Lithuanian Language Grammar - PDF

Page 1 of 41 Title of PDF Document Lietuvi This kalbos is the subtitle linksniai of PDF, Use long text here. Lietuvi kalboje yra 7 linksniai. Pateikiu juos lentelje su pavyzdžiu - žodžiu "knyga":...

Page 1 of 41 Title of PDF Document Lietuvi This kalbos is the subtitle linksniai of PDF, Use long text here. Lietuvi kalboje yra 7 linksniai. Pateikiu juos lentelje su pavyzdžiu - žodžiu "knyga": Linksnis Vienaskaita Daugiskaita Vardininkas (kas?) knyga knygos Kilmininkas (ko?) knygos knyg Naudininkas (kam?) knygai knygoms Galininkas (k?) knyg knygas nagininkas (kuo?) knyga knygomis Vietininkas (kur? kame?) knygoje knygose Šauksmininkas (o!) knyga knygos Trumpai apie linksnius: Vardininkas - atsako jklausim "kas?". Tai pagrindin daiktavardžio forma. Kilmininkas - atsako jklausim "ko?". Rodo priklausomyb, kilm ar dalj. Naudininkas - atsako j klausim "kam?". Rodo gavj ar adresat. Galininkas - atsako jklausim "k?". Rodo veiksm patiriant objekt. Jnagininkas - atsako j klausim "kuo?". Rodo jrank, priemon ar büd. Vietininkas - atsako j klausim "kur? kame?". Rodo viet. - Šauksmininkas vartojamas kreipiantis. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 2 of 41 1. Daiktavardžiai: Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Kas yra daiktavardis? Žodis, reiškiantis daikt, asmen, gyvn, reiškin, svok. Linksniai: Lietuvikalboje yra septyni linksniai: vardininkas (kas?), kilmininkas (ko?), naudininkas (kam?), galininkas (k?), nagininkas (kuo?), vietininkas (kur?), šauksmininkas (o!). Skaiius: Vienaskaita ir daugiskaita. Gimin: Vyriškoji, moteriškoji. Pavyzdžiai: Vardininkas: namas, knyga, medis, saul Kilmininkas: namo, knygos, medžio, sauls Naudininkas: namui, knygai, medžiui, saulei Galininkas: nam, knyg, medj, saul nagininkas: namu, knyga, medžiu, saule Vietininkas: name, knygoje, medyje, saulje Šauksmininkas: name!, knyga!, Title of PDF Document medi!, saule! This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 3 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Pavyzdžiai (linksniavimas ir skaiius): Vyriškoji gimin: o Vienaskaita: vyras, vyro, vyrui, Vyr, vyrU, vyre, vyre! o Daugiskaita: vyrai, vyr, vyrams, vyrus, vyrais, vyruOse, vyrai! Moteriškoji gimin: o Vienaskaita: moteris, moters, moteriai, moterj, moterimi, moteryje, moterie! o Daugiskaita: moterys, moter, moterims, moteris, moterimis, moteryse, moterys! Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 4 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. 2. Bdvardžiai: Kas yra bdvardis? Žodis, nusakantis daiktavardžio poymj. Linksniai, skaiius ir gimin: Bdvardžiaiderinami su daiktavardžiais linksniu, skaiiumi ir gimine. Laipsniai: Aukštesnysis (gražesnis), aukšiausiasis (gražiausias). Pavyzdžiai: gražus namas, graži knyga gražesnis namas, gražesn knyga graiausias namas, gražiausia knyga Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 5 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. 3. Veiksmažodžiai: Kas yra veiksmažodis? Žodis, reiškiantis veiksm, bsen ar proces. Laipsniai: esamasis, btasis, bsimasis. Asmenuot: Veiksmažodžiai asmenuojami pagal asmenis (aš, tu, jis/j/jis, mes, js, jieljos). Pavyzdžiai: Esamasis laikas: ein, eini, eina, einame, einate, eina Btasis laikas: jau, éjai, jo, jome, jote, jo Bsimasis laikas: eisiu, eisi, eis, eisime, eisite, eis Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 6 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Pavyzdžiai (laikai ir asmenuot): Esamasis laikas: einu, eini, eina, einame, einate, eina Btasis kartinis laikas: jau, éjai, jo, jome, jote, jo Btasis dažninis laikas: eidavau, eidavai, eidavo, eidavome, eidavote, eidavo Bsimasis laikas: eisiu, eisi, eis, eisime, eisite, eis Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 7 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. 