Lietuvių kalbos linksniai

Lietuvių kalbos linksniai

• Lietuvių kalboje yra 7 linksniai
• Pateikti pavyzdžiai:
  • Vardininkas (kas?)
  • Naudininkas (kam?)
  • Galininkas (ką?)
  • Kilmininkas (ko?)
  • Viešminimas (kur, kame?)
  • Šauksmininkas (!)
• pateikti vienaskaita ir daugiskaita pavyzdžiai.
• Trumpai aprašyti kiekvieno linksnio funkciją bei atsakymus į klausimus.

Daiktavardžiai

• Daiktavardis yra žodis, reiškiantis daiktą, asmenį, gyvūną ar reiškinį.
• Daiktavardžiai turi linksnius ir skaičius
• Daiktavardžiai turi gimines (vyriškąją, moteriškąją, neutraliąją)
• Pateikti pavyzdžiai
• Vardininko pavyzdžiai
• Kilmininko pavyzdžiai
• Naudininko pavyzdžiai
• Galininko pavyzdžiai
• Vietininko pavyzdžiai
• Šauksmininko pavyzdžiai

Būdvardžiai

• Būdvardis yra žodis, nusakantis daikto požymį (kokybė, savybė),
• Būdvardžiai turi gimines ir skaičius.
• Būdvardžiai derinami su daiktavardžiais pagal giminę ir skaičių.
• Laipniai: aukščiausias (gražiausias) , aukščesnis (gražesnis).
• Pateikti pavyzdžiai

Veiksmažodžiai

• Veiksmažodis yra žodis, nusakantis veiksmą.
• Veiksmažodžiai turi asmenuotę.
• Veiksmažodžiai turi laikus (esamasis, būtasis, būsimasis)
• Pateikti pavyzdžiai.

Dalyvis, padalyvis, pusdalyvis

• Dalyvis – veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio savybių,
• Padalyvis nurodo šalutinį veiksmą.
• Pusdalyvis – veiksmažodžio forma, turinti prieveiksmio savybių.

Neveikiamieji dalyviai

• Neveikiamieji dalyviai nurodo veiksmą, kurį atlieka subjektas.
• Subjektas yra veikiamas.
• Pateikiami pavyzdžiai esamajam ir būtajam laikams.

Veikiamieji sangrąžiniai dalyviai

• Nurodo veiksmą, kurį atlieka pats subjektas, ir veiksmo rezultatą lieka tam pačiam subjektui.
• Pateikiami pavyzdžiai esamajam ir būtajam laikams.

Kiti žodžiai

• Prieš žodžius kad, jog, nes kablelis dedamas prieš juos.
• Prieš žodžius taigi, vadinasi kablelis naudojamas siekiant atskirti.
• Kablelis visada dedamas po įterpinių.
• Kablelis dedamas po kreipinių.

Sintakse (sakinio daryba)

• Kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių junginius ir sakinius, jų darybą, rūšis ir tarpusavio ryšius.
• Lietuvių kalboje yra laisva žodžių tvarka (dažniausiai SVO).
• Išskiria įterpinius, sakinio dalis, tikslinamąsias dalis bei kreipinius.

Leksika

• Turtinga - daug archajiškų žodžių ir formų.
• Produktyvi - leidžia sukurti daug naujų žodžių iš esamų šaknų ir pridėtinių dalių.
• Skoliniai - žodžiai, perimti iš kitų kalbų (Lotynų, slavų, germanų ir kt.).
• Žodžių reikšmės: Sinonimai, antonimai, homonimai, paronimai, frazeologija.
• Žodžių grupavimas pagal reikšmę (semantika)

Kiti žodžiai

• Prieš žodžius kad, jog, nes kablelis dedamas prieš juos.
• Prieš žodžius taigi, vadinasi kablelis naudojamas siekiant atskirti.
• Kablelis visada dedamas po įterpinių.
• Kablelis dedamas po kreipinių.

Vienarūšės sakinio dalys

• Sakinio dalys, kurios atlieka tą pačią gramatinę funkciją ir atsako į tą patį klausimą.
• Vienarūšės dalys turi vienodą sintaksinę vertę.
• Vienarūšės sakinio dalys gali būti sujungtos jungtukais arba kableliais.
• Vienarūšės sakinio dalys gali būti įvairių rūšių: veiksniai, papildiniai, pažyminiai.
• Vienarūšės sakinio dalys gali būti sudėtingesnės struktūros, pavyzdžiui, gali būti išreikštos žodžių junginiais ar net sakiniai.

Pažyminiai

• Pažyminiai – žodžiai ar žodžių grupės, kurie apibūdina daiktavardžius.
• Pažyminiai turi būdvardišką savybę.
• Pažyminiai gali būti derinamieji (kinta pagal giminę, skaičių, linksnį) ir nederinamieji (nekinta).

Apibendrinamasis žodis

• Apibendrinamasis žodis yra žodis, jungiantis ir apibrėžiantis vienarūšių sakinio dalių turinį.