NEORGANINĖS FARMACINĖS SUBSTANCIJOS - HALOGENAI IR JŲ JUNGINIAI SU ŠARMINIAIS METALAIS PDF
Document Details
Uploaded by Deleted User
Medicinos akademija
Tags
Related
- Inorganic Chemistry Module 7: Trace Elements PDF
- NEET Chemistry Notes, Chapter 25: Halogen Containing Compounds PDF
- NEORGANINĖS FARMACINĖS SUBSTANCIJOS; HALOGENAI IR JŲ JUNGINIAI SU ŠARMINIAIS METALAIS PDF
- Organic Chemistry II Lab 1 PDF
- Group 17- Halogens group PDF
- Inorganic Chemistry for Bio - Part 2 (Chapter 5-7) PDF
Summary
This document provides information about inorganic pharmaceuticals, focusing on halogens and their compounds with alkali metals. It includes details on chemical reactions, preparation methods, and uses in medicine. The document is part of an educational lecture or course material.
Full Transcript
NEORGANINĖS FARMACINĖS SUBSTANCIJOS HALOGENAI IR JŲ JUNGINIAI SU ŠARMINIAIS METALAIS Halogenai F2, Cl2, Br2 ir I2 vaidina svarbų vaidmenį gyvybiniuose procesuose. Visi halogenai halogenidų pavidale įeina į gyvų organizmų audinių sudėtį, pvz: chloro junginiai sutinkami beveik...
NEORGANINĖS FARMACINĖS SUBSTANCIJOS HALOGENAI IR JŲ JUNGINIAI SU ŠARMINIAIS METALAIS Halogenai F2, Cl2, Br2 ir I2 vaidina svarbų vaidmenį gyvybiniuose procesuose. Visi halogenai halogenidų pavidale įeina į gyvų organizmų audinių sudėtį, pvz: chloro junginiai sutinkami beveik visuose audiniuose, F2 - įeina į kaulų, dantų emalio sudėtį, Br2 - lokalizuojasi hipofizyje, kitose vidaus sekrecijos liaukose, I2 - skydliaukėje. Visi halogenai yra stiprūs oksidatoriai ypač F2 ir gryni, išskyrus I2, medicinoje nenaudojami. Medicinoje naudojami sekantys halogenų junginiai: 1. Halogenai su H2, atstovas HCl. 2. Halogenai su O2, atstovas chlorkalkės CaOCl2.( lot. pav. Calcaria chlorata) 3. Halogenai su šarminiais metalais - halogenidai KCl, NaCl, NaBr, KBr, KI, NaI Halogenų junginiai su H2 HCl-druskos rūgštis – vandenilio chlorido rūgštis Lot.pav. Acidum hydrochloricum - 25 Acidum hydrochloricum dilutum - 8,2-8,4 Bespalvis skaidrus skystis, lakus, turintis savotišką kvapą, visais santykiais maišosi su vandeniu ir spiritu. Tankis 1,122- 1,124 gr-cm3. Koncentracija 24,8-25,2% Gavimas 1. Elektrolizuojant vandeninį NaCl tirpalą. 1 reakcija (1skaidrė) -. Gautos vandenilio ir chloro dujos deginamos kontaktinėje krosnyje, į degiklį leidžiant abi dujas kartu. Susidaręs chloro vandenilis leidžiamas per vandens kolonėlę, kurioje susidaro druskos rūgštis. Šis pramoninis būdas leidžia gauti aukštos koncentracijos 35 - 36 druskos rūgštį. 2. Natrio chloridą veikiant sieros rūgštimi. 2 reakcija (1skaidrė). Tapatybės reakcijos Chlorido jonui atpažinti: 1. Reakcija su sidabro nitratu, susidaro vandenyje ir azoto rūgštyje netirpios baltos spalvos sidabro chlorido nuosėdos. Jos lengvai ištirpsta amoniako tirpale. 3 reakcija (1 skaidrė), nuo azoto rūgšties vėl atsiranda. Taip pat tirpsta amonio karbonate ir natrio tiosulfate. 2. Reakcija su mangano dioksidu. Kaitinant išsiskiria chloro dujos, turinčios budingą aštrų kvapą. 4 reakcija (1 skaidrė). Kiekybinė analizė Druskos rūgštis nustatinėjama neutralizacijos metodu, titruojant natrio šarmo tirpalu, indikatorius - metiloranžas. Taip pat galima išmatuoti tankį, pagal tankį lentelių pagalba nustatyti koncentraciją. 5 reakcija (1skaidrė) Vartojimas HCl vartojama esant nepakankamam skrandžio sulčių rūgštingumui, įeina į įvairių mikstūrų sudėtį. Medicinos praktikoje naudojant HCl turi būti laikoma stikliniuose induose su šlifuotais kamščiais, negalima laikyti labai šiltai, nes pradeda skirtis chloro vandenilio dujos. Jei recepte išrašyta HCl ir nenurodyta koncentracija, tai naudojama prask. 8,2-8,4 procento HCl. Halogenų junginiai su šarminiais metalais NaCl - natrio chloridas. Lot.pav. Natrii chloridum KCl - kalio chloridas Lot.pav. Kalii chloridum NaBr - natrio bromidas. Lot.pav. Natrii bromidum KBr - kalio bromidas. Lot.pav. Kalii bromidum NaI - natrio jodidas. Lot. pav. Natrii iodidum KI - kalio jodidas. Lot.pav. Kalii iodidum Visi šie preparatai yra balti kristaliniai milteliai (jodidai gelsvos spalvos), be kvapo, sūroko skonio, tirpsta vandenyje. Etanolyje ir glicerolyje tirpsta tik jodidai. Bromidai mažiau tirpūs etanolyje ir glicerolyje. Gavimas NaCl - plačiai sutinkamas laisvas jūros vandenyje. NaCl klodai kasami, tačiau juose daug priemaišų: SO4-, PO4-, Mg2+, Ca2+, Ba2+ druskų, todėl papildomai reikia jas valyti nusodinimo reakcijų pagalba. KCl - gaunamas iš mineralų Silvinito (KCl NaCl) arba Karnalito (KCl * MgCl2 * 6H2O). Iš jų KCl gaunamas flotacijos principu. Bromidai ir jodidai gaunami neorganinės sintezės metodu. Egzistuoja keli pramoniniai bromidų ir jodidų gavimo būdai, vienas iš jų veikiant bromu arba jodu geležies drožles. 