4. Dalyvis, padalyvis, pusdalyvis: Dalyvis: Veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir bdvardžio savybi. Dalyviai linksniuojami ir derinami su daiktavardžiais. Yra esamojo laiko (pvz.,einantis, rašantis) ir btojo laiko (pvz., éjs, rašs) dalyviai. Padalyvis: Veiksmažodžio forma, reiškianti šalutinjveiksm. Padalyviai nelinksniuojami ir neasmenuojami. (pvz., bgdamas, skaitydamas). Pusdalyvis: Veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio savybi. Pusdalyviai nelinksniuojami ir neasmenuojami. (pvz., begdamas greitai, skaitydamas knyg). Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 8 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Žinoma, štai dalyvio pavyzdys sakinyje: Bgantis nuo lietaus, jis sušlapo. Šiame sakinyje "bègantis" yra dalyvis. Jis apibdina veiksm, kurj atlieka asmuo (jis). Dalyvis gali bti jvairi form, priklausomai nuo laiko ir gimins. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 9 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Pateikiu kelet pavyzdži sakini su padalyviais: Mergait, skaitydama knyg, sdo ant suoliuko. (Padalyvis "skaitydama knyg" nusako veiksm, kuris vyko tuo paiu metu, kai mergaitè sèdjo.) Nusimins dl pralaimjimo, sportininkas nujo rbin. (Padalyvis "nusimins dl pralaimjimo" nusako priežastj,kodl sportininkas nujo rbin.) Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 10 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Taip, žinoma, štai keletas sakini su pusdalyviais: Bgdamas nuo lietaus, jis sušlapo iki kailio. Sdi prie lango, Žirdamas j praeivius. Kalbdamasis sudraugu, jis net nepastebjo, kaip greitai prabgo laikas. Dirbdamas šj darb, jis gijo daug patirties. Mokydamasis nauj kalb, jis susipažino su jdomiais žmonmis. Puslapis yra labai naudinga veiksmažodžio forma, kuri leidžia mums šreikšti du veiksmus vienu metu. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  1. Neveikiamieji dalyviai: Page 11 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Nurodo veiksm, kurj patiria subjektas. Subjektas yra veikiamas. Esamasis laikas: o -amas, -ama, -ima, -oma: Pavyzdžiai: skaitomas (knyga yra skaitoma) matoma(mergina yra matoma) rašoma(laiškas yra rašomas) girdima(muzika yra girdima) Btasis laikas: o -tas, -ta, -tasis, -toji: Pavyzdžiai: skaitytas (knyga buvo skaityta) matyta(mergina buvo matyta) rašytas (laiškas buvo rašytas) girdéta (muzika buvo Title of PDF Document girdta) This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 12 of 41 2. Document Title of PDF Veikiamiejijvardžiuotiniai dalyviai: This is the subtitle of PDF, Use long text here. Nurodo veiksm, kurj atlieka pats subjektas, ir veiksmo rezultatas lieka tam paiam subjektui. Esamasis laikas: o -antis, -anti, -intys, -anios: Pavyzdžiai: prausiantis (jis pats prausiasi) rengiantis(ji patirengiasi) besimokantys (Gie patys mokosi) besirengianios(jos paios rengiasi) Btasis laikas: o -sis, -usi, -sis, usi: Pavyzdžiai: prausesis (jis pats praussi) rengusis Gi patirengsi) moksis (jis pats moksi) Title of PDF Documentskaitusi (i pati skait) This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 13 of 41 3. Veikiamieji sangržiniaidalyviai: Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Nurodo veiksm, kurjatlieka pats subjektas, pabržiant patj veiksmo atlikim, o ne jo rezultat. Dažnai susij su savsveika. Esamasis laikas: o -damas(is),-dama(-si): Pavyzdžiai: džiaugdamasis(jis pats džiaugiasi) juokdamasi (ji patijuokiasi) maudydamasis (jis pats maudosi) šypsodamasi (ji pati šypsosi) Btasis laikas: o Forma sujungianma su dalelyte si Pavyzdžiai: apsidžiaugs(jis pats apsidžiaug) nusijuoks (jispats nusijuok) išsimaudes (jis pats išsimaud) (jis pats Title of PDF Document nusišypsojs This is the subtitle of PDF, Usenusišypsojo) long text here.  