Teisės klausimai Lietuvoje

Laisvosios teisinės profesijos esmė ir valstybės kontrolė

• Teisinės profesijos yra susijusios su teisės normatyviniu reglamentavimu ir teisingumo vykdymu, todėl valstybė visada kontroliuoja šių profesijų atstovus.
• Advokatai, notarai ir antstoliai, nors ir vadinami "laisvosiomis" profesijomis, visose šalyse yra tam tikru mastu kontroliuojami valstybės.
• Teisininko profesija yra neatsiejama nuo teisinės sistemos, o atitinkamos funkcijos teismuose gali būti patikėtos tik profesionalios kompetencijos teisininkams.
• Laisvųjų teisinių profesijų atstovai veikia kaip valstybės patikėtiniai, todėl valstybė kontroliuoja šias profesijas.
• Kontrolė apima išsilavinimo reikalavimus, studijuojančių asmenų skaičiaus ribojimą ir profesinės veiklos priežiūrą.
• Valstybės kontrolė prasideda nuo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimo, o universitetai veikia kaip valstybės pagalbininkai įgyvendinant šią kontrolę.
• Aukštasis teisinis išsilavinimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) profesionaliai teisinei praktikai.
• Aukščiausios kvalifikacijos teisininkai yra rengiami universitetuose, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra siejamas su aukščiausia teisininko profesine kvalifikacija.
• Šveicarija pirmoji įvedė specialų profesinį kvalifikacinį egzaminą laisvųjų teisinių profesijų atstovams 1825 m.
• Bendrosios teisės tradicijos šalyse egzaminus organizuoja teisininkų profesiniai susivienijimai, o kontinentinės teisės tradicijos šalyse valstybė aktyviai dalyvauja tikrinant žinias.

Valstybės kontroliuojamos profesijos Lietuvoje

• Lietuvoje aptariamos profesijos yra kontroliuojamos, o oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje vartojama valstybės kontroliuojamos profesijos sąvoka.
• Antstolio ir notaro profesijos Konstitucinio Teismo nutarimuose expressis verbis vadinamos valstybės kontroliuojamomis.
• Advokato profesija kol kas nėra vadinama valstybės kontroliuojama konstitucinėje jurisprudencijoje, tačiau ji taip pat įeina į šią sąvoką ir yra prižiūrima šiek tiek mažiau.
• Visų nurodytų profesijų veikla Lietuvoje sureguliuota įstatymo lygmeniu.
• Teisingumo ministras yra viešai paskelbęs visų profesinių bendruomenių savireguliaciją įgyvendinančių institucijų išleistus aktus.

Advokatų veiklos priežiūra

• Valstybė vykdo notarų, antstolių, advokatų veiklos stebėseną ir teisėtumo kontrolę (pvz., teisingumo ministras gali inicijuoti drausminę bylą advokatui, notarui ar antstoliui).
• Valstybė nustato antstolių ir notarų skaičių, o advokatų skaičius nėra ribojamas kvotomis.
• Antstolis ir notaras į atitinkamą sąrašą įrašomas teisingumo ministro įsakymu, o advokatas į praktikuojančių advokatų sąrašą – advokatūros (konkrečiai, Advokatų tarybos) sprendimu, o teisingumo ministrui palikta tik priimti priesaiką.
• Teisingumo ministras poįstatyminiais aktais detaliai nustato antstolių ir notarų darbo organizavimo taisykles.
• Advokatai tokių teisinių nurodymų iš valstybės negauna - darbo vietos kontrolės klausimai palikti pačiai advokatų bendruomenei.
• Teisingumo ministras yra nustatęs antstolių ir notarų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, o advokatams tokią tvarką tvirtina advokatūra.
• Valstybinė advokatų, antstolių ir notarų veiklos kontrolė nepaneigia šių profesinių bendruomenių savikontrolės būtinumo.

Asmens teisė į advokatą

• Asmens teisė turėti advokatą yra absoliuti – Konstitucijos 31 straipsnio 6 d. nustatyta: asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
• Ši teisė apima tiek asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, tiek ir teisę turėti valstybės paskirtą advokatą.
• Teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, tuo tarpu teisė pasirinkti advokatą nėra absoliuti
• Advokato profesijos ištakos sietinos su antikoje klestėjusiu oratorių menu.

Advokatų veiklos istorija Lietuvoje

• Lietuvoje dar prieš Pirmąjį Lietuvos Statutą (1529 m.) klostėsi praktika, kai bylos šalį pakeisdavo svetimas asmuo, atstovavęs šalies interesams ir turėdavęs prisiimti visą atsakomybę už bylos baigtį.
• Dažniausiai tie asmenys būdavo vadinami prokuratoriais.
• 1990 m. kovo 11 d. Aktu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos advokatai tapo nepriklausoma šalies teisinės sistemos dalimi.
• Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, o advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.
• Be Advokatūros įstatymo ir kitų įstatymų (be kita ko, BPK ir CPK), apibrėžiančių advokato procesinę padėtį bei advokatūros kaip asociacijos ir juridinio asmens statusą bei valdymą, yra ir kitų svarbių advokatų ir advokatūros kompetenciją ir veiklą reglamentuojančių aktų, iš kurių atkreiptinas dėmesys į šiuos du: Lietuvos advokatūros įstatus ir Lietuvos advokatų etikos kodeksą.

Advokato funkcijos ir veiklos principai

• Advokatūros įstatyme advokato veikla apibūdinta kaip teisinių paslaugų teikimas, įskaitant teisės konsultacijas, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą ir teisinę pagalbą.
• Teisinių paslaugų teikimas nėra laikomas komercine ūkine veikla.
• Advokatas yra ne tik asmens atstovas ar gynėjas teisme, bet dažnai ir patarėjas kasdieniniame gyvenime tvarkant daugelį teisinių reikalų.
• Advokatas vykdo tokią funkciją, kurios paprastai negali vykdyti joks kitas subjektas.
• Pagrindiniai advokatų veiklos principai: veiklos laisvė ir nepriklausomumas, tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija, veiklos teisėtumas, kliento paslapties neatskleidimas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištingas elgesys.
• Svarbiausi principai: advokato veiklos teisėtumo; kliento paslapties neatskleidimo ir lojalumo klientui bei interesų konfliktų vengimo.

Reikalavimai advokatui

• Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, nustatyti Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje.
• Fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę kalbą ir išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą.
• Reputacijos reikalavimas yra apibrėžiamas negatyviai, nurodant, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
• Asmenims, kurie atliko advokato padėjėjo praktiką, Advokatūros įstatyme numatyta tam tikra – teisinio darbo stažo „Lengvata“.
• Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.
• Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Advokatų savivalda

• Advokatų savivaldos teisinis pagrindas – Advokatūros įstatymas, kuriame šiam klausimui yra skirtas atskiras XI skirsnis,
• Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra, kuri yra viešasis juridinis asmuo.
• Lietuvos advokatūros organai yra visuotinis advokatų susirinkimas, advokatų taryba, Advokatų garbės teismas ir revizijos komisija.
• Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, renkama iš advokatų ketveriems metams.
• Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą.,o advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos