Lytinės sistemos, gametogenezė PDF

VYRO IR MOTERS LYTINĖ SISTEMA OOGENEZĖ, SPERMATOGENEZĖ Evelina Kilimaitė Histologijos ir embriologijos katedra LSMU 2023  Lytinės sistemos pradžia Kokia sistema – vyriška, moteriška (ar kiti variantai) –...

VYRO IR MOTERS LYTINĖ SISTEMA OOGENEZĖ, SPERMATOGENEZĖ Evelina Kilimaitė Histologijos ir embriologijos katedra LSMU 2023  Lytinės sistemos pradžia Kokia sistema – vyriška, moteriška (ar kiti variantai) – apsprendžiama apvaisinimo metu Normaliu atveju 46, XX kariotipas lemia moteriškos lytinės sistemos vystymąsi; 46, XY – vyriškos Organai, kuriuose bręsta lytinės ląstelės (gametos) bendrai vadinami gonadomis Gametos yra kilusios iš užuomazginių germinacinių ląstelių Užuomazginės germinacinės ląstelės susiformuoja iš epiblasto ~2 sav. ir migruoja į trynio maišo sieną Apie 5 sav., pradėjus formuotis gonadoms, ląstelės pradeda migruoti trynio maišo siena link jų, o migruodamos – mitoziškai dalijasi  Moters lytinė sistema Kiaušintakis Kiaušidė Gimda Šlapimo pūslė Užpakalinis skliautas Gimdos kaklelis Storoji žarna Bartolinio liaukos Šlaplė Makštis Paveikslas: https://fibroidcenter.ucsf.edu/about-fibroids The Regents of the University of California  Moters lytinė sistema (1) Išoriniai lytiniai organai: Vidiniai lytiniai organai: 1. Gaktos kalva 1. Makštis 2. Didžiosios lytinės lūpos 2. Gimda 3. Mažosios lytinės lūpos 3. Kiaušintakiai 4. Varputė 4. Kiaušidės 5. Makšties prieangis Kiti organai, susiję su lytine sistema: pieno liaukos, placenta Vidiniai lytiniai organai  Gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių (ir makšties, gimdos kaklelio) histologinė morfologija priklauso nuo moters amžiaus, menstruacinio ciklo dienos, sveikatos ir emocinės būklės, ir t.t. Fazių ilgis, pokyčių laikas individualus Pogumburio gonadotropinus stimuliuojantis hormonas reguliuoja LH ir FSH sintezę Hipofizė sekretuoja liuteinizuojantį ir folikulus stimuliuojantį hormonus Kiaušidės sekretuoja estradiolį (estrogenus), inhibiną ir progesteroną  Kiaušidės Porinis organas Paviršius dengiamas vienasluoksnio kubinio epitelio (germinatyvinis epitelis) ir balzganojo dangalo (lot. tunica albuginea) Skiriama žievė (vyksta folikulogenezė, oogenezė) ir šerdis (kraujagyslės, limfagyslės, nervai)  Oogenezė Po migracijos iš trynio maišo, užuomazginės germinacinės ląstelės diferencijuojasi į oogonijas ir „susisieja“ su somatinėmis pagalbinėmis ląstelėmis Oogonijos dalijasi mitoziškai, pradeda mejozę arba patiria atreziją Jeigu neįvyksta apoptozė ir oogonija sėkmingai sustoja mejozės I profazėje, ji vadinama pirminiu oocitu, kuris apsuptas pagalbinėmis ląstelėmis ir kartu sudaro užuomazginį folikulą Gimimo metu mergaitė turi ~ 2,5 mln užuomazginių folikulų, iki brandos jų lieka ~ 400 tūkst., per gyvenimą ovuliuoja iki 450 oocitų Paveikslas: Langman‘s Medical Embryology ,Thirteen edition 2015  Užuomazginiai folikulai Pirminio oocito citoplazma Plokščios folikulinės ląstelės branduolys Pirminio oocito branduolys Pamatinė membrana Dėstosi žievės pakraščiuose, po balzganuoju dangalu  Pirminiai folikulai Vienaeilis (vienasluoksnis) Daugiaeilis (daugiasluoksnis) Plokščiosios folikulinės ląstelės tampa kubinėmis Dalijasi, dėl to atsiranda sluoksniai Folikulinės ląstelės ir oocitas pradeda gaminti medžiagas, sudarančias skaidriąją zoną (lot. zona pellucida)  Antriniai folikulai Folikulinės ląstelės tampa grūdėtosiomis, susilpnėja jungtys tarp jų Pradeda gaminti folikulinį skystį, kuriam kaupiantis