Vadybos / valdymo samprata

Vadybos / valdymo samprata

• Organizacija apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau žmonių darinys, dirbančių kartu siekiant tikslo ar tikslų rinkinio.
• Tikslas yra būsena, kurios organizacija siekia. Dažnai organizacijos siekia daugiau nei vieno tikslo.
• Valdymas - organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė, ir visų jos išteklių naudojimas specifinių tikslų pasiekimui.
• Vadovas atsakingas, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslų link.
• Valdymas yra veiksmingas ir efektyvus organizacijos tikslų siekimas planuojant, organizuojant, vadovaujant ir kontroliuojant jos išteklius.

Funkcinis požiūris

• Yra pagrindinės vadybos funkcijos, kurias įgyvendina vadovai.
• Planavimas apima tikslų formulavimą.
• Reikia nustatyti tinkamą veiksmų eigą jiems įgyvendinti, formuluoti strategijas, organizacijos, sub tikslus ir rengti planų įgyvendinimo programas.
• Organizavimas - dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant konkretaus tikslo arba tikslų visumos.
• Tai darbo, valdžios ir išteklių paskirstymas tarp organizacijos narių ir jų suderinimas, kad jie galėtų pasiekti organizacijos tikslus.
• Vadovavimas (paveikimas/įtaka) - grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas.
• Tai įtakos darymas siekiant atlikti būtinas užduotis, darbuotojų skatinimas ir nukreipimas reikiama linkme.
• Kontrolė yra procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamąją.

Vadovų klaidos

• Vadovas gali padaryti klaidų įgyvendindamas pagrindines vadybos funkcijas.
• Planuojant tikslų ar uždavinių nebuvimas svarbiose srityse.
• Organizavimas gali tapti netiksliu departamentų struktūravimu.
• Vadovavimas gali tapti nepakankamu dėmesiu komunikacijai arba neefektyviais metodais.
• Kontrolė gali tapti nekontroliuojamu planų įgyvendinimo progresu.

Procesinis požiūris

• Organizacijos resursai yra žmogiškieji, finansiniai, žaliavos ir kapitalas.
• Vadybinis efektingumas/rezultatyvumas - resursai leidžia pasiekti numatytus tikslus.
• Vadybinis efektyvumas/veiksmingumas: resursai panaudojami optimaliausiai.

Vadovo rolė

• Vadovo rolė priklauso nuo valdymo lygmens ir įgūdžių.
• Vadovų lygmenys - aukščiausias, vidurinis ir pirmas. Atsakomybė:
• Aukščiausiojo lygio vadovai atsakingi už strateginius organizacijos lygmens sprendimus, strateginę bei taktinę kontrolę, išteklių paiešką ir interesų derinimą.

Viduriniojo lygmens vadovai

• Jų kompetencijai priklauso organizacijos strategijų ir planų vykdymas.
• Tai buvimas "tarpininkais" tarp aukščiausio valdymo lygmens ir žemesniųjų grandžių vadovų.
• Tai garantuoja, kad vadybininkai/vadovai ir specialistai turėtų reikiamą kompetenciją.
• Jie organizuoja tinkamų sprendimų priėmimą, įgalina pavaldžius darbuotojus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymo kontrolę.

Žemutinės grandies vadovai/vadybininkai

• Organizuoja pavaldžių darbuotojų veiklą, kelia trumpalaikius tikslus darbuotojams ir jų grupėms.
• Kontroliuoja kokybę ir kitų veiklos pasiekimus, motyvuoja darbuotojus ir įžvelgia bei padeda spręsti darbuotojų problemas.

Vadovo rolės pagal Mintzberg

• Tarpasmeninė rolė: vadovas, lyderis, ryšininkas.
• Informatoriaus rolė: stebėtojas, skleidėjas, atstovas išoriniams ryšiams.
• Sprendimų priėmėjo rolė: antrepreneris, kliūčių šalintojas, išteklių skirstytojas, derybininkas.

Įgūdžių požiūris

• Techniniai įgūdžiai: konkrečios tam tikros srities žinios ir įgūdžiai.
• Žmogiškieji įgūdžiai: gebėjimas gerai dirbti su žmonėmis.
• Koncepciniai įgūdžiai: gebėjimas mąstyti ir konceptualiai vertinti abstrakčias ir su organizacija susijusias situacijas.