Page 14 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Brükšnys (): Žymi tiesiogin Ašeinukalb: - namo, - tarèJonas. (Brkšnys gali bti vartojamas vietoj kabui.) Skiria jterpinius (dažniausiai ilgesnius, Sudtingesnius): Visi - ir dideli, ir maži - džiaugsi švente. Skiriadat, laikotarpi ribas: 1990-2000 metai. Skiria vietovi pavadinimus, nurodant maršrut: Vilnius-Kaunas. Žymi priešingyb, skirtum: Karštisšaltis. Skiria sakinio dalis, kainorima pabržti antraj dal: Svarbiausia - nepasiduoti. Žymi praleistus žodžius: Jis - [yral) studentas. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 15 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Kabuts G): Skiria tiesiogin kalb: „Aš einu namo,- pasak Jonas. Išskiria pavadinimus: Žurnalas „Moteris", filmas „Matrica". lšskiria žodžius, vartojamus perkeltine prasme (ironijai, sarkazmui): Jis toks „protingas", kad net sunku patikti. Išskiria svetimybes, barbarizmus, žargonizmus, jei jie vartojamibe ironijos: Jis mgsta „tüsintus". lšskiria žodžius, jkuriuos norima atkreipti ypating dèmes: Reikia atkreipti dèmesj j žodj „ne". Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 16 of 41 TitleKablelis of PDF Document 0): This is the subtitle of PDF, Use long text here. lšskiria vienaršius sakinio narius: Einuj parduotuv pirkti pieno, duonos, srio ir sviesto. Skiria sudtinio sakinio dalis: Saul Šviet, paukšiai iulbjo, oras buvo nuostabus. (Kablelis dedamas tarp sujungt be jungtuk sakinio dali.) Skiria jterpinius: Siandien, atrodo, bus gražidiena. Skiria kreipinius: Mama, ar gali man padéti? Skiria išplstinius pažyminius: Medžiai, apšarmoj no šalio, atrod lyg pasak personažai. Skiria priedlio aplinkybes, išreikštas dalyviu ar pusdalyviu: Vaikai, grjž iš mokyklos, iškart puol ruošti pamokas. Skiria tikslinamsias sakinio dalis: Rytoj, tiksliau poryt, vyksime ekskursij. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 17 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Kiti žodžiai: Priešžodžius kad, jog, nes kablelis dedamas, jei jie pradeda prijungiamjjsakinj. Pavyzdžiui: Žinau, kadjis ateis. Prieš žodžius taigi, vadinasi kablelis dažniausiai dedamas. Pavyzdžiui: Jis daug dirbo, taigi užsitarnavo poilsj. Svarbios pastabos: Kablelis visada dedamaspo kreipinio: Mama, ateik ia! Kablelis visada dedamas p0 jterpini: Šiandien, atrodo, bus graži diena. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 18 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. 5. simintina rašyba: i,y:Prieš r, , m, n rašoma i kitose - y. pozicijose (pvz., dirbti, pilti, imti, ,: minti,bet gyventi, pykti, mylt). llgoji rašoma žodžio pradžioje ir po priebalsi, o balsi (pVz.,kis, rkas, bet raysti, - po bayst). Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 19 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. 1. Nosins raids: ,e rašomos žodžio kamiene, j, jei toje paioje šaknies vietoje giminiškuose žodžiuose ar kitose to paties žodžio formose yra an, en, in, un: rsti - randu, sksti - skendu, grjžti - gjžtu, - snus. sns i gali bti ir priešdlis, pvz., jeiti, nešti. Tokiais atvejais jis nekeiia formos. Ypa atkreipkite dèmesj žodžius su-in-, pvz., žinoti, mintis, kur i nerašonma su nosine. Tai svarbu atskirti nuo -yn, pvz., Zinyne, knygyne. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 20 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. žuolas brsti gržti drutas sa drègnas jžülus grusti drsa gržti kyrus kryša grža ksti noringas myša gržtas lšis sivaizduoti psti mstyti mt igelti ržti pslas pslas jkandis skysti rstas sprsti jtartinas spastai skysti švsti vykis Švsti spstai tsti jprotis tršti Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 21 of 41 Title A abcl, of PDF Document ai, adresas, amžius, This is the subtitle ofananasas, PDF, Use long text here. angelas B baba, bagažas, baklažanas, balas, bandymas, bandas C cirkas, citrina, cukrus,ciklas, centras, Cementas asas, empionas, esnakas, ia, iužinys, iuptuvai D daina, dangus, darbas, dantis, deglas, deimantas E eiga, eglut, eismas, eiti, ekologija, ekonomika duonis, jimas, riukas, mimas, gis, stas F fabrikas, failas, faktai, fakultetas, fanaras, fantazija G gl, gaidys, galva, gamta,gandras, garažas Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 22 of 41 haki, hamakas, hangaras, harmonija, Title of HPDF Document herbas, This is the subtitle of PDF, herojus Use long text here. idja, idealas, identitetas, idiomas, idiotizmas, ilgas J jachta, jagata, jahtklubas, jakas, jambas, janina K kabelis, ablys, kadras, kaimas, kalba, kalnas labas, labirintas, lakas, lakštas, landa, langas M mama, mandatas, mandarinai, mangas, manija, mankšta N namas, namelis, narvas, natos, naujas, naujienos obelis, obuolys, ožka, oras, orumas, originalas P pabaiga, pakuot, palapin, palydovas, pamoka, pamiršti R radijas, radonas, rafinuotas, raides, Title of PDF Document raiti, raketa This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 23 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. S slyga, snarys, sžin, saul, sausra, savana šaknis, šalna, šaltis, šaltinis, šalis, šampünas T taktas, taksi, talonas, talpas, tankas, tantalas U uodas, uogos, uosis, up, uraganas, urbanizacija U ügis, ükanos, ükininkas, ülytl, üžesys, üsuotis V vadas, vagonas, vaikas,vaivorykšt, vakaras, valanda N zefyras, ziauberis, zigzagas, zingsnis, zondas, zoologijos N žalias, žsis, žem, žemlapis, žentas, žirafa Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 24 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Lietuvi kalbos leksikos ypatybés: Turtinga: Lietuvi kalba pasižymi gausia leksika, išsaugojusia daug archajišk žodži ir form. o Darybin: Lietuvi kalboje labai produktyvi žodži daryba, leidžianti kurti naujus žodžius iš esam šakn ir priesag. o Skolini integracija: Kaip ir kiekvienakalba, lietuvi kalba yraperèmusi žodži iš kitkalb (pvz., lotyn, slav, german). Šie žodžiai dažnai adaptuojami prie lietuvi kalbos fonetikos ir gramatikos taisykli. Dialektiniaiskirtumai: Lietuvi kalba turi nemažai tarmi, kuri leksika gali skirtis. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 25 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Leksikos tyrimo objektai: o Žodži reikšms: Sinonimai, antonimai, homonimai, paronimai. o o Žodži kilm: Etimologija. Žodži vartojimas: Frazeologija, idioma. o Žodži grupavimas pagal reikšm: Semantiniai laukai. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 26 of 41 Sintaks Title of PDF (sakinio Document daryba): This is the subtitle of PDF, Use long text here. Apibržimas:Sintaks - tai kalbos mokslo šaka, tirianti žodži junginius ir sakinius, j daryb, rüšis ir tarpusavio ryšius. Lietuvi kalbos sintakss ypatybs: o Laisva žodži tvarka: Nors jprastai lietuvi kalboje vyrauja SVO (veiksnystarinys-papildinys) tvarka, ji yra gana lanksti ir gali keistis priklausomainuo konteksto ar norimo pabrèžti sakinio elemento. o Išpltota linksniuot: Dl turtingos linksniuots sistemos, žodžitvarka sakinyje nra tokia svarbi kaip, pavyzdžiui, angl kalboje. Linksniai nurodo žodži vaidmenj sakinyje. Dalyvins ir pusdalyvins konstrukcijos: Lietuvi kalboje plaiai vartojamos dalyvins ir pusdalyvins konstrukcijos, kurios suteikia sakiniams Title of PDF Document This is the subtitle ofglaustumo ir išraiškingumo. PDF, Use long text here.  