Blogų naujienų perdavimas pacientui

Blogos žinios perdavimas

• Pacientai pasitiki medicinos personalu savo sveikata.
• Pacientai, atverdami kabineto duris, turi susikūrę įsivaizdavimus ir lūkesčius.
• Paciento lūkesčiai yra susiję su jo pasaulėžiūra, kurią gydytojas turėtų suprasti ir į ją atliepti.
• Lūkesčius sudaro paciento gyvenimo būdas ir socialinė padėtis.
• Gydytojo gebėjimas suprasti paciento žinias ir atliepti lūkesčius lemia gydymo rezultatą.
• Analizė pradedama nuo pat pirmo įžengimo į kabinetą.

Darbuotojo ir paciento bendravimo iššūkiai

• Dokumentacijos, ekranų ir klaviatūros naudojimas mažina tiesioginį bendravimą.
• Pacientai turi galimybių gauti informacijos apie savo sveikatos sutrikimus.
• Sąmoningas savo sveikata besidominčio paciento įtraukimas į diagnostikos ir gydymo procesą didina galimybę užmegzti harmoningą ryšį tarp paciento ir gydytojo.
• Gera gydymo plano eiga priklauso nuo paciento įsitraukimo: kuo labiau padedama paaiškinti, surandamas bendras dalykas ir paaiškinama, kaip elgtis bei kas atsitiks, jei nesielgiama pagal planą.

Bloga žinia

• Bloga žinia yra susijusi su rimta grėsme, kuri kelia pavojų gyvybei arba bet kas kita, ką pacientas suvokia kaip neigiamą
• Tai, kaip ši žinia pateikiama, įtakoja: paciento gerovę, įsitraukimą į tolesnį gydymą, jo elgesį gydymo metu bei gydytojo psichologinę būklę.
• Negalima pranešti informacijos telefonu.

Blogų žinių perdavimo problemos

• Psichologinio pasirengimo stoka neigiamai veikia pacientus, jų šeimas ir gydytojus.
• Neparengtas gydytojas jaučia didelę emocinę naštą, sunkiau bendrauja su personalu.

Blogų žinių poveikis pacientams

• Pacientai gali prarasti kontrolės jausmą, jausti baimę, neviltį ir neužtikrintumą.
• Kilusios sunkios emocijos ar išgyvenimai gali paskatinti atsisakyti gydymo.
• Pacientai ir jų šeimos gali neigti arba nepriimti informacijos.
• Pacientai gali pykti ir nukreipti pyktį į gydytojus, kaltindami personalą.

Darbas su paciento emocijomis

• Padeda sumažinti nerimą.
• Apsaugo nuo depresijos.
• Didina pacientų pasitenkinimą gydymu.

Kodėl pacientai turi žinoti blogą žinią

• Leidžia aktyviau dalyvauti gydymo procese.
• Žmogus vis tiek sužinos diagnozę anksčiau ar vėliau.
• Emocinė sumaištis prasideda dar prieš diagnozę, o streso pikas pasiekiamas iki sužinant diagnozę.
• Nežinoti yra blogiau nei žinoti.

Kaip pranešti blogą žinią

• Būtina kalbėti tik tiek, kiek būtina, vengiant perteklinės informacijos.
• Pokalbį pradėti nuo įtarimo apie sunkią būklę.
• Kalbėti aiškiai, vengiant sudėtingų terminų.
• Neapsunkinti faktais, ypač kai pacientas patiria stiprias emocijas.
• Apgalvoti, kaip perteikti informaciją.
• Būti atjaučiančiam ir palaikančiam.
• Elgtis atsargiai prognozuojant, niekada nenurodant, kiek liko gyventi.
• Stengtis palaikyti viltį.
• Gerbti asmens orumą, ypač intensyviosios terapijos atveju, nesidalinti konfidencialia informacija su artimaisiais.

Kaip pasiruošti blogos žinios pranešimui

• Reikia visapusiškai susipažinti su paciento istorija.
• Reikia atsirinkti svarbiausią informaciją.
• Reikia išsiaiškinti svarbiausią informaciją apie paciento gyvenimo istoriją.
• Reikia apgalvoti pokalbio vietą, parinkti ramią ir izoliuotą aplinką.
• Reikia pasirūpinti pacientui priklausančias asmens higienos reikmenis.
• Reikia pranešti žinią tinkamu balso tonu, praktikuoti pranešimą.
• Reikia apgalvoti, kaip reaguosite į paciento ilgesnį tylėjimą, verksmą ar pyktį.
• Reikia pasiruošti, su kuo pasikalbėsite ir kaip jausitės po pokalbio.
• Nebijoti tartis, ieškoti pagalbos ir pranešimui pasikviesti dar 2-3 specialistus, kad apsisaugotumėte.
• Pacientui reikia skirti pakankamai laiko, neskubinant ir neplanuojant kitų skubių darbų.

Pokalbio struktūra

• Reikia įvertinti, kaip pacientas supranta savo būklę ir ką žino.
• Reikia įspėti pacientą ir suteikti jam laiko pasiruošti.
• Reikia gauti paciento sutikimą perduoti informaciją.
• Reikia suteikti informaciją jautriai, neskubant ir parenkant tinkamus žodžius.
• Reikia atliepti į paciento emocijas.
• Reikia apibendrintai aptarti gydymo struktūrą ir kitus veiksmus.
• Pasibaigus pranešimui, reikia paklausti paciento, ką jis suprato.

