Bendri biologiniai principai

Int baltymas sukuria du dvigrandžius trūkius, kurie sujungiami ir susidaro persikryžiavimas.

Profagas bakterijos chromosomoje atsiduria attL ir attR saitų apsuptyje.

Iškirpimui reikalingas dar vienas baltymas - XIS. Tuo metu, kai fagas išsikerpa iš bakterijos chromosomos, vyksta rekombinacija tarp šių sekų. Jos yra attP ir attB hibridai.

Transpozicija - tai specifinė genetinės rekombinacijos forma, kuri perneša tam tikrus genetinius segmentus iš vieno DNR saito į kitą.

Šie DNR segmentai yra vadinami transpozabiliais elementais arba transpozonais.

Transpozonai įsiterpia į nehomologiškas jiems sekas.

Fermentas, katalizuojantis transpozabilaus elemento iškirpimą iš genomo, pernešimą ir įterpimą į naują genomo vietą, vadinamas transpozaze (arba integraze).

Specifiškumas sekos-taikinio atžvilgiu labai skiriasi. Kai kurie dažniausiai įsiterpia tik į tam tikrus saitus, kiti nėra tokie išrankūs. Įsijungimas nėra visiškai atsitiktinis.

DNR pažeidimus taiso pašalindama pažeistas bazes ir jas pakeisdama sveikomis.

DNR pažeidimus taiso pašalindama didesnius pažeidimus, tokius kaip timino dimerus.

DNR pažeidimus tiesia replikacijos plyšimus naudojant nepažeistą DNR kaip šabloną.

Greitesnė DNR reparacijos sistema, kuri taiso pažeidimus aktyviai transkribuojamuose genuose.

Specialios DNR polimerazės, kurios gali kopijuoti DNR per pažeistas sritis.

UV sukeltų pažeidimų pašalinimo sistema, naudojanti fotoliazę ir šviesą.

Svarbi reparacijos sistema eukariotų ląstelėse, kuri tiesia dvigrandes DNR plyšimus.

Eukariotuose aktyvios DNR reparacijos sistemos, kuriose naudojamos skirtingos strategijos pažeidimams ištaisyti.

Tai genų raiškos reguliavimo mechanizmas, kuris didina arba mažina tam tikro geno raišką, keičiant jo produkto poreikį.

Kai kurie genai ekspresuojami visada, tačiau dauguma genų ekspresuojami tik tada, kai jų reikia.

Dideli baltyminiai kompleksai, kurie skatina susimontuoti transkripcijos veiksnius ties promotoriais.

Bakterijose, tokiose kaip E.coli iš 4200 genų apie 1000 yra ekspresuojami tam tikru metu.

Genų raiškos valdymas dažniausiai vyksta transkripcijos iniciacijos etape.

Genų raišką reguliuoja daug įvairių veiksnių, ji priklauso ir nuo geno sandaros.

Reguliacinės DNR sekos, esančios šalia geno arba genų grupės, dažniausiai nulemia genų veiklos reguliacijos pobūdį.

Reguliaciniai genai, kurie koduoja transkripcijos veiksnius, atpažįstančius geno reguliacinėje dalyje specifines nukleotidų sekas.

Mediatoriai yra dideli baltyminiai kompleksai, kurie padeda sujungti transkripcijos veiksnius su promotoriumi.

Transkripcijos valdymas - tai procesas, reguliuojantis genų raišką, padidinant ar sumažinant tam tikro geno produktų gamybą, atsižvelgiant į jų poreikį.

Dauguma genų aktyvuojami tik tada, kai reikia jų produktų. Pavyzdžiui, fermentas gali būti gaminamas tik tada, kai ląstelei reikia jo virškinimui.

Prokariotuose genų raiška reguliuojama reaguojant į aplinkos pokyčius, tokius kaip temperatūros pokyčiai, maisto medžiagų prieinamumas ir kt.

Cis veiksniai yra DNR sritys, esančios šalia geno ar genų grupės, kurios tiesiogiai reguliuoja jų veiklą.

Trans veiksniai yra baltymai, kurie koduojami reguliuojančiuose genuose ir gali prisijungti prie specifinių sekų DNR, kad paveiktų transkripciją.

Transkripcijos valdymas gali vykti bet kuriame transkripcijos etape: iniciacijoje, elongacijoje ir terminacijoje.

Genų transkripcijos reguliavimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant geno sandarą.

DNR glikozilazės pašalina pažeistas bazes, AP endonukleazė nukerpa DNR karkasą, o DNR polimerazė ir ligazė užpildo spragą. Šis mechanizmas taiso vieną pažeistą bazę.

Šis mechanizmas taiso didesnius DNR pažeidimus, pavyzdžiui, timino dimerus. Šiuo proceso dalyvauja UvrA, UvrB, UvrC ir UvrD baltymai.

Aktyvuojamas, kai DNR patiria didelį pažeidimą. Baltymas RecA aktyvuoja SOS atsaką, suardydamas LexA represorių, taip aktyvuodamas pažeidas apeinančias polimerazes ir reparacijos fermentus.

Transpozicija yra specifinė genetinės rekombinacijos forma, pernešanti tam tikrus DNR segmentus iš vienos DNR vietos į kitą. Šie DNR segmentai vadinami transpozonais arba transpozabiliais elementais.

Transpozonai įsiterpia į nehomologiškas jiems DNR sekas. Jie gali įsiterpti į bet kurią DNR grandinę, nereikalaujant homologijos su aplinkiniais sekas.

Transpozazė yra fermentas, katalizuojantis transpozono iškirpimą iš genomo, pernešimą ir įterpimą į naują vietą. Šis fermentas yra būtinas transpozicijos procesui.

Paprastoji transpozicija yra procesas, kurio metu transpozonas tiesiog perkeliamas iš vienos DNR vietos į kitą. Transpozonas iškerpamas iš šeimininko DNR, paliekant dvigrandžius trūkius, kurie turi būti ištaisyti. Tada jis įterpiamas į naują DNR vietą.

Replikacinė transpozicija yra procesas, kurio metu transpozonas kopijuojamas prieš perkeliant jį į naują vietą. Tai reiškia, kad transpozonas išlieka originaliame DNR segmente ir kartu sukuriama jo kopija, kuri įterpiama į naują DNR vietą.

Retrotranspozicija yra procesas, kurio metu transpozonas perkeliamas naudojant tarpinį RNR pavidalą. Šis pavidalas naudojamas DNR sintezei ir įterpimui į naują DNR vietą, kad būtų sukurta transpozono kopija.

Transpozonai gali keisti organizmo DNR, išjungdami arba įjungdami genus. Tai gali turėti įvairių pasekmių, įskaitant mutacijas, atsparumo antiobiotikams atsiradimą ir naujų požymių išsivystymą.

Transpozicija yra svarbus evoliucijos procesas. Ji suteikia genetinės variacijos šaltinį, kuris leidžia organizmams prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.

Transpozibilieji elementai (arba transpozonai) - tai DNR segmentai, perkeliami transpozicijos metu.

Transpozazė yra fermentas, katalizuojantis transpozono iškirpimą, pernešimą ir įterpimą į naują genomo vietą.

Transpozonai gali sukelti genų mutacijas ar žymiai pakisti organizmo DNR, įjungdami arba išjungdami genus.