Finansų ir kredito rinka

Finansų ir kredito rinka

• Ekonominėje sistemoje veikia trys pagrindiniai rinkų tipai: išteklių, prekių ir paslaugų bei finansų ir kredito rinkos.
• Finansų ir kredito rinka veikia finansų ir kredito sistemose.
• Ji perleidžia pinigus ekonomikos dalyviams, kuriems reikia daugiau finansavimo šaltinių, nei gaunama kitose rinkose.
• Padeda nustatyti kreditų ir nuosavo kapitalo apimtį, palūkanų normas bei vertybinių popierių kainas.
• Tai mainų mechanizmas, suvedantis pinigų ir vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus.
• Ji gali būti apibūdinama kaip vieta, kurioje prekiaujama finansiniu turtu - pinigais ir piniginiais įsipareigojimais (vertybiniais popieriais).
• Finansų rinkoje prekiaujama tik vertybiniais popieriais, kredito rinkoje - pinigais ir vertybiniais popieriais.

Vertybinių popierių rinka

• Tai mainų mechanizmas, suvedantis vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus.
• Apima santykius, atsirandančius išleidžiant specialiuosius dokumentus (vertybinius popierius).
• Šie popieriai turi vertę ir gali būti parduodami, perkami bei išperkami.
• Tai vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.
• Vertybiniai popieriai - nuosavybės, skolos, keitimo ir išvestiniai dokumentai, naudojami finansinėms operacijoms.
• Vertybinių popierių rinka gali būti klasifikuojama pagal įvairius požymius.
• Pagal emitentus gali funkcionuoti vyriausybės ir privataus sektoriaus vertybinių popierių rinka.
• Vyriausybės vertybinių popierių rinkoje cirkuliuoja centrinės valdžios, savivaldybių išleisti vertybiniai popieriai.
• Privataus sektoriaus vertybinius popierius išleidžia pramonės įmonės, komerciniai bankai, investicinės bendrovės, draudimo bendrovės.
• Užsienio arba tarptautinėje rinkoje prekiaujama užsienio subjektų išleistais vertybiniais popieriais.
• Rinka skirstoma ir pagal emitentus, ir pagal valiutas.
• Pagal ekonominę prigimtį veikia nuosavybės, skolos (kredito) ir išvestinių vertybinių popierių rinka.
• Nuosavybės vertybiniams popieriams priklauso akcijos, skolos - obligacijos, vekseliai, taupymo lakštai.
• Išvestiniai vertybiniai popieriai suteikia galimybę pirkti, parduoti arba keisti vertybinius popierius arba užsienio valiutą reikiamu metu, apimtimi ir kaina.
• Pagal pirkimo ir pardavimo sandorių nuoseklumą skiriama pirminė ir antrinė rinka.
• Realias investicijas galima finansuoti iš naujų akcijų pardavimo rinkoje.
• Akcijų pirkimas yra pirkėjo, kuris vėliau gali akcijas parduoti antrinėje rinkoje, finansinės investicijos.
• Akcijos tampa patrauklesnės dėl likvidumo ir atsiranda daugiau galimybių didinti realias investicijas.
• Pirminėje rinkoje vertybiniai popieriai pirmą kartą patenka į rinką, kai verslo subjektas daro emisiją.
