negalima; Centrinio poveikio narkotiniai vaistai gali sukelti mieguistumą, negalima vairuoti ar užsiimti įtempta veikla; Kodeino vartojimas gali sukelti obstipacijas; Alkoholis kontraindikuotinas – sustiprėja slopinamasis narkotinių vaistų poveikis Kosulio profilaktika Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas DIURETIKAI. Diuretikų klasifikacija A. Pagal veikimo vietą nefrone/veikimo mechanizmą : 1. Proksimalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis (karboanhidrazės inhibitoriai) 2. Nusileidžiančioji Henlės kilpos dalis (osmosiniai diuretikai) 3. Kylančioji Henlės kilpos dalis (kilpiniai diuretikai) 4. Distalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis (tiazidiniai diuretikai) 5. Surenkamasis inkstų kanalėlis (Na jonų kanalų blokatoriai, aldosterono antagonistai) B. Pagal efektyvumą /stiprumą : C. Pagal K jonų išskyrimą :  Stiprūs diuretikai (kilpiniai diuretikai, osmosiniai diuretikai)  Vidutinio stiprumo (tiazidai ir į tiazidus panašūs diuretikai)  Silpni diuretikai (karboanhidrazės inhibitoriai, aldosterono antagonistai) K+ (ir H+) ekskreciją skatinantys diuretikai (kilpiniai, tiazidiniai diuretikai) K+ (ir H+) sulaikantys diuretikai (aldosterono antgonistai, Na jonų kanalų blokatoriai) D. Pagal klinikines indikacijas Pagrindinės diuretikų grupės (specifiniai diuretikai) 1. Karboanhidrazės inhibitoriai (acetazolamidas) 2. Osmosiniai diuretikai (manitolis, šlapalas) 3. Kilpiniai diuretikai (furozemidas) 4. Tiazidiniai diuretikai (hidrochortiazidas, indapamidas) 5. Na jonų kanalų blokatoriai (amiloridas, triamterenas) 6. Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) SPECIFINIAI DIURETIKAI. A: Klasifikacija pagal veikimo vietą / mechanizmą Karboanhidrazės (KA) inhibitoriai (1) PARGRINDINIS Acetazolamidas ATSTOVAS VEIKIMO VIETA Proksimalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis 1. Slopina KA ir blokuoja NaHCO3 reabsorbciją. 2. Slopina Na+ ir H+ jonų mainus VEIKIMO 3. Šlapime susilaiko HCO3- Na + ir H2O MECHANIZMAS 4. Šlapimo pH ↑ 5. Kraujyje hiperchloreminė metabolinė acidozė PAGRINDINIS 1. Nežymiai padidėja diurezė (silpnas diuretikas) 2. ↑ Na+, K+, POVEIKIS Ca+, HCO3- šalinimas su šlapimu 3. Didėja fosfatų ekskrecija  Gerai rezorbuojasi iš VT  Veikimo pradžia: 2 val., trukmė: iki 12 val., FARMAKOKINETIKA  Metabolizams: nemetabolizuojamas  Eliminacija: per inkstus nepakitę s  Glaukomos gydymas  Kalnų ligos profilaktika (smegenų edemos mažinimas) INDIKACIJOS  Epilepsija (kartu su antiepilepsiniais vaistais, smegenų edemos mažinimas)  Metabolinė alkalozė  Metabolinė acidozė  Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (hipo K+, NEPAGEIDAUJAMAS hipo na+) POVEIKIS  Parestezijos  Mieguistumas ir sumišimas  Inkstų akmenligė, inkstų nepakankamumas  Apetito pablogėjimas, skonio sutrikimas ir VT sutrikimai 1. Kepenų cirozė, KFN, IFN, hipokalemija, acidozė, 2. KONTRAINDIKACIJOS Alergija ̌ ISVADA: silpnas diuretikas, daugiausia naudojamas oftalmologijoje, naudojamas tik kombinacijoje su kitais vaistais, gali sukelti metabolinę acidozę Osmosiniai diuretikai (2) (manitolis) PARGRINDINIAI Manitolis ; šlapalas ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Nusileidžiančioji Henlės kilpos dalis 1. Filtruojami per glomerulą ir nereabsorbuojami 2. Didina kanalėlių filtrato osmosinį slėgį , mažina H2O reabsorbciją VEIKIMO laidžiosiose nefrono dalyse → padidėja išskiriamo šlapimo MECHANIZMAS tūris 3. Mažai veikia elektrolitų apykaitą 4. Padidina plazmos osmozinį slėgį 1. Didina diurezę PAGRINDINIS POVEIKIS 2. Mažina intrakranijinį spaudimą , akispūdį 3. Gerina inkstų kraujotaką , bet GFG kinta menkai FARMAKOKINETIKA Eliminuojamas per inkstus  Smegenų edema (Padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui mažinti (manitolis))  Padidėjusiam akispūdžiui prieš oftamologines INDIKACIJOS procedūras mažinti  Cistinė fibrozė  Edemoms mažinti nevartojami!  