Kraujo mikroskopinė analizė 05 PDF

Kraujo forminių elementų mikroskopinė analizė: tepinėlių ruošimas, dažymas, normalios ir patologinės leukogramos skaičiavimas. Kaulų čiulpai: tepinėlių paruošimas, dažymas ir vertinimas. Laboratorinės medicinos klinika  Tepinėliui skirto ėminio paėmimas ir...

Kraujo forminių elementų mikroskopinė analizė: tepinėlių ruošimas, dažymas, normalios ir patologinės leukogramos skaičiavimas. Kaulų čiulpai: tepinėlių paruošimas, dažymas ir vertinimas. Laboratorinės medicinos klinika  Tepinėliui skirto ėminio paėmimas ir paruošimas Kraujo ėminys pristatomas hematologiniams tyrimams skirtame mėgintuvėlyje; Antikoaguliantas - EDTA (priklausomai nuo gamintojo gali būti Na2- ar K3-EDTA); Tepinėliui ruošti gali būti imamas šviežias kapiliarinis kraujas (be priedų) iš piršto, arba veninis kraujas; Tepinėlio ruošimui pakanka vieno kraujo lašo (apie 3 mm skersmens); Tepinėliai turėtų būti paruošiami per 2-3 val. nuo kraujo paėmimo; Prieš ruošiant tepinėlius, reikia patikrinti, ar kraujo mėginiuose nėra krešulių.  Kraujo tepinėlio ruošimas rankiniu būdu Ant švaraus ir sauso objektinio stikliuko 1-1,5 cm atstumu nuo krašto iš vakuuminio mėgintuvėlio per haemo-diff adatėlę užlašinamas kraujo lašas. Truputį į priekį nuo kraujo lašo priglaudžiamas stikliukas šlifuotais kraštais. Stikliukas šlifuotais kraštais palenkiamas taip, kad su objektiniu stikliuku sudarytų 45° kampą.  Kraujo tepinėlio ruošimas rankiniu būdu Palaukiama kol kraujo lašas išsiplės per visą šlifuoto stikliuko briaunos ilgį. Šlifuotu stikliuku greitu judesiu braukiama į priekį maždaug 1-1,5 cm iki objektinio stikliuko galo.  Kraujo tepinėlio ruošimas rankiniu būdu Kraujo tepinėlis džiovinamas kambario temperatūroje. Visi mėginiai turi būti aiškiai pažymėti (ant objektinio stikliuko matinio galo pieštuku užtašomas ėminio kodas ir paciento pavardė).  Kraujo tepinėlio kokybės vertinimas Taisyklingai paruoštas kraujo tepinėlis: Tepinėlis turi padengti 2/3 ar ¾ stiklelio; Tepinėlis tankus (storas sluoksnis) viename krašte, plonas sluoksnis kitame (šluotelė); Tepinėlio šluotelė turi būti šiek tiek užapvalėjusi; Šoniniai tepinėlio kraštai turi būti aiškiai matomi, toliau nuo stiklelio kraštų; Tepinėlis tolygus - be tarpų ir/ar skylių; Paskirstytas visas uždėtas lašas. Taisyklingai paruoštas tepinėlis Netaisyklingai paruoštas tepinėlis Kraujo tepinėlio ruošimas automatiniu metodu Analizatoriai atliekantys bendrą kraujo tyrimą, taip pat gali turėti funkciją automatiškai daryti ir dažyti kraujo tepinėlius. Pagal kiekvienos laboratorijos nustatytus kriterijus yra atrenkami pacientai su patologiniu kraujo vaizdu. Kiekvieno iš jų atliekamas automatinis kraujo tepinėlis.  Kraujo tepinėlių dažymo metodai Giemza; Pappenheim; Wright; May Griunwald – Giemza Leishmann;  Tinkamai nudažytame tepinėlyje ląstelės nusidažo: Branduoliai – nuo raudonos iki violetinės spalvos Limfocitai – citoplazma mėlyna Monocitai – citoplazma pilkšvai melsva Neutrofilai – granulės šviesiai violetinės Eozinofilai – granulės nuo plytinės iki rausvai rudos spalvos Bazofilai – granulės nuo tamsiai violetinės iki juodos spalvos Trombocitai – violetiniai Eritrocitai - rausvi  Dažniausiai pasitaikančios kraujo tepinėlių klaidos Problemos: Eritrocitai yra pilki. Leukocitai yra per tamsūs. Eozinofilų granulės yra pilkos, ne oranžinės. Priežastys: Dažai arba buferis per daug šarminis (dažniausiai pasitaikantis). Netinkamas plovimas. Užsitęsęs dažymas.  