1,2 reakcijos (2 skaidrė). Bromidams gauti plačiai naudojamas būdas veikiant bromą su natrio karbonatu ir natrio formiatu. 3 reakcija (2 skaidrė). Taip pat bromidus galima gauti bromą leidžiant per karštą natrio arba kalio šarmo tirpalą. 4 reakcija (2 skaidrė). Tačiau pastarojo metodo trūkumas, kad susidaro nuodingas kalio bromatas, kuris pašalinamas su aktyvuota anglimi. Tapatybės reakcijos Nustatant halogenidų tapatybę atliekamos kokybinės reakcijos katijonams ir anijonams. Na+ jonams - 1. Liepsnos dažymo reakcija. Nudažo liepsną geltona spalva, o žiūrint pro mėlyną stiklą - purpurine spalva. 2. Reakcija su zinkouranilacetatu, acto rūgšties aplinkoje, gaunamos žaliai - geltonos zinko uronilacetato kristalinės nuosėdos. 5 reakcija (2 skaidrė) + K jonams - 1. Liepsnos dažymo reakcija. Nudažo liepsną violetine spalva. 2. Reakcija su vyno rūgštimi, acto rūgšties aplinkoje, susidaro baltos spalvos (kalio tartrato) kristalinės nuosėdos, tirpstančios mineralinėse rūgštyse ir šarmuose. 6 reakcija (2 skaidrė) 3. Reakcija su natrio heksanitrokobaltiatu (III), acto rūgšties aplinkoje, susidaro geltonos kristalinės nuosėdos. 7 reakcija (2 skaidrė) 4. Reakcija su perchlorato rūgštimi, susidaro baltos nuosėdos 8 reakcija (2 skaidrė) Halogenidų jonams - Visi halogenai identifikuojami naudojant sidabro nitratą. Susidaro sunkiai tirpstančios sidabro halogenidų druskos, kurios skiriasi pagal spalvą ir tirpumą. Sidabro chloridas - baltos varškės pavidalo nuosėdos, tirpsta amoniake, amonio karbonate ir natrio tiosulfate. Sidabro bromidas - šviesiai geltonos nuosėdos, tirpsta natrio tiosulfate, sunkiai tirpsta amonio karbonate ir amoniake. Sidabro jodidas - geltonos nuosėdos, tirpsta tik natrio tiosulfate, netirpsta amonio karbonate ir amoniake. 1 reakcija (3 skaidrė) Halogenidus galima oksiduoti iki halogenų ir pagal chloroformo sluoksnio nudažymą galima nustatyti koks tai halogenas. Bromas nudažys geltonai ruda spalva, jodas - violetine, chloras nekeis spalvos. Oksidatoriais naudojami kalio permanganatas, vandenilio peroksidas, natrio nitritas. Reakcija vyksta rūgščioje terpėje. 2 reakcija (3 skaidrė) Jodidas oksiduojasi pirmas, kai neliks jodido permanganatas oksiduoja bromidą, toliau lašinant kalio permanganatą susidaro vandeninis sluoksnis, kuriame su sidabro nitratu surasime chloridą. Kiekybinė analizė Chloridai ir bromidai kiekybiškai nustatinėjami 1. Argentometriniu Moro metodas. Titrantas sidabro nitrato tirpalas, indikatorius kalio chromatas. Titranto perteklius reaguoja su indikatoriumi sudarydamas plytų spalvos nuosėdas. 3 reakcija (3 skaidrė). Titravimas turi būti atliekamas neutralioje terpėje, nes kai pH rūgšti CrO42- jonai pereina į bi Cr2O72-,jonus kuris neturi indikatorinių savybių. O kai pH šarminis - sidabro nitratas su šarmais sudaro juodos spalvos sidabro oksidą. 4 reakcija (3 skaidrė). Moro metodas netinka jodidams nustatinėti, nes sidabro jodidas yra pats geltonos spalvos ir adsorbuoja CrO42- jonus. 2. Argentometrinis Folhardo metodas (atvirkštinis). Titrantas amonio rodanidas, indikatorius geležies amonio alūnas. Į halogenidų tirpalą pilamas sidabro nitrato perteklius, po to nesureagavęs sidabro nitrato kiekis nutitruojamas amonio rodanido tirpalu iki rausvos spalvos. Titravimas atliekamas rūgščioje terpėje. Dažniausiai metodas taikomas bromidų ir jodidų nustatymui, rečiau chloridams nes sidabro chloridas daugiau tirpus. 5 reakcija (3 skaidrė) 3. Argentometrinis Fajanso metodas. Dažniausiai taikomas jodidams nustatyti. Titrantas sidabro nitratas, adsorbciniai indikatoriai natrio eozinatas, bromfenolo mėlis, fluoresceinas. 6 reakcija (3 skaidrė) 4. Merkurimetrinis metodas. Naudojamas visiems halogenidams nustatyti. Šis metodas yra jautresnis už argentometrinį. Gaunamas labai aiškus spalvų pasikeitimas ekvivalentiniame taške. Trūkumas, kad gysidabrio junginiai nuodingi. Titrantas dvivalenčio gyvsidabrio nitratas. Indikatorius natrio nitroprusidas, difenilkarbazonas. Šis metodas priklauso prie nusodinimo metodų ir remiasi mažai disocijuotų gyvsidabrio junginių susidarymu. Titruojant chloridus ir bromidus dažniausiai naudojamas difenilkarbazonas, kuris su gyvsidabrio jonais sudaro violetinės spalvos kompleksinius junginius. Titravimas atliekamas rūgščioje terpėje, todėl įlašinama keli lašai praskiestos azoto rūgšties. Nustatinėjant jodidus titruojame be indikatoriaus iki raudonų gyvsidabrio jodido nuosėdų susidarymo. 7 reakcija (3 skaidrė) Vartojimas NaCl - dažniausiai naudojamas izotoninio NaCl gamybai 0,9. Be jo ruošiami hipertoniniai NaCl tirpalai 3, 5, 10 vartojami esant plaučių, žarnyno, skrandžio kraujavimas, padidėjusiai diurezei. KCl - vartojamas kaip antiaritminis vaistas, kaip kalio jonų šaltinis. Dažniausiai 10 tirpalai arba dengtos tabletės, nes veikia dirginančiai skrandžio gleivinę. NaBr, KBr - vartojami kaip raminančios priemonės, esant neurozėms. Įeina į mikstūrų sudėtį, taip pat gaminami 5, 10, 20 tirpalai. Jodidai - naudojami esant skydliaukės sutrikimams, trūkstant jodo, bronchinės astmos atveju. Gaminami tepalai nuo gliaukomos, kataraktos. Chloridai, bromidai, jododai turi būti laikomi gerai uždarytuose induose, sausoje, apsaugotoje nuo saulės vietoje. Jodidai laikomi tamsaus stiklo taroje, kitaip jie gelsta. Natrio jodidas mažiau patvarus laikymui negu kalio jodidas, be to natrio jodidas labiau hidroskopinis. Jodas ir jo preparatai I2 - Jodas lot. pav. Iodum Spiritinis jodo tirpalas lot. pav Soliutio iodi spirituosa 5 Spiritinis jodo tirpalas lot. pav Soliutio iodi spirituosa 10 Jodas atrastas 1811m. jūrų dumbliuose prancūzų Farmak ir Kentua. Jis plačiai paplitęs gamtoje: sutinkams jūros vandenyje, žemėje, augaluose ir gyvuose organizmuose, įeina į Čilės salietros sudėtį. Gana nemažai jodo randama naftos grežinių vandenyje. Ilgą laiką jodas buvo gaunamas iš jūros dumblių Tiščenkos metodu: dumbliai džiovinami, deginami ir jodas iš pelenų ekstraguojamas vandeniu, valomas sieros rūgštimi ir geležies trichloridu, mangano oksidu oksiduojamas iki laisvo jodo. Tačiau šiuo būdu jodo buvo gaunama labai nedaug. Kitas būdas - iš Čilės salietros (NaIO3) veikiant ją natrio sulfitu, išsiskiria laisvas Jodas. Pagrindinis būdas gauti jodą - naftos grežinių vanduo (Madisono būdas 1924m.). Naftos grežinių vandenyje jodas yra jodidų pavidale. Pradžioje jodidus oksiduojame iki laisvo jodo 1 reakcija (4 skaidrė). Paskui laisvas jodas adsorbuojamas anglimi, po to vėl pervedamas į jodidus, vėl oksiduojamas iki laisvo jodo, o gryninimui atliekama sublimacija. Jodas yra pilkai juodi su metaliniu blizgesiu plokštelių pavidalo kristalai, lakūs, šildant skiriasi violetiniai jodo garai, netirpsta vandenyje, neblogai tirpsta spirite, glicerolyje, chloroforme, vandeniniuose kalio jodido tirpaluose, nes susidaro polijodidai K[J3]. Tapatybės reakcijos 1. Jodas nudažo krakmolo kleisterį mėlyna spalva 2. Reakcija su natrio tiosulfatu - išnyksta jodo spalva 2 reakcija (4 skaidrė). Ši reakcija naudojama ir kiekybiniam nustatymui. kaip titrantas naudojamas natrio tiosulfatas. Vartojimas Jodas pasižymi priešmikrobiniu veikimu (stipriu baktericidiniu bei aktyvus prieš virusus, grybelius, pirmuonis), turi būti laikomas gerai uždarytuose induose, sausoje, tamsioje vietoje. Indų negalima uždaryti kamštienos kamščiais, nes jodas juos "sugraužia". 10 jodo tirpalai gaminami tiesiog jodą tirpinant spirite,o 5 tirpalas gaminamas pridedant 2 kalio jodido. Jodo tirpalas vandeniniame kalio jodido tirpale vadinamas Liugolio tirpalu. Laikymui patvaresni tirpalai kur įdėta kalio jodido. 10 jodo tirpalas nepatvarus, nes susidaro aldehidų ir rūgščių priemaišos 3 reakcija (4 skaidrė) Jodo tirpalai naudojami kaip antiseptinė priemonė. Deguonis lot.pav, Oxygenium Pirmą kartą gautas 1772m. mokslininko Šeele. Tai vienas iš labiausiai gamtoje paplitusių elementų: ore - 23, vandenyje - 89, žmogaus organizme - 65. Deguonis gaunamas įvairiais būdais: 1. Frakcionuojant suskystintą orą. 2. Elektrolizuojant vandenį 3. Natrio peroksidą veikiant vandeniu 4 reakcija (4 skaidrė) 4. Laboratorijoje deguonis gaunamas veikiant Bertoleto druską. Katalizatorius mangano oksidas. 