Atminties Formos ir Procesai

Atminties Formos

• Atsiminimas, atpažinimas ir pakartotinis išmokimas yra atminties formos.

Atminties procesai

• Kodavimas, laikymas ir atkūrimas sudaro atminties procesus.

Atkinson-Shiffrin Atminties Modelis (1968)

• Apibrėžia atmintį.

Informacijos apdorojimas

• Nevalingai apdorojama informacija apie erdvę, laiką ir dažnumą be pastangų.
• Norint apdoroti kai kurią informaciją, pirmiausia reikia išmokti.

Jutiminė atmintis

• Tai yra atmintis, kuri laiko informaciją, gautą per jutimo organus.
• Jos metu vyksta energijos transdukcija.
• Kodavimas į trumpalaikę atmintį gali vykti tiek valingai, tiek nevalingai.
• Ji apima atvaizdžio atmintį ir atgarsio atmintį.
• Sperlingo tyrimas (1960) susijęs su jutimine atmintimi.

Trumpalaikė atmintis

• Veikia kaip darbinė atmintis, išlaikanti kelis informacijos vienetus.
• Gali išlaikyti 7 plius minus 2 vienetus informacijos.
• Informacija išlieka 15-30 sekundžių be pakartojimų.
• Informacijos grupavimas palengvina atsiminimą.
• Dėmesys leidžia informacijai patekti į trumpalaikę atmintį.
• Informacijos laikymas apima organizavimą ir pakartojimą.

Hierarchija atmintyje

• Informacija, suskirstyta į kategorijas, atsimenama 2-3 kartus geriau, nei išdėliota atsitiktine tvarka (Bower ir kt., 1969).

Mnemoninės priemonės

• Padalintas mokymasis ir informacijos kartojimas gali padėti įsiminti.

Semantinis užkodavimas

• Lengviau įsiminti informaciją, kurią suprantame ir galime perteikti savais žodžiais.
• Prasmingos medžiagos įsiminimui reikia dešimtadalio pastangų, lyginant su neprasminga medžiaga.
• Geriau atsimename tai, ką galime susieti su savimi.

Vaizdinis kodavimas

• Lengviau įsiminti žodžius, kuriuos lengviau įsivaizduoti, o ne abstrakčius.
• Abstraktūs dėsniai lengviau įsimenami per ryškius pavyzdžius.

Ilgalaikė atmintis

• Tai santykinai nuolatinė ir neribotos talpos atminties saugykla.
• Yra materialusis pagrindas, palaikantis atminties saugojimą.
• Skirstoma į neišreikštąją (polinkiai, motoriniai įgūdžiai) ir išreikštąją atmintį (semantinę ir epizodinę).
  • Semantinė atmintis apima faktus ir pavadinimus.
  • Epizodinė atmintis apima asmeninius išgyvenimus.

Informacijos atkūrimas

• Apima prisiminimą (gebėjimą atkurti nesuvokiamą informaciją) ir atpažinimą.

Užuominos Atminčiai

• Priminimas, konteksto įtaka, būsenai pavaldi atmintis ir vietos eilėje įtaka veikia atmintį.

Užmiršimas

• Tai negalėjimas atkurti informacijos.
• Proaktyvioji interferencija trukdo prisiminti naują informaciją dėl senos informacijos.
• Retroaktyvi interferencija trukdo prisiminti seną informaciją dėl naujos informacijos.
• Motyvuotas užmiršimas ir šaltinio amnezija taip pat prisideda prie užmiršimo.

Klaidingi prisiminimai

• Loftus tyrinėjo (2012 m.) klaidingus prisiminimus apie įvykius, kurie iš tikrųjų neįvyko, arba iškraipytus prisiminimus apie realius įvykius.

Amnezija

• Anterogradinė amnezija pažeidžia trumpalaikę atmintį.
• Retrogradinė amnezija leidžia prisiminti naują informaciją, bet ne seną.

Pasaulio pažinimas per jutimus

• Jutimų organai turi receptorius, kurie išorinius dirgiklius paverčia elektrocheminiais impulsais, perduodamais į smegenis.
• Vienos energijos pavertimas kita vadinamas transdukcija.