Leukograma Tai leukocitų klasių procentinio santykio įvertinimas. Taip pat įvertinami leukocitų subrendimas, morfologiniai pokyčiai. Skaičiavimo metodas: – Ląstelės skaičiuojamos zigzago principu; – Šis metodas sumažina paklaidos tikimybę bei suskaičiuoti pakankamą kiekį ląstelių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymą tepinėlyje.  Leukograma Rezultatai pateikiami procentais (kiekvienos leukocitų frakcijos) Pažymima bet kokios leukocitų anomalijos, pvz., toksiniai pokyčiai, Döhle kūnai, reaktyvieji limfocitai ir Aüer lazdelės. Taip pat, kai jų yra, pažymimi branduolėti eritrocitai (NRBC).  Leukograma Tai leukocitų klasių procentinio santykio įvertinimas. Šis santykis priklauso nuo amžiaus, individualių organizmo savybių ir paros laiko. Skaičiuojama 100 leukocitų, kurie diferencijuojami į 5 tipus: limfocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, monocitai. Vertiname leukocitų subrendimą ir morfologijos pakitimus.  Kraujo tepinėlio vertinimas Leukocitai Eritrocitai Trombocitai  Blastai Dydis įvairus, dažniausiai apie 15 – 20 μm. Branduolys švelnus su gerai išreikštu branduolėliu. Mažai citoplazmos.  Promielocitai Dydis įvairus, dažniausiai didesni už blastus (apie 20μm). Branduolio chromatinas švelnus kaip blastų arba nežymiai grublėtas. Branduolėlis pradeda nykti. Citoplazmoje ryškios azurofilinės granulės.  Mielocitai Dažniausiai mažesni už promielocitus. Branduolys apvalus, ovalus, nustumtas į citoplazmos kraštą. Branduolio chromatinas grublėtas, branduolėliai išnykę. Azurofiles granules keičia neutrofilinės granulės, kurios budingos granuliocitams.  Metamielocitai Pagrindinis skirtumas tarp metamielocito ir mielocito yra branduolio forma. Branduolys su įlinkimu (pupelės formos). Citoplazmoje neutrofilinės granulės.  Lazdeliniai neutrofilai Branduolio įlinkis yra didesnis nei pusė branduolio pločio. Dažniausiai C arba S formos. Citoplazma su neutrofilinėmis granulėmis.  Segmentuoti neutrofilai Subrendusi ląstelė, galutinė mielopoezės stadija. Branduolys sudarytas iš segmentų. Branduolio chromatinas tamsus, šiurkštus. Citoplazma su neutrofilinėmis granulėmis.  Eozinofilai Citoplazmos granulės nusidažo ryšiai oranžine spalva. Branduolio forma kaip ir neutrofilų, pagal subrendimo laipsnį.  Bazofilai Citoplazmos granulės nusidažo tamsiai mėlyna spalva. Branduolio forma kaip ir neutrofilų, pagal subrendimo laipsnį.  Limfocitai Branduolio chromatinas tamsiai grublėtas. Citoplazmos nedaug. Ji yra švelniai melsvos spalvos.  Monocitai Didžiausios periferinio kraujo ląstelės. Citoplazma pilkšvai mėlynos spalvos. Būdingos vakuolės citoplazmoje. Netaisyklingos formos, su įlinkiu, branduolys (pupelės formos).  Leukogramos skaičiavimas Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu. Pradžioje tepinėliai apžiūrimi mažuoju (100x) ir didžiuoju (400x) didinimu įvertinama: – Nusidažymo kokybė; – Kraujo ląstelių pasiskirstymas; – Pasirenkama tinkamiausia mikroskopijai vieta. Leukocitus geriausia vertinti ploniausioje tepinėlio dalyje (pakraštyje “šluotelėje”).  Leukogramos skaičiavimas Imersine sistema (1000x) didinimu vertinama leukocitų morfologija. Skaičiuojama tepinėlio pakraščiu (išilgai viršutinio ir apatinio krašto) vidutiniškai po 50 ląstelių (viso 100). Skaičiuojama 100 ląstelių ir pagal morfologiją skiriama į tipus.  