5 reakcija(4 skaidrė Prieš panaudojant medicinoje deguonis turi būti gryninamas: pradžioje praleidžiant pro šarmus, paskui pro vandenį. Deguonis bespalvės, be kvapės dujos sunkesnės už orą, energingai palaiko degimą. Sumaišius lygiomis dalimis azoto monoksidą ir deguonį skiriasi rudi azoto dioksido garai 6 reakcija (4 skaidrė) Medicinos praktikoje naudojant deguonį reikia patikrinti ar nėra priemaišų: 1. Rūgščių priemaiša, kuri patikrinama kolorimetrijos metodu, naudojant metilo raudą kaip indikatorių 2. Anglies monoksido priemaiša - deguonis praleidžiamas pro amoniakinį sidabro nitrato tirpalą. Susidaro pilkos nuosėdos 7 reakcija (4 skaidrė) 3. Anglies dioksido priemaiša tikrinama deguonį praleidžiant per kalcio hidroksido ir bario sulfato tirpalą 8 reakcija (4 skaidrė) 4. Azoto oksido priemaiša patikrinama praleidžiant deguonį per šarmo tirpalą, o po to per parūgštintą kalio jodido tirpalą. Įpylus krakmolo kleiserio, pamėlynuoja, tai rodo, kad yra priemaišų 9 reakcija (4 skaidrė) 5. Chloro priemaiša. Deguonį leidžiam per kalio jodido tirpalą išsiskyręs jodas krakmolą nudažys mėlyna spalva 10 rekacija (4 skaidrė) Kiekybinis nustatymas Gempelio metodas išnaudojant oksidacines deguonies savybes. Specialiame Gempelio inde deguonis leidžiamas per sugeriantį tirpalą sudarytą iš amonio chlorido ir amoniako mišinio. Ten pat patalpinama varinė 0,8mm. viela. Deguonis oksiduoja varį, o susidaręs vario oksidas tuoj pat reaguoja su sugeriančio mišinio komponentais. Deguonies kiekis negali būti mažesnis negu 98,5. Likusius 1,5 sudaro azoto ir inertinių dujų priemaišos. 11 reakcija (4 skaidrė) Laikymas. Deguonis laikomas 27-50 litrų plieniniuose balionuose nudažytuose mėlyna spalva, spaudimas 120-150 atmosferų. Laikomi šaltoje patalpoje. Reduktoriaus kranelių negalima tepti riebalais, tepimui tinka talkas. Iš vaistinės galima parduoti specialias pagalvėles. Vartojamas esant deguonies trūkumui, apsinuodijus chloru, anglies monoksidu. Kvėpavimo palaikymui naudojamas negrynas, bet mišinys su oru arba su 5 anglies dioksidu. Išgrynintas vanduo lot.pav. Aqua purificata Žiūrėti laboratorinių darbų knygutėje. Vandenilio peroksidas lot.pav. Hydrogenii peroxydi diluta 3 H2O2 Žiūrėti laboratorinių darbų knygutėje. Magnio peroksidas lot.pav. Magnesii peroxidum MgO2 + MgO Tai lengvi, balti milteliai, netirpsta vandenyje, bet tirpsta rūgštyse skiriantis burbuliukams (vandenilio peroksidui). Gavimas Magnio oksidą veikiant vandenilio peroksidu 1 reakcija (5 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1.Užpylus rūgšties skirsis vandenilio peroksidas, kuriam galima alikti visas vandenilio peroksidui būdingas reakcijas (žiūrėti vanden.peroksid. darbų knyg). Magnio jonui 1. Magnio peroksidą veikiam rūgštimis, susidariusį magnio chloridą veikiam natrio hidrofosfato tirpalu dalyvaujant amonio chloridui ir amoniakui. Susidaro baltos magnio amonio fosfato nuosėdos. Amoniakas pilamas tam, kad ištirpintų reakcijos metu susidarantį magnio hidroksidą. 2 reakcija (5 skaidrė) Kiekybinė analizė Dažniausiai taikomas permanganatometrijos metodas. Preparatas ištirpinamas druskos arba sieros rūgštyje, gaunamas vandenilio peroksidas, kuris titruojamas kalio permanganatu iki rožinės spalvos (žiūrėti darbų knygutėje vandenilio peroksido kiekybinė analizė). Magnio jonams nustatyti taikomas kompleksonometrijos metodas( plačiau bus prie magnio preparatų). Vartojimas - kadangi magnio peroksidas yra kombinuotas preparatas, tai tuo pagrįstas ir jo veikimas: antiseptinis veikimas dėl magnio dioksido, o magnio oksidas kaip rūgštingumą mažinanti priemonė. Naudojama esant skrandžio, žarnyno susirgimams. Tabletės 0,25-0,5 Laikymas - sausoje, tamsioje vietoje, gerai uždarytuose induose, kambario temperatūroje, drėgmės poveikyje gali susidaryti hidratai MgO2 * H2O; MgO2 * 2H2O Siera ir jos junginiai Randama plaukuose, raumenyse, kasoje, įeina į amino rūgščių sudėtį, katalizuoja įvairias fermentines reakcijas. Tai būtinas elementas žmogaus organizmui. Gamtoje sutinkama klodų ir junginių pavidale: FeS2 (piritas), PbS (švino blizgis), natrio sulfatas, magnio sulfatas, kalcio sulfatas. Savybės - geltonos spalvos kristalinė medžiaga (amorfinė), lydosi prie 114-119 t, vandenyje netirpsta, gerai tirpsta anglies disulfide, riebaliniuose aliejuose, lengvai tirpsta šarmuose. 