Page 27 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Pažyminys yra sakinio dalis, kuri apibdina kit sakinio dalj - dažniausiai daiktavardj. Jis atsako klausimus: koks? kokia? kurie? kurios? kieno? Pavyzdžiui,sakinyje "Graži glè žydisode" žodis "graži" yra pažyminys, nes jis apibdina daiktavard "gl". Pagrindins pažyminio savybs: Apibdina: Pažyminys suteikia daugiau informacijos apie daiktavardj, padeda ji tiksliau jsivaizduoti. Derinasi: Dažniausiai pažyminys derinasi su daiktavardžiu gimine, skaiiumi ir linksniu (pvz., graži gl, gražios gls). Galibtiišreikštas: Bdvardžiu (graži, didelis, naujas) Dalyviu (žydintis, skaitantis, rašytas) Skaitvardžiu (pirmas, antras, penki) Jvardžiu (mano, tavo, kiekvienas) Daiktavardžio kilmininku (medžio šaka, vandens lašas) Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 28 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Nederinamasis pažyminys yra sakinio dalis, kuri apibdina daiktavardj, taiau, skirtingai nei derinamasis pažyminys, neslderina su juo gimine, skaiiumi ir linksniu. Tai reiškia, kad pakeitus daiktavardžio form, nederinamojo pažyminio forma išlieka tokia pati. Kaip atpažinti nederinamli pažyminj: Dažnlausial lšreiškiamas: daiktavardžio kilmininku (pvz., medžio šaka, knygos puslapis), nagininku su priklausomais žodžiais (žmogus ilga barzda), prielinksninmis konstrukcijomis (namas prie ups). Nesikeila: Keiiant daiktavardžio form, nederinamojo pažyminio forma lieka tokia pati (pvz., medžio šakos, medžio šakai). Pavyzdžiai: Derinamasis pažyminys: graži gl (pažyminys"graži" derinamas su daiktavardžiu "gl") Nederinamasis pažyminys: mokyklos kiemas (pažyminys "mokyklaos nesiderina su daiktavardžiu "kiemas") Kodl svarbu žinoti apie nederinamuoslus pažyminius: Tesingas rašymas: Suprasti nederinamuosius pažyminius padeda teisingai rašyti sakinius. Gilesnis kalbos supratimas: Padeda geriau suprasti, kaip žodžiai susije tarpusavyje sakinyje. Kalbos analiz: Svarbu analiízuojant sakinius ir atliekant jvairias kalbines užduotis. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 29 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Derinamasis pažyminys - tai sakinio dalis, kuri apibdina daiktavardj ir derinasi su juo gimine, skaiiumi ir linksniu. Tai reiškia, kad keisdami daiktavardžio form, turime keisti ir pažyminio form, kad jie sutapt. Pavyzdžiai: Graži gl (pažyminys "graži" derinamas su daiktavardžiu "gl" gimine, skaiiumi ir linksniu) Naujas automobilis (pažyminys "naujas" derinamas su daiktavardžiu "automobilis") Mlynos akys (pažyminys "mlynos" derinamas su daiktavardžiu "akys") Kaip atpažintiderinamaji pažyminj: Dažniausiai išreiškiamas: bdvardžiu, dalyviu, skaitvardžiu, jvardžiu. Derinasi sudaiktavardžiu: gimine, skaiiumi ir linksniu. Kodlsvarbu žinoti apie derinamuosius pažyminius: Teisingas rašymas: Padeda teisingai vartoti žodžius sakinyje. Gilesnis kalbos supratimas: Padeda geriau suprasti, kaip žodžiai susije tarpusavyje sakinyje. Kalbos analiz: Svarbu analizuojant sakinius ir atliekant vairias kalbines užduotis. Palyginimas su nederinamuoju pažyminiu: Derinamasis pažyminys: kinta kartu su daiktavardžiu. Nederinamasis pažyminys: nekinta, kai kinta daiktavardis. Pavyzdys Derinamasis: graži gl, gražios gls Nederinamasis: mokyklos kiemas (pažyminys "mokyklos" nekinta, nors kinta daiktavardžio forma) Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 30 of 41 Vienarüšiaiderinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio Title of PDF Document ThisVienaršiai is the subtitle of PDF, Use derinamieji long text yra pažyminial du ar daugiau pažymini, kurie: here. Apibdina t patj žod (pažymimj žod). Atsako t patklausim. Yra tos paios gramatins ršies (bdvardžíai, dalyviai, skaitvardžiai arba jvardžiai). Derinami