Valdymo įgūdžiai

• Techniniai įgūdžiai: gebėjimas panaudoti žinias, procedūras ir metodus savo specializacijos srityje.
• Žmogiškieji arba darbo su žmonėmis įgūdžiai: gebėjimas bendrauti, suprasti ir motyvuoti kitus žmones.
• Koncepciniai įgūdžiai: gebėjimas koordinuoti ir integruoti visus organizacijos interesus ir veiklą.

Vadybos teorijų raida

• Keturi pagrindiniai mokslinio valdymo principai: darbo analizė, standartizavimas, atranka ir mokymas, bendradarbiavimas.
• Pirmiausia reikia ištirti kaip darbuotojai atlieka savo užduotis.
• Tuomet naujus užduočių atlikimo būdus privaloma užfiksuoti taisyklėse ir standartinėse darbo procedūrose.
• Kruopščiai atrinkti darbuotojus, apmokyti ir nustatyti teisingą užduoties atlikimą.

Graičiūno valdomumo normos

• Išskirti trijų tipų ryšiai tarp vadovo ir pavaldinių: tiesioginiai viengubi, tiesioginiai grupiniai ir kryžminiai ryšiai.

Mokslinio valdymo indėlis

• Indėlis - suformuoti gamybos efektyvumo ir produktyvumo principus ir taikyti mokslinės analizės principus darbo vietoje.
• Ribotumai yra supaprastintas požiūris į motyvaciją, autoritarinis valdymas ir organizacijos bei jos aplinkos ryšio ignoravimas.

Administracinio valdymo teorijos

• Biurokratija apibrėžiama kaip organizacijos forma, kuriai būdingas darbo pasidalijimas, aiškiai apibrėžta hierarchija, taisyklės ir oficialūs santykiai.

Vadybos mokslo teorijos

• Yra trys pagrindinės šios mokyklos šakos: kiekybinių metodų, informacijos valdymo sistemos ir operacijų valdymas bei visuotinės kokybės vadyba.
• Kiekybiniuose metoduose pabrėžiamas matematinis modeliavimas pasiekiant maksimalų resursų panaudojimą.
• Informacijos valdymo sistemos siekia taikyti sprendimų priėmimui sistemą.
• Operacijų valdymas ir visuotinės kokybės vadyba dėmesį skiria įvesties ir išvesties analizei

Visuotinės kokybės valdymo teorija

• Siekite kokybės dviem lygmenimis: įmonės ir skyriaus misija - siekti aukštos produktų kokybės.
• Kokybės trilogija: planavimas, kontrolė ir gerinimas.

Modernios vadybos teorijos

• Peter Ferdinand Drucker laikomas modernios vadybos pradininku.
• Druckerio vadybos teorijos pagrindą sudaro decentralizacija, žinių darbo, valdymas pagal tikslus ir SMART tikslų metodo sąvokos.
• Pagrindiniai Drucker mokyklos principai: decentralizacija ir darbuotojų įgalinimas, žinių darbas, darbo jėgos vystymas ir orientacija į vartotoją.
• Sistemų teorija vadovaujamasi principu, jog organizacija yra visuma tarpusavyje susijusių ir priklausomų dalių.

Organizacinės aplinkos teorijos

• Visuma jėgų ir sąlygų už organizacijos ribų, darančių įtaką vadovo gebėjimui įsigyti ir panaudoti išteklius.

Naujosios vadybos teorijos ir tendencijos

• Pagrindiniai faktoriai, lemiantys organizacijos sėkmę, yra strategija, struktūra, sistemos, stilius, personalas, vertybių pasidalinimas ir sugebėjimai.
• Strateginis valdymas grindžiamas nuolatiniu prisitaikymu prie išorinės aplinkos ir turimo potencialo išnaudojimu.

Globalizacija

• Tai tarptautinis organizacijų valdymas ir politiniai bei kultūriniai iššūkiai globalioje aplinkoje.

Kokybės vadyba

• Tai filosofija, besiremianti nuolatiniu kokybės gerinimu ir vartotojų poreikių tenkinimu.

