Prievolių teisės pagrindai

Prievolės samprata

• Prievolių teisė yra civilinės teisės šaka, reguliuojanti turtinius ir susijusius asmeninius neturtinius santykius tarp teisės subjektų.
• Santykiai atsiranda dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise ar laikinam naudojimui, dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo bei žalos padarymo asmeniui ar turtui.
• Prievolė – teisinis santykis, kuriame viena šalis (skolininkas) privalo atlikti veiksmą kitos šalies (kreditoriaus) naudai arba susilaikyti nuo veiksmo.
• Kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą.
• Civilinis teisinis santykis yra visuomeninis santykis, kuriame dalyviai turi civilinės teisės normų nustatytas subjektines teises ir pareigas, jis taip pat yra valinis santykis.
• Prievolė yra dviejų asmenų – kreditoriaus ir skolininko civilinis teisinis santykis, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos.
• Už pareigų nevykdymą skolininkui taikomos civilinės teisinės sankcijos.

Bendri civilinių teisinių santykių bruožai

• Tai yra visuomeninis santykis, sureguliuotas civilinės teisės normomis.
• Civilinis teisinis santykis reiškia konkretų ryšį tarp jo dalyvių ir yra valinis visuomeninis santykis.
• Subjektinių teisių, atsiradusių iš civilinių teisinių santykių, įgyvendinimas užtikrinamas valstybės prievarta.

Specifiniai civilinių teisinių santykių bruožai

• Civilinis teisinis santykis yra ryšys tarp lygių ir viena kitai nepavaldžių šalių.
• Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir pareigų, vieno dalyvio subjektinės teisės atitinka kito dalyvio subjektines pareigas.
• Civiliniais teisiniais santykiais įgyvendinami jų subjektų turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai.
• Civiliniai teisiniai santykiai reguliuoja ekonominius santykius nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, taip pat prekių mainų, vartojimo paskirstymo civilinės apyvartos srityje.

Prievolinio teisinio santykio požymiai

• Prievoliniame santykyje dalyvauja konkretūs subjektai, turintys griežtai apibrėžtas teises ir pareigas.
• Prievolė yra ekonominės apyvartos forma, todėl ji yra dinamiška.
• Prievolinė teisė suteikia tik teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų veiksmus arba susilaikytų nuo jų, sudarančių prievolės turinį.
• Abiejų prievolės šalių subjektinės teisės yra ginamos teisme.
• Prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda, kai kreditorius ar skolininkas siekia patenkinti savo poreikius bei interesus.

Prievolės turinys

• Prievolės sudėtinės dalys identifikuojančios teisinį santykį yra šalys, dalykas bei turinys.
• Prievolės šalys:
  • Kreditorius – reikalavimo teisės turėtojas (aktyvioji šalis).
  • Skolininkas – pareigos turėtojas (pasyvioji šalis).
  • Kreditorius gali būti bet kuris asmuo, net negimęs.
  • Skolininku būti gali tik veiksnus asmuo.
• Prievolės atveju dalyvauja mažiausiai du asmenys: kreditorius ir skolininkas. Jei kiekviena šalis turi ir teisių, ir pareigų kitos atžvilgiu, ji yra ir kreditorius, ir skolininkas.
• Tiek kreditoriaus, tiek skolininko pusėje gali būti po kelis asmenis.
• Skolininku neveiksnūs asmenys būti negali, tačiau už juos atsako tėvai, globėjai ir pan.

Prievolės dalykas

• Kiekviena prievolė turi konkretų dalyką, dėl kurio šalys susitarė, pavyzdžiui, perduoti daiktą, teikti paslaugas ar neatlikti veiksmų.
• Nėra prievolės, jei prievolės dalykas nežinomas arba neaiškus.
• Prievolės dalykas turi būti teisėtas.
• Prievolės dalyku gali būti bet kokie įstatymų nedraudžiami ir viešajai tvarkai ar gerai moralei neprieštaraujantys veiksmai. Taip pat tai gali būti bet koks turtas.
• Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, bet turi atitikti reikalavimus.
• Prievolės dalykas negali būti tai, kas neįvykdoma.
• Prievolės dalykas – tai ką turi teisę daryti kreditorius, ir ką privalo daryti skolininkas.
• Daiktas ar turtas yra objektas, o prievolės dalykas yra veiksmas, kurį skolininkas privalo atlikti arba nuo kurio privalo susilaikyti.
• Skolininkas yra skolingas kreditoriui ką nors duoti, ką nors padaryti ir ko nors nedaryti.

LAT praktika dėl prievolių

• Prievolės dalykas yra tai, dėl ko atsirado prievolė, sprendžiama pagal kreditoriaus reikalavimo teisę ir skolininko pareigą.
• Prievolės dalyku gali būti bet kokie įstatymais nedraudžiami veiksmai, neprieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei.
• Turtas yra prievolės įvykdymo objektas, o ne prievolės dalykas.