Rezultatų pamatinės biologinės reikšmės Blastai – 0 %. Promielocitai - 0 %. Mielocitai – 0 %. Metamielocitai - 0 %. Lazdeliniai – 1 – 5 %. Segmentuoti – 40 – 70 %. Eozinofilai – 0 – 5 %. Bazofilai – 0 – 1 %. Limfocitai – 20 – 45 %. Monocitai – 3 – 12 %. Leukocitų pokyčiai įvairių ligų metu Leukocitai gaminami ir bręsta kaulų čiulpuose ir limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje). Dėl patologijos pakinta leukocitų formulė: padaugėja ar sumažėja kurios nors rūšies leukocitų. Iš leukocitų populiacijų pasiskirstymo galima spręsti apie daug patologinių procesų, vykstančių organizme. Pavyzdžiui: sergant leukemija atsiranda leukogramos nuokrypis “į kairę”, atsiranda daugiau jaunų leukocitų formų.  Plačiacitoplazminiai limfocitai Limfocitas, kuris turi daug citoplazmos. Klinikinė būklė: Naujagimis; 10 – 12% yra norma.  Dideli granuliuoti limfocitai Klinikinė būsena: 1.limfoproliferacinė liga, 2.didelių granuliuotų limfocitų leukemija 3.NK ląstelių leukemija Ląstelės didelės 14-16 μm dydžio, jų citoplazma gali būti nuo tamsiai iki labai šviesiai mėlynos spalvos, taip pat šios ląstelės turi pastebimų azurofilinių granulių.  Skiltėtos ląstelės Klinikinė būklė: 1.Limfoma 2.Chroniška limfocitinė leukemija Maži subrendę limfocitai su skiltėtu branduoliu, chromatinas kondensuotas  Reaktyvūs limfocitai Branduolio chromatinas tamsesnis, nei įprasto limfocito. Citoplazma tamsaus mėlyno atspalvio. Dažniausiai atsiranda aktyvių infekcijų metu.  Hypogranuliacija Klinikinė būklė: 1.Mielodisplazinis sindromas 2.Kai kurios leukemijos Citoplazma linkusi dažytis bazofiliniais dažais ir gali turėti padidėjusias granules, granulių skaičius gali būti sumažėjęs (hipogranuliacija) arba granulių gali išviso nebūti (agranuliacija). Branduolio asinchroniškumas susideda iš hipersegmentacijos arba iš hiposegmentacijos.  Toksinė granuliacija Klinikinė būklė: 1.Infekcijos 2.Nudegimai 3.Apsinuodijimas vaistais 4.Uždegimas 5.Augimo faktorių terapija Ląstelės tipas: neutrofilas Didesnės nei paprastai, grublėtos, tamsiai mėlynos, bazofilinės granulės. Stipri reakcija į peroksidazę.  DÖHLE kūneliai Klinikinė būklė: – Infekcija; – Nudegimai; – Mielodisplazija; – Nėštumo metu. Tai šviesiai mėlynos spalvos darinukai neutrofilų citoplazmoje.  Toksinė vakuolizacija Klinikinė būklė: 1.Sunki infekcija 2.Ląstelės degeneracija 3.Fagocitozė 4.Nudegimai 5.Toksinai Ląstelės tipas: neutrofilai ir monocitai  Hypersegmentacija Klinikinė būklė: 1.Chroniškos infekcijos 2.B12 nepakankamumas 3.Folio rūgšties nepakankamumas 4.Paveldima hipersegmentacija 5.Ilgalaikės infekcijos Ląstelės tipas: neutrofilai ir eozinofilai  Auer lazdelė Auer lazdelė yra kraujo ląstelėse mikroskopinio tyrimo metu aptinkama adatos arba lazdelės formos struktūra. Ji aptinkama blastų citoplazmoje ir yra svarbus kriterijus nustatant leukemijos diagnozę. Auer lazdelės būdingos ūminiai mieloblastinei leukemijai ir kai kurioms mielodisplastinių sindromų formoms.  Eritrocitų morfologija Eritrocitų formos pokyčiai Anisocitozė – eritrocitų dydžio variacija. Poikilocitozė – eritrocitų formos variacija.  