Tikėtinos reakcijos į sunkią diagnozę

• Gili apatija ir vengimas klausti.
• Depresija, trunkanti apie dvi savaites.
• Galiausiai prasideda susitaikymas.

Pirmoji psichologinė pagalba (PPP)

• PPP - tai humaniška parama ir palaikymas šalia esančiam ir kenčiančiam asmeniui.
• Apima buvimą pasiekiamu, įsiklausymą ir saugios aplinkos atkūrimą.
• Svarbu nukreipti pacientą į psichologinę, socialinę ar kitą reikiamą pagalbą.

Neatliepti psichologiniai poreikiai

• Gali pailginti sveikimo laikotarpį.
• Padidinti mirštamumą.
• Sumažinti gydymo rekomendacijų laikymosi lygį.
• Padidinti naudojimąsi gydymo ir slaugos paslaugomis.
• Sukelti sunkius psichikos sveikatos sutrikimus.

Darbas su sunkiai sergančiais pacientais

• Personalas turi išmanyti psichologines ligos keliamas problemas.
• Turi turėti psichologinės pagalbos teikimo įgūdžius.
• Turi konsultuotis ir bendradarbiauti psichikos sveikatos sutrikimų klausimais.
• Turi įtraukti pacientus į gydymo planą.

Sąmoninga motinystė ir pasiruošimas nėštumui

• Optimalus tipas - moteris planuoja nėštumą, sąmoningai ruošiasi ir renka informaciją.
• Nerimastingas tipas - moteris nėštumą suvokia kaip ligą, pervertina savo būklę.
• Depresinis tipas - nėštumas sumažina geros nuotaikos foną, moteris mano, kad nėštumas ją sunaikins ir gali kilti suicidinių minčių.
• Ignoruojantis tipas - moteris kreipiasi į specialistus labai vėlai, dažnai po prievartos ir linkusi neigti savo nėštumą.
• Euforinis tipas - moteris jaučia perdėtą meilę ir euforiją, ypač po nevaisingumo, ir gali hiperglobooti naujagimį.

Rizikinga elgsena

• Rūkymas, alkoholis ir narkotikai žalingi motinai ir vaisiui nėštumo metu.

Nevaisingumas

• Tai liga, sukelianti psichologinį stresą ir mažiau nei 20 tūkst. gimdymų.
• Biologinė būklė, kai pora nepastoja per metus nenaudodama kontraceptinių priemonių.
• 20–25 proc. porų pastoja per pirmą mėnesį, 60 proc. per pirmą pusmetį, 80–85 proc. per pirmuosius metus ir 93 proc. per antruosius metus.
• 17 proc. turi vaisingumo problemų.
• Kasmet atsiranda 2 milijonai naujų nevaisingų šeimų, Lietuvoje nevaisingos 10–15 proc. porų, kasmet didėjant kas 2 kartus.

Nevaisingumo priežastys

• Moterų – 30–40 proc.
• Vyrų – 10–30 proc.
• Abiejų partnerių – 15–30 proc.
• Neaiškios kilmės – 15–20 proc.
• Moters amžius turi didelę įtaką vaisingumui.
• Amžinis kiaušidžių rezervo mažėjimas, dažnėja nuo 37 metų.
• Kiaušidės ir kiaušintakio jungtis gali veikti neteisingai, ypač apvaisinimas.

Kiti nevaisingumo veiksniai

• Ovuliacijos, spermos problemos ir anatominis kelias.
• Kiaušintakio ankstyva embriogenezė.
• Visos situacijos, kurios gali trukdyti ovuliacijai.
• Turnerio sindromas (genetinė anomalija)
• Ląstelės negali susitikti, dubens uždegimas, žalingi įpročiai bei kitos infekcijos.
• Gali būti infekcinės ligos, endokrininiai ar imunologiniai sutrikimai, radiacija ar chemoterapija.
• Gali būti įgimtos ar paveldėtos anatominės kliūtys, o tokios ligos randai ar varikocelė.
• Taip pat impotencija, per greita ir retrogradinė ejakuliacija.
• Gimdos ir gimdos kaklelio patologija (5-15 procentų)
• Gali būti nežinomos kilmės-patologijos priežastys, kiaušidžių ir endokrininiai veiksniai.

Tyrimai

• Kiaušidžių funkcijos įvertinimui tyrimų nėra.
• Akrozino trūkumas dažnas vyrų nevaisingumo veiksnys.
• Nevaisingumas yra poros problema, ne vieno žmogaus.

Tyrimo metodai

• Bendroji reprodukcinė anamnezė.
• Bendras klinikinis tyrimas.
• Kiaušidžių veiklos vertinimas, kiaušintakių būklės diagnostikos metodai ir papildomo ištyrimo galimybės.
• Tyrimas kartojamas po 3 mėnesių, nes per tiek laiko atsistato sperma.

Kiaušidžių galimybės įvertinimas

• Ne visi ovuliacijos testai yra patikimi.
• Patikimiausiu metodu laikomas echoskopija ir progesterono tyrimas iš kraujo.
• Aptinkant sumažėjusį rezervą-kiaušidžių rezervo tyrimas.
• Konsultacijos pas specialistą.

Procedūros

• Kiaušidžių kontrolė per simuliaciją(KOH)
• Oocitų gavimas atliekant punkciją ir apvaisinimas "in vitro".
• Gemalų perkėlimai gimdos ir liuteininės fazės palaikymas.