Absoliutus slenkstis

• Mažiausias dirginimas, reikalingas aptikti konkretų dirgiklį, pvz., minimalus garsas, kurį galima išgirsti.
• Signalų aptikimas priklauso nuo psichikos būsenos.

Ikislenkstinis dirginimas

• Dirgikliai, silpnesni už absoliutų slenkstį, gali paveikti silpnai, bet neturės ilgalaikio poveikio.
• Informacija apdorojama nesąmoningai.

Skirtumo slenkstis

• Mažiausias dviejų dirgiklių skirtumas, kurį asmuo gali aptikti 50% atvejų.
• Veberio dėsnis teigia, kad skirtumo slenkstis yra dirgiklių santykis.

Jutimų adaptacija

• Jautrumo mažėjimas nekintantiems dirgikliams.
• Nervinės ląstelės rečiau reaguoja į nuolatinį dirginimą.

Vaizdo analizė

• Vaizdas analizuojamas tinklainėje naudojant dviejų rūšių fotoreceptorius.
• Kūgeliai atsakingi už spalvų matymą ir tikslumą, jų yra apie 6 milijonai.

Smegenys

• Neuronai, kaip požymių detektoriai, reaguoja į tam tikras formas, kampus ir judesius.
• Šviesos energija yra analizuojama.

Elektromagnetinės bangos

• Bangų ilgis lemia spektrą.

Youngo ir Helmholtzo trijų spalvų teorija

• Yra trijų tipų kūgelių, jautrių raudonai, mėlynai arba žaliai spalvai.
• Spalvų regos trūkumus turintys nemato visų spalvų, jų rega yra dvichromatė, o ne trichromatė.
• Daltonizmas pasireiškia, kai kai kurie kūgeliai neveikia.

Heringo oponentinių procesų teorija

• Žiūrint į žalią kvadratą ir perkėlus žvilgsnį ant balto popieriaus, matome raudoną spalvą, nes neuronai aktyviai dirba.

Regimoji informacija apdorojama

• Raudona prieš žalią, mėlyna prieš geltoną, juoda prieš baltą.

Spalvos pastovumas

• Spalvos pastovumas yra psichikos kūrinys, o ne objektyvi pomidoro savybė.
• Šviesos spinduliai yra bespalviai.

Klausa

• Garsas yra matuojamas graso bangomis.
• Dažnis lemia garso aukštį, o amplitudė - stiprumą.

Vietos teorija klausai

• Skirtingo aukščio garsai girdimi, nes skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigės membranos vietas.

Garso šaltinio vietos nustatymas

• Ausys priima šiek tiek skirtingą informaciją.
• Garsas sklinda apie 1200 km/h, todėl vieną ausį pasiekia greičiau nei kitą.
• Galima suklysti, jei garsas ateina tiesiai iš viršaus, apačios, nugaros ar priekio.

Lytėjimas

• Atskirti nuo motinų žiurkių jaunikliai išskiria mažiau augimo hormonų, sulėtėja medžiagų apykaita.
• Negalintys prisiliesti beždžioniukai yra nelaimingi.
• Prisilietimai svarbūs ir įsimylėjėliams.

Jutimo receptoriai

• Yra prisilietimo/spaudimo receptoriai, termoreceptoriai ir skausmo receptoriai.

Skausmas

• Tai jutimo organų ir smegenų savybė.
• Sapnuojantis žmogus gali jausti skausmą.
• Žmogus po amputacijos gali jausti skausmą.
• Vartų kontrolės teorija teigia, kad neurologiniai vartai sulaiko arba praleidžia skausmo signalus į smegenis.
• Psichologinė įtaka skausmui.
• Kai kurie sužeidimai pastebimi ne iš karto.
• Skausmo kontrolė apima vaistus, elektrą, masažą, mankštą, atsipalaidavimą ir minčių nukreipimą, pvz., nusisukti kuomet leidžiami vaistai.

Skonis

• Keturi pagrindiniai - saldu, rūgštu, sūru ir kartu, penktas - umami, kiti yra šių deriniai.
• Skonio receptoriai atsinaujina kas savaitę.
• Su amžiumi skonio svogūnėlių mažėja.
• Skoniui reikalinga uoslė.