Mikrocitai Geležies deficito anemija Apsinuodijimas Talasemija Hemoglobinas E Vėlyva lėtinės anemijos stadija Sideroblastinė anemija  Makrocitai Chromosominiai sutrikimai (Dauno sindromas) Makrocitozė, kurią sukelia vaistai Folio rūgšties deficitas Vitamino B12 deficitas Diseritropoezė Mielodisplazija Preleukemija Hipotiroidizmas Kepenų ligos  Akantocitai Paveldima akantocitozė Galutinė kepenų ligos stadija Nervinė anoreksija Bloga mityba Po splenektomijos  Echinocitai Lieka kaip artefaktai lėtai džiovinant labai drėgną mėginį Inkstų ligos Kepenų ligos Piruvato kinazės deficitas  Ovalocitai Paveldima eliptocitozė (>25%) Inkstų ir kepenų ligos Vitamino B12 deficitas Mielodisplazija  Pjautuvo formos eritrocitai (drepanocitai) Pjautuvinė anemija Hemoglobinas SC Hemoglobinas SD S-beta talasemija  Sferocitai Paveldima sferocitozė ABO nesuderinamumas Autoimuninė hemolizinė anemija Infekcijos (E.coli, Sepsis, Urosepsis) Nudegimai DIC Po transfuzijos  Stomatocitai Paveldima stomatocitozė Kepenų ligos Obstrukcinė plaučių liga Artefaktas, liekantis per lėtai džiūstant mėginiui drėgnoje aplinkoje Taikinio formos ląstelės (kodocitai) Hemoglobinas C Hemoglobinas E Hemoglobino H liga Pjautuvinių ląstelių liga Talasemijos Geležies deficito anemija Kepenų ligos Ašaros formos ląstelės (dakrocitai) Mielofibrozė Kaulų čiulpų užteršimas hematologiniais ir nehematologiniais navikais Geležies deficito anemija Inkstų ligos kilmės anemija Artefaktas darant mėginį  Fragmentuoti eritrocitai (Šistocitai, “šalmo” formos ląstelės, keratocitai) Hemolizinis ureminis sindromas Trombocitopeninė purpura Diseminuota intravaskuliarinė koaguliacija (DIC) Kitos mikroangliopatinės hemolizinės anemijos  Trombocitai Trombocitai yra lipnūs, netaisyklingos formos, bespalviai kraujo komponentai. Formuojasi kaulų čiulpuose ir dažniausiai išgyvena vidutiniškai 10 dienų. Žaizdai kraujuojant, jos vietoje susikaupia didelis jų kiekis ir stengiasi blokuoti kraujo tėkmę. Mineralas kalcis, vitaminas K ir fibrinogenas padeda trombocitams suformuoti krešulį.  Trombocitai Trombocitai – tai megakariocitų citoplazmos fragmentai. Apvalios, ovalios, tarsi pašiauštos, kartais netaisyklingos formos, neturinčios branduolio mažos ląstelės.  Gigantiniai trombocitai Dažniausiai didesnės už eritrocitus ląstelės.  Trombocitų satelitiškumas Trombocitai kartais prikimba prie neutrofilų ir rečiau prie monocitų. Trombocitų satelitiškumas - netikros trombocitopenijos priežastis todėl, kad gautuose rezultatuose tokie trombocitai skaičiuojami kaip leukocitai.  Trombocitų sankaupos Trombocitai išsidėsto krūvelėmis. Gaunamas klaidingai mažas trombocitų skaičius. Kaulų čiulpai: tepinėlių paruošimas, dažymas ir vertinimas Laboratorinės medicinos klinika  Kaulų čiulpai Įvardinant ligą gydytojui nemažai informacijos suteikia kraujo tyrimas, tačiau jo pakanka ne visuomet. Kraujo gamyba yra sudėtingas procesas, kuris vyksta kaulų čiulpuose, todėl kai kurių ligų diagnostikai būtina ištirti paciento kaulų čiulpus. Kaulų čiulpuose galima rasti ir infekcinių ligų sukėlėjų (tuberkuliozės bacilų, leišmanijų, grybų).  Kaulų čiulpai Yra du kaulų čiulpų tyrimo būdai: Kaulų čiulpų aspiracinė punkcija Kaulų čiulpų biopsija (trepanobiopsija)  Kaulų čiulpai Abiejų procedūrų metu įduriama į kaulą specialiai tam skirta adata. Kaulų čiulpų aspiracinė punkcija atliekama su prie adatos prijungtu švirkštu. Ja yra pritraukiama kaulų čiulpų turinio (2-10 ml). Kaulų čiulpų biopsijai naudojama kitokia adata, kuria paimamas gabalėlis paties kaulo. Dažnai vienu metu atliekami abu tyrimai – pritraukiama kaulų čiulpų ir paimamas kaulas ištyrimui. Paimtą kaulą prieš tiriant reikia specialiai apdoroti, todėl kaulų čiulpų biopsijos atsakymą paprastai galima sužinoti ne greičiau kaip per 10 dienų.  