Plaučių edemai mažinti nenaudojami! ŠN pasunkėjimas  Plaučių edema  NEPAGEIDAUJAMAS  Dehidratacija POVEIKIS  Hiponatremija Šlapalas dirgina vietiškai   Alergija  Anurija dėl sunkios inkstų ligos  Sunkus širdies nepakankamumas  Jeigu yra aktyvus kraujavimas į smegenis KONTRAINDIKACIJOS  Šlapalo negalima skirti KFN atveju (dėl amoniako pagausėjimo rizikos)  Šlapalo negalima skirti esant kepenų cirozei IŠVADA: netinka periferinėms edemoms mažinti, naudojamas smegenų edemai gydyti, netinka plaučių edemai gydyti Kilpiniai diuretikai (2) (furozemidas, torazemidas) PARGRINDINIAI ATSTOVAI Furozemidas, torazemidas VEIKIMO VIETA Kylančioji Henlės kilpos dalis  Selektyviai slopina Na+/K+/2Cl- VEIKIMO MECHANIZMAS  Sumažėja šių jonų reabsorbcija  Sumažėja Na, K, Cl, Mg, Ca, H20 reabsorbcija  Diurezės pagausėjimas (stiprus diuretikas)  ↑ Na+, K+, Ca2+, Mg2+ šalinimas su šlapimu PAGRINDINIS POVEIKIS  Mažina inkstų kraujagyslių pasipriešinimą ir gerina kraujotaką  Iš VT rezorbuojasi gerai,  60-70% surišama su baltymais,  Veikimo pradžia: 20-30 min., max – FARMAKOKINETIKA po 1 val., veikimo trukmė 3- 4 val., suleidus į veną pradeda veikti po 3-4 min., veikimo trukmė 30 min. – 2 val.  Eliminacija: per inkstus  Ūminė plaučių edema  Visceralinės edemos (ascitas)  Periferinės edemos  Hipertenzinė krizė INDIKACIJOS  Ūminė hiperkalcemija  Hiperkalemija  Ūminis IFN  Anurija, oligurija – siekiant atsako  Lėtinė inkstų liga, dializuojami pacientai (esant diurezei) Hipovolemija Hipomagnezemija NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Hiponatremija Hipokalemija Hipokalemija KONTRAINDIKACIJOS Hipotenzija Anurija, nesant atsako į maksimalias dozes IŠVADA: stipriausias diuretikas, hiperkalemijos, anurijos, plaučių edemos gydymui, gali sukelti ryškų elektrolitų netekimą Tiazidiniai diuretikai (2) (hidrochlortiazidas) PARGRINDINIAI Hidrochlortiazidas, indapamidas* ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Distalinis vingiuotasis inkstų kanalėlis  slopina Na+ ir Cl- pernašą į lą stelės membraną VEIKIMO  kanalėlio spindyje padidėja Na+ ir Cl- koncentracija (ir MECHANIZMAS osmoliariškumas)  didina Ca2+ reabsorbciją  Diurezės pagausėjimas (vidutinio stiprumo diuretikas)  Na+; Cl-; K+; Mg2+ netekimas PAGRINDINIS POVEIKIS  Ca2+ šalinimo sumažėjimas -> hiperkalcemija  Sumažėję s periferinių kraujagyslių pasipriešinimas  pavartojus per os pradeda veikti po 1-2 val.,  jungiasi su baltymais, FARMAKOKINETIKA  veikimo trukmė 6-12 val.,  organizme nemetabolizuojamas  Eliminuojamas per inkstus  Hipertenzija  Edemoms mažinti dėl širdies nepakankamumo INDIKACIJOS  Idiopatinė hiperkalciurija (inkstų akmenligė, osteoporozė)  Nefrogeninis (necukrinis) diabetas  Nefrozinis sindromas Hipovolemija Hipokalemija, hipomagnezemija Hiperurikemija NEPAGEIDAUJAMAS Hipercholesterolemija POVEIKIS Hiperkalcemija Retai - Erekcijos sutrikimai (išskyrus indapamidą ) KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalcemija Hipotenzija ̌ ISVADA: ilgalaikiam hipertenzijos gydymui, vidutinio stiprumo diuretikas, būdinga hiperkalcemija, hiperurikemija !!! Na jonų kanalų blokatoriai (2) (amiloridas, triamterenas) PARGRINDINIAI ATSTOVAI Amiloridas, triamterenas VEIKIMO VIETA Surenkamasis kanalėlis Blokuoja epitelinius Na+ jonų VEIKIMO MECHANIZMAS kanalus Silpnas diuretikas Mažina Na+ reabsorbciją , PAGRINDINIS POVEIKIS Mažina K + sekreciją (sulaiko K+) Mažina H + Amiloridas – gerai absorbuojamas iš VT, eliminuojamas per  inkstus nepakitę s, T 1⁄2 6-9 val. FARMAKOKINETIKA  Triamterenas – vidutiniškai absorbuojamas iš VT; susidaro aktyvūs metabolitai, šalinamas per inkstus, T 1⁄2 1-2 val.  Kombinacijoje su kilpiniais ar tiazidiniais diuretikais, kaip K+ tausojantis diuretikas INDIKACIJOS  Cistinė fibrozė  Li (+) intoksikacija  Liddle sindromas Hiperkalemija  VT sutrikimai: pykinimas, vėmimas, NEPAGEIDAUJAMAS viduriavimas POVEIKIS  (Tik triamterenas): Megaloblastinė anemija Kristalurija Fotosensitizacija KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalemija ̌ ISVADA: silpnas, K tausojantis diuretikas, dažniausiai kombinuojamas su kt. diuretikais, gali sukelti hiperkalemiją Aldosterono antagonistai (2) (spironolaktonas) PARGRINDINIAI Spironolaktonas ATSTOVAI VEIKIMO VIETA Surenkamasis inkstų kanalėlis Sintetinis steroidas, specifinis aldosterono antagonistas VEIKIMO (aldosterono receptorių blokada) MECHANIZMAS