Dirvos temperatūros ir šilumos balansas

Oro temperatūra, kurią jis įgytų adiabatiškai nukritęs iki 1000 hPa lygio.

Temperatūra, kurią oro tūris įgytų, jei susikondensavus jame esantiems vandens garams jis sausaadiabatiškai nusileistų iki 1000 hPa izobarinio paviršiaus.

Oro judėjimas, kai atskiri oro tūriai juda lygiagrečiai aplinkiniams.

Oro judėjimas, kai atskiri oro tūriai maišosi, judėdami ne lygiagrečiais keliais.

Vėjo greičio skirtumas tarp gretimų oro tūrių.

Santykis tarp dinaminės ir terminės turbulencijos jėgų.

Šilumos, drėgmės ir judesio kiekio apykaita tarp oro sluoksnių turbulencijos metu.

Substancijos masės dalis oro masės vienete, pavyzdžiui, vandens garai, aerozoliai.

Procesas, vykstantis be šilumos apykaitos su supančia aplinka.

Oro masės judėjimas horizontalia kryptimi, pernešantis oro savybes ir temperatūrą.

Šilumos perdavimas spinduliavimo būdu. Saulės šiluma yra geriausias pavyzdys.

Šilumos perdavimas tiesiogiai tarp molekulių kontakto metu.

Šilumos perdavimas oro turbulentinių judesių metu.

Šilumos išsiskyrimas ar sugėrimas, kai vanduo keičiamas būseną (išgarinimas, kondensacija, užšalimas, tirpimas).

Oro tūris išsiplečia, nes kylant į viršų mažėja išorinis slėgis, todėl temperatūra mažėja.

Oro tūris susitraukia, didėja slėgis, o dėl to auga temperatūra.

Tai yra šilumos kiekis, reikalingas 1 kg medžiagos būsenos perėjimui iš kietos į skystą (tirpimas) ar iš skystos į dujinę (garavimas) arba atvirkščiai.

Tai temperatūros kitimas 100 m aukščio, kai oras kyla, o jame esantys vandens garai kondensuojasi.

Temperatūra, kurią įgautų oro tūris, jei visi jame esantys vandens garai susikondensuotų į vandens lašelius.

Tai temperatūra, kurią įgautų oras, jei jis sausaadiabatiškai nusileistų iki 1000 hPa slėgio izobarinio paviršiaus.

Tai reiškinys, kai orui kylant, jame esantys vandens garai kondensuojasi, išskirdami šilumą.

Tai procesas, kai oro tūris juda aukštyn be šilumos mainų su aplinka.

Tai procesas, kai oro tūris juda aukštyn su vandens garais, kurie kondensuojasi ir išskiria šilumą.

Tai reiškinys, kai vandens garai ore virsta skysčiu. Išsiskiria šiluma, kuri šildo orą, ir sumažina Drėgnaadiabatinio gradiento vertę.

Oro judėjimas dėl temperatūrų skirtumo tarp judančio oro ir aplinkos.

• Šiltesnis oras kyla.
• Šaltesnis oras leidžiasi žemyn.

Konvekcijos jėga priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp judančio oro ir aplinkos. Kuo didesnis skirtumas, tuo stipresnė konvekcija.

Vertikalus oro temperatūros pokytis 100 metrų aukštyje. Kuo didesnis gradientas, tuo greičiau oras šyla kylant aukštyn.

Atmosferos sluoksnis, kuriame oro temperatūra krenta kylant aukštyn lėčiau nei sausaadiabatiniu greičiu. Šiame sluoksnyje konvekcija yra silpna arba jos nėra.

Atmosferos sluoksnis, kuriame oro temperatūra krenta kylant aukštyn sausaadiabatiniu greičiu. Šiame sluoksnyje konvekcija yra neutrali, nei stiprėjanti, nei silpnėjanti.

Atmosferos sluoksnis, kuriame oro temperatūra krenta kylant aukštyn greičiau nei sausaadiabatiniu greičiu. Šiame sluoksnyje konvekcija yra stipri, oras kyla aukštyn.

Sausaadiabatinis temperatūros gradientas yra 0,98 °C/100m. Jis taikomas neprisotintame ore

Skirtumas tarp šilčiausio ir šalčiausio mėnesių vidutinių temperatūrų.

Oro temperatūros svyravimai per parą. Vidutinė paros svyravimo amplitudė yra maždaug trečdaliu mažesnė nei dirvos temperatūros amplitudė.

Žiemą paros temperatūros amplitudė mažesnė nei vasarą, nes šilumos skirtumas tarp dienos ir nakties yra mažesnis. Taip pat ji mažėja, didėjant platumai (atsižvelgiant į saulės spindulių kampą).

Vandens paviršiaus temperamentūra kinta mažiau nei sausumos, nes vanduo turi didesnį šiluminį talpumą.

Šalna - tai oro temperatūros kritimas iki 0°C ir žemiau, kai vidutinė paros temperatūra yra teigiama.

Debesuotumas mažina dirvos paviršiaus temperatūros amplitudę, nes debesys atspindi saulės spindulius.

Augmenija taip pat mažina dirvos paviršiaus temperatūros amplitudę, nes ji sulaiko šilumą vasarą ir apsaugo nuo šalčio žiemą.

Sniego danga taip pat padeda išlaikyti dirvos paviršių šiltą, mažindama temperatūros amplitudę.

Temperatūros svyravimų vėlavimas didėjant gyliui yra proporcingas gylio didėjimui. Tai reiškia, kad giliau esančiuose dirvos sluoksniuose temperatūros kitimai vyksta lėčiau nei paviršiuje.

Dirvoje šiluma perduodama tik molekuline difuzija, o vandenyje – molekuline, turbulentine ir konvekcine difuzija.

Žemės paviršiaus šilumos balansas apibūdina visus šilumos srautus, įeinančius ir išeinančius iš paviršiaus.

Tai procesai, vykstanti be šilumos apykaitos su supančia aplinka. Pavyzdžiui, oro pakilimas ar nusileidimas, nekeičiant šilumos kiekio.

Sniego tirpimas ir krituliai gali duoti papildomą šilumos kiekį Žemės paviršiui.