Finansų ir kredito rinkos

Finansų ir kredito rinkos samprata ir funkcijos

• Ekonominėje sistemoje veikia išteklių, prekių ir paslaugų bei finansų ir kredito rinkos.
• Finansų ir kredito rinka perleidžia sukauptus pinigus ekonomikos dalyviams, kuriems reikia daugiau finansavimo šaltinių, nei gaunama kitose rinkose.
• Rinka padeda nustatyti reikiamų kreditų ir nuosavo kapitalo apimtį, palūkanų normas bei vertybinių popierių kainas.
• Finansų ir kredito rinka – mainų mechanizmas, suvedantis pinigų ir vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus.
• Ji apibūdinama kaip vieta, kurioje prekiaujama finansiniu turtu – pinigais ir piniginiais įsipareigojimais (vertybiniais popieriais).
• Finansų rinkoje prekiaujama tik vertybiniais popieriais, kredito rinkoje – pinigais ir vertybiniais popieriais.

Vertybinių popierių rinkos samprata ir klasifikavimas

• Vertybinių popierių rinka – mainų mechanizmas, suvedantis vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus.
• Ji apima santykius, atsirandančius išleidžiant specialiuosius dokumentus (vertybinius popierius), kurie turi vertę ir gali būti parduodami, perkami bei išperkami, apibūdinama ir kaip vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.
• Vertybiniai popieriai – nuosavybės, skolos, keitimo ir dvišalių sutarčių (išvestiniai) dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose.
• Pagal emitentus gali funkcionuoti vyriausybės ir privataus sektoriaus vertybinių popierių rinka.
• Vyriausybės vertybinių popierių rinkoje cirkuliuoja centrinės valdžios, savivaldybių ar tam tikrų vyriausybės institucijų ir įstaigų išleisti vertybiniai popieriai.
• Privataus sektoriaus vertybinius popierius išleidžia pramonės įmonės, komerciniai bankai, investicinės bendrovės, draudimo bendrovės.
• Užsienio arba tarptautinėje rinkoje prekiaujama užsienio subjektų išleistais vertybiniais popieriais, todėl ši rinka gali būti skirstoma ir pagal emitentus, ir pagal valiutas.
• Pagal ekonominę vertybinių popierių prigimtį veikia nuosavybės, skolos (kredito) ir išvestinių vertybinių popierių rinka.
• Nuosavybės vertybiniams popieriams priklauso akcijos, skolos - obligacijos, vekseliai, taupymo lakštai, o išvestiniai vertybiniai popieriai suteikia galimybę pirkti, parduoti arba keisti vertybinius popierius arba užsienio valiutą reikiamu metu, apimtimi ir kaina.
• Pagal vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių nuoseklumą skiriama pirminė ir antrinė rinka.
• Realias investicijas galima finansuoti iš naujų akcijų pardavimo rinkoje, o akcijų pirkimas yra pirkėjo, kuris vėliau gali akcijas parduoti antrinėje rinkoje, finansinės investicijos.
• Antrinėje rinkoje vykstančios operacijos nepadidina įmonės pinigų, tačiau egzistuojant tokioms rinkoms, akcijos tampa patrauklesnės dėl likvidumo ir atsiranda daugiau galimybių didinti realias investicijas. Taigi pirminėje rinkoje vertybiniai popieriai pirmą kartą patenka į rinką, kai verslo subjektas daro emisiją. Vėliau vykstantys sandoriai, parduodant vertybinius popierius, pagal savo pobūdį yra antriniai, nes jais atliekamos perpardavimo operacijos.
• Pagal finansinio turto cirkuliacijos terminą skiriama pinigų ir kapitalo rinka.
• Pinigų rinka yra trumpalaikio skolinamojo kapitalo rinka, kurioje vyksta pinigų ir vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriai, kurių trukmė neviršija vienerių metų.
• Kapitalo rinka – ilgalaikio skolinamojo kapitalo nuosavybės ir ilgalaikių išvestinių vertybinių popierių rinka.
• Pagal pajamų gavimo būdą vertybiniai popieriai skirstomi į duodančius fiksuotąsias pajamas ir duodančius kintamąsias pajamas vertybinius popierius, todėl skiriama fiksuotųjų pajamų vertybinių popierių rinka ir kintamųjų pajamų vertybinių popierių rinka.
• Fiksuotąsias pajamas garantuoja vyriausybės vertybiniai popieriai, įmonės obligacijos, o paprastosios akcijos jų savininkams negarantuoja, nes jos priklauso nuo verslo subjekto veiklos rezultatų.
• Teritoriniu požiūriu rinkos skirstomos į vietines (regionines), nacionalines ir pasaulines.
• Vietinės rinkos pavyzdys gali būti prekyba vietinės valdžios vekseliais ar kitais skolos vertybiniais popieriais.
• Nacionalinei rinkai būdingi vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriai pačioje šalyje nacionaline valiuta, o pasaulinėse rinkose prekiaujama įvairių šalių verslo subjektų ir vyriausybių vertybiniais popieriais įvairiomis valiutomis.
• Biržinė rinka – organizuota rinka, kurioje vyksta aukštos kokybės vertybinių popierių apyvarta ir finansines operacijas organizuoja ir atlieka profesionalūs šių prekių žinovai.
• Prekyba vertybiniais popieriais biržinėje rinkoje vyksta fizinėje vietoje, pavyzdžiui, Niujorko vertybinių popierių biržoje, Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
• Vertybinių popierių biržoje kiekvienas investuotojas arba kreditorius dažniausiai suranda tai, ko ieško, o pinigai atitenka toms kompanijoms, kurių vertybiniai popieriai yra aukštos kokybės. Tokioje rinkoje nustatomas akcijų kursas , padidėja vertybinių popierių likvidumas ir pateikiama informacija apie emitentą.
• Užbiržinėje rinkoje prekyba vertybiniais popieriais vyksta tiesioginiais sandoriais. Ši rinka neturi fizinio centro, t.y. operacijų salės, kainos nustatomos susitarimo būdu, o pirkimai ir pardavimai atliekami telefonu arba kompiuteriniais ryšiais. Šioje rinkoje dažniausiai prekiaujama naujų ir mažų bendrovių vertybiniais popieriais. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse biržinėje rinkoje vertybinių popierių apyvarta didesnė.