Uoslė

• Uoslės receptoriai atpažįsta kiekvieną kvapą atskirai.
• Su amžiumi gebėjimas atpažinti kvapus mažėja.

Kūno padėtis ir judėjimas

• Kūno padėties ir judėjimo jutimas vadinamas kinestezija.
• Pusiausvyros pojūtis kontroliuoja kūno padėtį ir judėjimą.

Jutimų sutrikimai

• Vienam jutimui sutrikus, kiti gali sustiprėti.
• Jutimų monotonija – nekintantys jutimai.

Socialinė raida

• Prieraišumas kūdikystėje yra stiprus emocinis ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo.
• Harlow (1958) tyrinėjo emocinį vystimąsi su beždžionėmis.
• Artimumas (Konrad Lorenz) – paukščiukų prisirišimas prie pirmo judančio objekto (imprintingas).

Prieraišumo tipai (Ainsworth, Main ir Solomon)

• Saugus prieraišumas: vaikas jaučiasi saugiai šalia globėjo, kuris yra jautrus jo poreikiams.
• Nesaugus vengiantis prieraišumas: globėjai nereaguoja į vaiko poreikius.
• Nesaugus ambivalentiškas prieraišumas: globėjai reaguoja kartais.
• Nesaugus dezorganizuotas prieraišumas: globėjas yra vaiko baimės šaltinis.

Prieraišumo reikšmė

• Saugiai prieraišūs vaikai pasitiki pasauliu.
• Prieraišumo trūkumas neigiamai veikia vaikus, augančius įstaigose arba apleistus namuose.
• Harlow eksperimentas parodė, kad beždžionės, neturėjusios prieraišumo, blogai elgėsi su vaikais.

Vaikų auklėjimo stiliai (Baumrind, Macoby ir Martin)

• Autoritetingas: aiškios taisyklės, tėvai supranta vaiko poziciją.
• Autoritarinis: tėvai nustato taisykles, bet neaiškina, vaikai turi paklusti.
• Leidžiantis: rūpestingi tėvai, bet neturi aiškių ribų.
• Neįsitraukęs/abejingas: tėvai gali būti fiziškai arba emociškai neprieinami.

Fizinės bausmės

• Jos turi neigiamą įtaką psichikos sveikatai, didina agresyvumą, blogina akademinius rezultatus, perduodamos iš kartos į kartą, neišmoko tinkamo elgesio ir silpnina ryšį tarp vaikų ir tėvų.

Draudimas Mušti vaikus

• Lietuva uždraudė 2017 m., Švedija – 1979 m.

Toksinis stresas paauglystėje

• Fizinės permainos, susidomėjimas seksualumu, draugų svarba, kognityviniai pokyčiai, hormonų gamyba, lytiniai bruožai, ejakuliacija (14 m.), menstruacijos, socialinis vystymasis, tolstama nuo šeimos, bendraamžių įtaka, konfliktai, kasdieniniai reikalai.

Konfliktai

• Dauguma konfliktų nepakenkia santykiams, tačiau nuolatinės kovos gali turėti neigiamų pasekmių.
• Paauglystėje konfliktų būna daugiau nei vaikystėje ar suaugus.
• Konfliktas padeda atrasti naują vaidmenį šeimoje.

Moralės raidos teorija

• Pirmasis lygis: ankstyvoje vaikystėje, vengti bausmės arba gauti atlygį.
• Antrasis lygis: vėlyva vaikystė, ankstyva paauglystė, įstatymų ir socialinių taisyklių moralė.
• Trečiasis lygis: paauglystė ir bėliau, skelbti neginčijamas teises.

Suaugusieji

• Pokyčiai viduriniame amžiuje, moterims menopauzė.

Vyresnio amžiaus pokyčiai

• Vyresni žmonės/senatvė: silpnėja jutimai, imuninė sistema.

Socialinė raida

• Ankstyvas suaugusiųjų amžius: siekiama ilgalaikių santykių, šeimos ir karjeros kūrimas.
• Vidutinis amžius: prisidėjimas prie visuomenės gerovės, vidutinio amžiaus krizė, sumuštinio karta.
• Vyresnis amžius: socialinių ryšių mažėjimas dėl pensijos ar netekčių.

