Santuokos negaliojimas

Santuoka laikoma galiojančia tol, kol teismas neįrodo priešingai.

Teismo veiksmai, skirti pripažinti santuoką negaliojančia.

Santuoką galima pripažinti negaliojančia tik remiantis įstatyme nurodytais pagrindais.

Santuoka, kuri gali būti pripažinta negaliojančia tik įstatyme nurodytų asmenų prašymu.

Santuoka, kuri gali būti pripažinta negaliojančia bet kurio suinteresuoto asmens prašymu.

Santuoka, kuri pripažįstama negaliojančia nuo sudarymo momento.

Santuoka, kurią galima patvirtinti, t.y. atsisakyti ją pripažinti negaliojančia.

CK 3.12-3.17 str. ir 3.39-3.40 str. nurodytos santuokos sudarymo sąlygos.

Santuoka negalioja, jei sutuoktinis, turėdamas žinių apie savo lytiškai plintančią ligą ar AIDS, ją slepia nuo kito sutuoktinio.

Santuoka, sudaryta tik dėl akių, be tikro noro kurti šeimą, gali būti pripažinta negaliojančia.

Santuoka negalioja, jei vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.

Santuoka negalioja, jei ji sudaryta dėl prievartos, grasinimo ar apgaulės.

Santuoka negalioja, jei vienas iš sutuoktinių suklydo dėl esminių santuokos sąlygų.

Santuoka negalioja, jei neatitinka įstatymo reikalavimus, pavyzdžiui, sutuoktinių amžius, kraujo giminystė ar giminystė.

Klaidą sudaro nesutapimas tarp sutuoktinio suvokto realybės ir realybės, kurią žinant, jis nebūtų sudaręs santuokos.

Santuokos negaliojimas gali būti panaikintas, jeigu sutuoktiniai susikūrė normalus šeimos santykiai, arba jų bendras gyvenimas trunka ilgiau nei metus.

Santuokos negaliojimas gali būti panaikintas, jeigu teismas pripažįsta, kad santuokos pripažinimas negaliojančia pakenktų nepilnamečio sutuoktinio arba vaikų interesams.

Santuoka negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas monogamijos principas arba ji buvo sudaryta su artimuoju giminaičiu.

Teismas gali netenkinti reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, buvusios kliūtimi sudaryti santuoką.

CK 3.41 straipsnis apibrėžia aplinkybes, kurios gali panaikinti santuokos negaliojimą.

Santuoka negali būti pripažinta fiktyvia, jeigu sutuoktiniai susikūrė šeimos santykius, ilgai gyvena kartu, turi bendrą vaiką arba laukia jo.

Teismas gali naudotis savo diskrecijos teise ir patvirtinti santuoką tik CK 3.41 straipsnyje nurodytais atvejais.

Santuoka laikoma galiojančia, net jei vienas iš sutuoktinių neišreiškė tikrosios valios, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei 1 metus arba jiems gimė arba jie laukiasi vaiko.

Santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės vaikams priklauso nuo to, ar tėvai buvo sąžiningi, t.y. nežinojo apie kliūtis sudaryti santuoką.

Santuoka, pripažinta negaliojančia, dėl sąžiningų sutuoktinių nežinojimo apie kliūtis sudaryti santuoką, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimą.

Jeigu tik vienas sutuoktinis buvo sąžiningas, negaliojanti santuoka jam suteikia tas pat teises kaip ir galiojanti santuoka. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, jiems nesukuriamos sutuoktinių teisės ir pareigos.

Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti išlaikymo iš nesąžiningo sutuoktinio ne ilgiau kaip 3 metus.

Sąžiningas sutuoktinis, kuris neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti pragyvenimo šaltinių, gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš nesąžiningo sutuoktinio.