Šalinimas BP PDF

# 6.1. Šalinimo organai Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslė...

# 6.1. Šalinimo organai Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. ## Šalinimo organai * Mokomasi apibūdinti šalinimą kaip medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimą iš organizmo. * Mokomasi paaiškinti odos, žarnyno, kepenų ir plaučių vaidmenį šalinimo procese. * - Apibūdina odos, žarnyno, kepenų, plaučių vaidmenį šalinime. - Aiškinasi šlapimo šalinimo sistemos organų sandaros prisitaikymą vykdyti šalinimo funkciją. - 14-15 psl. Biologija 11-12 Homeostazė ir organizmo valdymas. Žmogaus sveikata, Šviesa, 2012 - 100 psl. G. Williams "Biologija Tau" 11-12, Alma littera, 2010, 2 dalis ## Šlapimo šalinimo sistema * Mokomasi apibūdinti šlapimo šalinimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės) funkcijas. * Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. * Mokomasi susieti nefrene dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. * Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. * Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. * - Sieja nefrono dalių sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. - Aiškinasi šlapimo susidarymą. - Analizuoja kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, sieja juos su inkstų veikla. - Aiškinasi kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu. - Diskutuoja apie inkstų donorystės svarbą gelbstint kitų žmonių sveikatą ar gyvybę. - 34-49 psl. Biologija 11-12 Homeostazė ir organizmo valdymas. Žmogaus sveikata, Šviesa, 2012 - 100-109 psl. G. Williams "Biologija Tau" 11-12, Alma littera, 2010, 2 dalis Gyvųjų organizmų ląstelėse vykstant medžiagų apykaitos reakcijoms susidaro daug šalutinių produktų - metabolitų. Jie yra kenksmingi, todėl turi būti pašalinti iš organizmo. Šalinimas tai medžiagų apykaitos metu susidariusių metabolitų pašalinimas iš organizmo. Žmogaus organizme šalinimo funkciją atlieka oda, žarnynas, kepenys, plaučiai, inkstai (1 pav.). ## Šalinimo organų funkcijos * Per odoje esančias prakaito liaukas išsiskiriant prakaitui pašalinamas vanduo, įvairios druskos, šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis. * Per žarnyną su išmatomis pašalinamos nesuvirškintos maisto liekanos, mineralinės medžiagos, kai kurios druskos, tulžies pigmentai - bilirubinas, žarnyno bakterijos. * Per plaučius su iškvepiamu oru pašalinami vandens garai ir anglies dioksidas, kurio perteklius rūgština organizmo vidinę terpę. * Kepenys tiesiogiai nedalyvauja šalinimo procese, jose vyksta šlapalo ciklas. Šio ciklo metu iš perteklinių aminorūgščių atskeliant aminogrupę susidaro amoniakas, ir jis verčiamas į šlapalą – tai galutinis baltymų apykaitos produktas. Dalį šalintinų medžiagų sudaro baltymų apykaitos produktai – šlapalas, šlapimo rūgštis, amoniakas. Šios medžiagos yra nuodingos, nepašalintos iš kraujo plazmos jos nuodytų organizmą. Vandens ir druskų perteklius iš organizmo turi būti pašalintas, nes gali išbalansuoti vidinės terpės sudedamųjų dalių pusiausvyrą ir sutrikdyti homeostazę. Pagrindinis baltymų apykaitos produktų ir vandens šalinimo organas yra inkstai. Inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė sudaro žmogaus šlapimo šalinimo organų sistemą (2 pav.). Inkstai filtruoja kraują ir gamina šlapimą. Šlapimas šlapimtakiais suteka į šlapimo pūslę ir čia laikinai kaupiasi. Prisipildžius šlapimo pūslei, susidaręs šlapimas pašalinamas per šlaplę. # 6.2. Šlapimo šalinimas Mokomasi apibūdinti inkstą kaip organą, sudarytą iš daugybės nefronų, kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens bei druskų pusiausvyra organizme. Mokomasi susieti nefrono dalių (kapsulės, vingiuotųjų kanalėlių, Henlės kilpos, surenkamojo kanalėlio) sandaros prisitaikymą su šlapimo susidarymu. Analizuojant kraujo sudėties skirtumus inkstų arterijoje ir inkstų venoje, mokomasi paaiškinti šlapimo šalinimo sistemos funkciją. Mokomasi apibūdinti dializę kaip kenksmingų medžiagų pašalinimą iš kraujo dirbtiniu inkstu, sutrikus inkstų veiklai. ## Inksto sandara ir funkcijos Inkstas yra porinis pupelės formos organas. Inksto išorinė dalis vadinama žieve (1 pav.). Po žieve yra šerdis, kurią sudaro inksto piramidės. Vidinė inksto dalis - inksto geldelė - pereina į šlapimtakį. Geldelė yra tuščiavidurė kamera, į kurią suteka inkste susidaręs šlapimas. Inkstai organizme atlieka kelias funkcijas: * Palaiko pastovią vidinę organizmo terpę, reguliuodami vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme. * Iš kraujo išskiria medžiagų apykaitos produktus (šlapalą, šlapimo rūgštį), organizmui svetimas medžiagas (vaistus). * Gamina inkstų