atsiranda folikulinės ertmės Susiformuoja skaidrioji zona Už pamatinės membranos, kiaušidės parenchimoje, pradeda formuotis folikulo apvalkalėlis (lot. theca folliculi) Tretiniai folikulai Susiformuoja viena, didelė folikulinė ermė pripildyta folikulinio skysčio Aplink skaidriąją zoną lieka grūdėtųjų ląstelių sfera – spindulinis vainikas (lot. corona radiata) Po oocitu iš grūdėtujų ląstelių susiformuoja oocito pakyla (lot. cumulus oophorus) Galutinai susiformuoja folikulo apvalkalėlis ir išskiriami 2 jo sluoksniai: vidinis (lot. theca interna) ir išorinis (lot. theca externa)  Folikulogenezė yra ilgas procesas – nuo užuomazginio folikulo aktyvavimo iki ovuliacijos praeina apie 300 dienų Ypač ilgai užtrunka antrinio folikulo formavimasis dėl lėto grūdėtųjų ląstelių dalijimosi Bet kuriuo vystymosi periodu gali įvykti folikulo atrezija  Geltonasis kūnas Laikina endokrininė liauka Gamina progesteroną ir estrogeną Jei yra nėštumas funkcionuoja 4-5 mėnesius Vidinio apvalkalėlio ląstelės -> tekaluteocitai Grūdėtosios folikulinės ląstelės -> grūdėtieji luteocitai Paveikslas: Histology Guide (www.histologyguide.com) Robert L. Sorenson T. Clark Brelje  Kiaušintakiai Porinis organas Turi 4 anatomines sritis: piltuvėlį (pasibaigiantį spurgais), ampulę, sąsmauką ir gimdinę dalį Pagrindinės funkcijos: 1. Sugauti oocitą 2. Sudaryti sąlygas apvaisinimui 3. Transportuoti embrioną į gimdą Paveikslas: CHAPTER 14 Female Reproductive System, Morton DA, Foreman K, Albertine KH. The Big Picture: Gross Anatomy, 2e; 2019. Available at: https://accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?bookid=2478&sectionid=202020761 Accessed: August 25, 2021  Kiaušintakiai (1) Siena turi 3 sluoksnius: raukšlėtą gleivinę, gerai išvystytą raumeninį sluoksnį ir ploną išorinį dangalą (serozą) Gleivinę iškloja vienasluoksnis stulpinis virpamasis epitelis su 2 rūšių ląstelėmis: stulpinėmis su blakstienėlėmis ir sekrecinėmis Po epitelio pamatine membrana yra savoji gleivinės plokštelė (lamina propria) ir raumeninė gleivinės plokštelė Raumeninis sluoksnis turi dviejų krypčių neruožuotųjų miocitų sluoksnius: vidinį žiedinį ir išorinį išilginį Išorinis dangalas – PKJA + mezotelis  Gimda Anatominės dalys: dugnas (lot. fundus), kūnas (lot. corpus) sąsmauka (lot. isthmus), gimdos kaklelis (lot. cervix) Sieną sudaro trys sluoksniai: 1. Endometriumas (gleivinė, išklota vienasluoksniu stulpiniu epiteliu) 2. Miometriumas (storas raumeninis sluoksnis su įvairiomis kryptimis išsidėsčiusiais neruožuotaisiais miocitais) 3. Perimetriumas (seroza/adventicija) Paveikslas: CHAPTER 14 Female Reproductive System, Morton DA, Foreman K, Albertine KH. The Big Picture: Gross Anatomy, 2e; 2019. Available at: https://accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?bookid=2478&sectionid=202020761 Accessed: August 25, 2021  Endometriumas Gleivinę sudaro 2 sluoksniai: pamatinis ir funkcinis Pamatiniame sluoksnyje yra gimdos liaukų dugnai, arterijos ir venos, PKJA; šis sluoksnis progesteronui nejautrus Funkcinio sluoksnio storis ir morfologija priklauso nuo hormonų reguliacijos; šis sluoksnis atsiskiria nuo pamatinio ir pasišalina menstruacijų metu Funkciniame sluoksnyje yra gimdos liaukų sekrecinės dalys, arterijų, venų, PKJA, sluoksnį dengia vienasluoksnis stulpinis epitelis  Makštis Makšties sienelė turi tris sluoksnius: 1. Gleivinę (daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis + savoji gleivinės plokštelė) 2. Raumeninį sluoksnį (2 sluoksniai