Prievolės sudėtis

• Prievolės dalyko rūšys būna:
  • Ką nors duoti (dare).
  • Ką nors padaryti (facere).
  • Ko nors nedaryti (non facere).
• Prievolės dalyko požymiai: apibrėžtumas, teisetumas, realumas (įmanomumas), tikslingumas (kreditoriaus interesas).

Prievolės turtinys

• Prievolės dalykas turi būti apibrėžtas, suderintas su imperatyviomis normomis ir neprieštarauti viešajai tvarkai.
• Prievolės dalykas gali būti bet koks turtas, taip pat turtas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį.
• Veiksmai turi būti suderinti su įstatymais, neprieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei.
• Prievolėms yra keliamas įmanomumo įvykdyti reikalavimas.
• Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, bet ji turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus.
• Kreditoriaus ir skolininko veiksmai atlikdami arba susilaikydami nuo jų atlikimo įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandančias iš prievolės.
• Teigiamo prievolės turinio atveju skolininkas vykdys pozityvius veiksmus, neigiamo prievolės turinio atveju skolininkas turi susilaikyti.

LAT praktika dėl turtinio aspekto

• Įpareigojimui kaip prievolės atsiradimo pagrindui būdingas privalomumas (CK 6.1 straipsnis).
• Vien tik pageidavimas sukurti prievolę negali būti vertinamas kaip pagrindas.

Prievolių atsiradimo pagrindai

• Prievolės atsiradimo pagrindas priklauso nuo prievolės rūšies. Skiriami šie pagrindai:
  • Vienašaliai sandoriai (pvz., testamentas).
  • Daugiašaliai sandoriai.
  • Deliktai (žalos padarymas kitam asmeniui/turtui).
  • Kvazisutartys (nepagrįstas praturtėjimas).
  • Įstatymas (pvz., išlaikymo prievolė).
• CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
• CK 1.136 pateikiamas sąrašas juridinių faktų, su kuriais įstatymas sieja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą.

Prievolių atsiradimo pagrindų rūšys

• Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sutarčių ir kitokių sandorių, teismų sprendimų, administracinių aktų, intelektinės veiklos rezultatų, žalos padarymo ir įvykių ar veiksmų.
• Civilinės teisės subjektai yra laisvi ir autonomiški, todėl gali susikurti sau civilines teises ir pareigas savo valios aktais: sandoriais, juridiniais poelgiais, neteisėtais veiksmais.
• Sandoriai – asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
• Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas.
• Prievolių atsiradimo pagrindas gali būti tiek vienašaliai, dvipusiai arba daugiašaliai sandoriai. Vienašaliu sandoriu yra palikimo priėmimas. Pažymėtina, kad pats savaime vienašalis sandoris ne visuomet sukuria prievolę.

Sutartys

• Sutartys yra vienas iš plačiausiai paplitusių prievolių atsiradimo pagrindų. Pasirašydami sutartis šalys prisiema atsakomybes, kurios sudaro prievolės turini.

Deliktai

• Deliktas yra siauriau suprantamas kaip neteisėtas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievolė tarp asmenų, iki tol nesusijusių teisiniu santykiu. Tai yra deliktinė prievolė.
• Deliktas yra neteisėtas veiksmas, nusižengimas ar kaltė, padaręs žalos kitam asmeniui. Jis sukuria prievolinius santykius. Deliktiniuose santykiuose gali atsirasti netiesioginė atsakomybė. Kartais deliktinė prievolė gali atsirasti ir su sutartiniais santykiais.

Deliktinė civilinė atsakomybė

• Yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.

Kvazisutartys

• Kvazisutartys – savanoriški veiksmai, kuriems atlikti nereikia kito asmens sutikimo. Tokiais atvejais atsiranda šiuos veiksmus atlikusio ir kito asmens prievoliniai santykiai. Pvz., kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo, nepagrįstas praturtėjimas ar lošimas ir lažybos.
• Kvazisutartiniams santykiams prievolinis santykis nesuderintas šalių valia esantis veiksmas yra teistas. Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos šalių valios, tai šioms prievolėms negali būti taikomi formos reikalavimai.

Kvazisutarčių pavyzdžiai

• Pavyzdžiu, CK 6.243 lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda, draudžiamos lošimo šalis negali reikalauti sumokėti sutartą sumą.

Įstatymas

• Tai prievolės atsiradimo pagrindas, kai prievolę įstatymas nustato be asmens įsikišimo. Pavyzdžiui, radinio prievolė, prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus.
• Prievolėms iš įstatymų nereikia šalių valios, įstatymas nustato prievolės atsiradimo faktinę sudėtį.