• Parduodant vertybinius popierius, pagal savo pobūdį yra antriniai, nes jais atliekamos perpardavimo operacijos.
• Pagal finansinio turto cirkuliacijos terminą skiriama pinigų ir kapitalo rinka.
• Pinigų rinka yra trumpalaikio skolinamojo kapitalo rinka.
• Joje vyksta pinigų ir vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriai, kurių trukmė neviršija vienerių metų.
• Kapitalo rinka - ilgalaikio skolinamojo kapitalo nuosavybės ir ilgalaikių išvestinių vertybinių popierių rinka.
• Pagal pajamų gavimo būdą vertybiniai popieriai skirstomi į duodančius fiksuotąsias pajamas ir duodančius kintamąsias pajamas.
• Fiksuotąsias pajamas garantuoja vyriausybės vertybiniai popieriai, įmonės obligacijos.
• Paprastosios akcijos negarantuoja fiksuotųjų pajamų, nes jos priklauso nuo verslo subjekto veiklos rezultatų.
• Teritoriniu požiūriu rinkos skirstomos į vietines (regionines), nacionalines ir pasaulines.
• Vietinės rinkos pavyzdys gali būti prekyba vietinės valdžios vekseliais ar kitais skolos vertybiniais popieriais.
• Nacionalinei rinkai būdingi vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriai pačioje šalyje nacionaline valiuta.
• Pasaulinėse rinkose prekiaujama įvairių šalių verslo subjektų ir vyriausybių vertybiniais popieriais įvairiomis valiutomis.
• Biržinė rinka - organizuota rinka, kurioje vyksta aukštos kokybės vertybinių popierių apyvarta.
• Finansinės operacijas organizuoja ir atlieka profesionalūs šių prekių žinovai.
• Prekyba vertybiniais popieriais biržinėje rinkoje vyksta fizinėje vietoje.
• Prekių kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos dėsningumų.
• Vertybinių popierių biržoje kiekvienas investuotojas arba kreditorius dažniausiai suranda tai, ko ieško.
• Pinigai atitenka toms kompanijoms, kurių vertybiniai popieriai yra aukštos kokybės.
• Vertybinių popierių birža užtikrina laisvą vertybinių popierių judėjimą.
• Perskirstomi pinigai tarp rinkos dalyvių.
• Prekiaujant biržinėje rinkoje, tiksliau ir realiau nustatomas akcijų kursas.
• Padidėja vertybinių popierių likvidumas, informacija apie emitentą prieinamumas, emitento prestižas.
• Užbiržinėje rinkoje prekyba vertybiniais popieriais vyksta tiesioginiais sandoriais.
• Rinka neturi fizinio centro, t.y. operacijų salės.
• Kainos nustatomos susitarimo būdu
• Pirkimai ir pardavimai atliekami telefonu arba kompiuteriniais ryšiais.
• Šioje rinkoje dažniausiai prekiaujama naujų ir mažų bendrovių vertybiniais popieriais.
• Atsisakyti biržos paslaugų tokias bendroves skatina per mažas jų akcijų kursas, mokestis už biržos paslaugas ir kitos priežastys.
• Išsivysčiusios ekonomikos šalyse biržinėje rinkoje vertybinių popierių apyvarta nepalyginamai didesnė negu užbiržinėje rinkoje.