neruožuotųjų miocitų) 3. Adventiciją (PKJA)  Estrogenas skatina epitelio ląsteles gaminti ir kaupti glikogeną, todėl kai ląstelė deskvamuoja, bakterijos glikogeną konvertuoja į pieno rūgštį, kurios dėka palaikomas makšties pH  Išoriniai lytiniai organai Visi padengti daugiasluoksniu plokščiuoju ragėjančiu epiteliu, skiriasi tik suragėjimo laipsnis Mažosios lytinės lūpos neturi plaukų folikulų, bet gausiai randamos riebalinės liaukos Didžiosios ir mažosios lytinės lūpos gali turėti pigmentinio jungiamojo audinio po epiteliu Visuose organuose gausu lytėjimui jautrių nervinių galūnių  Vaisingo moters gyvenimo etapai Menarchė - pirmas menstruacinis ciklas (pirmasis kraujavimas) Perimenopauzė – nereguliarus (suretėjęs) menstruacinis ciklas, kiti simptomai (karščio bangos, makšties sausmė, sumažėjęs libido) dėl sumažėjusios estrogeno gamybos Menopauzė – nustatoma 12 mėnesių po paskutinių menstruacijų Postmenopauzė – kiaušidės nebegamina estrogenų, todėl padidėja rizika sirgti širdies- kraujagyslių ligomis, osteoporoze ir kitomis ligomis Vyro lytinė sistema  Vyro lytinė sistema (1) Išoriniai lytiniai organai: Vidiniai lytiniai organai: 1. Varpa 1. Sėklidės 2. Kapšelis 2. Eferentiniai latakėliai 3. Sėklidės prielipas 4. Sėklinis latakas 5. Sėklos išmetamasis latakas 6. Sėklinės pūslelės 7. Šlaplės stormens liaukos 8. Prostata (priešinė liauka) 9. Šlaplė  Sėklidės Abi sėklidės apsuptos balzganuoju dangalu, kuris įsiterpia į sėklidės stromą ir formuoja pertvaras Pertvaros skiria sėklidės stromą į piramidės formos sėklidės skilteles Kiekvienoje sėklidės skiltelėje randamas JA su Leidigo (intersticinėmis) ląstelėmis ir vingiuotaisiais kanalėliais, išklotais spermatogeniniu epiteliu Visi vingiuotieji kanalėliai „susijungia“ sėklidės vartuose esančiame sėklidės tinkle, iš kur susiformavę spermatozoidai keliauja į sėklidės prielipą Intersticiume, prie pamatinės membranos, randamos mioepitelinės ląstelės, kurios susitraukdamos padeda spermatozoidams judėti kanalėliais  Sėklidės (1) Sėklidės vystosi retroperitoniškai prie nugarinės pilvo ertmės sienos Vėliau vystantis vaisiui leidžiasi žemyn, į kapšelį Vaikystėje sėklidėse randamos lytinės stygos su pagalbinėmis (būsimomis Sertoli) ir užuomazginėmis germinacinėmis ląstelėmis Prieš pat brandą lytinės stygos tampa vingiuotaisiais kanalėliais – atsiranda spindis, užuomazginės germinacinės ląstelės diferencijuojasi į kamienines spermatogenines ląsteles  Sėklidės (2) Intersticinės (Leidigo) ląstelės – didelės, eozinofiliška citoplazma ląstelės esančios intersticiniame audinyje Gamina testosteroną, kurio sintezę reguliuoja liuteinizuojantis hormonas  Spermatogenezė Vyksta vingiuotuosiuose kanaliukuose Reguliuojama LH ir FSH (LH stimuliuoja testosterono gamybą Leidigo ląstelėse) Spermatogeninio epitelio ląstelės skiriamos į dvi grupes: 1. Pagalbinės ląstelės (Sertoli, nesidalija) 2. Spermatogeninės linijos ląstelės (dalijasi) Pilnai susiformuoti spermatozoidui užtrunka apie 10 sav. (nuo kamieninės ląstelės iki spermatozoido)  Spermatogenezė (1) Sertoli ląstelės – aukštos, branduolys lašo formos, su ryškiu branduolėliu Kiekviena Sertoli ląstelė padeda vystytis 30-50 spermatogeninės linijos ląstelių Funkcijos: 1. Formuoja kraujo-sėklidės barjerą 2. Pagalba, apsauga ir maitinimas spermatogeninės linijos ląstelėms 3. Endokrininė ir egzokrininė sekrecija 4. Fagocitozė Paveikslai: Langman‘s Medical Embryology ,Thirteen edition 2015  Spermiogenezė Paskutinis spermatogenezės