Biologiniai elgesio pagrindai

• Graikų mitologija: protas ar siela atsakingi už elgesį.
• Aristotelis manė, kad protas atlieka visas intelektines funkcijas ir yra širdies.
• Phineas Gage atvejis parodė asmenybės pokyčius po galvos traumos.

Nervų sistemos tyrimo priemonės

• Elektroencefalograma, rentgeno spinduliai, kompiuterinis tomografas, pozitroninė emisinė tomografija, magnetinis rezonansas.

Nervų sistema

• Centrinė (galvos ir nugaros smegenys) ir periferinė (somatinė – valinga, autonominė – automatinė).

Nervų sistemos dalys

• Autonominė nervų sistema: simpatinė (žadinanti) ir parasimpatinė (raminanti).

Smegenų kamienas

• Seniausia smegenų struktūra.
• Pailgosios smegenys reguliuoja širdies plakimą, kvėpavimą.
• Smegenėlės veikia mokymąsi, atmintį, raumenų veiklą ir valingus judesius.
• Gumburas paskirsto signalus.
• Tinklinis darinys kontroliuoja budrumą ir dėmesį.
• Smegenys gali apdoroti informaciją nesąmoningai.

Limbinė sistema

• Migdolas veikia agresiją ir baimę.
• Pagumburis kontroliuoja alkį, troškulį, temperatūrą ir lytinį elgesį.

Endokrininė sistema

• Pagumburis kūną reguliuoja elektrochemiškai ir išskirdamas hormonus.
• Hormonus išskiria endokrininės liaukos.

Antinksčiai

• Išskiria adrenaliną ir noradrenaliną, aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, gamina insuliną.

Skydliaukė

• Paima jodą iš maisto, paverčia jį trioksinu (T4) ir trijodtironinu (T3).

Endokrininė ir CNS sistemos

• Jos sąveikauja, jutiminiai dirgikliai gali sužadinti endokrininę sistemą.
• Endokrininė sistema gali pakeisti neuronų jautrumą.

Hormonai ir atmintis

• Gali paveikti mokymąsi ir atmintį.
• Emociškai jaudinančios istorijos lengviau atsimenamos.
• Adrenalinas gali pagerinti informacijos išlaikymą atmintyje.

Smegenų žievės funkcijos

• Judinamosios funkcijos.

Asociacinės sritys

• Yra kaktos skiltyje – leidžia vertinti ir planuoti.
• Apatinė dešiniosios smilkinio sklities dalis įgalina atpažinti veidus.
• Kalba priklauso nuo kelių žievės zonų.
• Kalbos sutrikimas - afazija.

Smegenų plastiškumas

• Smegenys gali persiorganizuoti funkcijas.
• Du atstatymo būdai: užauga daugiau jungčių arba pakeičiama funkcija.
• Sumažėja su amžiumi.

Smegenų pusrutuliai

• Asimetriški, o kairysis atsakingas už kalbos gramatiką ir loginius veiksmus.
• Dešinysis - už neverbalinius, emocinius veiksmus ir erdvinius ryšius.

Nervų sistema

• Tai elektrocheminė komunikacijos sistema, sudaryta iš milijonų neuronų.

Neuronų tipai

• Juntamieji (aferentiniai) neuronai siunčia informaciją iš kūno į nugaros ir galvos smegenis.
• Judinamieji (eferentiniai) neuronai siunčia nurodymus kūno audiniams iš CNS.
• Įterpiniai neuronai apdoroja informaciją.

Hermatoencifalinis barjeras

• Tai galvos smegenų apsauga nuo cheminių medžiagų.
• Parkinsono atveju žūsta dopaminą gaminančios nervinės ląstelės, tačiau dopaminas negali praeiti pro barjerą.

Raidos psichologija

• Apima fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę sritis.

Fizinė raida

• Visi kūno pokyčiai, veikiami genų ir maitinimosi, apima judėjimą ir maitinimą krūtimi ir kt.