Slopina aldosterono poveikyje vykstančius Na+ ir K+ mainus. Mažina Na+ reabsorbciją , K+ ir H+ sekreciją  Silpnas diuretikas  Didina šalinamo Na+ ir H2O kiekį PAGRINDINIS  Sulaiko organizme K+ POVEIKIS  Didina diurezę  Ilgai vartojant – hiperkalemija, metabolinė acidozė  Gerai absorbuojamas iš VT FARMAKOKINETIKA  Jungiasi su baltymais  Susidaro aktyvūs metabolitai Diuretikas (kombinuojamas su kilpiniais ar tiazidiniais diuretikais):  Hirsutizmas Edemoms, kepenų cirozei, hipertenzijai Aldosterono antagonistas: INDIKACIJOS Hiperaldosteronizmas Kardiovaskulinės ligos (hipertenzija, kairiojo skilvelio hipertrofija, lėtinis ŠN) Androgenų antagonistas: Hirsutizmo, aknės, seborėjos gydymui  hiperkalemija  metabolinė acidozė  ginekomastija NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS  amenorėja  VT dirginimas: kraujavimas, opos  miego sutrikimai, sumiš imas  lytinės funkcijos sumažėjimas KONTRAINDIKACIJOS Hiperkalemija Anurija Nėštumas IŠVADA: lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti, K tausojantis diuretikas, steroidas, gali sukelti hiperkalemiją , metabolinę acidozę B: Klasifikacija pagal efektyvumą /stiprumą. Diuretikų klasifikacija pagal stiprumą  Kilpiniai diuretikai (furozemidas, Stiprūs diuretikai (+ 25 proc. GFG) torazemidas)  Osmosiniai diuretikai (manitolio infuzija) Vidutinio stiprumo diuretikai (+ 6  Tiazidiniai diuretikai (hidrochlortiazidas) proc. GFG)  Į tiazidus panašūs (indapamidas)  Karboanhidrazės inhibitoriai (acetazolamidas) Silpni diuretikai (+ 3 proc. GFG)  Na jonų kanalų blokatoriai (triamterenas, amiloridas)  Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) C: Pagal K+ jonų išskyrimą. Diuretikų klasifikacija pagal K+ jonų išskyrimą Kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas) K+ (ir H+) ekskreciją Tiazidiniai diuretikai (hidrochlortiazidas) Į tiazidus skatinantys diuretikai panašūs (indapamidas)  Na jonų kanalų blokatoriai (triamterenas, K+ (ir H+) sulaikantys amiloridas) diuretikai  Aldosterono antagonistai (spironolaktonas) ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Dažniausios ligos: Arterinė hipertenzija Išeminė širdies liga Lėtinis širdies nepakankamumas Lėtinis prieširdžių virpėjimas Pagrindinės vaistų grupės Antihipertenziniai vaistai – skirti mažinti arterinį kraujo spaudimą ; Antiaritminiai vaistai – veikia širdies elektrinio laidumo sistemą , koreguoją širdies susitraukimų dažnį ; Statinai – mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir taip stabdo aterosklerozės progresavimą. Antiagregantai ir antikoaguliantai – kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, skiriami esant padidėjusiai trombų susidarymo ar insulto rizikai. ARTERINĖ HIPERTENZIJA – itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėję s tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas. Hipertenzijos gydymo pricipai ir metodai Tikslas – maksimaliai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Būtina šalinti rizikos veiksnius ir normalizuoti AKS.  nerūkyti, mažinti ir stabilizuoti svorį (netekus 5,1 kg svorio, AKS sumažėja 4,4/3,6 mm Hg);  mažiau vartoti alkoholio (AH sergantiems vyrams siūloma ne daugiau kaip 20–30 g etanolio per dieną , o moterims – 10–20 g);  reguliariai mankštintis (vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai 30–45 min. kasdien);  mažinti druskos kiekį maiste (vartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną , papildomai maisto nesūdyti);  koreguoti mitybą : valgyti daugiau vaisių ir daržovių (4–5 porcijos – bent 300 g daržovių per dieną ) ir mažiau daug sočių jų riebalų rūgščių turinčio maisto. Tikslinis AKS – 120-129/70-79 mmHg ANTIHIPERTENZINIAI VAISTAI A – Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir Angiotenzino II 1 tipo receptorių blokatoriai (ARB); renino inhibitoriai B – Beta adreno-receptorių blokatoriai (BB) C – kalcio (Calcium) kanalų blokatoriai (KKB) D – Diuretikai (D) (vartojami TIK indapamidas, hidrochlortiazidas ir spironolaktonas) KITŲ VAISTU SKYRIMO INDIKACIJOS ILGALAIKEI ARTERINĖS HIPERTENZIJOS KONTROLEI – NĖRA AIŠKIOS + CP - centrinio poveikio vaistai - moksonidinas, rilmenidinas, metildopa, klonidinas, natrio nitroprusidas + Alfa – alfa2 adrenoblokatoriai, alfa-1 adrenoblokatoriai Antihipertenzinių vaistų skyrimo principai 1. Mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, svorio metimas 2. Monoterapija, atsižvelgiant į amžių ir gretutines ligas 3. Didinama monoterapinio vaisto dozė, skiriama kelis kartus per parą , atsižvelgiant į rytinį ar vakarinį AKS padidėjimą 4. Kombinuota terapija RAAS sistemą veikiantys vaistai: klasifikacija Vaistų grupė Galūnė Atstovai Kaptroprilis; Enalaprilis; AKFI -prilis Ramiprilis; Lizinoprilis; Angiotenziną konvertuojančio Kvinaprilis; Zofenoprilis; fermento (AKF) inhibitoriai Fosinoprilis; Trandolaprilis ir kt. ARB -sartanas Losartanas; Valsartanas; (Angiotenzino II 1 tipo receptorių Teimisartanas; Olmesartanas; blokatoriai (ARB) ) Irbesartanas ir kt. AKFI (-priliai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos  Mažina proteinuriją  Stabilizuoja inkstų funkcija Farmakologinis poveikis: Mažina arterinį kraujo spaudimą  ↓periferinis kraujagyslių pasipriešinimas. Nekeičia širdies susitraukimų dažnio  Nestimuliuoja simpatinės nervų sistemos.  Nepasireiškia refleksinė tachikardija. AKFI nepageidaujamas poveikis Hipotenzija Sausas kosulys Hiperkalemija (dėl IFN) Alerginiai bėrimai Angioneurozinė edema Skonio sutrikimas Kontraindikuotini esant a. renalis bilateralinei stenozei Porfirija FETOTOKSINIS POVEIKIS (NEVARTOTINI NĖŠTUMO METU) ARB (- sartanai) Indikacijos: ► Arterinė hipertenzija. ► Širdies nepakankamumas. ► Hipertenzinė ir kitos kardiomiopatijos. ► Būklė po miokardo infarkto (MI). ► MI, insulto ir kitų KVS prevencija ► Didelė širdies išeminės ligos rizika. ► Diabetinė nefropatija ir kitos inkstų ligos  Mažina proteinuriją  Stabilizuoja inkstų funkciją Farmakologinis poveikis: Sukelia ženkliai mažiau nepageidaujamų reiškinių nei AKFI Pranašesni esant diabetinei-hipertenzinei nefropatijai Pranašesni esant kairiojo skilvelio hipertrofijai Metabolizuojami kepenyse BETA BLOKATORIAI Beta adrenoblokatoriai (BAB) slopina simpatinę nervų sistemą ir slopina renino išsiskyrimą , mažina ŠSD ir minutinį tūrį , atkuria baroreceptorių funkciją , mažina norepinefrino išsiskyrimą bei silpnina AKS reakciją padidėjus katecholeminų kiekiui (krūvio ar nervinės į tampos metu). Atstovai: Propranololis, timololis (β1+ β2) Metoprololis, esmololis (β1) Labetalolis (α1+ β) BAB farmakokinetika ir farmakodinamika Dauguma šios klasės vaistų išgerti absorbuojami gerai, aukčiausia koncentracija susidaro per 1-3 valandas. Dauguma kliniškai vartojamų β blokatorių yra visiški antagonistai. Svarbiausiais daugelio jų skirtumas – skirtingas selektyvumas β1 ir β2 adrenoreceptoriams, kurį dažnai lemia dozės dydis. BAB indikacijos Arterinė hipertenzija Krūtinės angina Senas miokardo infarktas Širdies nepakankamumas Tachiaritmijos Glaukoma Nėštumas BAB kontraindikacijos Bronchinė astma (LOPL nėra kontraindikacija) II-IIIo AV blokada (nesant implantuotam nuolatiniam širdies stimuliatoriui) Atsargiai skirti esant: Sunkiam ŠN (IV NŠA funkcinė klasė) Dabar esantis ar buvę s per pastarą jį mėnesį (4 sav) ŠN paūmėjimas (stacionarizuotas dėl paūmėjimo), ar ŠSD venos) 1. Vainikines (Diltiazemas = Nifedipinas > Verapamilis) 2. Smegenų (Nimodipinas) 2. Mažina arterinį kraujo spaudimą (antihipertenzinis poveikis) (Nifedipinas >Verapamilis, Diltiazemas) 3. Silpnina širdies susitraukimo jėgą (neigiamas inotropinis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas) 4. Retina ŠSD (neigiamas chronotropinis) (Verapamilis, Diltiazemas) 5. Mažina O2 poreikį (antianginis poveikis) 6. Blogina laidumą AV mazge (antiaritminis poveikis) (Verapamilis > Diltiazemas > Nifedipinas) POVEIKIS KITIEMS ORGANAMS: Atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis, žarnyno lygiuosius raumenis, gimdos raumenis. KKB indikacijos Kitos ligos: 1. Reino sindromas (Nifedipinas, diltiazemas ) 2. Priešlaikinis gimdymas 3. Hemoraginis smegenų insultas (Nimodipinas) 4. Migrena (Nifedipinas, verapamilis) Širdies ir kraujagyslių ligos: 1. Hipertenzija 2. Krūtinės angina 3. Širdies ritmo sutrikimai: Supraventrikulinė tachikardija