Skolos vertybiniai popieriai

• Tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš jį išleidusio asmens jame nustatytais terminais jo nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.
• Skolos vertybinius popierius gali emituoti vyriausybė ir privatus sektorius.
• Siekdama pritraukti trumpalaikius kreditavimo šaltinius, vyriausybė leidžia iždo vekselius.
• Ilgesnio laikotarpio kreditavimo šaltiniams pritraukti ji leidžia iždo obligacijas.
• Verslo subjektai trumpalaikio turto kreditavimui naudoja komercinius vekselius, o ilgalaikių investicijų kreditavimui - obligacijas.
• Komercinis vekselis - popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo įsipareigoja sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.
• Gali būti įforminamas komercinis (tiekėjų) kreditas.
• Kadangi pajamos iš vekselio laikymo iki apmokėjimo datos yra žinomos jo išleidimo momentu, vekseliai yra fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai.
• Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.
• Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui sumokėti sumą jam arba vekselyje nurodytam asmeniui.
• Įsakomieji vekseliai naudojami užsienio prekyboje.
• Kreditorius (prekių eksportuotojas) paveda importuotojui mokėti ne jam, o kitai užsienio firmai, kuriai pirmasis skolingas.
• Paprastuoju vekseliu davėjas pasižada mokėti jame nurodytą sumą.
• Tiek paprastieji, tiek įsakomieji vekseliai gali būti naudojami asmenų įsipareigojimams nacionaline ir užsienio valiuta įforminti.
• Iždo vekseliai yra trumpalaikiai (paprastai 3, 6 ar 12 mėnesių) vyriausybės vertybiniai popieriai.
• Jų paskirtis ne vien finansuoti vyriausybės išlaidas, bet ir paimti pinigus iš finansų ir kredito sistemos.
• Iždo vekseliai gali būti įvairių nominacijų.
• Jie yra likvidžiausios pinigų rinkos priemonės.
• Valstybė superka iždo vekselius išleidimo kaina.
• Iždo vekselių savininkai gauna pajamas, kurios lygios skirtumui tarp nominaliosios vertės ir pardavimo kainos.
• Obligacija - tai skolos vertybinis popierius, kuris jo savininkui suteikia teisę gauti nustatyto dydžio periodines pajamas, o pasibaigus skolos terminui - skolos sumą.
• Obligacijos vertė, kurią emitentas privalo sumokėti jos savininkui obligacijos galiojimo terminui pasibaigus, vadinama išperkamąja verte (nominalioji vertė).
• Obligacijos paprastai išleidžiamos fiksuotam mokėjimo laikotarpiui.
• Dauguma obligacijų turi 1-10 ar net 20 metų mokėjimo terminus.
• Yra tokių valstybės obligacijų, kurios niekada nebus išpirktos (padengtos).
• Padengimo laikas dažniausiai nurodomas obligacijos titule.
• Vyriausybė ar įmonė intervalais moka tam tikro dydžio palūkanas.
• Periodinės palūkanų išmokos vadinamos kuponinėmis išmokomis, kuponinės išmokos yra pagrįstos obligacijos išleidimo metu.
• Nustatyta kupono norma ir apskaičiuojamos kupono normą padauginus iš obligacijos nominaliosios vertės.
• Jei kuponinės išmokos mokamos du kartus per metus, vienu kartu sumokama 1/2 išmokos dalis.
• Obligacijų ypatybės skirstomos į keletą rūšių.
  • įprastos obligacijos
  • pajamų obligacijos
  • apdraustos obligacijos
  • neapdraustos obligacijos
  • antraeilės obligacijos
  • nulinio kupono (pateiktinės)
  • „šiukšlinės” (didelio rizikos laipsnio) obligacijos
  • euroobligacijos
  • nuolatinės obligacijos
  • obligacijos iki pareikalavimo.
• Įprastos obligacijos garantuoja jų savininkui sutartyje numatytas fiksuotas pajamas, nepriklausomai nuo emitento gaunamų pajamų.
• Vyriausybės obligacijos yra laikomos nerizikingais vertybiniais popieriais, nes garantuotas jų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas.
• Egzistuoja atvirkštinė kainos ir palūkanų normos priklausomybė.
• Pajamų obligacijos - popieriai, kurių palūkanos mokamos tik tada, kai įmonė gauna pakankamai pelno.
• Obligacijos gali būti apdraustos ir neapdraustos emitento turtu.
• Apdraustus įsigyjantis žmogus patiria mažesnę riziką.
• Antraeilių obligacijų savininkų pretenzijos gali būti pareikštos tik po to, kai patenkintos kitų kreditorių ar obligacijų savininkų pretenzijos.
• Nulinio kupono (pateiktinės) obligacijos neteikia palūkanų.
• Vienintelės pajamos - vertės skirtumas.
• Neturi palūkanų, todėl emitentas jas pardavinėja su nuolaida.
• Obligacijos adekvačios vekseliams.
• „Šiukšlinės” obligacijos - menkos kokybės, bet dideles palūkanas teikiančios obligacijos.
• Išleidžia silpnos įmonės.
• Reiškia didelę tikimybę, kad obligacija ištikus bankrotui nebus išpirkta.
• Euroobligacijos išleidžiamos ir pardavinėjamos valstybėje, kurios valiuta yra skirtinga negu obligacijų.
• Nuolatinės obligacijos yra išleidžiamos be nustatyto galiojimo termino.
• Obligacijos iki pareikalavimo, kurios gali būti išimtos iš apyvartos dar nepasibaigus jų galiojimo terminui.
• Kaina, kuria įmonė emitentė gali atšaukti obligacijas, būna žinoma ją perkant.
• Visos obligacijos ypatybės - kuponų norma, apdraudimas, teisė ją atšaukti.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