Kaulų čiulpų anatomija Skiriami dvejopi kaulų čiulpai: – Raudonieji, kuriuose vyksta kraujo gamyba – Geltonieji  Kaulų čiulpai Kaulų čiulpų pamatą sudaro tinklinis jungiamasis audinys, turintis didelį kraujagyslių tinklą. Pagrindinės ląstelės yra fibroblastai, gaminantys kolagenines skaidulas, ir makrofagocitai, fagocituojantys pasenusias kraujo ląsteles. Tarp šių stromos elementų čiulpuose yra išsidėstę hemopoezės elementai, t. y. kamieninės kraujo ląstelės, visų formų kraujo elementų pirmtakai, visos bręstančios ir subrendusios mieloidinės ląstelės. Kaulų čiulpai yra ir imuninės sistemos organas, kur vyksta T, B limfocitų brendimas. Geltonųjų kaulų čiulpų pagrindą sudaro ne hemopoezės elementai, o riebalų ląstelės.  Kaulų čiulpai Kaulų čiulpų sudėtis kinta priklausomai nuo funkcinės apkrovos, amžiaus. Naujagimio visi kaulų čiulpai yra raudonieji. Apie 12–18 metus diafizėse raudonieji kaulų čiulpai pasikeičia į geltonuosius. Pas suaugusį žmogų raudonieji kaulų čiulpai daugiausia išsidėstę ašiniame skelete, taip pat šlaunikaulių ir žastikaulių proksimaliniuose trečdaliuose. Geltonuosiuose kaulų čiulpuose kraujas paprastai negaminamas, bet jo daug netekus ar apsinuodijus tam tikromis medžiagomis, juose gali atsirasti mielopoezės židinių.  Kaulų čiulpų sudėtis Purus kaulų čiulpų audinys užpildo kaulų ertmę. Iš kaulų čiulpų kamieninių ląstelių vystosi kraujo ląstelės: – eritrocitai – perneša deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles; – leukocitai – svarbiausi organizmo gynėjai nuo infekcijos; – trombocitai – užtikrina kraujo krešėjimą.  Kaulų čiulpų sudėtis Kai kraujo ląstelės kaulų čiulpuose subręsta, jos išmetamos į kraują ir ten atlieka savo funkcijas. Po kurio laiko šios kraujo ląstelės žūva, į jų vietą ateina kitos, naujos kaulų čiulpuose subrendusios ląstelės – vyksta nuolatinis kraujo elementų atsinaujinimo procesas. Greitai besidauginančios, atsinaujinančios kaulų čiulpų ląstelės labai jautrios chemoterapijos poveikiui.  Kaulų čiulpų tepinėlių paruošimas Ant švaraus ir sauso objektinio stikliuko 1-1,5 cm atstumu nuo krašto iš vakuuminio mėgintuvėlio per haemo-diff adatėlę užlašinamas kraujo lašas. Truputį į priekį nuo kraujo lašo priglaudžiamas stikliukas šlifuotais kraštais. Stikliukas šlifuotais kraštais palenkiamas taip, kad su objektiniu stikliuku sudarytų 45° kampą.  Kaulų čiulpų tepinėlių paruošimas Palaukiama kol kraujo lašas išsiplės per visą šlifuoto stikliuko briaunos ilgį. Šlifuotu stikliuku greitu judesiu braukiama į priekį maždaug 1-1,5 cm iki objektinio stikliuko galo.  Kaulų čiulpų tepinėlių paruošimas Kraujo tepinėlis džiovinamas kambario temperatūroje. Visi mėginiai turi būti aiškiai pažymėti (ant objektinio stikliuko matinio galo pieštuku užrašomas ėminio kodas ir paciento pavardė).  Kaulų čiulpų tepinėlių dažymas Ląstelių branduoliai vykstant molekulinei sąveikai tarp dažų eozino Y ir mėlynojo B, kuris sudaro kompleksą su DNR, nusidažo purpurine spalva. Vėliau abu minėti dažai susijungia į kompleksą. Tepinėlio nusidažymo intensyvumas priklauso nuo mėlynojo B kiekio ir nuo mėlynojo B/eozino Y santykio. Nusidažymo kokybei įtakos gali turėti dažymo tirpalų ir buferinio tirpalo pH, buferinės medžiagos, fiksacija, dažymo laikas.  