Prieširdžių virpėjimas Prieširdžių plazdėjimas KKB nepageidaujamas poveikis 1. Vidurių užkietėjimas 2. Hipotenzija  galvos skausmas  nuovargis  svaigulys 3. Refleksinė tachikardija (Nifedipinas) 4. Miokardo infarktas (Nifedipinas) 5. Periferinės edemos (pėdų ir kulkšnių tinimas) 6. Širdies nepakankamumas (Verapamilis > diltiazemas) 7. AV blokada (Verapamilis > diltiazemas) KKB: verapamilis ir diltiazemas PAGRINDINIAI Verapamilis Diltaizemas ATSTOVAI PAGRINDINIS POVEIKIS FK ir FD sąveika (beta FD sąveika (beta blokatoriai) blokatoriai, digoksinas, ciklosporinas) INDIKACIJOS Krūtinės anginos profilaktika, Krūtinės anginos gydymas ir arterinės hipertenzijos profilaktika; arterinės ir gydymas; P-glikoproteino plautinės hipertenzijos inhibitorius gydymas; ritmo sutrikimų gydymas KONTRAINDIKACIJOS SMSS, blokados, ŠN NEPAGEIDAUJAMAS Obstipacijos, raudonis, edema, Kaip ir verapamilio POVEIKIS galvos skausmai, kepenų (BRADIKARDIJA) disfunkcija, BRADIKARDIJA KKB: nifedipinas PAGRINDINIAI ATSTOVAI Nifedipinas PAGRINDINIS POVEIKIS - Miokardą veikia labai silpnai - Plečia arterijas, taip pat ir vainikines. Neturi poveikio venoms. Stabdo širdies raumens remodeliaciją. INDIKACIJOS - Arterinės hipertenzijos gydymas, krūtinės anginos profilaktika, plautinės hipertenzijos gydymas, migernos profilaktika - Išeminio neurologinio deficito profilaktika po subarchnoidinės hemoragijos - Neretai naudojami deriniuose su AKFI, diuretikais, BAB. NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Tachikardija, miokardo infarktas ANTIANGINIAI VAISTAI. Krūtinės angina Išeminė širdies liga – sergant šia liga, kraujagyslės, kurios aprūpina širdį krauju, susiaurėja, nes ant vidinių arterijų sienelių formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kaupiasi riebalų sankaupos, formuojasi trombai. Kai kraujagyslės susiaurėja daugiau nei 50 proc. širdies raumuo negauna pakankamai kraujo. Tai sukelia krūtinės skausmą , ypač fizinio krūvio metu (krūtinės anginą ). Antianginiai vaistai: klasifikacija Vazodilatatoriai ✓Nitratai (nitroglicerinas, izosorbido mononitrtas ir dinitratas) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas, dažniausiai skiriamas amlodipinas) Širdies veiklą slopinantys – reti ✓β adrenoblokatoriai (propranololis, metoprololis, atenololis) ✓Kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas, nifedipinas) Nitratai Nitroglicerinas Izosorbido dinitratas Natrio nitroprusidas Nitroglicerino formos: poliežuvinė, liežuvinė, transbukalinė, peroralinė, transdermalinė ir intraveninė. Izosorbido dinitratas – vidutinio ir ilgo veikimo, vartojamas krūtinės anginos gydymui ir profilaktikai. Natrio nitroprusidas – kraujo spaudimą mažinantis vaistas – arterijų - venų dilatatorius. Jis atpalaiduoja lygiuosius arterijų , arteriolių ir venų raumenis ir efektyviai sumažina širdies prieškrūvį ir pokrūvį. Skiriama arterinei hipertenzijai gydyti, kontroliuojamai hipotenzijai sukelti operacijų metu, kai reikia mažinti kraujavimą ir širdies nepakankamumui gydyti. Nitratai: veikimo mechanizmas Nitratai tai - provaistas  Kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse nitratai denitrinami → susidaro azoto oksidas (NO) → NO aktyvuoja guanilatciklazę , stimuliuojama cGMF sintezė → aktyvinamas miozino lengvų jų grandinių defosforilinimas → skatinamas lygių jų raumenų atsipalaidavimas ir vazodilatacija  Nitroglicerinui būdingas nuo dozės priklausomas venų ir arterijų atsipalaidavimas, labiau dilatuoja postkapiliarinės ir stambios venos nei arterijos  Venos > arterijos > arteriolės  Nitroglicerinas į prastinėmis dozėmis pats labai stipriai koronarų nedilatuoja -> nedaug gerina kolateralinę kraujotaką Koronarų vazodilatacija → KA simptomų išnykimas ← Venų dilatacija, ↓prieškrūvis, lengvėja širdies darbas Organiniai nitratai: farmakologinis poveikis ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS Atpalaiduoja stambiąsias venas  didėja kraujo kiekis veniniame baseine, sumažėja jo grį žimas į širdį , mažėja galinis diastolinis širdies tūris ir ↓ prieškrūvis,  lengvėja širdies darbas,  ↓ O2 poreikis. Atpalaiduoja arterioles ↓ periferinis pasipriešinimas ↓AKS