• Tai akcijos, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises.
• Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.
• Vardinės akcijos negali būti perduodamos.
• Negalima parduoti ne įmonės savininkams.
• Vardinėmis akcijomis gali naudotis tik jų savininkas.
• Materialiosios akcijos arba akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu.
• Nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
• AB akcijos turi būti nematerialios.
• Pareikštinės akcijos leidžia AB.
• Jos gali būti laisvai parduodamos kitiems asmenims.
• Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.
• Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
• Paprastosios akcijos labiau rizikingos.
• Paprastųjų akcijų savininkai turi balsavimo teisę akcininkų susirinkime.
• Privilegijuotosios akcijos mažiau rizikingos.
• Akcijų savininkai balsavimo teisės neturi.
• Yra trys akcijos kainos: nominalioji vertė, emisijos kaina, rinkos kaina.
• Nominalioji vertė nustatyti savininko svorį.
• Emisijos kaina – pardavimo kaina.
• Rinkos kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių: įmonės pelningumo, turto dydžio, veiklos ir plėtros perspektyvos bei įvaizdžio.

Išvestiniai vertybiniai popieriai

• Išvystytų vertybinių popierių rinkų patirtis liudija, kad išvestiniai popieriai pagyvina rinką.
• Padidina mobilumą, įvairumą, lankstumą.
• Sandoriai suteikia galimybę smarkiai sumažinti riziką ir padidinti rinkos likvidumą.
• Išvestiniai popieriai skirstomi į pasirinkimo sandorius ir ateirties sandorius.
• Pasirinkimo sandoriai suteikia teisę, bet neįpareigoja pirkti arba parduoti vertybinius popierius tam tikra iš anksto sutarta kaina ir laiku.
• Pasirinkimo sandoriai būna dviejų tipų: pirkimo ir pardavimo.
• Suteikia teisę parduoti.
• Sandorių savininkai šitaip apsisaugo nuo rinkos svyravimų (rizikos).
• Pirkimo sandorio pirks žmogus, kuris tiki, jog akcijų kainos rinkoje didės, o pasirinkimo sandorio emitentas įsitikinęs, jog kainos liks tos pačios arba gali mažėti.
• Įtakojantys veiksniai:
  • pasirinkimo sandorio galiojimo laikas
  • dividendai
  • palūkanų normos..
• Pirkimo sandorių emitentai dažnai būna akcijų savininkai, kurie tiki, jog gali sumažėti rinkoje jų turimų akcijų kainos.
• Pasirinkimo sandoriai gali būti sudaromi ne tik akcijoms pirkti ir parduoti. Jie gali būti: valiutos, palūkanų normos.
• Pasirinkimo teisė gali būti suteikiama tiek valiutai pirkti, tiek parduoti.
• Sudarant , nustatoma diena, iki kurios galima rinktis vykdyti sandorį, perkama (parduodama) valiutos suma ir fiksuojamas valiutos keitimo pagal sandorį kursas.
• Atėjus pasirinkimo dienai, lyginamas rinkos kursas su vykdymo kaina.
• Naudojant palūkanų normų pasirinkimo sandorius, galima spekuliuoti palūkanų normų prognozėmis.
• Pasirinkimo sandoris nustato fiksuotą palūkanų normą.
• Ateities sandoriai, kaip ir pasirinkimo sandoriai, - dvišales sutartis reiškiantys vertybiniai popieriai.
• Tačiau jie skiriasi nuo pasirinkimo sandorių.
• Jeigu rinkoje susiklosto nepalanki situacija, pasirinkimo sandorio savininkas gali sutartyje numatytomis teisėmis nepasinaudoti.
• ateities sandorio savininkas privalo laikytis sutarties, todėl dažniausiai ateities sandorius aptarnauja rinkos tarpininkai.
• Ateities sandoriai išleidžiami į apyvartą dėl keleto priežasčių: pasipelnyti dėl popierių kainų svyravimų, apsauga nuo rizikos.
• Tokio tipo sandoriai būna akcijų, valiutos, palūkanų normos.

Vertybinių popierių formos

• Vertybiniai popieriai gali būti dviejų formų: materialieji ir nematerialieji.
• Kiekvienas materialusis popierius atspausdinamas ant specialaus popieriaus.
• Lakštas turi būti pasirašytas, sunumeruotas ir antspauduotas.
• Keliami didesni reikalavimai bei pinigams.
• Gyvavimo laikas turi būti ne mažesnis kaip 40 metų.
• Licencijuotos įmonės.
• Materialieji popieriai turi daug neigiamų savybių.
• Emitentas privalo turėti specialių padalinį,.
• Nematerialieji popieriai yra daug pranašesni už materialiuosius, nes jų judėjimas išreiškiamas įrašais sąskaitose.
• popierių apskaitos užtikrina visokeriopą jų saugumą.
• Apskaita grindžiama dvejybinio buhalterinio įrašo principu, vykdomas kiekvienos operacijos kryžminis patikrinimas.
• panaikina pametimo, vagystės ar sunaikinimo riziką.
• Nereikia kurti specialaus padalinio, nes kiekvienas emitentas turi apskaitininkus.
• Nebereikia kuponų
• popierių atliekamas juos perrašant iš vienos sąskaitos į kitą.
• nėra. Iki galo atsiskaitoma per tris dienas.

Vertybinių popierių portfelio esmė ir tipai

• Investicijos yra daugiau ar mažiau rizikingos.
• Rizika - nukrypimai nuo planuojamų galimybių.
• Rizika pagal teoriją skirstoma į nesistemingą (diversifikuojamą) ir sistemingą (nediversifikuojamą).
• Nesistemingą riziką lemia veiksniai, būdingi tik konkrečiai įmonei ar pramonės šakai.
• Sistemingą riziką sukelia bendri ekonominiai veiksniai.
• VPP (vertybinių popierių portfelis) - sumažina riziką.
• teorija - rinkos VPP, kuriame yra visų emitentų vertybinių popierių.
• Portfelio administravimo išlaidos.
• Visų rinkoje cirkuliuojančių vertybinių popierių pelningumas ir rizika skiriasi.
• Ryšys tarp rizikos ir pelningumo yra tiesioginis.
• Triju tipu VPP : agresyvus, optimalus, pasyvus.

Lietuvos rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai

• rinkoje cirkuliuoja Vyriausybės ir verslo subjektų vertybiniai popieriai.
• Vyriausybės vertybiniai popieriai yra obligacijos, valstybės vekseliai, taupymo lakštai.
• Vyriausybės vertybiniai popieriai prieinami Lietuvos ir užsienio gyventojams, visoms įmonėms ir organizacijoms, komerciniams bankams.
• vertybiniai popieriai
• Vyriausybė obligacijos vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus.
• Palūkanos mokamos nuo nominaliosios vertės.
• Visų VVP trukmė nurodoma dienomis.
• Akcijos gali patekti į einamąjį, oficialųjį ir nelistinguojamą vertybinių popierių sąrašą.
• oficialųjį
• einamąjį

Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai ir jos organizavimas

• Joje veikia emitentai, investuotojai, tarpininkai, depozitoriumas ir bankas.
• Emitentas - popierių leidžiantis juridinis asmuo.
• Emisija - išleidimas.
• Investuotojas - valdantis popierius žmogus ar bendrovė.
• Skirstomi strateginiai, instituciniai ir smulkūs investuotojai.
• Finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai – tarpininkai.
• Licenciją turinti įmonė - Finansų maklerio įmonė