3 reakcija (5 skaidrė) Medicinoje naudojami sekantys sieros preparatai: 1. Valyta siera, lot. pav. Sulfur depuratum. Valymo tikslais siera sumaišoma su amonio hidroksidu (NH4OH) ko pasekoje siera išvaloma (filtruojant) nuo kenksmingų arseno priemaišų (Amonio arsenato (NH4)3AsO4, Amonio arsenito (NH4)3AsO3 ir kitų) ir gaunama išvalyta siera. 2. Nusodinta siera lot. pav Sulfur praecipitatum. Gaunama malant valytą sierą koloidiniuose malūnuose. Tai šviesiai geltonos spalvos amorfiniai milteliai, tirpumas kaip ir sieros. Tapatybės reakcijos 1. Sierą deginant degiklio liepsnoje, liepsnos kraštai nusidažo mėlyna spalva ir jaučiamas SO2 kvapas. 2. Sierą tirpinant karštame piridine ir įlašinus kelis lašus natrio hidro karbonato dar pavirinus tirpalas nusidažo mėlyna arba žalia spalva. Kiekybinė analizė Siera ištirpinama spiritiniame kalio šarmo tirpale, spiritas nudestiliuojamas, prie sauso likučio pridedame peroksido, kuris tiosulfatus, polisulfidus suoksidina iki sulfatų. Spiritinio kalio šarmo tirpalo imamas tikslus kiekis. Perteklius nutitruojamas rūgštimis. 4 reakcija (5 skaidrė) Vartojimas - Siera pasižymi keratolitiniu poveikiu, silpnomis antiseptinėmis, priešgrybelinėmis savybėmis. Nusodinta siera vartojama 5, 10 daugiakomponenčių tepalų pavidale, gryna gali būti naudojama pabarstams esant odos susirgimams. N2 Azoto junginiai lot. pav. Nitrogenium Azotas buvo žinomas jau 1742m. Jis sudaro 78 oro tūrio. Tai pagrindinė baltymų sudedamoji dalis. Tai bespalvės, bekvapės dujos, nepalaiko degimo ir kvėpavimo. Grynas azotas panaudojamas pneumotorokso operacijų metu. Iš azoto junginių medicinoje naudojami: N2O - diazoto oksidas lot. pav. Dinitrogenii Oxidum Tai bespalvės, sunkesnės už orą dujos, budingo kvapo, saldoko skonio. Azoto suboksidas maišosi su vandeniu, tirpsta spirite, eteryje. Kaip ir deguonis palaiko degimą. Kadangi preparatas naudojamas narkozei, svarbu patikrinti priemaišų buvimą (žr.prie deguonies). Gavimas - Diazoto oksidas N2O pirmą kartą buvo gautas 1776m Pristlio,o fiziologinį aktyvumą nustatė Devi 1. Termiškai veikiant (t 200-240 C) amonio nitratą 1 reakcija (6 skaidrė). Būtina griežtai laikytis temperatūrinio rėžimo. Prie žemesnės temperatūros susidaro amoniakas, azoto oksidas ir dioksidas. Esant temperatūrai aukštesniai negu 300 laipsnių vyksta labai audringas skylimas ir gali įvykti sprogimas. 2. Sulfamininę rūgštį veikiant azoto rūgštimi 2 reakcija (6 skaidrė) Vartojimas - mišinys 70 diazoto oksido su 30 deguonies naudojama inhaliacinei narkozei, t.y. bendrajai anestezijai sukelti. Pasižymi silpnomis anestetinėmis ir stipriomis analgetinėmis savybėmis bei sukelia raumenų relaksaciją. Jis greitai pasišalina iš organizmo, todėl neiššaukia įvairių reakcijų. Laikymas - laikomas 10 litrų balionuose, nudažytuose pilka spalva. NaNO2 - natrio nitritas lot. pav. Natrii nitris Balti arba gelsvi higroskopiniai kristaliukai, lengvai tirpsta vandenyje, sunkiai spirite. Gavimas 1. Redukuojant išlydytą natrio nitratą su švinu 3 reakcija (6 skaidrė) 2. Azoto dioksidą veikiant natrio karbonatu 4 reakcija (6 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1. Visos natrio jonui atpažinti reakcijos (liepsnos, su zinko uranil acetatu) 2. Natrio nitritą veikiant sieros rūgštimi skiriasi raudonai - rudi azoto dioksido dūmai 5 reakcija (1 skaidrė) 3. Reakcija su difenilaminu rūgščioje aplinkoje susidaro mėlynos spalvos difenilbenzidino amonio druska 6 reakcija (6 skaidrė) 4. Druskos rūgšties aplinkoje paveikus fenazonu susidaro graži žalia spalva dėl nitrozo fenazono 7 reakcija (6 skaidrė) Paveikus stipriais oksidatoriais, natrio nitritas būna kaip reduktorius 8 reakcija (6 skaidrė) Jei panaudosime reduktorius (jodidą, bromidą) natrio nitritas bus oksidatorius 9 reakcija (6 skaidrė) Šios dvi reakcijos panaudojamos kiekybinei natrio nitrito analizei. Tiesiogiai titruoti kalio permanganatu ir sieros rūgštimi negalima, nes vyks reakcija su natrio nitritu ir skirsis rudi azoto dioksido garai. Kiekybinė analizė 1. Jodometrijos metodas. Išnaudojant redukcines natrio nitrito savybes preparatą veikiame pertekliumi titruoto kalio permanganato tirpalo. Reakcija vykdoma rūgščioje terpėje. Procesas vyksta apie 20 minučių, po to perteklius kalio permanganato nustatomas jodometriškai, įpilant kalio jodido. 