su pažymimuoju žodžiu gimine, skaiiumi ir linksniu. Paprastai jie bna išdstyti po pažymimojo žodžio ir sujungiami sjungomis ir, bei, arba, ne tik... bet ir arba intonacija. Pavyzdžial: Su bdvardžials: Tai buvo didelis, gražus, žydintis sodas. (Visi bdvardžiai apibdina sod.) Su dalyvials: Vaikai, žaidžiantys, šokantys ir dainuojantys, buvo labai linksmi. (Visi dalyviai apibdina vaikus.) Su skaitvardžials: Pirkau tris raudonus, du mlynus ir penkis žalius obuolius. (Visi skaitvardžiai nurodo obuoli kiek.) Su jvardžiais: Kiekvienas žmogus, kiekvienas gyvnas ir kiekvienas augalas yra svarbus. (Visi jvardžiai nurodo bet kur žmog, gyvn ar augal.) Funkcljos: Tikslina mintis: Padarosakinj išsam, aišk ir vaizding. Sutelkla jvalrovs: Padeda išvengti monotonijos ir padaro kalb jdomesn. lšrelškia jvairius santyklus: Gali išreikšti priešprieš, lyginim, pasirinkim Title irofkitus PDF Document santykius. This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 31 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Vienaršs sakinio dalys: paprastas paaiškinimas Vienaršs sakinio dalys yra žodžiai ar žodži grups sakinyje, kurios atlieka t pai gramatin funkcij ir atsako t patj klausim. Paprastai tariant, taiyra žodžiai, kurie išvardija panašius dalykus, veiksmus ar požymius. Pavyzdžiui: Vaikai žaid futbol, tinklinj, krepšinj. (Visi trys žodžiai - futbol, tinklinj, krepšinj - yra papildiniai ir atsako j t patj klausim "k?".) Miške augo pušys, egls, beržai. (Visi trys žodžiaj - pušys, egls, beržai - yra papildiniai ir atsakoj patij klausim "kas?".) t Svarbiausi vienarüši sakinio dali požymiai: Vienoda gramatin funkcija: Visi žodžiai atlieka ta pai funkcij sakinyje (pvz., yra veiksniai, papildiniai, pažyminiai). Tas pats klausimas: Jvisus žodžiusgalima užduoti t patj klausim. Sujungiamasis ryšys: Žodžiai dažnai sujungiami sujungiamaisiais jungtukais (ir, ar, arba, nei) arba išvardijami be jungtuk, atskiriant juos kableliais. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Apibendrinamasis žodis po vienarüši sakinio dali: Page 32 of 41 Titlepaprasta of PDF Document ir aiškiai This is the subtitle of PDF, Use long text here. Apibendrinamasis žodis yra toks žodis sakinyje, kuris apibendrina, sujungia ir paaiškina vis prieš j vartojam vienarši sakinio dali reikšm. Šis žodis tarsi apibdina bendr vis t dali turinj. Pavyzdžiui: Sodybos, krmokšniai, telefono stulpai, kapins, medžiai - viskas skrieja pro šalj. (Žodis "viskas" apibendrina visus išvardintus objektus.) Vaikai žaidfutbol, tinklin, krepšin - sportu jie Užsiëmvis dien. (Žodis "sportu" apibendrina visas išvardintas sporto šakas.) Kuo apibendrinamieji žodžiai gali bti išreikšti: Jvardžiais: viskas, visi, daug kas, kiti, visokie ir kt. Prieveiksmiais: visur, visada, visaip, niekur, niekada ir kt. Bendresns reikšms daiktavardžiais: vaismedžiai, baldai, gyventojai, žmons, gyvnai, paukšiai, augalai, gls, pastatai ir kt. Kitomis kalbos dalimis: priklausomai nuo sakinio konteksto. Kam naudojami apibendrinamieji žodžiai: Trumpiau ir aiškiau išreikšti mint: Vietoj ilgo sarašo, galima naudoti vien apibendrinamj žod. Padaryti kalb išraiškingesng: Apibendrinamieji žodžiai padeda sukurti ryškesnvaizd ir pabržti pagrindin mintj. Sujungtivienarüšes sakinio dalis vientis visum: Apibendrinamasis žodis tarsi susieja visas išvardintas dalis vien koncepcij. Svarbu: Apibendrinamasis žodis dažniausiai büna po vienarši sakinio dali. Title of PDF po Skyryba: Document apibendrinamojo žodžio dažniausiai dedanmas kablys. This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 33 of 41 Title of PDF Document yra tos sakinio dalys, kurios atlieka t This isVienaršs sakinio dalys pai the subtitle of PDF, Use long text here. gramatin funkcij