Pastarojo dešimtmečio vadybos tendencijos

• Globalizacija, etika, darbo jėgos įvairovė ir senėjimas, kokybės vadyba, antrepreneriškumas, e-verslas, skaitmenizacija, žinių valdymas.

Naujausios vadybos tendencijos

• Darnaus vystymosi vadyba/ žalioji vadyba, skaitmeninė transformacija, darbo jėgos įvairovė, užsakomosios paslaugos, saviorganizacija.

Agile manifestas

• Vertinti žmones ir jų bendravimą labiau, nei procesus ir įrankius.
• Bendravimą su klientu – labiau nei derybas dėl kontraktų.

Agile scrum metodologija

• Pagrindinė idėja - užsakymas realizuojamas etapais (sprintais), o ne iš karto visu produktu.

Pramonės modeliai

• Yra keletas skirtingų pramonės ir vadybos modelių: Industry 2.0 and Management 1.0 (1870), Industry 3.0 and Management 2.0 (1969), Industry 4.0 and Management 3.0 (šiandien).
• Industry 4.0 and Management 3.0 vertina greitį ir besikeičiančias aplinkas.

Vadyba 3.0

• Agile lyderystė valdyti sistemas, o ne žmones.
• Vadovavimas remiasi sisteminio mąstymo idėja, kad organizacijos veiklos rezultatus lemia jos sistema, o ne atskiri individai.

Vadybos sritys

• Pagrindinės vadybos sritys yra strateginis valdymas, procesų valdymas, projektų valdymas, lyderystė ir žmonių išteklių valdymas.

Aplinkos analizė

• Tai procesas, kai identifikuojami ir analizuojami vidinės ir išorinės aplinkos elementai, kurie turi įtakos organizacijos veiklai.

Rinkos konkurencingumo analizė

• Porterio 5 jėgų modelis - klasifikuoja svarbius rinkos elementus.

SWOT analizė

• Tai SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė.
• Leidžia apibendrinti įžvalgas, gautas tiesioginės aplinkos analizės.

Planavimas

• Procesas, kuris nustato, kaip organizacija gali patekti ten, kur ji nori.

Misija

• Ne išorinės organizacijos aplinkos padiktuotas esminis tikslas.

Vizija

• Vizijos formuluotė yra įmonės gidas, nurodantis, kuo įmonė nori tapti bei nustatydamas įmonės vystymosi kryptį.

Vizijos tipiniai komponentai

• Glaustas, aiškus, orientuotas į ateitį, unikalus, sklaida, stabilus, iššūkis, abstraktu ir įkvepiantis.

Vizija

• Ji skirta įmonės darbuotojams ir retai keičiama.

Misija

• Nurodo pagrindinį organizacijos įsteigimo tikslą / idėją.
• Misija skirta darbuotojams, vartotojams, tiekėjams ir ji turėtų būti peržiūrima kaskart keičiantis produktui.

Planavimo nuoseklumas

• Yra misija, vizija, strategija ir tikslai.
• Trys pagrindiniai planų tipai yra strateginiai, taktiniai ir operatyviniai.

Strateginis planavimas

• Atspindi, ką organizacija daro norėdama pasiekti savo misiją ir viziją.
• Strateginiam planavimui būdingi etapai yra vizijos formulavimas, vidaus ir išorės analizė ir tikslų iškėlimas.

Porterio strategijos

• Tai diferenciacija, kainos lyderystė ir fokusavimas.

Management by objectives (MBO)

• Tai vadovavimo tipas, kuris remiasi tikslų kėlimu.
• Trys dalys yra abipusiai nustatyti ir sutarti tikslai, periodiški atliekamos veiklos peržiūros ir darbuotojai apdovanojami už pasiektus tikslus.

Efektyvus tikslų kėlimas

• SMART taisyklės, kur tikslai turi būti specifinis, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus ir apribotas laike.
• Pagrindiniai veiklos rodikliai (KPI) yra išmatuojama vertė.

Planavimo įrankiai

• Prognozavimas: būsimų aplinkos įvykių numatymo procesas.
• Veiklų tvarkaraščio sudarymas apima veiksmus reikalingus tikslui pasiekti. Dvi technikos yra regresijos analizė ir Ganto grafikas.