Vertybinių popierių rūšys

• Skolos vertybinis popierius – patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš jį išleidusio asmens jame nustatytais terminais jo nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.
• Skolos vertybinius popierius gali emituoti vyriausybė ir privatus sektorius. Siekdama pritraukti trumpalaikius kreditavimo šaltinius, vyriausybė leidžia iždo vekselius, o ilgesnio laikotarpio kreditavimo šaltiniams pritraukti- iždo obligacijas. Verslo subjektai trumpalaikio turto kreditavimui naudoja komercinius vekselius, o ilgalaikių investicijų kreditavimui – obligacijas.
• Komercinis vekselis – įpareigoja jį išrašantis asmuo sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.
• Vekseliu gali būti įforminamas komercinis (tiekėjų) kreditas. Kadangi gaunamos pajamos iš vekselio laikymo yra žinomos jo išleidimo momentu, vekseliai yra fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai.
• Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.
• Iždo vekseliai yra trumpalaikiai (paprastai 3, 6 ar 12 mėnesių) vyriausybės vertybiniai popieriai, skirti finansuoti vyriausybės išlaidas. Iždo vekselių savininkai gauna pajamas, kurios lygios skirtumui tarp nominaliosios vertės ir pardavimo kainos.
• Obligacija – skolos vertybinis popierius, kuris suteikia teisę gauti nustatyto dydžio periodines pajamas, o pasibaigus skolos terminui – skolos sumą.
• Kol obligacijos galiojimo laikas dar nepasibaigęs, ją išleidusi vyriausybė ar įmonė nustatytais intervalais (dažniausiai kartą arba du per metus) moka tam tikro dydžio palūkanas. Periodinės palūkanų išmokos vadinamos kuponinėmis išmokomis. Rūšys: įprastos, pajamų, apdraustos, neapdraustos, antraeilės, nulinio kupono (pateiktinės), „šiukšlinės”, euroobligacijos, nuolatinės, obligacijos iki pareikalavimo.
• Pajamų obligacijos – kurių palūkanos mokamos tik tais atvejais, kai įmonė gauna pakankamai pelno, išleidžiamos retai.
• Antraeilių obligacijų savininkų pretenzijos pareiškiamas, kai patenkintos kitų kreditorių pretenzijos.
• Nulinio kupono (pateiktinės) obligacijos neteikia palūkanų, tai emitentas jas pardavinėja su didele nuolaida.
• Euroobligacijos išleidžiamos ir pardavinėjamos valstybėje, kurios valiuta yra skirtinga negu obligacijų. Pavyzdžiui, jei JAV bendrovė išleidžia obligacijas Lietuvoje ir ši skola dengiama bei palūkanos mokamos doleriais, tokios obligacijos vadinama euroobligacijomis.
• Nuolatinės obligacijos yra išleidžiamos be nustatyto galiojimo termino.
• Rinkose funkcionuoja ir obligacijos iki pareikalavimo, kurios gali būti išimtos iš apyvartos dar nepasibaigus jų galiojimo terminui.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

