Kraujas ir kraujotaka

Study Notes

Kraujas sudaro apie 8% žmogaus kūno masės.
Kraujo sudėtis:
- Kraujo plazma - 55%
- Eritrocitai - 44%
- Trombocitai ir leukocitai - 1%
Kraujo plazmos sudėtis:
- Vanduo - 91%
- Baltymai - 7%
- Kitos organinės ir neorganinės medžiagos - 2%
Kraujo plazma palaiko skysčių pusiausvyrą ir perneša kraujo kūnelius bei įvairias medžiagas.
Trombocitų gyvavimo trukmė – apie savaitę.
Eritrocitų gyvavimo trukmė – apie keturis mėnesius.
Raudonieji kaulų čiulpai gamina eritrocitus ir trombocitus.
Kaulų čiulpai yra minkštas audinys, užpildantis kaulų ertmes.
Kaulų čiulpuose susidaro kamieninės ląstelės, iš kurių formuojasi kraujo kūneliai.
Eritrocitai bręsta kaulų čiulpuose, o leukocitai – blužnyje ir limfmazgiuose.
Kraujo funkcijos:
- Perneša deguonį ir maistines medžiagas į ląsteles ir pašalina nereikalingas medžiagas bei anglies dioksidą.
- Pašalina apykaitos produktus ir nuodingąsias medžiagas.
- Saugo nuo mikroorganizmų.
- Reguliuoja kūno temperatūrą.

Kraujas gali būti dovanotas asmenims, kurie turi 18-65 metų amžiaus ir sveria daugiau nei 50kg.
Moterys gali dalyvauti kraujo donorystėje 4 kartus per metus, o vyrai - 6 kartus.
Donorai turi būti sveiki ir neturėti tam tikrų sveikatos būklių.

Bendras kraujo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę.
Bendras kraujo tyrimas gali nustatyti anemiją, kraujagyslių sutrikimus ir infekcijas.
Reaktyvusis C baltymas (CRB) - kraujo baltymas, padaugėjantis uždegimo ar infekcijos metu.
CRB kiekis gali padėti atskirti bakterinės ar virusinės infekcijos priežastis.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) padeda nustatyti infekcijas ir uždegimus

Žmonės gali turėti A, B, AB arba O kraujo grupę.
Žmogaus kraujo grupė priklauso nuo antigenų buvimo ant eritrocitų paviršiaus.
Kraujas gali būti perpilamas tik tuo atveju, kai donoras ir recipijentas turi tą pačią kraujo grupę.
Klaidinga kraujo grupių suderinimo tvarka gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.

Širdies dydis prilygsta suaugusio žmogaus kumščiui ir sveria apie 400 g.
Širdis yra raumeningas organas, suskirstytas į keturis skyrius: du prieširdžius ir du skilvelius.
Kraujas juda per širdį viena kryptimi.
Širdies susitraukimai vadinami sistole, o atsipalaidavimas - diastole.
Širdies veikla gali būti įrašoma elektrokardiogramoje (EKG).

Arterijos - kraujas teka nuo širdies, pasižymi stipriomis, elastingomis sienomis, didelį kraujo spaudimą.
Venos - kraujas teka link širdies, lėtesniu greičiu, negu arterijose.
Kapiliarai - smulkiausios kraujagyslės, jungiančios arterijas ir venas, ir medžiagų apykaita vyksta tarp kraujo ir audinių.