10 reakcija (6 skaidrė). Vartojimas - natrio nitritas naudojamas apsinuodijus cianidais (anksčiau kaip kraujagysles plečiantis preparatas). Didelės natrio nitrito dozės - nuodingos (sukelia methemoglobinemiją). Laikymas - turi būti laikomas oranžinio stiklo induose, nes yra higroskopiškas. Nesilaikant saugojimo taisyklių preparatas geltonuoja, kadangi skiriasi azoto dioksidas. NH4OH, NH3 - amoniakas lot. pav. Solutio ammonii caustici Bespalvis, skaidrus,lakus skystis, aštraus kvapo. Lengvai maišosi su vandeniu ir spiritu. Gavimas 1. Amonio chloridą veikiant kalcio hidroksidu 1 reakcija (7 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1. Charakteringas kvapas 2. Reakcija su druskos rūgštimi, skiriasi smulkūs balti dūmai 2 reakcija (7 skaidrė) 3. Reakcija su gyvsidabrio dichloridu, susidaro baltos gyvsidabrio amido chlorido nuosėdos 3 reakcija (7 skaidrė) 4. Reakcija su Neslerio reagentu, oranžinė spalva 4 reakcija (7 skaidrė) Kiekybinė analizė - Neutralizacijos metodas. Titrantas druskos arba sieros rūgštys. Indikatorius metiloranžas Vartojimas - išoriškai (nualpus), įeina į įvairių vaistų sudėtį, pvz: "Anyžiaus lašai" Laikymas - gerai uždarytuose induose, negalima jų uždaryti kamštienos kamščiais, nes amoniakas juos "sugraužia". Bismutas ir jo junginiai Bismuto subnitratas lot.pav. Bismuthi subnitras Grynas bismutas medicinoje nenaudojamas, plačiau naudojama neorganinė jo druska - bismuto subnitratas (dar g. b. vartojamas Bismuto subkarbonatas). Tai balti amorfiniai milteliai, sunkūs, netirpsta nei vandenyje, nei spirite, o ištirpsta prakiestose rugštyse. Jį suplakus su vandeniu ir patikrinus vandeninio ekstrakto terpė - ji yra rūgšti (sudrėkinus mėlyną lakmuso popierėlį, šis paraudonuoja), nes vandens poveikyje vyksta hidrolizė, išsiskiria nitrato rūgštis, kuri ir duoda rūgščią reakciją Ši savybė naudojama bismuto subnitratui atpažinti 5 reakcija (7 skaidrė) Gavimas - gryną, be priemaišų, metalinį bismutą veikiant koncentruota nitrato rūgštimi. Po to susidaręs tirpus bismuto nitratas veikiamas karštu vandeniu ir gauname netirpų vandenyje bismuto subnitratą 6 reakcija (7 skaidrė). Nuosėdos yra praplaunamos vandeniu ir džiovinamos 30 laipsnių temperatūroje. Tapatybės reakcijos 1. Žiūrėti 5 reakciją 2. Kaitinant preparatą milteliai nusidažo geltona spalva ir skiriasi geltonai - rudos azoto dioksido dujos 7 reakcija (7 skaidrė) 3. Ištirpiname preparatą druskos rūgštyje ir įpilame natrio sulfido tirpalo, atsiranda juodai - rudos nuosėdos 8 reakcija (7 skaidrė) 4. Ištirpiname preparatą druskos rūgštyje ir įpilame kalio jodido tirpalo, išsiskiria juodos bismuto jodido nuosėdos, kurios tirpsta kalio jodido pertekliuje duodamos oražinę tirpalo spalvą 9 reakcija (7 skaidrė) Kiekybinė analizė - Kompleksonometrijos metodas. Titrantas Trilonas B (etilendiaminotetraacto rūgšties dinatrio druska), indikatorius pirokatecholio violetinis. Titravimas atliekamas rūgščioje terpėje, todėl preparatą tirpiname nitrato ar perlchlorato rūgštyje. Iki titravimo indikatorius su bismuto jonais sudaro gerai tirpstantį vandenyje (nepatvarų), mėlynos spalvos kompleksinį junginį. Indikatoriaus kompleksas su bismuto jonu yra mažiau patvarus negu su Trilono B, todėl titruojant Trilonas B suriša bismuto joną į labiau patvarų kompleksą neturintį spalvos. Ekvivalentiniame taške išsiskiria laisvas indikatorius , kuris nudažo tirpalą geltona spalva 1 reakcija (8 skaidrė) Vartojimas - Bismuto subnitratas naudojamas kaip sutraukianti, antiseptinė, antacidinė priemonė esant įvairiems skrandžio, žarnyno sutrikimams (dispepsija, diarėja). Vartojamas miltelių ir tablečių pavidale. Dozės nuo 0,25g iki 0,5g. Laikymas - gerai uždarytuose induose. Sausoje, tamsioje vietoje. Drėgmės ir šviesos poveikyje hidrolizuojasi (skyla) į azoto rūgštį ir azoto oksidus.. Anglis ir anglies rūgšties dariniai Anglis yra plačiai paplitęs gamtoje elementas. Anglis sutinkamas laisvam pavidale (grafitas, deimantai) ir įeina į įvairių mineralų, karbonatų