Kaulų čiulpų tepinėlių vertinimas Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu. Pradžioje tepinėliai apžiūrimi mažuoju (100x) ir didžiuoju (400x) didinimu įvertinama: – nusidažymo kokybė; – kraujo ląstelių pasiskirstymas; – pasirenkama tinkamiausia mikroskopijai vieta.  Kaulų čiulpų tepinėlių vertinimas Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu imersine sistema naudojant 1000x objektyvą. Skaičiuojama 500 branduolius turinčių ląstelių ir vertinami jų morfologiniai pokyčiai. Mielogramoje turi būti įvertintos visos kraujo gamybos kamieninės ląstelės: – Mieloidinės; – Monocitinės; – Limfoidinės; – Eritroidinės; – Megakariocitinės eilės.  Megakarioblastai Didelė, netaisyklingos formos ląstelė su vienu arba keliais apvaliais, ovaliais branduoliais. Citoplazma mėlyna, be granulių. Būdingos pseudopodijos, kurios nusidažo įvairiais mėlynos spalvos atsplaviais. Branduolio chromatinas ryškus. Turi branduolėlius.  Megakariocitai (be trombocitų) Didelės ląstelės. Apvalios formos (netgi kraštai). Daugybiniai branduoliai. Branduolio chromatino struktūra linijinė, šiurkšti. Citoplazmos nedaug, būdingos rausvai mėlyno atspalvio granulės.  Plazminės ląstelės Struktūra panaši į limfocitų. Branduolys apvalus ar ovalus. Citoplazma be granulių ir nusidažo tamsiai mėlyna spalva. Citoplazmoje apie branduolį matomas prašviesėjimas – perinuklearinė zona. Branduolys dažnai dėstosi citoplazmos pakraštyje.  Eritroblastai Matomi branduolėliai. Chromatino vijos linijiškos ir ryškios. Ankstyvoje formoje citoplazma nusidažo šviesiai mėlyna, o vėlesnėje – rausvai arba tamsiai mėlyna.  Proeritroblastai Branduolio chromatinas šiurkštesnis nei eritroblasto. Citoplazmos spalva priklauso nuo hemoglobino kiekio; gali būti rausvo atspalvio, bet dažniausiai mėlynos spalvos. Ląstelė mažesnė nei eritroblastas.  Bazofiliniai eritroblastai Mažesni už proeritroblastus, turi santykinai daugiau citoplazmos. Citoplazma bazofiliška, tamsiai mėlyna. Branduolio chromatinas kondensuotas ir tankus.  Polichromatofiliniai eritroblastai Branduolys santykinai mažas. Citoplazma melsvo atspalvio.  Oksifiliniai eritroblastai Branduolio chromatinas mažiau tankus. Citoplazma rausvo atspalvio (tokios pačios spalvos, kaip eritrocitų). Eritrocitų brendimas  Citocheminis kraujo tepinėlio tyrimas Identifikuoti blastams vien morfologinio tyrimo nepakanka. Atliekamos citocheminės reakcijos. Citocheminių reakcijų žinoma daugiau nei 40, bet plačiausiai naudojamos šios: 1) Peroksidazės reakcija – peroksidazės neturi limfinės eilės ląstelės, bet ji yra visuose mieloidinės eilės ląstelėse (jų citoplazma nusidažo); Peroksidazės reakcija  Citocheminis kraujo tepinėlio tyrimas 2) Juodojo sudano B reakcija (nustatomi mitochondrijų ir citoplazmos lipidai – riebiosios rūgštys ir fosfolipidai). – Limfoidinės eilės ląstelėse lipidų nėra. – Mieloidinės eilės jaunose ląstelėse yra lipidų ir ląstelei bręstant jų daugėja.  Citocheminis kraujo tepinėlio tyrimas 3) Nespecifinės esterazės reakcija (esterazė nusidažo tamsiai ruda spalva); – Nespecifinė esterazė randama monocitinės eilės ląstelėse Kraujo forminių elementų mikroskopinė analizė: tepinėlių ruošimas, dažymas, normalios ir patologinės leukogramos skaičiavimas. Kaulų čiulpai: tepinėlių paruošimas, dažymas ir vertinimas. Laboratorinės medicinos klinika