etapas, kurio metu spermatidės tampa spermatozoidais Jautrus temperatūrai procesas Išskiriamos 4 fazės: 1. Goldžio fazė 2. Kepurėlės fazė 3. Akrosominė fazė 4. Brendimo fazė  Spermiogenezė (1) Goldžio fazės metu pradeda formuotis akrosoma ir uodegėlė Kepurėlės fazės metu akrosoma padidėja, kondensuojasi branduolys Akrosominėje fazėjė branduolys dar labiau kondensuojasi, toliau formuojasi uodegėlė, susiformuoja vidurinė uodegėlės dalis su mitochondrijomis Brendimo fazėje spermatozoidas „atsikabina“ nuo Sertoli ląstelės, palikdamas visą nereikalingą citoplazmą Subrendęs spermatozoidas  Sėklidės prielipas Anatominės sritys: galva, kūnas ir uodega: Galvoje įeina eferentiniai latakėliai Kūne spermatozoidai modifikuojami ir paruošiami apvaisinimui Uodegoje laikomi iki ejakuliacijos Prielipo lataką iškloja tariamai daugiasluoksnis stulpinis epitelis su stereocilijomis  Sėklidės prielipas (1) Prielipo kūne esančios stulpinės ląstelės išskiria daug egzosomų, kurios užbaigia spermatozoidų formavimąsi Be šių procesų spermatozoidai yra normalios morfologijos, tačiau apvaisinimas neįvyksta Spermatozoidai įgauna kompetencijas: 1. Judėti į priekį 2. Vykdyti akrosominę reakciją 3. Vykdyti kapacitaciją  Pridėtinės liaukos Sėklinės pūslelės Šlaplės stormens liaukos Porinės Porinės Apsuptos JA kapsule Sudaro kelios vamzdinės- Gleivinė išklota pūslinės liaukos apsuptos vienasluoksniu stulpiniu neruožuotųjų miocitų ir JA epiteliu kapsulės Raumeninį sluoksnį sudaro Liaukas iškloja vidinis žiedinis ir išorinis vienasluoksnis stulpinis išilginis neruožuotųjų epitelis miocitų sluoksniai Gamina gleivių sekretą, Gamina klampų, gelsvą kuris lubrikuoja šlaplę prieš skystį, kuris sudaro 70% ejakuliaciją ejakuliato  Prostata Apsupta JA kapsule, kuri stromą dalija į skilteles Sudaryta iš 30-50 šakotų vamzdinių-pūslinių liaukų, apsuptų neruožuotųjų miocitų ir glaudžiojo netaisyklingo jungiamojo audinio Išskiriamos trys zonos: periferinė, centrinė ir pereinamoji Liaukų spindžiuose randama amiloidinių kūnelių  Latakai Intratestikuliniai Išmetamieji Vingiuotieji kanalėliai Eferentiniai latakėliai (kubinės (spermatogeninis epitelis) ląstelės su mikrogaureliais + Tiesieji kanalėliai (Sertoli stulpinės ląstelės su ląstelės) blastienėlėmis) Sėklidės tinklas Prielipo latakas (tariamai (vienasluoksnis kubinis daugiasluoksnis stulpinis epitelis epitelis) su stereocilijomis) Sėklinis latakas (lot. Vas deferens) (tariamai daugiasluoksnis stulpinis epitelis) Sėklos išmetamasis latakas (vienasluoksnis stulpinis epitelis)  Išoriniai vyro lytiniai organai Varpa Kapšelis Sudaryta iš 3 erektilinių Dengtas plona oda audinių, dalies šlaplės ir odos Po epiteliu gali būti pigmentinis Erektiliniai audiniai yra sudaryti JA iš veninių ertmių, išklotų Po jungiamuoju audiniu yra endoteliu ir pertvarų, sudarytų fascia dartos, sudarytas iš iš neruožuotųjų miocitų ir JA; neruožuotųjų miocitų visus juos supa balzganasis Vidus išklotas iš pilvaplėvės dangalas susiformavusia tunica vaginalis, kuri turi 2 lapelius: pasieninį ir Varpos galvą dengia apyvarpė – vidinį plonos odos raukšlė, turinti Abi sėklidės apsuptos veniniu daug riebalinių liaukų tinklu, kuris padeda reguliuoti vidiniame paviršiuje temperatūrą  Literatūra 1. Junqueira's Basic Histology Text and Atlas, 16e Ed. Anthony L. Mescher. McGraw Hill, 2021, https://accessmedicine.mhmedical.co m/content.aspx?bookid=3047&sectionid=25 5088835. 2. Sadler T.W. Langman’s Medical Embryology. 14 th, ed. Wolters Kluwer, 2019