Atpalaiduoja vainikines širdies kraujagysles širdis geriau aprūpinama krauju šalinamas spazmas pagerėja kraujo tėkmė kolateralėse KITOMS SISTEMOMS Atpalaiduoja kitų organų lygiuosius raumenis bronchų  virškinimo trakto  urogenitalinės sistemos organų Trombocitai mažina trombocitų agregaciją Organiniai nitratai: indikacijos KRŪTINĖS ANGINA 1. Skubiai pagalbai Labai trumpos veikimo trukmės Trumpos veikimo trukmės 2. Ilgalaikiam gydymui Vidutinės veikimo trukmės Ilgos veikimo trukmės Organiniai nitratai: nepageidaujamas poveikis 1. Ūmus  Galvos skausmas (30-60 % vartojantiems prolonguoto veikimo nitratus)  Ortostatinė hipotenzija (vartojant dideles nitratų dozes)  Tachikardija  Veido paraudimas 2. Tolerancija (tachifilaksija) – pakartotinai vartojant, mažėja stimuliuojantis efektas iki išnykimo. Greičiausia tolerancija transderminėms sistemoms ir geriamiesiems. Lėčiau – izosorbido dinitratui. Jautrumas atsistatytų , jei per parą 8 – 12h nebūtų vartojami nitratai. Tolerancija yra kryžminė, tačiau nevisiška. Didesnė dozė, nors ir silpnesnį , bet efektą duos. 3. Nutraukimo sindromas – nutraukus iš karto, ↑daugiau kraujo grį š į širdį ir didelis stenokardijos priepuolis, kuris baigiasi MI; 4. Apsinuodijimas – vartojant dideles dozes, HGB virsta į metHGB, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi NEGALIMA SKIRTI esant didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenozei !!! ŠIRDIES INOTROPIJĄ VEIKIANTYS VAISTAI Širdies inotropiją veikiantys vaistai: klasifikacija I. Širdį veikiantys glikozidai 1. Digoksinas 2. Digitoksinas II. Beta adrenoreceptorių agonistai 1. Dopaminas – kaip inotropikas nevartojamas. 2. Dobutaminas III. Fosfodiesterazės inhibitoriai 1. Amrinonas IV. Kalcio kanalų jautrikliai 1. Levosimendanas ŠVG: digoksinas (I)  Na+/K+ siurblio inhibitorius.  Slopinami Na+/K+ mainus, ↑ Na+ koncentracija, jai padidėjus, VEIKIMO Na+ jonai nepatenka į lą stelę , MECHANIZMAS per Na+/Ca2+ ATPazę Ca2+ negali pasišalinti iš lą stelės. Be to Ca2+ jonai į lą stelę patenka per Ca kanalus. Ko pasekoje ↑ Ca intralą stelinė koncentracija ir širdies raumuo stipriau susitraukia. 1. Simptominis širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas − ŠSD retinimui, INDIKACIJOS 2. Simptominis širdies nepakankamumas ir sinusinis ritmas, kai KSIF≤40 proc. – inotropijai pagerinti  Siauras terapinis indeksas  Toksinis digoksino veikimas sergantiems ŠN pasireiškia 4-23 proc. TOKSINIS  Rekomenduojama terapinė digoksino koncentracija serume nuo VEIKIMAS 0,5 iki 1,0 ng/ml(0,6-1,3 nmol/l).  Mirties rizika didesnė, jei digoksino kiekis serume > 1,0 ng/ml.  Nustatyta, jog esant digoksino koncentracijai > 2 ng/ml vaisto toksiškumas ženkliai padidėja. ŠVG: digoksinas (II) NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS 1. Intoksikacija ŠVG 2. Bradikardijos  Simptominė ženkli bradikardija ( trombocitų agregacijos slopinimas  Farmakokinetika: p/os, metabolizuojama kepenyse, eliminacija per inkstus  Farmakologinis poveikis: antiuždegiminis, antipiretinis, analgezinis poveikis, antiagregacinis  Indikacijos: kardiologijoje – pacientams, kuriems yra daug rizikos veiksnių , vainikinių arterijų trombozės profilaktika; nestabili krūtinės angina; ūminis miokardo infarktas; pakartotinio miokardo infarkto profilaktika; trumpalaikių smegenų išemijos priepuolių ir smegenų insulto profilaktika, venų trombozės ir plaučių embolijos profilaktika po ilgalaikio galūnės į tvėrimo  Nepageidaujamas poveikis: skrandžio opos, kraujavimas KLOPIDOGRELIS  Veikimo mechanizmas: ADE (adenozino difosfato receptorių ) inhibitorius  Farmakokinetika: p/os, metabolizuojamas ir aktyvuojamas kepenyse CYP fermentų , aktyvūs metabolitai, eliminacijaper inkstus  Farmakologinis poveikis: antiagregacinis  Indikacijos: po miokardo infarkto, ūminio miokardo infarkto metu, po kraujagyslių stentavimo  Nepageidaujamas poveikis: kraujavimas, odos bėrimai, trombotinė trombocitopeninė purpura, VT pažeidimo simptomai  Dažniausiai skiriama kartu su aspirinu. Pacientams, turintiems CYP fermento mutaciją – atsparumas klopidogreliui (P-450 mutacija)! ANTIKOAGULIANTAI – vaistai, tiesiogiai ar netiesiogai slopinantys krešumo faktorius ir/ar krešėjimo kaskadą. 