pavidale, sudėtį. Taip pat anglis yra visų organinių junginių sudedamoji dalis. C - aktyvintoji anglis lot. pav. Carbo activatus Gavimas 1. Deginant medieną. Tokia anglis vadinama medienos anglis - Carbo Ligni Ji turi apie 90 anglies 2. Deginant organines medžiagas: kaulus, kraują ir kitas gyvulines liekanas Tokia anglis vadinama gyvulinė anglis - Carbo animalis Ji turi apie 10 anglies 3. Aktyvuota anglis naudojama medicinoje praktikoje gaunama medienos ir gyvulinę anglį veikiant vandens garais 800 laipsnių temperatūroje. Proceso metu padidėja porų skaičius, pasišalina dervinės medžiagos, taigi padidėja adsorbcinės savybės. Savybės - tai juodi, bekvapiai ir beskoniai kristaliniai milteliai, aukšto dispersiškumo laipsnio - pasižymi dideliu paviršiumi, todėl medicinoje naudojamas kaip adsorbentas. Netirpsta vandenyje ir kituose tirpikliuose. Šildant su sieros rūgštimi susidaro CO2, kurį praleidus pro bario hidroksidą, jis susidrumščia. Anglis pasižymi redukcinėmis savybėmis pvz. švino oksidą anglis redukuoja iki švino. PbO + C = Pb + CO Medicinoje naudojama aktyvintoji anglis neturi turėti geležies, arseno, chloro, sulfatų, sunkiųjų metalų priemaišų. Anglies adsorbcinės savybės patikrinamos: 0,1gr anglies patalpinama į kolbutę, įpilama 16 mililitrų 0,15 metileno mėlio tirpalo ir plakama 15 minučių, po to filtruojama. Filtratas turi būti bespalvis. Vartojimas - Išleidžiamos aktyvintosios anglies tabletės, kurios turi didelį vidinio paviršiaus plotą ir virškinimo trakte gali adsorbuoti kenksmingas arba netinkamas medžiagas (todėl naudojamos apsinuodijus, padidėjus rūgščių kiekiui skrandyje, susirinkus daug dujų). Kaip adsorbentas vartojama 1-2g. 3kartus per dieną, o apsinuodijus apie 20-30g. Laikymas - gerai uždarytuose induose, sausoje vietoje. NaHCO3 - Natrio hidrokarbonatas lot.pav. Nartii hydrocarbonas Balti kristaliniai milteliai, tirpūs vandenyje. Vandeniniai tirpalai yra silpnai šarminės reakcijos. Šildant natrio hidrokarbonatas palaipsniui skyla ir susidaro natrio karbonatas 1 reakcija (9 skaidrė) Gavimas 1. Natrio hidrokarbonatas buvo atrastas 1801m. mokslininko Roze. Gaunamas išvalytą kristalinį natrio karbonatą prisotinant anglies dioksidu 2 reakcija (9 skaidrė) 2. Amoniaką veikiant anglies dioksidu ir vandeniu 3 reakcija (9 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1. Atliekamos visos reakcijos natrio jonui atpažinti (liepsnos, su zinko uranilacetatu) 2. Paveikus mineralinėmis rūgštimis, pvz. druskos rūgštimi skiriasi anglies dioksido burbuliukai CO2 4 reakcija (9 skaidrė) 3. Kadangi karbonatų ir hidrokarbonatų fizinės savybės labai panašios, todėl svarbu atskirti karbonatus nuo hidrokarbonatų. Atskyrimui galima naudoti reakciją su prisotintu magnio sulfato tirpalu. Susidaro baltos spalvos bazinio magnio karbonato nuosėdos. Hidrokarbonato jonas nuosėdas sudaro tik šildant mišinį, o karbonato jonas jau kambario temperatūroje 5 reakcija (9 skaidrė) 4. Kitas būdas atskirti karbonatus nuo hidrokarbonatų. Pasigaminame 01,N karbonato ir hidrokarbonato tirpalus į kuriuos įlašiname indikatoriaus fenolftaleino. Esant karbonatui tirpalas nusidažo raudonai - violetine spalva, o hidrokarbonato tirpalas lieka bespalvis arba nusidažo silpnai rožine spalva. Tokį tirpalą šildant spalva intensyvėja. Kiekybinė analizė - Neutralizacijos metodas, titrantas druskos rūgštis, indikatorius metiloranžas 6 reakcija (9 skaidrė) Vartojimas - Natrio hidrokarbonatas vartojamas kaip antacidinė priemonė, esant padidintam skrandžio rūgštingumui. Įeina į mineralinio vandens, įvairių mikstūrų kurios gerina atsikosėjimą sudėtį. 