• Nuosavybės vertybiniams popieriams priskiriamos akcijos bei leidžia dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikia turtines bei neturtines teises.
• Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.
• Vardinės akcijos negali būti laisvai perduodamos, jei akcijos buvo parduotos.
• Pareikštinės akcijos savininku gali būti bet kas, šias akcijas leidžia AB, jos gali būti laisvai parduodamos kitiems asmenims.
• Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
• Paprastosios akcijos - už jas mokami dividendai , o privilegijuotos mažiau rizikingos, bet savininkai neturi balsavimo teisės.
• Skiriamos trys akcijų kainos: nominalioji vertė, emisijos kaina, rinkos kaina.
• Nominalioji akcijos vertė nurodoma ant paties akcijos lakšto (nematerialiųjų akcijų užrašoma sąskaitose).
• Emisijos kaina – tai pardavimo kaina.
• Rinkos kaina nusistovi, kai makleriai akcijas parduoda akcininkams.

Išvestiniai vertybiniai popieriai

• Išvestiniai vertybiniai popieriai labai pagyvina visą vertybinių popierių rinką, suteikia galimybių manevruoti ir sumažinti investuotojo riziką.
• Išvestiniai vertybiniai popieriai skirstomi į pasirinkimo sandorius ir ateities sandorius.
• Pasirinkimo sandoriai (angl. options) suteikia teisę, bet neįpareigoja pirkti arba parduoti vertybinius popierius tam tikra iš anksto sutarta kaina ir tam tikru metu.
• Ateities sandoriai, kaip ir pasirinkimo sandoriai – dvišales sutartis reiškiantys vertybiniai popieriai, kur savininkas įsipareigoja pirkti arba parduoti vertybinius popierius nustatyta sutartyje kaina ir laiku.

Vertybinių popierių formos

• Vertybiniai popieriai gali būti dviejų formų: materialieji vertybiniai popieriai ir nematerialieji (sąskaitiniai) vertybiniai popieriai.
• Materialusis vertybinis popierius spausdinamas pagal nustatytus reikalavimus, t.y. ant specialaus popieriaus, turi keletą apsaugos požymių.
• Nematerialieji vertybiniai popieriai yra daug pranašesni už materialiuosius, nes panaikina pametimo, vagystės ar sunaikinimo riziką.

Vertybinių popierių portfelio esmė ir tipai

• Investicijos į vertybinius popierius yra daugiau ar mažiau rizikingos. Rizika pagal vertybinių popierių portfelio teoriją skirstoma į nesistemingą (diversifikuojamą) ir sistemingą (nediversifikuojamą).
• Nesistemingą riziką lemia veiksniai, būdingi tik konkrečiai įmonei ar pramonės šakai: kokybės vadyba, darbo organizavimas, konkurentų veiksmai, gamtiniai ir technologiniai veiksniai. Sistemingą riziką sukelia bendri ekonominiai veiksniai, tokie kaip šalies ekonominė padėtis, vartotojų paklausos lygis, palūkanų normos kitimas, valiutos kursų pasikeitimai ir pan.
• VPP – dviejų arba daugiau emitentų vertybiniai popieriai, turimi konkretaus investuotojo.
• Priklausomai nuo investuotojo psichologinių ir kitų charakterio savybių, gali būti sudaromas trijų tipų VPP: agresyvus, optimalus, pasyvus.

Lietuvos rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai

• Lietuvos vertybinių popierių rinkoje cirkuliuoja Vyriausybės ir verslo subjektų vertybiniai popieriai.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleidžia įvairių rūšių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP), kurie parduodami ir vidaus, ir užsienio rinkose. Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai (Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai.
• Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai- vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė obligacijos - vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai ne aukciono būdu išleidžiami vertybiniai popieriai, kurie parduodami tik fiziniams asmenims ir mažmeniniams investuotojams.

Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai ir jos organizavimas

• Lietuvos vertybinių popierių rinkoje dalyvauja emitentai, investuotojai, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, Vilniaus vertybinių popierių birža, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas.
• Emitentas – juridinis asmuo, siūlantis leisti arba leidžiantis savo vertybinius popierius, o emisija - vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.
• Investuotojas – juridinis arba fizinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių. Pagal siekiamus tikslus investuotojai skirstomi į: strateginius, institucinius ir smulkius.
• Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas.
• Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) kotiruojamų vertybinių popierių prekybos rezultatai nusakomi tam tikrais vertybinių popierių indeksais.
• Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.