sakinyje ir yra susijusios su tuo paiu žodžiu ar žodži junginiu. Jos atsako pat klausim ir yra vienodos sintaksins verts. t Pavyzdžiui, sakinyje "Ašmgstu obuolius, kriaušes ir slyvas" žodžiai "obuolius", "kriaušes" ir "slyvas" yra vienarüššai papildiniai, nes jie visi atsako klausim "kmgstu?" ir yra vienodos sintaksins verts. Vienaršs sakinio dalys gali bti jvairi rši: Velksnial: Pvz., "Berniukas ir mergait jo mokykl." Tarini: Pvz., "Jis yra protingas, sžiningas ir darbštus." Paplldiniai: Pvz., "Jiskait knyga, raš laišk ir pieš paveiksl." Pažyminial: Pvz., "Jis turjo dideli, graž ir patog nam." Aplinkybs: Pvz., "Jie gyveno mieste, prie jros ir netoli miško." Vienaršs sakinio dalys gali btisujungtos jungtukais (ir, arba, bet ir kt.) arba btibe jungtuk. Jei vienarüšs sakinio dalys yra be jungtuk, jos skiriamos kableliais. Pavyzdžiu: "Ašmgstu obuolius, kriaušes, slyvas." "Jis yra protingas, sžiningas, darbštus." Taip pat svarbu pažymti, kad vienarüšs sakinio dalys gali bti ir sudètingesns struktros, pavyzdžiui, gali bti išreikštos žodži junginiais ar net ištisais sakiniai. Pavyzdžiui: "Aš mgstu ne tik obuolius, bet ir kriaušes bei slyvas." "Jis yra ne tik protingas, bet ir sžiningas bei darbštus." Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 34 of 41 Title of PDF Document Pažymimasis žodis This is the subtitle of PDF, Use long text here. Pažymimasis žodis yra sakinio dalis, kuri apibdina pažyminys. Kitaip tariant, tai yra žodis, kurio požym (savyb, bruož) nusako kitas žodis - pažyminys. Pavyzdžiui Sakinyje "Didelis namas stovi gatvje" žodis "namas" yra pažymimasis žodis, o žodis "didelis" yra pažyminys, kuris apibdina namo dydj. Pažymimasis žodis gali bti Daiktavardis (pvz., knyga, saul, medis) vardis (pvz., jis, j, jie) Skaitvardis (pvz., pirmas, antra, treias) Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 35 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Lietuvi albos literatüroje išskiriami trys pagrindiniai žanrai: 1. Epas (lot. epos < gr. epos - žodis, pasakojimas) - pasakojamasis literatüros žanras, kuriame vaizduojami reikšmingi istoriniai ar legendiniai vykiai, heroj žygiai. Lietuvi literatroje epas yra vienas seniausi ir turtingiausi žanr, apimantis tokius krinius kaip ,„Metai" (aut. Kristijonas Donelaitis), „Anykši šilelis" (aut. Antanas Baranauskas), „Žemait" (aut. Jonas Bilinas) ir kt. 2. Lyrika (lot. lyrica < gr. lyrikos - dainavimas akompanuojant styginiu muzikos instrumentu lyra) - poezijos žanras, kuriame reiškiamos asmenins emocijos, išgyvenimai, mintys. Lietuvi lyrika yra labai jvairiir turtinga, apimanti toki autori kaip Maironis, Salomja Nèris, Justinas Marcinkeviius ir kt. küryb. 3. Drama (lot. drama < gr. drama - veiksmas) - literatros žanras, skirtas sceniniam atlikimui. Lietuvi dramaturgais yra tokie autoriai kaip Kazys Saja, Juozas Grušas, Marius lvaškeviius ir kt. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Lyrikos tipai lietuvi kalboje yra gana Page 36 of 41 Title of PDF Document jvairs kartais ir gali persidengti. Stai This is the subtitle of PDF, Use long text here. keletas pagrindini lyrikos tip su paaiškinimais: Eilèraštis: Tai pats bendriausias lyrikos žanropavadinimas. Eilérašiui bdingas rimas, ritmas, poetiniai vaizdai ir metaforos. Jis gali btijvairaus turinio - meils, gamtos, filosofinis, patriotinis ir kt. Sonetas: Griežtos struktros eilèraštis, sudarytas iš 14 eilui, dažniausiai suspecifine rimo schema ir ritmika. Lietuvi literatroje populiars itališki ir angliški sonetai. Elegija: Lyrinis krinys, išreiškiantis lidesj, melancholij, ilges, dažnai susijusj su netektimi, mirtimi ar prajusia meile. Od: lškilmingas, pakilus eilraštis, skirtas šlovintiasmen, jvyk, idj ar reiškinj. Jai bdingas patosas, retoriniai klausimai, kreipiniai. Himnas: lškilminga daina ar eilraštis, skirtas tautai, valstybei, Dievuiar kitai svarbiai vertybei. Himnui bdingas pakilus tonas, Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long vienyb. didingumas, text here.  