0,5 - 2 tirpalai naudojami skalavimams, inhaliacijoms, akių plovimams patekus į jas rūgštims. Išleidžiama miltelių ir tablečių pavidale. Laikymas - gerai uždarytuose induose, sausoje vietoje, nes drėgnose sąlygose natrio hidrokarbonatas virsta natrio karbonatu. Li2CO3 - Ličio karbonatas lot.pav. Lithii carbonas Lengvi, balti milteliai lengvai tirpsta vandenyje, netirpsta spirite. Vandeninis tirpalas turi šarminę reakciją, fenolftaleinas nusidažo violetine spalva. Gaunamas iš mineralų. Būna oksido pavidale, tada veikiam karbonatu. Tapatybės reakcijos 1. Ličio jonai liepsną nudažo raudona spalva 2. Paveikus mineralinėmis rūgštimis, pvz. druskos rūgštimi skiriasi anglies dioksido burbuliukai CO2 7 reakcija (9 skaidrė) 3. Veikiant natrio hidro fosfatu ir amoniaku skiriasi baltos spalvos nuosėdos. Amoniakas pilamas, kad ištirpintų susidariusį hidroksidą 8 reakcija (9 skaidrė) 4. Prisotinti šaldant ličio karbonato tirpalai juos šildant drumsčiasi. Vartojimas - Tai ličio jonų šaltinis, kurie organizme konkuruoja su Na jonais. Vartojamas psichiatrijos praktikoje gydant įv. manijas, bipolinius sutrikimus ir depresijas. Vartojamas tablečių ar syrupo formomis. Laikymas - gerai uždarytuose induose. Boras ir jo junginiai Pirma kartą boras buvo gautas Gei-Liusako ir Tenaro 1808 metais. Boras gamtoje sutinkamas įvairių junginių pavidale (vulkaninėse vietose) tai: Boro r. - H3BO3, Borakso - Na2B4O7, Ašaritas - Mg2B2O5 * H2O, Boro kalcitas - CaB4O7 * 4H2O 1 piešinys (10 skaidrė) Šie junginiai randami Kaukaze, Kryme, Urale, Kazakstane Šiuo metu medicinoje plačiau vartojami du preparatai tai: boro rūgštis ir natrio tetraboratas (boraksas) H3BO3 - Boro rūgštis lot pav. Acidum boricum Bespalviai, blizgantys, smulkūs kristaliniai milteliai arba plokštelės, liečiant pirštais jaučiamas riebumas. Sunkiai tirpsta šaltame vandenyje, neblogai tirpsta karštame vandenyje, spirite ir glicerolyje. Gavimas 1. Pagrindinis pramoninis boro rūgšties gavimo būdas yra mineralą ašaritą veikiant koncentruota sieros rūgštimi 2 reakcija (10 skaidrė) Šiuo metodu gauta boro rūgštis būna užteršta sulfato priemaiša. 2. Vaistinis (švaresnis) boro rūgšties preparatas gaunamas veikiant karšta druskos rūgštimi natrio tetraboratą arba boro kalcitą 3 reakcija (10 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1. Kaitinant boro rūgšties kristalus šie palaipsniui netenka vandens, dėl to pradžioje susidaro metaboro rūgštis (prie 100 C), po to tetraboro rūgštis, toliau kaitinant susidaro boro oksido likutis 4 reakcija (10 skaidrė) 2. Veikiant boro rūgštį etanoliu ir koncentruota sieros rūgštimi susidaro boro rūgšties etilo esteris, kuris nudažo liepsną ryškiai žalia spalva. 5 reakcija (10 skaidrė) 3. Kurkumo popierėlio reakcija. Kurkumo popierėlis sumirkomas boro rūgšties tirpalu ir praskiesta druskos rūgštimi ir išdžiovinamas, jis nusidažo rožine spalva. Paveikus amoniaku ar jo garais spalva pereina į žaliai - juodą. Popierėlyje esantis kurkuminas paveiktas boro rūgšties sudaro kompleksą – rozocianiną 6 reakcija (10 skaidrė) 4. Reakcija su alizarinu. Silpnai rūgščioje aplinkoje paveikus boro rūgštimi, po to šarmais atsiranda geltona spalva. Kiekybinė analizė - Boro rūgštis yra silpna rūgštis, todėl tiesiogiai titruojant natrio šarmu susidaro meta, tetra boro rūgštys, kurios hidrolizuojasi, vėl sudarydamos boro rūgštį ir ekvivalentinis taškas pasiekiamas ankščiau. Tam kad būtų sustiprintos boro rūgšties savybės pridedama daugiahidroksilio alkoholio (glicerolio, manito, sorbito), tuomet susidaro digliceriloboro rūgštis, kuri pasižymi stipriomis rūgštinėmis savybėmis ir ją galima tiksliai nutitruoti natrio šarmu, naudojant indikatorių - fenolftaleiną 1 reakcija (11 skaidrė) Vartojimas - boro rūgštis vartojama kaip antiseptikas, pasižymi silpnomis bakterisotatinėmis ir fungistatinėmis savybėmis. Vartojami 2-3 tirpalai. 1-2 tirpalai panaudojami akių praplovimui (uždegimo, miežio atveju). Laikymas - ypatingų sąlygų nereikalauja. Na2B4O7 x 10H2O Boraksas, Natrio tetraboratas lot. pav. Borax, Natrii tetraboras Bespalviai, skaidrūs kristalai arba kristaliniai milteliai, lengvai tirpsta vandenyje, glicerolyje, sunkiai spirite. Vandeniniai tirpalai yra šarminės reakcijos 2 reakcija (11 skaidrė) Gavimas 1. Natrio tetraboratas gaunamas natrio karbonatu veikiant boro rūgštį (kaitinant) 3 reakcija (11 skaidrė) 2. Boro kalcitą veikiant natrio karbonatu 4 rakcija (11 skaidrė) Tapatybės reakcijos 1. Atliekamos natrio jonams atpažinti reakcijos 2. Natrio tetraboratą veikiame druskos rūgštimi, susidariusiai boro rūgščiai atliekamos tapatybės reakcijos. Kiekybinė analizė - Neutralizacijos metodas, titrantas druskos rūgštis, indikatorius metiloranžas 5 reakcija (11 skaidrė) Vartojimas - 1-2 tirpalai pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Laikymas - gerai uždarytuose induose , kad neišgaruotu kristalizacinis vanduo.