1. Netiesiogininiai trombino inhibitoriai (slopina trombiną jungdamiesi prie ATIII ir heparino kofaktoriaus II) 1. Nefrakcionuotas heparinas (heparinas) 2. Mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) (nadroparinas) 1. Tiesioginiai trombino inhibitoriai (tiesiogiai jungiasi su trombinu) (dabigatranas, hirudinas) 2. Netiesioginis Xa faktoriaus inhibitorius (fondaparinuksas) 3. Tiesioginiai Xa faktoriaus inhibitoriai – rivaroksabanas 4. Vitamino K antagonistai - varfarinas (sukelia vit. K stygių) Trombolitikai – streptokinazė (susidariusio krešulio tirpdymas) 1.1. Netiesioginio trombino inhibitoriai: heparinas Nefrakcionuotas heparinas VEIKIMO MECHANIZMAS Kraujo plazmoje jungiaisi su antitrombinu III, susidaręs kompleksas inaktyvuoja IIa, IXa faktorius INDIKACIJOS Ūmioms būklėms gydyti: giliųjų venų trombozė; plaučių arterijos trombinė embolija; periferinių arterijų okliuzija; pooperacinių venų trombozių profilaktika; hemodializės metu FARMAKOKINETIKA Per os nesirezerbuoja. Metabolizuojamas kepenyse. T 30- 90min. į veną, automatinė švirkštinė pompa NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Trombocitopenija, kraujavimas, osteoporozė, hiperkalemija, kepenų fermentų padidėjimas, odos nekrozė KONTRAINDIKACIJOS Sunki trombocitopenija, kraujavimas, ryški hipertenzija, osteoporozė, odos nekrozė Efekto stebėjimas – DATL ANTIDOTAS - protaminas 4. Tiesioginiai Xa faktoriaus inhibitoriai Rivaroxabanas, apixabanas VEIKIMO MECHANIZMAS Aktyvaus Xa faktoriaus inhibitoriai INDIKACIJOS 1. Lengva arba vidutinė kitos kilmės vožtuvo liga 2. Sunki aortos stenozė 3. Biologinis vožtuvas 4. Mitralinio vožtuvo plastika 5. Hipertrofinė kardiomiopatija FARMAKOKINETIKA Metabolizuojami kepenyse, eliminacija per inkstus. Dažniausiai skiriami ilgam vartojimui NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Kraujavimas iš VT, dantenų, odos bėrimai, sutrikusi inkstų veikla KONTRAINDIKACIJOS  Mechaniniai vožtuvai  Vidutinė arba sunki mitralinio vožtuvos stenozė 5. Vitamino K inhibitorius Varfarinas VEIKIMO MECHANIZMAI Sukelia dirbtiną vit. K stygių, kepenyse slopina nuo vit. K prikausančią krešėjimo faktorių ir baltymų C ir S sintezę INDIKACIJOS  Giliųjų venų trombozė  Plaučių arterijos embolija  Smegenų kraujagyslių ligos  Širdies ligos FARMAKOKINETIKA Gerai rezorbuojasi iš VT, 90-99proc. jungiasi su kraujo plazmos baltymais, metabolizuojami kepenyse citochromo P450 į neaktyvius metabolitus NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS Kraujavimas, dermatitas, odos pūslelinė, dilgėlinė, alopecija ANTIDOTAS  Fitometadionas (vit. K preparatas)  Šviežiai šaldyta plazma Vertinamas pagal INR Trombolitikai Alteplazė, STREPTOKINAZĖ VEIKIMO MECHANIZMAS Veikia trombo viduje, plazminogeną verčia į plazminą, sisteminis poveikis neženklus, T 5min. Metabolizuojama kepenyse INDIKACIJOS Ūminės situacijos – trombų tirpinimui (masyvi plaučių embolija, ūminis MI, ūminis išeminis smegenų insultas) NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS Kraujavimas, anafilaktoidinės reakcijos, cholesteroleminė embolija, širdies aritmijos, hipotenzija DOZAVIMO RĖŽIMAS Būtina pradėti gydyti per pirmas 4,5val nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo pradžios SĄVEIKOS Kraujavimo rizika didėja prieš Alteplazę vartojant kitus antritrombozinius vaistus; vartojant su AKFI galima gerklų edema ANTIDOTAI:  Dabigatranas – IDARUCIZUMABAS  Varfarinas – FITOMETADIONAS  Heparinas – PROTAMINAS VIRŠKINIMO TRAKTĄ VEIKIANTYS VAISTAI. Vaistai viduriavimui: Loperamidas (VIDURIAVIMUI) - opioidinių μ receptorių agonistas (30 - 40 stipriau negu morfinas slopina motoriką), blogai patenka į CNS. Indikacijos: simptominis ūminio viduriavimo gydymas, pirmo pasirinkimo esant keliautojų diarėjai Nepageidaujamas poveikis: vidurių užkietėjimas, pilvo spazmas, mieguistumas, galvos svaigimas, paralitinis ŽN. Vaistai pykinimui: 5-HT3 receptorių antagonistai: Atstovai: Ondansetronas, granisetronas, polonosetronas Veikimo mechanizmas: daugiausiai blokuoja 5-HT3 receptorius išoriniuose žarnyno ir stuburo nervuose, taip pat blokuoja 5-HT3 receptorius vėmimo centre ir CTZ Farmakokinetika: per burną, į/v, pleistrai Indikacijos: 1. Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas 2. Pooperacinis ar radioterapinio gydymo sukeltas pykinimas ir vėmimas Nepageidaujamas poveikis: galvos skausmas, galvos svaigimas ir vidurių užkietėjimas, QT intervalo prailgėjimas D2 receptorių antagonistai: Atstovai: Metoklopramidas, domperidonas Veikimo mechanizmas: veikia CTZ ir periferijoje veikia patį virškinimo traktą, didindamas stemplės, skrandžio ir žarnyno judrumą Farmakokinetika: per burną, į/v Indikacijos: 1. Chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas 2. Simptominis pykinimo ir vėmimo gydymas Nepageidaujamas poveikis: judesių sutrikimai, spazminis tortikolis, galaktorėja ir menstruacijų sutrikimai. Skrandžio rūgščių sekreciją slopinantys vaistai: Protonų siurblio inhibitoriai – PSI: Atstovai: Omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas, lansoprazolas Veikimo mechanizmas: Rūgščių sekrecija atsistato tik sintezavus naujus siurblius (po 24-48 val.) Vartojamos dengtos druskos rūgščiai atsparios vaisto formos (kapsulės, dengtos tabletės, dengtos granulės ir pan.) Farmakokinetika: Plėvele dengtas formas, vartoti 30 min. prieš valgį: aktyvinamas rūgščioje parietalinių ląstelių kanalėlių pH , o maistas skatina HCl sekreciją Greitai absorbuojami iš plonosios žarnos Daug jungiasi su plazmos baltymais Metabolizuojami CYP fermentų, ypač CYP2C9 ir CYP3A4 t ½ ≈ 1-2 val. vienos dozės poveikio trukmė 2 - 3 dienos (kaupiasi kanalėliuose) vartojant kasdien, antisekrecinis poveikis stiprėja 5 d., po to pasiekiamas plateu. Indikacijos: 1. GERL, refliuksinio ezofagito gydymas 2. Pepsinių opų gydymas (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos), opų susijusių su H.pylori infekcija gydymas (kartu su antibiotikais) 3. Su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) susijusių opų gydymas ir profilaktika 4. Zollinger-Ellison sindromo gydymas 5. Pakartotinio kraujavimo iš pepsinių opų prevencija Nepageidaujamas poveikis: Pykinimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, pūtimas, viduriavimas, virškinimo trakto infekcijų rizikos ↑ Hipergastrinemija Daug sąveikos galimybių  su varfarinu, diazepamu , ciklosporinu  sumažėjus skrandžio pH , blogėja kai kurių vaistų biologinis įsisavinamumas Skrandžio sekrecijos reguliavimas: Skatina: - Gastrinas - Acetilcholinas - Histaminas Slopina: - Prostaglandinas E2 - Prostaciklinas - Somatostatinas Skrandžio rūgščių sekreciją veikiantys vaistai: 1. Skrandžio rūgščių sekreciją slopinantys vaistai a. Histamino H2 receptorių antagonistai b. Protonų siurblio inhibitoriai 2. Druskos rūgštį neutralizuojantys (antacidiniai) 3. Skrandžio gleivinę saugantys vaistai a. Chelatai (sutraukiančios medžiagos), apsaugo nuo mechaninio, cheminio poveikio b. Prostaglandinų analogai Vėmimą slopinantys vaistai: 1. H1 receptorių antagonistai (antihistamininiai) 2. Muskarino receptorių antagonistai 3. 5-HT3 receptorių antagonistai 4. D2 receptorių antagonistai 5. Kanabinoidai 6. Gliukokortikoidai 7. Neurokinino-1 antagonistai 8. Antipsichotiniai vaistai Uždegiminių žarnų ligų gydymui vartojami vaistai: 1. Aminosalicilatai: sulfasalazinas, mesalazinas 2. Gliukokortokoidai: prednizolonas, budezonidas 3. Kiti vaistai: metotreksatas, azatioprinas, ciklosporinas, takrolimuzas, infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas, ustekinumabas. HORMONINIAI PREPARATAI. SKYDLIAUKĖS VAISTAI. Skydliaukės sutrikimai  Skydliaukės sutrikimus lydi daug papildomų skydliaukės simptomų, ypač širdies, virškinimo trakto ir odos.  Skydliaukės ligos atsiranda dėl skydliaukės hiperfunkcijos (hipertirozė) arba hipofunkcijos (hipotirozė).  Daugelis kitų skydliaukės sutrikimų turi autoimuninį pagrindą – iš tikrųjų autoimuninė skydliaukės liga yra dažniausia autoimuninė liga. Skydliaukės hiperfunkcija: Pagrindinės ligos: 1) Greivs’o liga – autoimuninė liga, kurios metu, kai IgG autoantikūnai stimuliuoja tirotropino rece

Bendroji Farmakologija (Lithuanian) PDF

Document Details

Tags

Related

Summary

Full Transcript

Upgrade to continue