Page 37 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Epigrama: Trumpas, dažnai satyrinis eilèraštis su netikta, aštria pabaiga. Balad: Pasakojamojo pobdžio lyrinis krinys, dažnai su dramatišku siužetu, dialogais ir kartais netgi antgamtiniais elementais. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 38 of 41 Lietuvi kalboje epikos tipus galima Title of PDF Document This is the subtitle of PDF,pagal skirstyti kelis Use long kriterijus: text here. 1. Pagal turin ir tematik: Mitologiniaiepai: Pasakoja apie diev ir deivigyvenimus, j kovas su blogio jgomis, pasaulio sukrim ir kt. Lietuvi tautosakoje tokiep beveikir neišliko, taiau mitini siužet element randama dainose, pasakose, sakmse. Didvyriškiepai: Apdainuoja didvyri Žygius, kovas su priešais, j nars ir ištverm. Lietuvi tautosakoje šiam tipui artimiausios yra karins istorins dainos, padavimai apie kunigaikŠius ir j kovas. Buitiniai epai: Pasakoja apie paprast žmoni gyvenim, j darbus, rpesius, meil, šeimyninius santykius. Šiam tipui priskiriamos balads, romansai, lyrins dainos. Gyvuliniai epai: Pagrindiniai veikai - gyvnai, kurie dažnai knija žmoni savybes. Lietuvi tautosakoje tai pasakios, Title of PDF Document gyvulins pasakos. This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 39 of 41 2. Pagalatlikimo bd: Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Epins dainos: Atliekamos dainuojant, dažnai su instrumentiniu pritarimu. Lietuvi tautosakoje taidaugiausia balads, romansai, lyrins dainos, karins istorins dainos. Pasakojamieji epai: Atliekami pasakojant, be muzikinio pritarimo. Lietuvitautosakoje tai pasakos, sakms, padavimai. 3. Pagalapimtj ir struktr: Dainos: Trumpesns, dažnai su refrenais, kartojimais, lyriniu atspalviu. Balads: llgesns, sudramatišku siužetu, dažnai tragiška pabaiga. Epai (platesne prasme): llgi pasakojamieji kriniai, sudtingo siužeto, apimantys daugyb veikj irjvyki. Lietuvi tautosakoje toki išpltot ep nra, taiau kai kurie kriniai, pavyzdžiui, padavim ciklai apie konkreius didvyrius, turi Title of PDF epini Document bruož. This is the subtitle of PDF, Use long text here.  Page 40 of 41 Lietuvi kalboje dramos žanras Title of PDF Document This is theskirstomas j long subtitle of PDF, Use kelet tip, kuriuos text here. galima grupuotipagal kelis kriterijus: Pagal tematik ir nuotaik: Tragedija: Rimtas, didingas krinys, vaizduojantis herojaus, dažnai kilmingo ir išskirtinio, tragišk likim, kuriame dominuoja neskms, kania ir dažnai mirtis. Tragedija kelia katarsj - išgrynina žirov emocijas per užuojaut ir baim. Lietuvi literatroje tragedijos pavyzdžiai: Vinco Krèvs „Skirgaila", Justino Marcinkeviiaus „Mindaugas". Komedija: Lengvo turinio drama, dažnai su laiminga pabaiga. Komedijoje išryškinami žmoni ydos, juokingos situacijos, klaidos. Komedijos tikslas - prajuokinti, sukelti satyr, kartais ir pamokyti. Lietuvi literatros komedij pavyzdžiai: Kazio Sajos „Silva rerum", JuOZo Grušo „Meil, Title of PDF Document džiazas This is the subtitle ir velnias". of PDF, Use long text here.  Page 41 of 41 Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here. Tragikomedija: Jungia tragizmo ir komizmo elementus. Tragikomedijoje pinasi rimtumas ir juokas, dažnai vaizduojamos sudtingos, dvilyps situacijos, kuriose personažai patiria ir džiaugsm, ir skausm. Lietuvi literatroje tragikomedijos pavyzdys galt bti šiuolaikins dramaturgijos pjess. Title of PDF Document This is the subtitle of PDF, Use long text here.