Verslininkystės klestėjimas XX a. 9 dešimtmetyje

Study Notes

XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje pasaulyje kilo didelis verslumo „bumas“.
Šiam reiškiniui įtakos turėjo politinės ir ekonominės permainos.
Šaltajam karui pasibaigus, atsirado naujų rinkų ir galimybių.
Naujos technologijos, tokios kaip kompiuteriai ir internetas, atvėrė naujas galimybes verslui vystyti.
Šie veiksniai skatino verslumo skatinimo politiką, kuri sudarė palankesnes sąlygas verslo plėtrai.

Dydžio skirtumas: Smulkus verslas turi mažiau darbuotojų ir apyvartą nei stambus verslas.
Rinkos dalis: Smulkus verslas paprastai aptarnauja siauresnę rinką nei stambus verslas.
Valdymas: Smulkaus verslo savininkas paprastai yra tiesiogiai atsakingas už visus verslo aspektus, tuo tarpu stambiame versle valdymas yra decentralizuotas.

Ekonominis vaidmuo: Smulkūs ir vidutiniai verslai kuria naujas darbo vietas, didina konkurenciją ir skatina inovacijas.
Socialinis vaidmuo: Jie suteikia galimybę žmonėms skleisti savo talentus, prisidėti prie bendruomenės klestėjimo ir skatinti socialinę integraciją.
Revoliucinis vaidmuo: Smulkūs ir vidutiniai verslai yra svarbus inovacijų šaltinis, jie išbando naujas idėjas ir technologijas, kurios ilgainiui gali pakeisti rinkos struktūrą.

Neo-klasikinė paradigma: Teigia, kad rinką reguliuoja pasiūla ir paklausa, o verslas yra aktyvus rinkos dalyvis, kuris reaguoja į esamos rinkos signalus.
Entrepreneriškoji paradigma: Teigia, kad rinką kuria verslininkai, o verslas yra aktyvus rinkos formuotojas, kuris sukuria naujas galimybes.

Ši paradigma geriau paaiškina šiuolaikinio pasaulį, kuriame dominuoja greitos technologijų ir žinių evoliucijos dinamikos.
Verslininkystės mąstymas padeda geriau suprasti rinkas kaip nuolat kintantį reiškinį, kuris yra pilnas naujų galimybių.

Entrepreneris yra asmuo, kuris identifikuoja verslo galimybes, prisiima riziką ir kuria naują verslą, siekdamas gauti pelno.
Entrepreneris yra novatorius, kuris kuria naujas rinkas, produktus ar paslaugas.

Tai poreikis verslumo talentui, kuris yra būtinas norint sukurti naujas įmones ir prisiimti riziką.
Ši paklausa priklauso nuo ekonominės situacijos šalyje, nuo konkurencijos lygio, nuo technologijų lygio, nuo verslo palaikymo sistemų ir nuo visuomenės požiūrio į verslumą.

Tai asmenų, kurie turi idėjų, talento ir motyvacijos, pasiūlymas veikti kaip verslininkai.
Ši pasiūla priklauso nuo ugdymo lygio, nuo darbo rinkos sąlygų, nuo socialinių normų, nuo verslininkų tinklų ir nuo valstybės politikos.

Tai visos sąnaudos, susijusios su verslo steigimu ir jo veikla.
Šios sąnaudos apima finansines išlaidas, pagrįstas verslo rizika, prarastų alternatyvių galimybių kainą (pvz., darbo užmokestį) ir psichines išlaidas.

„Tik pirmas“ - verslininkas pirmą kartą steigia verslą.
„Naujas verslas“ - verslininkas turi jau turėjęs verslą, bet dabar steigia naują, ne susijusį su ankstesne veikla.

Idėjos paieška/generavimas: Rasti naują idėją ir įvertinti jos potencialą.
Idėjos plėtojimas: Sukurti verslo planą, analizuoti rinką, įvertinti riziką, ieškoti finansavimo.
Verslo steigimas: Įregistruoti verslą, įdarbinti darbuotojus, sukurti infrastruktūrą.
Verslo valdymas: Valdyti finansus, rinkodarą, operacijas, personalą.
Verslo augimas: Plėsti rinką, sukurti naujus produktus ar paslaugas, didinti pelną.
Verslo pabaiga: Parduoti verslą, likviduoti, uždaryti verslą.

Tai kompleksinis procesas, apimantis visas stadijas nuo idėjos generavimo iki verslo pabaigos.
Verslininkystės procesas yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, priklausomai nuo aplinkybių.

Šis tyrimas analizuoja verslumą skirtingose šalyse ir regionuose, apimantis verslumo rodiklius, tokius kaip naujų verslo idėjų skaičius, verslumo tempas, verslo sėkmės rodikliai ir naujų darbo vietų sukūrimas.