Tabako gaminių teisės ir informacija

Viešoji informacija, konstitucinė teisė į saviraiškos laisvę, mišrus teisinio pobūdžio santykis (viešosios ir privatinės teisės).

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris rengia ir skleidžia viešąją informaciją (pvz.: leidykla, transliuotojas, komunikacijos agentūra).

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiekia informaciją rengėjams ir skleidėjams (pvz.: duomenų bazės, tyrimų institucijos).

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems skirta viešoji informacija (pvz.: skaitytojai, žiūrovai, klausytojai).

Valstybės delegavos institucijos, atsakingos už viešosios komunikacijos reguliavimą (pvz.: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius).

Griežtas privalomumas, teisinio santykio subjektų santykiai grindžiami subordinacija (pvz.: draudimai, įpareigojimai).

Teisinio reguliavimo metodas, kuriame santykiai grindžiami sutarimu ir laisve (pvz.: sutartys, susitarimai).

Administracinės ir baudžiamosios sritys, kuriose vyrauja griežtas teisės normų taikymas.

VIP skelbiama informacija apie faktus ir duomenis.

Tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys.

VIP skelbiamas požiūris, supratimas, komentarai, vertinimai, išvados apie žinias, susijusias su tam tikrais įvykiais.

Visais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo, išskyrus tris išimtis, kai atsakomybė tenka VIP.

Kai duomenys paskelbti žinant apie jų melagingumą, t.y. VIP žinojo ar turėjo žinoti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Kai duomenis paskleidžia VIP darbuotojas, net jei netiesiogiai.

Kai VIP paskleidžia anonimiškus duomenis ir atsisako nurodyti jų šaltinį.

Paskleisti duomenys laikomi neatitinkančiais tikrovės, tol kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Teisė, apimanti laisvę naudotis savo vardu, pavarde, slapyvardžiu ar sutrumpintu vardu tik pačiam asmeniškai. Ji taip pat apima teisę reikalauti, kad kiti asmenys neveiktų jo vardu be atitinkamo leidimo.

Veiksmai, pažeidžiantys žmogaus teisę į privatumą, kaip antai neteisėtas įėjimas į gyvenamąsias patalpas, stebėjimas, apieškojimas, pokalbių ar susirašinėjimo pažeidimas.

Užfiksuotas asmens veidas, kūnas visu ūgiu ir pan. Tokios nuotraukos gali būti daromos tik su asmens sutikimu.

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą apima apsaugą nuo neteisėto įėjimo į asmens būstą, neteisėto stebėjimo, apieškojimo ir kitų veiksmų, kurie pažeidžia asmens privatumą.

Neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas apieškojimas, pokalbių ar susirašinėjimo pažeidimas - tai nusikaltimai, pažeidžiantys asmens teisę į privatumą.

Keista, kad teisminė praktika turėtų pasikeisti remiantis EŽTT ir Konstitucinio teismo jurisprudencija, nes asmens garbės ir orumo pažeidimai yra teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sudėtinė dalis.

Dabar technologijos leidžia užfiksuoti ir įamžinti asmens vaizdą daug greičiau nei anksčiau.

Aiškia fizinę negalią turinčius asmenis fotografuoti galima tik su jų sutikimu.

Tabako gaminių reklama draudžiama visose valstybėse narėse, išskyrus šiuos atvejus: informacija pateikiama parduotuvėse, leidiniams skirtiems tabako verslo profesionalams ir prekių ženklams gaminių gamintojų iškabose.

Nemokamas tabako gaminių ar įrenginių, skirtų jiems vartoti, teikimas draudžiamas. Tai apima ir akcijas, kurios skatina vartojimą.

Tabako gaminių vartojimas draudžiamas švietimo ir socialinių paslaugų įstaigose bei uždarose darbo vietose.

Tabako gaminių pardavimas rinkinyje su kitomis prekėmis, taip pat jų naudojimas kaip prizai loterijose, konkursuose ir panašiai, yra draudžiamas.

Draudžiama gaminti žaislus ir maisto produktus, primenančius tabako gaminius, taip pat parduoti bet kokius kitus gaminius su tabako produktais susijusiais prekių ženklais.

Vietos, kur leidžiama rūkyti, apima darbovietės patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, viešąjį transportą (išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius), restoranus, kavines, barus, klubus, diskotekas, interneto kavines, laisvalaikio patalpas, dengtas viešojo transporto stotelių erdves, vaikų žaidimo aikšteles ir viešojo maitinimo paslaugų teikimo vietas.

Ant kiekvieno rūkomojo tabako gaminių vienetinio pakelio privalo būti bendrasis įspėjimas "Rūkymas žudo – mesk rūkyti tuojau pat".

Ant kiekvieno rūkomojo tabako gaminių vienetinio pakelio privalo būti informacinis pranešimas "Tabako dūmuose yra daugiau kaip 70 medžiagų, kurios, kaip žinoma, sukelia vėžį".

Bendrasis įspėjimas ir informacinis pranešimas spausdinami baltame fone juodos spalvos Helvetica pusjuodžiu šriftu.

Bendrasis įspėjimas ir informacinis pranešimas užima 50 procentų paviršiaus ploto, ant kurių jie spausdinami.

Įspėjimai ant pakuočių išdėstyti jiems skirto paviršiaus centre, o ant stačiakampio gretasienio formos pakuočių jie turi būti lygiagrečiai su šoniniu kraštu.

Tabako gamintojai privalo teikti įspėjimus apie galimą žalą sveikatai, naudojant Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą.

Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai yra teisinė prievolė. Tabako gamintojai privalo juos įtraukti į kiekvieną tabako gaminių rinkai pateikiamą paketą.

Rūkymo gaminių etiketėse negalima pateikti jokios informacijos, kuri suklaidintų pirkėją apie produkto savybes, poveikį sveikatai ar rizika. Pavyzdžiui, negalima teigti, kad produktas yra mažiau kenksmingas, turi natūralių savybių ar teigiamą poveikį sveikatai.

Ant rūkymo gaminių etikečių negalima nurodyti jokių priedų, aromatų ar kvapų, net jei jų nėra. Pavyzdžiui, negalima nurodyti, kad produktas yra „be aromatų“ arba „su mentoliu“

Rūkymo gaminiai negali būti supakuoti ar išvaizda priminti maisto produktus ar kosmetiką. Jie turi išsiskirti ir būti aiškiai atpažįstami kaip tabako gaminiai

Draudžiama teigti, kad tabakas yra skaidoma medžiaga arba turi ekologiškų pranašumų. Ši informacija yra klaidinanti ir nieko nepasako apie realų produkto poveikį aplinkai.

Reklamos vieta, skirta tabako gaminiams, gali turėti tik pagrindinę informaciją, pvz., gamintojo pavadinimą, parduodamų gaminių pavadinimus ir kainas. Draudžiama pateikti kitokios informacijos

Alkoholio reklama draudžiama visomis formomis ir visomis priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima skleisti reklamos, kuri skatina pirkti ir vartoti alkoholio produktus

Bet kuri informacija, skleidžiama bet kokiomis priemonėmis, kad suklaidintų vartotojus dėl santykių su alkoholiu, pvz., pateikiant įmonės pavadinimus ar prekių ženklus su klaidingomis asociacijomis, yra laikoma paslėpta reklama.

Valstybinė institucija, atsakinga už tabako ir alkoholio reklamos pažeidimų kontrolę.