Kognityvinė sritis

• Apima psichikos procesus žinioms įgyti: jutimus, suvokimą, vaizduotę, sprendimus, kalbą, atmintį ir mokymąsi.

Psichosocialinė sritis

• Apima temperamentą, asmenybę, socialinius įgūdžius, emocijas, kuriuos įtakoja kultūra ir visuomenė.

Raidos etapai

• Prenatalinė (iki gimimo) ir postnatalinė (po gimimo) raida.

Eriksono psichosocialinės raidos stadijos

• Yra 8 stadijos su specifinėmis užduotimis, kurių sėkmingas išsprendimas lemia žmogaus raidą.

Prenatalinė raida

• Teratogenai – žalingos medžiagos, pvz., alkoholis vaisiaus sindromui sukelti.

Kūdikis

• Kūdikiai turi ieškojimo refleksą ir gebėjimą orientuotis.
• Stimuliacija aktyvina vienus nervinius takus ir silpnina kitus.

Kūdikio atmintis

• Kūdikiška amnezija – neprisimename įvykių iki 3-4 gimtadienio, bet apie 7 metus amnezija mažėja.

Pažintinė raida (Piaget teorija)

• Schemos – pasaulio suvokimo būdai.
• Asimiliacija – naujo patyrimo įtraukimas į esamas schemas.
• Akomodacija – schemų pritaikymas naujiems patyrimams.

Sensomotorinė stadija

• Pasaulio supratimas per sąveiką su daiktais, nuolatinio objekto buvimas, nepažįstamų žmonių baimė.

Priešoperacinė stadija

• Egocentrizmas – negalėjimas suvokti daiktų kito asmens požiūriu, vaikas neturi tvermės sampratos.

Konkrečių operacijų stadija

• Vaikas pradeda suprasti, kad keičiantis formai, kiekis išlieka tas pats.

Formalių operacijų

• Perėjimas nuo konkretaus prie abstraktaus mąstymo, samprotavimai hipotetiniais teiginiais.

Sąmonės būsenos

• Tai nukreiptumas į objektą ir atrankinis dėmesys.
• Būsenos: įprastinė ir pakitusios (sapnai, haliucinacijos, priešmirtiniai regėjimai).

Miegas ir Sapnai

• Cirkadinis ritmas ir jo sutrikimai; para trunka apie 25 valandas.
• Yra 5 miego fazės ir REM miegas.

Miego sutrikimai

• Labai skiriasi miego poreikis.
• Nemiga – sunkumai užmigti.
• Stresas didina budrumą, migdomieji vaistai ir alkoholis veikia miegą.
• Narkolepsija – periodiškai užeinantys miego priepuoliai.
• Miego apnėja – kvėpavimo sustojimas ir knarkimas miegant.
• Naktinis siaubas – dažnas vaikams, sukelia išgąstį ir padažnina širdies ritmas.

Sapnai

• Akivaizdus sapno turinys yra tik simbolinė, cenzūruota slaptojo turinio atmaina.
• Sapnas tai psichikos apsauginis vožtuvas, kuris nekenksmingai išleidžia nepriimtinus jausmus.
• Dažnai sapnuojami erotiniai troškimai.

Narkotikų vartojimo teorijos

• Biologinės teorijos: alkoholikų vaikai turi didesnę riziką susirgti alkoholizmu.
• Paveldimas psichologinis polinkis į alkoholizmą.

Suvokimas

• Suvokimas yra daugiau nei pojūčiai.
• Regos pojūtis reikšmingesnis už kitus.
• Žmogus susieja pojūčius į "gelštatą" (visumą).

Formos suvokimas

• Figūra ir fonas.

Grupavimas

• Artumo, panašumo, ištisumo, uždarumo ir susietumo taisyklės.

Gylio suvokimas

• Trimačių objektų matymas.
• Binokuliniai signalai: akių konvergencija.

Monokuliniai signalai

• Santykinis dydis, sanklota, oro perspektyva, tekstūros gradientas, santykinis aukštis, santykinis judėjimas, tiesinė perspektyva, santykinis skaistis.
• Dydžio suvokimo pastovumas: suvokiame objektus kaip nepasikeitusius, nors gaunama informacija keičiasi.