hormonus. ## Nefrono sandara Tyrinėjant mikroskopinę inksto sandarą matyti, kad jį sudaro daugybė nefronų. Nefronas yra struktūrinis ir funkcinis inksto vienetas. Kiekvienas nefronas yra sudarytas iš inksto kūnelio ir kanalėlių sistemos (2 pav.). Kūnelį sudaro dvisienė taurę primenanti kapsulė (Baumano kapsulė), gaubianti kapiliarų kamuolėlį. Nuo kapsulės prasideda proksimalinis (artimasis) vingiuotasis kanalėlis, pereinantis į tiesųjį kanalėlį. Šis nusileisdamas ir kildamas sudaro nefrono kilpą (Henlės kilpą). Henlės kilpos kylančioji dalis pereina į distalinį (tolimąjį) vingiuotąjį kanalėlį. Distalinis kanalėlis jungiasi su surenkamuoju kanalėliu. ## Šlapimo susidarymas Kraujas į inkstą patenka inksto arterija, kuri šakojasi į arterioles. Į kiekvieną kapiliarų kamuolėlį kraujas patenka įtekančiąja arteriole, o ištekančiąja arteriole išteka iš kapiliarų kamuolėlio. Įtekančiosios arteriolės spindis yra daug didesnis už ištekančiosios arteriolės spindį. Dėl įtekančiosios ir ištekančiosios kraujagyslių spindžių skirtumo kapiliarų kamuolėlyje susidaro hidrostatinis slėgis. Esant slėgių skirtumui, kapiliarų kamuolėlyje ir nefrono kapsulėje kraujo atneštos medžiagos per kapiliarų kamuolėlio sieneles filtruojamos į nefrono kapsulės ertmę. Į kapsulę patenka kraujo plazmos sudėtinių dalių – vandens, druskų, gliukozės, aminorūgščių, šlapalo, šlapimo rūgšties. Į filtratą nepatenka baltymų molekulių, raudonųjų kraujo ląstelių, nes jos per didelės. Filtravimas yra pirmasis šlapimo susidarymo etapas. Per filtravimą susidaręs filtratas vadinamas pirminiu šlapimu. Reabsorbcija (įsiurbimas) yra antrasis šlapimo susidarymo etapas. Iš nefrono kapsulės filtratas patenka į proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį, kuriame organizmui reikalingos aminorūgštys, gliukozė, vitaminai įsiurbiami į kraują (kanalėlius yra apraizgę kapiliarai). Į kraują įsiurbiama ir daug vandens, šiek tiek druskų jonų. Proksimalinio kanalėlio vidinio paviršiaus plotą padidina mikrogaureliai; jo ląstelėse yra daug mitochondrijų, kuriose išskiriama energija, reikalinga aktyviajai pernašai vykdyti. Proksimalinis kanalėlis pereina į Henlės kilpos nusileidžiančiąją dalį, laidžią vandeniui. Ši kilpos dalis išklota vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu. Čia osmoso būdu reabsorbuojama daug vandens, tad šlapimas tampa koncentruotas. Henlės kilpos kylančioji dalis išklota kubiniu epiteliu, ji mažai laidi vandeniui, bet laidi druskoms. Henlės kilpos kylančioji dalis pereina į distalinį vingiuotąjį kanalėlį, kurio sienelės išklotos kubinio epitelio ląstelėmis, turinčiomis mikrogaurelius. Šiame kanalėlyje vyksta aktyvus natrio jonų įsiurbimas iš nefrono į kraują, čia reguliuojama kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šioje nefrono dalyje ir surenkamajame kanalėlyje vandens įsiurbimą į kraują reguliuoja hipofizė, išskirianti ADH (antidiurezinį) hormoną. Ne visos šalintinos medžiagos patenka iš kraujo į nefrono kapsulę per filtravimą, dalis jų išskiriama inkstų kanalėliuose, ypač distaliniame vingiuotajame kanalėlyje. Išskyrimu inkstų kanalėliuose vadinama aktyvi medžiagų pernaša į kanalėlio spindį, o ne filtravimas. Taip išskiriama šlapimo rūgštis, vandenilio jonai, amoniakas, penicilinas. Keli distaliniai vingiuotieji kanalėliai susijungia į vieną surenkamąjį kanalėlį, o iš jo šlapimas suteka į inksto geldelę. Išvalytas kraujas iš inksto išteka inksto vena. ## Dializės taikymas Įgimtos ir įgytos ligos gali pakenkti inkstams, todėl šalutiniai medžiagų apykaitos produktai kaupiasi kraujyje. Siekiant juos pašalinti žmonėms taikoma dializė. Dializė tai kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu. Šis gydymo metodas grindžiamas puslaidžių (tik į vieną pusę pralaidžių) membranų veikimo principu. Atliekant dializę kraujas teka dirbtinio inksto aparatu. Specialiu kateteriu, kuris įterpiamas į didžiąsias kraujagysles, kraujas patenka į dirbtinį inkstą ir grįžta į ligonio organizmą. Aparate kraujas teka pro puslaidę membraną, ji skiria kraują nuo dializės tirpalo. Dializės tirpalas susideda iš labai išgryninto vandens su natriu, kaliu, magniu, kalciu, bikarbonatu, chloridu ir gliukoze. Jame trūksta mažos molekulinės masės atliekų, kurias reikia pašalinti iš kraujo. Todėl šalintinos medžiagos, nuodingosios molekulės ir vandens perteklius pereina difuzijos būdu iš kraujo į dializės tirpalą. Per visą dializės procesą į žmogaus kraują švirkščiamas kraujo krešėjimą lėtinantis baltymas heparinas. Išvalytas kraujas grįžta į žmogaus organizmą, o dializės tirpalas nuolat keičiamas. Atliekant dializę iš žmogaus kraujo per vieną valandą pavyksta pašalinti 6-16 g šlapalo.