Viduramžių Architektūra: 5-15 a.

Viduramžiai: Architektūros Nuosmukis ir Nauji Centrai (5-15 a.)

• Po Romos imperijos žlugimo, Roma tapo apgailėtina griuvėsių vieta dėl nuolatinių barbarų puldinėjimų.
• Romaninio laikotarpio (6-12 a.) bažnyčios atliko tvirtovės ir vartų į rojų funkcijas.
• Svarbiausi to meto statiniai – bažnyčios ir rūmai – kilo iš Romos palatium (rūmų).
• Gotikos architektūra, suklestėjusi 12 a. Prancūzijoje, išplito po Europą iki 16 a., buvo žinoma kaip Opus Francigenum ("prancūziškas mūras").
• Iki 11 a. vienuolynai ir feodalų pilys buvo pagrindiniai kultūros ir ekonominiai centrai, skatinę naujų gyvenviečių formavimąsi.
• Katedrų statybai buvo skiriama daugiausia lėšų ir inovacijų.

Architektūros Žinių Perdavimas Viduramžiais

• Viduramžiais architektūros teorija nebuvo išsamiai aprašyta viename veikale.
• Architektūrinis diskursas buvo perduodamas per rašytinius šaltinius, rankraščių iliustracijas ir žodinę tradiciją.
• Didžioji dalis rašytinių šaltinių buvo bažnytinio pobūdžio.
• Viduramžių architektūros teorija buvo fragmentiška ir daugiausia susijusi su religiniais pastatais.
• Nebuvo tokio veikalo kaip Vitruvijaus "De Architectura".

Antikos Teorijos Tęstinumas

• Vitruvijaus vertimai egzistavo jau viduramžiais, tačiau rašytinė architektūros teorija buvo mažai žinoma ir naudojama.

Architektūros Teorijos Principai Viduramžiais

• Architektūros teorija buvo glaudžiai susijusi su sakraliniais dalykais.
• Pastatai buvo žinių šaltiniai, tačiau atkartojimai nebuvo tiesioginės kopijos.
• Vietoj vizualinio modelio atkartojimo, viduramžių kopijos orientavosi į:
  • sąlyginį elementų (pvz., kolonų ar piliastrų) išdėstymą
  • grindų plano geometriją (pvz., lotyniškas kryžius)
  • kupolų ar portalų skaičių
  • orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu
• Buvo imituojamos neegzistuojančios erdvės, pvz., vienuolynų sienos atkartoja "dangaus vartus ir Dievo rūmus".
• Žmonės sukurti pagal Dievo paveikslą, sodai imitavo rojaus sodus.
• Viduramžių statytojai skolinosi abstraktų, nematytą elementą.
• Vaizdinis realizmas nebuvo svarbus, kartais vienintelis ryšys tarp originalo ir kopijos buvo dedikacija šventajam.

Estetikos Samprata Viduramžiais ir Antikoje: Palyginimas

• Pas Vitruvijų grožio esmė – panašumas į kosmosą, žmogaus atspindys per aukso pjūvio proporcijas.
• Viduramžiais esmė – imitacija, panašumas į egzistuojantį (idėjinis, ne tiesioginis).
• Gotikoje – kuo daugiau šviesos, tuo arčiau Dievo; šviesa įkūnija dvasinį elementą ir tampa estetikos išraiška. Santykis su visata per šviesą, o ne per proporcijas kaip Antikoje.
• Diskusija tarp puošnumo/ornamentikos ir estetikos tęsiasi iki šių dienų.
• Grožis-turtingumas liudija Dievo buvimą.
• Kanoninis žmogaus kūno proporcijų suvokimas buvo žinomas, bet mažiau akcentuojamas.

Turto ir Askezės Konfliktas

• Cistersai manė, kad turtas yra žmogiško godumo liudijimas, todėl jų vienuolynai buvo asketiški.
• Villard de Honnecourt iliustruotas rankraštis yra įspūdingas savo turtingumu, jame pavaizduoti architektūros elementai ir pastatų kopijos (Gotikos periodo Vitruvijus). Tai nėra teorinis veikalas.

Žmogus ir Gamta

• Jei Dieviškoji valia iškėlė žmogų virš gamtos, tai žmogaus paskirtis – naudotis gamtos vaisiais. Taigi, begalinis resursų naudojimas.
• Žmogus hierarchijos viršūnėje.

Apibendrinimas

• Architektūros teorija neatskiriama nuo teologijos: kuo daugiau šviesos, tuo arčiau Dievo.
• Grožis neatsiejamas nuo imitavimo (analogia), remiantis teologine vaizduote (imituojamas nematytas žemiškasis ar dangiškasis pavyzdys).
• Viduramžiais prasideda diskusija ar "ornamentas yra nusikaltimas" (su cistersais).
• Įsitvirtina žmogaus pranašumo prieš gamtą naratyvas, kuris aiškiai atsiskleidžia architektūroje (kaip formuojamas sodas kaip dirbtina konstrukcija).