Nelietuviškų Dėmenų Rašymas

Nelietuviškų dėmenų rašymas

Nelietuviškos kilmės pirmieji sudurtinių žodžių dėmenys nevartojami vieni ir rašomi kartu su antruoju dėmeniu, pvz.: aeroklubas, agroturizmas, audioknyga, autoportretas
Prie pagrindinio dėmens gali būti prijungti du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotrauka
Kai su tuo pačiu dėmeniu minimi du atskiri daiktai, jiems pavadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra
Nelietuviški priešdėliai taip pat rašomi kartu su antruoju dėmeniu, pvz.: antireklama, hipoglikemija, interaktyvus
Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius (t.y. rašomos atskirai nuo kitų žodžių), pvz.: kino teatras, radijo aparatas
Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jeigu jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: alfa dalelė, gama spinduliai

Tikrinių pavadinimų rašymas

Vienažodžiai tikriniai pavadinimai rašomi didžiąja raide, jeigu jie nėra praradę tikrinio žodžio statuso, pvz.: Tomas Kęstutis Andriulaitis, Mykolas Radvila Našlaitėlis, Šatrijos Ragana
Bendrinio daiktavardžio reikšmę įgavę kai kurių žymių istorinių asmenybių ir literatūros veikėjų vardai rašomi mažąja raide, pvz.: mecenatas, donžuanas
Rašant dvižodžius ar keliažodžius geografinius ir astronominius pavadinimus labai svarbu juose atpažinti jungtukus, prielinksnius ir rūšinius žodžius. Mažąja raide visuomet rašomi šie žodžiai: sala, kalnas, žvaigždė, jūra, nerija, gatvė, pusiasalis
Dvižodis ar trižodis vietovių pavadinimas rašomas didžiąja raide, jei pirmajame žodyje yra tikrinio žodžio reikšmė, o kiti žodžiai yra bendriniai, pvz.: Frankfurtas prie Oderio, Baltijos jūra

Nelietuviškų dėmenų rašymas

Nelietuviškos kilmės pirmasis sudurtinių žodžių dėmuo nevartojamas vieni ir rašomas kartu su antruoju dėmeniu, pavyzdžiui: aero-, agro-, audio-, auto-, avia-, bio-, eko-, eks-, ekstra-.
Prie pagrindinio dėmens gali būti prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pavyzdžiui: aerofotonuotrauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas).
Kai su tuo pačiu dėmeniu minimi du atskiri daiktai, jiems pavadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pavyzdžiui: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra.
Nelietuviški priešdėliai taip pat rašomi kartu su antruoju dėmeniu, pavyzdžiui: anti-, hipo-, inter-, kontr(a)-, meta-, sub-, super-, trans-.
Atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius (t.y.rašomos atskirai nuo kitų žodžių), pavyzdžiui: kino teatras, radijo stotis, radijo aparatas.
Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jeigu jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pavyzdžiui: alfa dalelė, gama spinduliai.

Tikrinių pavadinimų rašymas

Vienažodžiai tikriniai pavadinimai (žmonių vardai, pavardės ir slapyvardžiai, mitologinių būtybių pavadinimai, gyvūnų vardai, astronominių bei geografinių objektų pavadinimai ir kt.įvardijimai) rašomi didžiąja raide.
Bendrinio daiktavardžio reikšmę įgavę kai kurių žymių istorinių asmenybių ir literatūros veikėjų vardai, vartojami kaip tam tikrų daiktų ar sąvokų (pavyzdžiui, žmonių apibūdinimų, matavimo vienetų) pavadinimai, rašomi mažąja raide.
Rašant dvižodžius ar keliažodžius geografinius ir astronominius pavadinimus svarbu atpažinti jungtukus, prielinksnius ir rūšinius žodžius.
Mažąja raide visuomet rašomi šie žodžiai: sala, kalnas, žvaigždė, jūra, nerija, gatvė, pusiasalis ir t.t.
Dvižodis ar trižodis geografinis pavadinimas jungtuko, prielinksnio ar rūšinio žodžio gali ir neturėti. Tokiais atvejais visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiąja raide: Didieji Grįžulo Ratai, Paukščių Takas, Naujoji Akmenė.
Visų oficialaus valstybės pavadinimo žodžių reikia rašyti didžiąja raide: Lietuvos Respublika, Abiejų Tautų Respublika, Italijos Respublika.
Mažoji tinkama tik tuo atveju, kai kokia nors šalis apibūdinama neoficialiai: Lietuvos valstybė (oficialus valstybės pavadinimas yra Lietuvos Respublika!).
Pasaulio šalys rašomos mažosiomis raidėmis: pietūs, šiaurė, rytai, vakarai. Tačiau, tapusios atskirų geografinių regionų pavadinimų sudedamosiomis dalimis, rašomos didžiąja raide: Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Šiaurės Afrika, Pietų Afrika, Artimieji Rytai, Tolimieji Rytai.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašymas

Kai įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių, didžiąja raide rašomas tik pirmasis iš jų: Centrinis vertimų biuras, Kauno regiono turizmo informacijos centras, Kauno miesto policijos komisariatas.
Jei pavadinimas prasideda tikriniais žodžiais (oficialiu valstybės ar kitu geografiniu pavadinimu, žmogaus vardu ir pavarde), tai tik juos čia ir reikia rašyti didžiąja raide: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Kauno rajono migracijos tarnyba, Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Kai kurios įmonės, įstaigos ir organizacijos turi simbolinį (t.y.perkeltinės reikšmės) pavadinimą, rašomą kabutėse. Didžiąja raide rašomas tik pirmasis kabutėmis išskirtas žodis, o visi kiti po jo einantys ir į kabutes patekę žodžiai rašomi mažąja raide: Kauno vaikų ir jaunimo teatras „Vilkolakis“, Kauno „Rasos“ gimnazija, kavinė „Vero cafe“.
Tačiau reikia būti labai atidiems rašant tokių įmonių, įstaigų ar organizacijų pavadinimus, kuriuose nėra jokių perkeltinės reikšmės žodžių, bet dėl pasirinkto įvardijimo būdo ir žodžių tvarkos kai kurie žodžiai čia išsiskiria: viešoji įstaiga Kauno miesto poliklinika, uždaroji akcinė bendrovė Joniškio pieninė, bet akcinė bendrovė „Panevėžio pienas“.
Kai kurios oficialių pavadinimų sutrumpintos formos taip pat pradedamos rašyti didžiąja raide, ypač tokių, kurie prasideda žodžiais Lietuvos Respublikos...Valstybinis...: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija → Kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija → Lietuvių kalbos komisija → Kalbos komisija.
Sudėtinius pavadinimus paprastai sudaro oficialus pačios įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir po jo einantys hierarchine tvarka išdėstyti oficialūs padalinių pavadinimai. Kiekvieno padalinio pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistikos katedra, Teisės departamento Juridinis skyrius.
Valdymo vienetų pavadinimai rašomi mažąja raide: Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, Vilniaus universiteto senatas, Lietuvos banko valdyba, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto taryba.
Svarbių statinių, architektūros paminklų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Aušros vartai, Baltieji rūmai, Menininkų namai, Santuokų rūmai.
Neskaidomi žodžių junginiai, t.y.junginiai, turintys vienos sąvokos reikšmę, rašomi didžiosiomis raidėmis: Šventoji Dvasia, Šventoji Mergelė Išganytoja, Šventoji Mergelė Marija, Visi Šventieji, bet Šventosios Dvasios bažnyčia, Visų Šventųjų bažnyčia (žodis bažnyčia čia rašomas mažąja raide).
Svarbių istorinių įvykių ir epochų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Pirmasis pasaulinis karas, Žalgirio mūšis, Antika, Holokaustas, Baroko laikotarpis, Renesanso epocha, Atgimimo epocha, Naujieji amžiai, Viduramžiai. Bet stilių pavadinimai rašomi mažąja raide: baroko stilius, renesanso stilistika.

Stilistinis didžiųjų raidžių rašymas

Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis rašome aukščiausiųjų valstybinės ir įstatymų leidžiamosios valdžios bei aukščiausiųjų teisinės valdžios institucijų pavadinimus: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.